Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,

2018 m. balandžio 24 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. A., I. S. ir E. K. (E. K.) skundą atsakovei Neringos savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą (toliau – ir Tvarkymo planas), kuriuo inter alia buvo numatyta likviduoti žemės sklype ir gretimoje teritorijoje esančius teisėtus pastatus bei statinius, o atlaisvintą teritoriją (deurbanozuoti) paverčiant ją ekosistemų apsaugos miškais. Neringos savivaldybės taryba 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtino Neringos miesto bendrąjį planą, į kurį buvo perkelti minėti Tvarkymo plano sprendiniai. Atsakovė skundžiamu įsakymu nutarė pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš kitos paskirties į miškų ūkio paskirties žemę bei sklypo naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į ekosistemų apsaugos miškų sklypus.

Pareiškėjų nuomone, skundžiamas įsakymas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei kasacinio teismo formuojamai teisminei praktikai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog miško žemėje negali būti kitos paskirties ar naudojimo būdo statinių, nei medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrenginiai, nes tai prieštarautų imperatyvioms Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatoms. Atkreipia dėmesį, kad žemės sklypas yra teisėtai užstatytas (urbanizuotas) pastatais ir statiniais, kurių naudojimo paskirtis nėra susijusi su miškų ūkio veikla, taigi, miškų ūkio paskirties nustatymas teisėtai urbanizuotai teritorijai, neišsprendus jos deurbanizavimo klausimo, pažeistų tiek imperatyvias teisės normas, tiek nacionalinės bei tarptautinės teisės ginamas pareiškėjų, teisėtų žemės sklype esančių poilsio paskirties pastatų savininkų, teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjai akcentuoja, kad įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, jog žemės sklypas, nuo 1965 metų užstatytas poilsio paskirties pastatais, negalėjo ir negali būti teisėtai pripažinta žeme, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, tol, kol minėta teritorija yra užstatyta kitos paskirties statiniais, nei medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrenginiai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų K. A., I. S. ir E. K. atstovas advokatas Tomas Puzinas nurodė, kad skundą palaiko, prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų apraše reglamentuotomis teisės normomis. Akcentuoja, kad nustatyti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį turi teisę tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl akivaizdu, kad atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą, viršijo savo kompetenciją.

Atsakovė skundžiamu įsakymu patenkino 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymą ir pakeitė žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį bei naudojimo būdą. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 13SK-77-(14.13.111.) patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis. Minėti duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 2018 m. kovo 21 d. NŽT prie ŽŪM nuomone, šios ir kitos atsiliepime nurodytos aplinkybės įrodo, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. V13-591 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo“, kuriuo keičiama 0,3376 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis iš kitos paskirties į miškų ūkio paskirties žemę bei žemės sklypo naudojimo būdas iš reakreacinės teritorijos į ekosistemų apsaugos miškų sklypus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš pareiškėjų su skundu pateikto 2015 m. rugpjūčio 3 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog žemės sklypas, esantis adresu Miško g. 12, Neringa, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo nurodoma – kita, o naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Nekilnojamojo turto registro išrašo 7.5, 7.6 ir 7.7 punktuose nurodyta, kad dalis minėto žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo išnuomota pareiškėjams. Minėtų valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių galiojimo pradžia – 2004 m. rugsėjo 16 d., pabaiga – 2017 m. rugsėjo 16 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso dalis įvardijamame žemės sklype esančių pastatų – poilsio namelių.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 13SD-1610-(14.13.7.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo“ kreipėsi į Administraciją. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius įvardijamu raštu prašė pakeisti valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius prašymą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017, Tvarkymo planu ir Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtintu Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu.

Atsakovė skundžiamu įsakymu patenkino NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus prašymą ir pakeitė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinę naudojimo paskirtį iš kitos paskirties į miškų ūkio paskirties žemę bei žemės naudojimo būdą iš rekreacinės teritorijos į ekosistemų apsaugos miškų sklypus. Teisiniu skundžiamo įsakymo priėmimo pagrindu nurodoma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 10 punktas ir Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrasis planas, patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164.

Specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jame esančių miškų teisinį statusą reguliuoja įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai: 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir Schema), 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (toliau – ir Nuostatai), 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas.

Nuostatų 4 punkte nurodyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269. Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Schemos sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus. Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė ir gali būti nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Nuostatų 28 punktu Nacionalinio parko žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų šių nuostatų 3 punkte išvardytuose teisės aktuose: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme, kituose įstatymuose, tarptautiniuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakyme Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“, šiuose Nuostatuose ir kituose teisės aktuose.

Nuostatų V skyriuje „Fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos“ nurodyta, kad Nacionaliniame parke fiziniai ir juridiniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia Nacionalinio parko steigimo tikslams (26 punktas). Nacionalinio parko steigimo tikslai išvardyti Nuostatų 6 punkte, tarp jų – atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtos, kultūros kompleksus ir objektus; plėtoti pažintinį turizmą, reguliuoti ūkinę veiklą ir užstatymo plėtotę pagal Schemą, statinių formas ir tūrį riboti pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose (6.6 punktas); iškelti iš Nacionalinio parko objektus, teršiančius aplinką ar nesusijusius su Nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, arba pakeisti jų veiklos pobūdį įstatymų nustatyta tvarka (6.7 punktas).

Schemos pagrindinių teiginių 1 punkte nurodyta, kad Kuršių nerija – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje. 1991 metais jai suteiktas nacionalinio parko statusas. Schemos 10 punkte įtvirtinta, kad urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose pertvarkyti ir plėsti pastatus, keisti sklypų ribas, statyti naujus statinius ir tvarkyti teritoriją galima tik pagal nustatytąja tvarka parengtą ir patvirtintą detalų projektą. Pagal Schemos 16 punktą, miškai tvarkomi pagal miškotvarkos projektą, parengtą Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindu.

Pagal Schemos nuostatas, teritorija, esanti adresu (duomenys neskelbtini), buvo priskirta VI zonai, kuri pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai. Schemos tekstiniuose sprendiniuose („Juodkrantės ir apylinkių principinis planas. Architektūrinė-planinė dalis“) VI numeriu paženklinta teritorija pažymėta kaip buvusi moksleivių stovyklos teritorija, kurią tvarkant numatyta iškelti visus menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, atlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius.

Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (toliau – ir LAT) pagal ieškovų K. A., I. S. ir E. K. kasacinį skundą išnagrinėta civilinė byla Nr. e3K-3-18-695/2018. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas nagrinėjo pareiškėjų ir NŽT prie ŽŪM ginčą dėl NŽT prie ŽŪM sprendimų, kuriais nutrauktos valstybinės žemės nuomos sutartys, teisėtumo. Kasacinės instancijos teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi konstatavo, kad valstybinės žemės nuomos sutartyse nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis atitiko tuos, kurie buvo nustatyti šių sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos Detaliojo plano sprendiniais. Tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ buvo panaikintas kaip prieštaraujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, inter alia, jos nuostatoms, kad ginčo teritorija – gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, o žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi pripažino pirmiau nurodytą teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu (Nutarties 42 punktas). Panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos Detalųjį planą, pasikeitė nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtis pagal bendrąjį (generalinį) planą (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą), nustatyta miškų ūkio pagrindinė tikslinė valstybinės žemės naudojimo paskirtis (Nutarties 43 punktas).

