- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-192-468/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25391-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.9.6Nemokami darbai (BK 70 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-01-08 nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant V. P. pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 70 straipsniu V. P. įpareigotas per 1 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dienos išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. P. pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2023-07-06 apie 00.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atėjęs į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su D. V. vartojo alkoholinius gėrimus, o pastarajam užmigus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išeidamas iš buto paėmė kambaryje buvusią D. V. priklausančią odinę kuprinę „HF“, 160 Eur vertės, kurios viduje buvo raktų ryšulys, 250 Eur vertės, kvepalai „Versace“, 50 Eur vertės, mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S21“, 720 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. V. priklausantį, 1180 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat jis pripažintas kaltu dėl to, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis 2023-07-08 laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 12.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas 2023-07-06 pavogtą buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įėjimo durų raktą, per telefonspynę (past. – kaltinamajame akte nurodyta „domofoną“) paskambino į buto telefonspynę ir tokiu būdu įsitikinęs, jog bute nieko iš asmenų nėra, užėjo į namo laiptinę ir raktu atrakinęs minėto buto duris pateko į butą, kur iš kambario paėmė D. V. priklausantį televizorių „Sony“, 220 Eur vertės, bei pasišalino iš buto, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. V. priklausantį, 220 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausioji prokurorė I.Rondomanskaitė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-01-08 nuosprendį dalyje dėl BK 75 straipsnio taikymo ir netaikyti V. P. paskirtos galutinės 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, su paskirtais įpareigojimais ir netaikyti BK 70 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
4. Prokurorės vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. P. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant jo nuo visuomenės ir dėl to nepagrįstai, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, atidėjo paskirtos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, nustatydamas įpareigojimus pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir, vadovaujantis BK 70 straipsniu, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 1 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dienos išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
5. Apeliaciniu skundu sutinkama, kad nors formaliai V. P. atitinka BK 75 straipsnio nuostatas ir teismas, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atsižvelgė į V. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, tačiau neįvertino kitų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybės pavojingumą ir polinkį nusikalsti, kas lėmė formalų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymą. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad V. P. naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui pagal 2022-07-11 nuosprendį ir atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė nuteistojo jaunam amžiui, kadangi V. P. naujas nusikalstamas veikas padarė ne tik esant neišnykusiam teistumui, bet ir būdamas recidyvistas ir eilę kartų teistas bei baustas administracine tvarka, o paskirtų administracinių nuobaudų nemoka, kas rodo, jog pastarojo elgesys negali būti vertinamas kaip atsitiktinis ir atliktas dėl gyvenimiškos patirties stokos ar nerūpestingo elgesio. Skiriant bausmės vykdymo atidėjimą teismas taip pat neįvertino, kad V. P. ankstesniais teismų nuosprendžiais ne kartą buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kurios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, taip pat to, kad jis pats nėra linkęs keisti savo elgesio ir požiūrio į visuotinai priimtas elgesio normas bei baudžiamajame įstatyme numatytus reikalavimus, o nusikalstamų veikų darymas yra tapęs V. P. pragyvenimo šaltiniu, ką pastarasis patvirtino teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad nusikalstamas veikas atliko tam, kad gautų pinigų pragyvenimui ir maistui.
6. Skunde taip pat nurodoma, kad nors V. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė suprantantis nusikalstamų veiksmų pasekmes, yra pasiruošęs keistis, tačiau nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, todėl tokios aplinkybės negali būti laikomos pakankamomis išvadai, kad V. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų, o bausmės tikslai bus pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tokią išvadą pagrindžia tai, kad ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės nuteistojo elgesio teigiama linkme nepakoregavo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
8. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
9. Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.
10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo V. P. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka tik su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria pritaikytos BK 75 straipsnio ir 70 straipsnio nuostatos ir prašo šią dalį panaikinti.
11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir V. P. paskyrė teisingą bausmę – laisvės atėmimą, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Vis dėlto, įvertinus V. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmens charakteristiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatydamas nuteistajam įpareigojimus bei kartu paskirdamas BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-01-08 nuosprendis keistinas.
12. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020 ir kt.).
13. Nors nagrinėjamu atveju V. P. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijos, kas reiškia, jog egzistuoja formali bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga, tačiau turi būti nustatyta ir materialioji sąlyga, t. y. turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019, 2K-268-693/2019).
14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam V. P. atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (tiesiogine tyčia padaryti nesunkus ir apysunkis nusikaltimai nuosavybei, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bei kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – 26 metų amžiaus, nevedęs, dirbantis nelegaliai ir pastarojo teigimu turintis vidurinį išsilavinimą, anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 11-22). Remiantis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą lengvinti nuteistojo atsakomybę, taip pat tai, jog V. P. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų ar baudžiamųjų bylų nėra bei išskirtinai pastarojo jaunu amžiumi, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atidėti paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kartu nurodydamas, jog paskirti įpareigojimai ir BK 70 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės tikslus. Vis tik pažymėtina, jog teismų praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020, 2K-147-788/2022 ir kt.).
