- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-26
- Bylos Nr.
- 2S-1015-513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00928-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- A. E., J. E.
- Ieškovas
- J. V., N. M.-V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. E. ir J. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-03-14 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. ir N. M.-V. patikslintą ieškinį atsakovams A. E. ir J. E. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu prašė jiems solidariai iš atsakovų priteisti 271 854,21 Lt nuostolių atlyginimo, 1 931,14 Lt antstolio atliktiems veiksmams apmokėti, 6 050 Lt už atliktą ekspertizę, 6 437,09 Lt žyminį mokestį, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Patikslintame ieškinyje ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, neviršijant 208 573,21 Lt reikalavimo sumos.
Žemesnės instancijos teismas
2013-01-30 teismo nutartimi buvo pakeistos 2011-05-24 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovams priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant, piniginės lėšos, neviršijant 271 854,21 Lt reikalavimo sumos.
Šalies argumentai
Atsakovai A. E. ir J. E. pateikė prašymą, kuriuo prašė: 1) pakeisti teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, uždraudžiant areštuoti atsakovams priklausantį darbo užmokestį; 2) teismui netenkinus šio prašymo, įpareigoti ieškovus įnešti į Klaipėdos rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 42 000 EUR (145 017,60 Lt), užtikrinant galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų nuostolių atlyginimą; 3) įpareigoti ieškovus įnešti į Klaipėdos rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 12 000 Lt, užtikrinant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradusių atsakovų nuostolių atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-03-14 nutartimi iš dalies tenkino prašymą, pakeitė 2013-01-30 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovams A. E. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant 271 854,21 Lt reikalavimo sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai. Nesant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovams A. E. ir J. E. priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kredito įstaigų sąskaitose, išskyrus darbo užmokestį, neviršijant 271 854,21 Lt reikalavimo sumos, leidžiant įvykdyti prievolę ieškovams. Teismas netenkino atsakovų prašymo dėl piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto arešto panaikinimo ir nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo. Teismas nurodė, kad patenkinus atsakovų reikalavimą ir pakeitus laikinąsias apsaugos priemones bei uždraudus areštuoti atsakovams pervedamą darbo užmokestį, nebėra pagrindo tenkinti atsakovų reikalavimo dėl 42 000 EUR įnešimo į teismo depozitinę sąskaitą.
Šalies argumentai
Atsakovai A. E. ir J. E. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-03-14 nutarties dalį dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymus dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodo, kad atsakovas su A. J. sudarė preliminarią būsimo gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas, vykdydamas preliminarios sutarties sąlygas, 2011 m. pervedė pardavėjai 160 000 Lt, o 132 000 Lt pervedė bankiniais pavedimais. Kadangi atsakovas sudarant pagrindinę sutartį dar turėjo sumokėti 100 000 Lt, todėl kreipėsi į banką dėl tokio dydžio kredito suteikimo. Bankas atsisakė suteikti kreditą, kadangi atsakovų visos bankų sąskaitos yra areštuotos. Pagal preliminarios sutarties 7.11 p. numatoma, kad nesudarius preliminarios sutarties dėl pirkėjo – atsakovo – kaltės, atsakovas sumoka pardavėjai 50 000 Lt baudą. Atsakovai dėl ieškovo prašytų ir teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo jokios galimybės gauti kreditą, kuris nebūtų areštuojamas vykdant bankui antstolio duotą nurodymą dėl atsakovo piniginių lėšų arešto. Iš Centrinės hipotekos įstaigos pranešimo matyti, kad yra areštuotos šešios atsakovui priklausančios banko sąskaitos. Taigi, atsakovams siekiant įvykdyti preliminarią sutartį, reikėjo atlikti konkrečius veiksmus – gauti kreditą, atlikti mokėjimus, pateikti kredito grąžinimo užtikrinimo priemones. Šių reikalavimų neįvykdymas atsakovui sukėlė neigiamas pasekmes. Visos šios aplinkybės sudarė sunkumų atsakovams vykdant įsipareigojimus pagal preliminarią sutartį, kurią atsakovai iš dalies buvo tinkamai įvykdę. Kadangi atsakovams iki galo įsigyti minėtą nekilnojamąjį turtą iš esmės trukdė tik šioje dalyje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, akivaizdu, kad ieškovų reikalavimu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamos neigiamos pasekmės neproporcingai didesnės, lyginant su siekiama ieškovų interesų apsauga.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad 2013-01-30 teismo nutartimi buvo pakeistos 2011-05-24 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovams priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nesant, piniginės lėšos, neviršijant 271 854,21 Lt reikalavimo sumos. Ši nutartis buvo pateikta vykdyti antstoliui A. S., užvesta vykdomoji byla Nr. 0010/13/00549. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį, 2013-02-11 sudarė areštuojamo turto aprašą, iš kurio matyti, kad buvo aprašytas atsakovams priklausantis turtas: priklausantis išmokėti J. E. ir A. E. darbo užmokestis, mokamas (duomenys neskelbtini); automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalis keturių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Iš Centrinės hipotekos įstaigos 2013-02-19 pranešimo matyti, kad 2013-01-30 teismo nutarties pagrindu buvo areštuotas papildomas atsakovams priklausantis turtas – žemės sklypas, butas, transporto priemonės ir piniginės lėšos. 2011-02-25 atsakovai ir Nordea Bank Finland Plc sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas atsakovams suteikė 85 148,28 EUR kreditą, o atsakovai įsipareigojo grąžinti kreditą, mokėti nustatyto dydžio palūkanas sutartyje nustatytu grafiku. 2012-12-05 tarp atsakovo ir A. J. sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas perleido automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 52 000 Lt; šalys susitarė, kad pirkimo dieną pirkėjas pardavėjui sumoka 12 000 Lt, o likusi suma sumokama iki 2013-02-11. Iš šios sutarties matyti, kad atsakovas pirkėjui patvirtino, jog į parduodamą transporto priemonę tretieji asmenys jokių pretenzijų neturi, transporto priemonė neareštuota, ji nėra teisinio ginčo objektas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai susijęs su tam tikrais apribojimais vienai iš bylos šalių, todėl būtina išlaikyti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą. Todėl šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.).
