Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį 10 parų arešto;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 80 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 parų arešto;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 16 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu ir 2016 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 parų arešto;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, 2016 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu ir 2016 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 1 metams;

12. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto;

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams 10 dienų;

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams ir 10 dienų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių 10 dienų;

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams (2022 m. liepos 11 d. bausmę atliko);

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2023 m. liepos 6 d. apie 00.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, atėjęs į butą, adresu (duomenys neskelbtini), su D. V. vartojo alkoholinius gėrimus, o pastarajam užmigus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išeidamas iš buto paėmė kambaryje buvusią D. V. priklausančią odinę kuprinę „HF“, 160 Eur vertės, kurios viduje buvo raktų ryšulys, 250 Eur vertės, kvepalai „Versace“, 50 Eur vertės, mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S21“, 720 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. V. priklausantį, 1180 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

V. P. taip pat pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis 2023 m. liepos 8 d. laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 12.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas 2023 m. liepos 6 d. pavogtą buto, adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo durų raktą, per telefonspynę (past. – kaltinamajame akte nurodyta „domofoną“) paskambino į buto telefonspynę ir tokiu būdu įsitikinęs, jog bute nieko iš asmenų nėra, užėjo į namo laiptinę ir raktu atrakinęs minėto buto duris pateko į butą, kur iš kambario paėmė D. V. priklausantį televizorių „Sony“, 220 Eur vertės, bei pasišalino iš buto, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. V. priklausantį, 220 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2023 m. liepos 5 d. buvo susitikęs su D. V. Šis pasiūlė užsukti, išgerti, palaikyti kompaniją. Atėjo apie 20.00 val., sėdėjo ir linksmai leido laiką. D. V. nuėjo pailsėti, o jam kilo mintis, todėl pasiėmė kuprinę su daiktais ir išėjo iš buto. Tie daiktai buvo kvepalai, raktai ir kuprinė. Kuprinę atidavė draugui, raktus išmetė, telefoną pardavė turguje. Nežino, kaip taip gavosi, labai gailisi. Už gautus pinigus nusipirko rūbų, pavalgyti. Tuo laikotarpiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartojo. 2023 m. liepos 8 d. norėjo valgyti, turėjo raktus nuo D. V. buto. Pagalvojo, kad reikia nuvažiuoti patikrinti Apie 10.00 val. nuvažiavo, paskambino į telefonspynę, niekas neatsiliepė. Po to paskambino į buto duris, niekas neatsiliepė, atsirakino buto duris, įėjo ir pasiėmė televizorių. Nepardavė televizoriaus, nes jis buvo be distancinio pulto. Nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, dirba neoficialiai statybose. Nuo vasario mėnesio eis mokytis į (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam D. V. padarytą žalą atlygino iš savo atlyginimo. Jo tėvai yra (duomenys neskelbtini), dabar gyvena (duomenys neskelbtini), vienas nuomojasi butą. Pirmos vagystės atveju girtumas neturėjo įtakos jo veiksmams, jeigu būtų buvęs blaivus, kuprinės nebūtų paėmęs.