Cituojamoje LAT nutartyje (Nutarties 44 punktas) taip pat konstatuota, kad ieškovai nutarties 43 punkte nurodytą išvadą kvestionuoja nepagrįstai, kadangi ji atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus 2017 m. kovo 24 d. nutartyse civilinėse bylose Nr. e3K-3-147-915/2017, Nr. 3K-146-687/2017, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-219/2017. Kasacinės instancijos teismas akcentavo, jog minėtose civilinėse bylose buvo sprendžiama dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo nuomotojos iniciatyva ir tokio nutraukimo teisinių padarinių tuo atveju, kai paaiškėja, kad sutartyse nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Ginčai dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo buvo kilę tarp privačių asmenų – poilsio namelių, esančių Juodkrantėje, Neringos mieste, savininkų, ir valstybinės žemės nuomotojos – NŽT prie ŽŪM. Valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygos šiose bylose ir nagrinėjamoje byloje iš esmės vienodos: 1) žemės sklypai yra toje pačioje vietoje – Neringoje, Juodkrantėje, Miško gatvėje, skiriasi tik žemės sklypų numeriai; 2) visiškai sutampa sutartyse nurodyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, rekreacinė teritorija, skirta esamiems pastatams eksploatuoti; sutartyse nurodyti žemės sklypo naudojimo apribojimai; 3) valstybinės žemės nuomos sutarčių atsakovės iniciatyva nutraukimas buvo motyvuojamas žemės paskirties pasikeitimu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 151.

Kasacinės instancijos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. priimtoje precedento galią turinčioje nutartyje (civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-219/2017, kurioje ieškovas buvo vienas iš pareiškėjų – E. K., spręsta dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo) konstatavo, kad, administracinio teismo sprendimu panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, nustatytas prieš tai buvęs ginčo žemės sklypo naudojimo būdas – Miškų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miškų ūkio žemė. Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtintame Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane ginčo teritorija nurodyta kaip ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą pakeitusiame Tvarkymo plane buvo perkelti Schemoje paminėti sprendiniai dėl buvusios pionierių stovyklos renatūralizavimo, tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“. Be to, ginčo žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintą Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento (III skyrius) 14.1.9 punktą, šioje zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis (2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-402-219/2017 33, 34 punktai). Teismams konstatavus, kad Neringos savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas Detalusis planas (kuriam galiojant valstybė, atstovaujama kompetentingų institucijų, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis), yra neteisėtas, ir jį panaikinus, faktiškai buvo panaikinta pagal Detalųjį planą nustatyta ginčo žemės sklypų naudojimo paskirtis ir tapo vienareikšmiškai aišku, kad ginčo valstybinės žemės naudojimo paskirtis – nurodytoji bendrajame (generaliniame) plane (Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje).

Taigi kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu konstatuota, jog Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pripažinus Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, kurio pagrindu buvo pakeista žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė paskirtis į kitos paskirties, o naudojimo būdas – į rekreacinės teritorijos, neteisėtu, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas privalėjo būti nustatyti pagal iki tol galiojusius teisės aktus (Schemą, Nuostatus), taip pat remiantis juos pakeitusiais teisės aktais (Tvarkymo planu, Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendruoju planu). Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartyje bei kitose precedento galią turinčiose nutartyse konstatavo, kad tiek vadovaujantis Schemos nuostatomis, tiek po to ją pakeitusio Tvarkymo plano sprendiniais, kurie vėliau buvo perkelti į Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą, ginčo teritorijos pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio paskirties žemė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis numato, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ir LAT išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-695/2018 dalyvauja analogiškos proceso šalys, t. y. ieškovai K. A., I. S. ir E. K., atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija. Pažymėtina ir tai, kad bylose ginčo teritorija analogiška – žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, jog kasacinės instancijos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartyje nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant šią bylą (ABTĮ 57 str. 2 d.).

Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuotina, kad atsakovė, skundžiamu įsakymu tenkindama NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. prašymą Nr. 13SD-1610-(14.13.7.), pagrįstai pakeitė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinę naudojimo paskirtį iš kitos paskirties į miškų ūkio paskirties žemę bei žemės sklypo naudojimo būdą iš reakreacinės teritorijos į ekosistemų apsaugos miškų sklypus, kadangi 2002 m. rugsėjo 16 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, kurio pagrindu minėto žemės sklypo paskirtis buvo nustatyta – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimu buvo panaikinti kaip prieštaraujantys Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai. Taigi ginčijamu įsakymu buvo pakeista 0,3376 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas būtent į tokią paskirtį ir tokį naudojimo būdą, kokie buvo nurodyti Schemoje, Tvarkymo plane ir Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajame plane.

Nenustačius Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. V13-591 „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo pakeitimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų K. A., I. S. ir E. K. (E. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.