Atsakovai A. E. ir J. E. prašymą užtikrinti nuostolių atlyginimą grindė tuo, kad A. J. sudarė preliminarią būsimo gyvenamojo namo su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas, vykdydamas preliminarios sutarties sąlygas, 2011 m. pervedė pardavėjai 160 000 Lt, o 132 000 Lt pervedė bankiniais pavedimais. Kadangi atsakovas sudarant pagrindinę sutartį dar turėjo sumokėti 100 000 Lt, todėl kreipėsi į banką dėl tokio dydžio kredito suteikimo. Bankas atsisakė suteikti kreditą, kadangi atsakovų visos bankų sąskaitos yra areštuotos. Pagal preliminarios sutarties 7.11 p. numatoma, kad nesudarius preliminarios sutarties dėl pirkėjo – atsakovo – kaltės, atsakovas sumoka pardavėjai 50 000 Lt baudą. Be to, dėl ieškovų prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iškilo reali grėsmė, jog kreditorius nutrauks kreditavimo sutartį anksčiau laiko. Nutraukus sutartį anksčiau laiko, atsakovai kreditoriui privalėtų sumokėti daugiau kaip 42 000 EUR palūkanų.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas dėl galinčių kilti nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi nustatyti dvi aplinkybes: pirma, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba kad nuostoliai jau yra atsiradę, ir antra, ieškovo nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2401/2011). Proceso šalis, kuri dėl jos taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, reikalaudama, kad kita proceso šalis užtikrintų šių nuostolių atlyginimą, turi įrodyti tokių nuostolių atsiradimo galimybę ir preliminarų dydį. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti, ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų apskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-05 nutartis civ. byloje Nr. 2-402/2008). Jeigu atsakovas įrodinėja, kad dėl jo turtui taikyto arešto byloje negalės vykdyti prisiimtų sutartinių prievolių, sutriks veikla, negaus pajamų, turės skolintis lėšų ir mokėti palūkanas už naudojimąsi pasiskolintais pinigais, jis turi pateikti konkrečius duomenis apie tai, jog nurodyti galimi nuostoliai yra ne tik tikėtini, bet ir realiai prognozuojami.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė užtikrinti atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pagal CPK 146 str. 1 dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali patirti didesnių išlaidų. Užtikrinant galimų atsakovų nuostolių atlyginimą, pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Teismui neprivaloma turėti tiek ir tokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tam tikro konkretaus dydžio nuostoliai ateityje neabejotinai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje egzistuoja tam tikra nuostolių atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-427/2007). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų spręstina, kad atsakovai yra pateikę pakankamai duomenų, patvirtinančių galimų nuostolių atsiradimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad siekiant nustatyti teisingą, ekonomišką, šalių interesų pusiausvyros ir lygiateisiškumo principus atitinkantį galimų nuostolių užtikrinimo dydį, yra pagrindas tenkinti atsakovų prašymą dėl atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo
panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – tenkinant atsakovų A. E. ir J. E. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad suma pakankamai didelė, o banko garantijai gauti reikalingas laikas, bei į faktą, kad bylos nagrinėjimas atidėtas iki 2013-10-08 9.30 val., nustatomas terminas įvykdyti nutartį iki 2013-09-15.
Rezoliucinė dalis
nutar i a:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-03-14 nutarties dalį dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų A. E. ir J. E. prašymą tenkinti.
Įpareigoti ieškovus J. V. ir N. M.–V. iki 2013-09-15 įmokėti į Klaipėdos rajono apylinkės teismo sąskaitą 42 000 EUR (145 017,60 Lt) arba pateikti šios sumos banko garantiją atsakovų A. E. ir J. E. nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.
Išaiškinti ieškovams J. V. ir N. M.–V., kad, nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.