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. P. parodė, kad D. V. atsiprašė, dėl to, ką padarė, šis jam atleido, su juo susitaikė, dėl žalos susitarė asmeniškai. Su D. V. susipažino kažkur prieš pusantrų metų, su juo siejo draugiški santykiai, dažnai lankydavosi pas jį svečiuose bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 6 d. nakties metu, tikslaus laiko nepamena, kaip visada atvyko pas D. į namus, kartu, kiek pamena, išgėrė alkoholinių gėrimų, tiesa, D. išgėrė kiek daugiau ir užmigo, o jis tuo metu gal dėl to, kad buvo irgi išgėręs nemažai, nutarė pavogti jo kuprinę su esančiais ten daiktais. Tiesiog paėmė kuprinę ir išėjo, kelintą valandą išėjo iš buto. Ryte telefoną „Samsung Galaxy S21“, mėlynos spalvos, pardavė Kalvarijų turguje nepažįstamam asmeniui už 70 Eur, kuprinę bei kvepalus išmetė kažkur į konteinerį, raktų ryšulį dar pasiliko, nes jam reikėjo dar pinigų, tai nutarė, kad po kelių dienų nueis vėl pas D. į butą, kol jo nebus ir pavogs televizorių. 2023 m. liepos 8 d. dienos metu, galimai iš ryto, priėjo prie D. namų, paskambino į telefonspynę, įsitikino, kad nieko nėra namie, atidarė laiptinės duris, nes turėjo raktus, nuėjo iki D. buto ir su pavogtu raktu atrakino buto duris. Namuose nieko nebuvo, greitai užėjo ir iš kambario pavogė televizorių „Sony“, tačiau skubėdamas nepaėmė pulto nuo jo. Tą pačią dieną vėl turguje ketino parduoti televizorių, bet nepasisekė, niekas nepirko, nes nebuvo pulto, supyko ir galiausiai tą televizorių sudaužė, raktų ryšulį kažkur išmetė (b. l. 60-64). Papildomos apklausos metu V. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pirmo epizodo metu, kai buvo bute pas D., buvo lengvai išgėręs, dėl to ir kilo mintis spontaniškai pavogti jo daiktus, jam buvo reikalingi pinigai. Antrajame epizode, turėdamas raktus ir įsitikinęs, kad nieko nėra namie, vėl nuėjo pas D. ir pavogė televizorių. Su D. susitaikė, šis jam atleido, dėl žalos susitarė (b. l. 70-73).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. V. parodė, kad prieš du mėnesius pažinčių portale susipažino su vaikinu, kurio vardas galimai V., jam apie (duomenys neskelbtini) metai. Visi susitikimai vykdavo pas jį namuose. Nežino, kur V. gyvena, yra minėjęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), po ko teigė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 6 d. apie 00.00 val., V. atvyko pas jį į svečius, tuo metu vartojo alų, išgėrė apie 12 skardinių bendrai, greitu metu jis užmigo. Nežino, kaip ir kada išėjo V., to nematė. Atsibudęs ryte, t. y. 2023 m. liepos 6 d. pasigedo savo juodos spalvos odinės kuprinės su ant jos esančiu baltos spalvos užrašu „HF“, kuprinė su viduje esančiu turiniu, kuprinės turtinė vertė apie 160 Eur. Kuprinėje buvo raktų ryšulys su ant jo esančiais šešiais raktais, bendra raktų turtinė vertė apie 250 Eur, kvepalai „Versace“, turtinė vertė apie 50 Eur, šviesiai violetinės spalvos, naujas, mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S21“, vertė apie 720 Eur. Pasigedus kuprinės kilo įtarimas, kad ją pavogė V., nes niekas kitas negalėjo to padaryti, jokių kitų pašalinių asmenų jo namuose nebuvo. 2023 m. liepos 8 d. laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 12.00 val., atėjęs namo pasigedo buto salone esančio „Sony“ televizoriaus, kurio turtinė vertė apie 220 Eur. Įtaria, kad visas šias vagystes įvykdė V., nes niekas kitas namuose nesilankė, o be to, ankstesnių vizitų metu pastarasis dažnai prašė paskolinti jam pinigų, skolino jam grynais. Patyrė apie 1400 Eur turtinę žalą (b. l. 28-29, 16, 18). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. V. parodė, kad minėtus daiktus pavogė V., buvo tyrime nurodęs, duomenis kiek apie jį žinojo. Praėjus kažkuriam laikui V. jam paskambino, labai atsiprašinėjo. Atleido V., civilinio ieškinio byloje dėl pavogtų daiktų nereiškia, kadangi jie susitarė tarpusavyje, V. jam po truputį atsiskaitys pinigais, todėl prašo, jei yra galimybė, jiems susitaikyti arba tyrimą nutraukti (b. l. 32-34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad su D. V. susipažino per jų bendrą pažįstamą. Su V., kuris galimai gyvena (duomenys neskelbtini), susipažino per bendrą pažįstamą S. Ž. Kartais susitikdavo kartu su D. ir V. D. bute. D. su V. susitikę kartu išgerdavo alkoholinių gėrimų, galimai narkotines medžiagas vartodavo (baltos spalvos miltelius, kuriuos traukdavo per nosį), o vėliau nueidavo į D. kambarį ir ten lytiškai santykiaudavo, po ko D. sumokėdavo V. už suteiktas paslaugas (b. l. 41-50).

