Kauno apygardos teismo nutartis

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo išlaikyti ir proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą tam, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas/netaikymas nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

4. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-e2-12956-986/2020 pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl neapskųstos ir įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies, susijusios su atsakovui iš ieškovės priteistų sumų išieškojimo, nurodant, kad pagal šį vykdomąjį raštą likusi išieškoti suma yra 22 550,95 Eur Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikus nepakeistu, UAB „AGD group“ prašymu išduotas vykdomasis raštas dėl 9 441,50 Eur skolos už garažo vartus bei rekuperacinę sistemą, ir 32 000,00 Eur skolos už atliktus darbus išieškojimo. Taigi, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo pagrindu D. K. turi teisę į 31 992,45 Eur (15 273,23 + 15 791,91 Eur + 927,31 Eur) sumos išieškojimą iš UAB „AGD group“ (pagal vykdomąjį dokumentą 22 550,95 sumai), o UAB „AGD group“ turi teisę į 41 441,50 Eur (9 441,50 Eur + 32 000,00 Eur) sumos išieškojimą iš D. K.. Atlikus priešpriešinių sumų įskaitymą D. K. turėtų vykdytiną 9449,05 Eur piniginę prievolę UAB „AGD Group“. Pagal išduotus vykdomuosius dokumentus ši prievolė būtų dar didesnė – 18 898,10 Eur suma (9449,05 Eur + 9441,50 Eur). Duomenų apie tai, kad D. K. kokia nors dalimi būtų įvykdęs savo piniginę prievolę UAB „AGD Group“ arba skola būtų išieškota vykdymo procese, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atmestini pareiškėjo motyvai, jog antstoliui atlikus priešpriešinių sumų įskaitymą, pastarasis yra visiškai atsiskaitęs vykdomoje byloje ir antstolis tuo pagrindu turėjo užbaigti vykdomąją bylą.

5. Teismas atkreipė dėmesį, kad D. K. savo priešpriešinio reikalavimo teisę (dėl 50 000 Eur sumos) grindžia ne vykdytinu dokumentu (CPK 584 straipsnis), o vienašališkai jo paties atliktu įskaitymu, todėl antstolis pagrįstai netenkino skolininko prašymo užbaigti vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą). Todėl teismas sprendė, kad nesant vienos iš privalomosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. pareiškėjui tikėtinai nepagrindus savo reikalavimo pagrįstumo, jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės sprendė ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o pasisakė dėl pačios ginčo esmės, nors turėjo spręsti, ar pagal pareiškėjo nurodytus motyvus ir rašytinius įrodymus yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismo veiksmai skundžiamos nutarties motyvų prasme yra sunkiai suprantami, kadangi tuo atveju, jei antstolis atsisakytų tenkinti pareiškėjo skundą ir jį su vykdomąja byla persiųstų į teismą, tai teismas dėl pareiškėjo skundo esmės jau bus pasisakęs skundžiama nutartimi.

6.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo kartu su skundu dėl antstolio veiksmų prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktų įrodymų, dėl ko netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atliktu prievolės įskaitymu. Pirmosios instancijos teismas teigia, kad asmuo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kai yra jo skolininko (išieškotojo vykdomojoje byloje) pateiktas dokumentas vykdomasis dokumentas antstoliui, (skolininkas vykdomojoje byloje) gali atlikti tik vykdomojo dokumento pagrindu. Iš esmės tokiu būdu yra kvestionuojama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi įskaitymu, jei priešpriešinis reikalavimas į jį nėra priteistas, nors paties atlikto įskaitymo kreditorius neskundžia ir neginčija. Tokia pozicija yra nepagrįsta lygiai taip pat, kaip ir, pavyzdžiui, jeigu antstolis bandytų nepripažinti pavedimo kreditoriui (kuris yra toks pat atsiskaitymo būdas, kaip ir įskaitymas), o teigtų, kad įvykdymą priima tik grynais. Įskaitymas yra teisėtas prievolės pasibaigimo pagrindas, CK nuostatos įskaitymo vykdymo procese atlikti nedraudžia, lygiai taip pat nedraudžia įskaityti reikalavimą, dėl kurio neišduotas vykdomasis raštas, su reikalavimu, dėl kurio vykdomasis raštas yra išduotas.

6.3. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12956-986/2020 nepakeistą, konstatuodamas, kad ieškovei nepripažįstant pagal raštelį gavus 50 000 Eur už ginčo objekto darbus ir atsakovui visą laiką teigiant, kad už tuos darbus neturi būti atsiskaityta, nes jie neatlikti, labiau tikėtina, kad ta suma buvo perduota pagal ankstesnę 2019 m. lapkričio 5 d. Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, teismui nustačius, kad piniginės lėšos buvo apelianto perduotos UAB „AGD Group“, ir pastarajai neginčijant nei įskaitymo fakto, nei pateikus įrodymų, kad perduotą 50 000 Eur sumą ji yra apeliantui grąžinusi, byla dėl likusios skolos priteisimo iš esmės yra tik formalumas, kadangi šiuo atveju visos reikšmingos aplinkybės jau yra nustatytos Kauno apygardos teismo ir šių aplinkybių apeliantui įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis), tad vien tik pats faktas, kad minėtoje byloje apeliantas formaliai neprašė priteisti perduotų 50 000 Eur, tačiau teismui konstatavus tokios sumos perdavimo faktą yra pakankamas pagrindas atlikti priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą ir priešingi pirmosios instancijos teismo argumentai skundžiamoje nutartyje yra nepagrįsti.

6.4. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-12956-986/2020 UAB „AGD Group“ prašymu apeliacinės instancijos teisme buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdant išieškojimą pagal pareiškėjui išduotą vykdomąjį raštą. Todėl susiklosčiusioje situacijoje ir pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėtų būti tenkinamas.