15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į V. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, jį patį charakterizuojančius duomenis, pritaria prokurorės apeliacinio skundo argumentams bei vertinimui, kad šioje byloje BK 75 straipsnio nuostatos taikytos nepagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei nuteistojo V. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys, nei jo įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam V. P. prieštarautų bausmės paskirčiai, galėtų sudaryti prielaidas asmens nebaudžiamumui ir formuoti jo nepagarbą baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. P. yra teistas 16 kartų, iš kurių didžiąją dalį, kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, taip pat eilę kartų yra baustas administracine tvarka ir paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 3–67). Pažymėtina, jog nuteistasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o 2022-07-11 atlikęs jam ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę vėl nusikalto nepraėjus vieneriems metams po bausmės atlikimo, padarydamas dvi nusikalstamas veikas. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teismo nurodė, jog nusikalto tam, kad gautų pinigų maistui, tačiau pats pripažino, kad nelegaliai užsiima darbine veikla, tad šios aplinkybės neleidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvados, kad V. P. nusikalto prislėgtas nepritekliaus, priešingai – nuteistasis pirmąją nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, o po dviejų dienų grįžęs ir įsibrovęs į nukentėjusiojo butą, pagrobė televizorių, kas parodo, jog V. P. savo gyvenimiškų nuostatų nelinkęs keisti ir nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, paklusti įstatymo reikalavimams, o jo elgesio korekcijai teigiama linkme įtakos nepadarė ir ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos griežčiausios sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos bausmės rūšys – laisvės atėmimas – bei realus šios bausmės atlikimas. Nurodytos aplinkybės paneigia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nuteistajam nagrinėjamoje byloje galimybę.
16. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gynyba pateikė teismui duomenis, kad V. P. užsiregistravo užimtumo tarnyboje, savanoriškai išdirbo 60 val. nemokamų darbų ir prašė tai laikyti jį teigiamai charakterizuojančiais duomenimis. Visgi, kolegijos nuomone, šios aplinkybės nemažina V. P. atsakomybės bei nesuteikia teismui pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Tiek registracija Užimtumo tarnyboje , tiek nemokami darbai buvo atlikti 2024 vasario mėn. po prokurorės apeliacinio skundo pateikimo ir kolegijos laikytini siekiu savo teisinės padėties sušvelninimui.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas V. P. atžvilgiu, neįvertino aplinkybės, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o naujų tyčinių nusikaltimų padarymas rodo, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, anksčiau nuteistajam taikytos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės siekiamo rezultato nedavė ir nesulaikė jo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą, kad V. P. bausmės tikslai bus pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, paskiriant įpareigojimus bei BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl yra pagrindas skundžiamą nuosprendį šiose dalyse pakeisti.
18. Nors, kaip, minėta aukščiau, BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, visgi pasisakant dėl apeliacinės instancijos teisme gynybos išsakytų argumentų, kad teismas paskyrė didesnę laisvės atėmimo bausmę nei prašė byloje dalyvavęs prokuroras, kolegija pažymi, jog teismo sprendimo dėl bausmės rūšies ar dydžio nesaisto prokuroro prašymas dėl skirtinos bausmės. Ir nors nuteistasis ir/ar jo gynėjas iš viso apeliacinio skundo nepateikė, o skundą padavusi prokurorė bei pagal atskirus straipsnius paskirtų nei subendrintos bausmės dydžio nekvescionavo, kolegija pažymi, kad, kaip minėta ir skundžiamame nuosprendyje, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį - bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu V. P. atitinkamai buvo paskirtos 1 metų bei 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu mažesnės nei įstatyme numatytas bausmių vidurkis. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kolegijos vertinimu, nėra laikytinos per griežtomis ir ribojančiomis nuteistąjį labiau nei tai yra būtina, jų trukmės yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nepažeidžia proporcingumo principo, juo labiau, kad V. P. atžvilgiu buvo taikytas ir BK 64¹ straipsnis ir pagal atskirus straipsnius paskirtas bausmes subendrinus, galutinė bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Iš asmens charakteristikos matyti, kad 16 kartų teistam V. P. buvo skiriamos ir švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, tačiau jos poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl V. P. atžvilgiu bausmės tikslai už padarytas nusikalstamas veikas bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o skirti švelnesnę bausmę ar mažinti jos dydį nėra tikslinga.
19. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorės skundas tenkinamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-01-08 nuosprendis keičiamas dėl netinkamai V. P. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) ir naikinama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta V. P. paskirtos galutinės 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nuosprendžio dalis, kuria V. P. paskirta BK 70 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-01-08 nuosprendį:
panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą V. P. (BK 75 straipsnio 1 dalis) ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Panaikinti V. P. paskirtą BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.