2023 m. liepos 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų objektų/pėdsakų nerasta (b. l. 7-13).

Iš 2023 m. gruodžio 6 d. pranešimo matyti, kad nukentėjusysis D. V. patvirtino, jog kaltinamasis V. P. atlygino jam 1000 Eur, todėl pretenzijų jis neturi.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2023 m. liepos 5 d. buvo susitikę su D. V. Šis pasiūlė užsukti pas jį, išgerti, palaikyti kompaniją. Atėjo apie 20.00 val. vakaro, sėdėjo ir linksmai leido laiką. D. V. nuėjo atsigulti, nes pavargo. Jis nuėjo pailsėti, o jam kilo mintis, pasiėmė kuprinę su daiktais ir išėjo iš buto. Tie daiktai buvo kvepalai, raktai ir kuprinė. Kuprinę atidavė draugui, raktus išmetė, telefoną pardavė turguje. Nežino, kaip taip gavosi, labai gailisi. Už gautus pinigus nusipirko rūbų, pavalgyti. Tuo laikotarpiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartojo. 2023 m. liepos 8 d. norėjo valgyti, turėjo raktus nuo D. V. buto. Pagalvojo, kad reikia nuvažiuoti patikrinti Apie 10.00 val. nuvažiavo, paskambino į telefonspynę, niekas neatsiliepė. Po to paskambino į buto duris, niekas neatsiliepė, atsirakino buto duris, įėjo ir pasiėmė televizorių. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 60-64, 70-73), taip pat juos patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiojo D. V., liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos įvykių registro išrašas.

Teismas nustatė, kad kaltinamojo V. P. prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, nes pirmos veikos metu jis pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos, be to, antros veikos metu jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, t. y. neteisėtai pateko į butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė televizorių.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmes V. P., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkus ir apysunkis nusikaltimai nuosavybei, veikos baigtos), atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, jo teigimu, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 11-22), iš jo žodžių dirbantis nelegaliai.

Nors prokurorė nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad pirmą vagystę V. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, šie argumentai atmestini. Viena vertus, matyti, kad paties kaltinamojo pozicija dėl alkoholio įtakos veikos padarymui tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Be to, teismas pastebi, kad kaltinamojo neblaivumas iš viso nebuvo nustatytas, be to, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė neinkriminuota ir kaltinamajame akte. Atsižvelgiant į tai, kad visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), teismas stokoja patikimų ir pagrįstų duomenų šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimui.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. P. nepaisant gan jauno amžiaus ir jam anksčiau skirtos bei atliktos realios laisvės atėmimo bausmės ir vėl nusikalto, padarė du naujus nusikaltimus, todėl jam skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, skiriamas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Be to, pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. P. gailėjosi dėl nusikalstamų veikų, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino ir nevengė atsakomybės, be to, yra pakankamai jauno amžiaus, kitų ikiteisminių tyrimų ar baudžiamųjų bylų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenimis, nėra, siekiant teigiamos kaltinamojo resocializacijos, pokyčių jo įpročiuose, yra pagrindas suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės ir pritaikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, paskiriant suderintus įpareigojimus bei netaikant intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 1 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dienos išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (BK 70 straipsnis). Ši baudžiamojo poveikio priemonė padės kaltinamajam koreguoti savo elgesį.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu ir V. P. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. P. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. P. pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsniu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dienos išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.