Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-31 · Civilinė byla Nr. e2A-595-945/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-29Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
e2A-595-945/2020
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02109-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Atsakovas
S. S.
Ieškovas
SIA „B2Kapital“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-595-945/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02109-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6587-470/2019 pagal ieškovės SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovei S. S. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 016,17 Eur skolą, 91,46 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad 2012 m. spalio 11 d. atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 880467 (toliau – Sutartis), pagal kurią paskolos davėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „MCB Finance“ (naujas pavadinimas – UAB „IPF Digital Lietuva“) įsipareigojo suteikti atsakovei kreditą Sutartyje nurodytomis sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti kredito davėjai kreditą ir sumokėti Sutarties specialiojoje dalyje numatytas palūkanas. Atsakovė pažeidė Sutarties sąlygas – negrąžino kredito, uždelsė sumokėti Sutartyje nurodytus mokėjimus, todėl paskolos davėja vienašališkai nutraukė Sutartį. Atsakovė liko skolinga 1 016,17 Eur negrąžino kredito, nesumokėtų palūkanų ir administravimo mokesčio, taip pat 91,46 Eur delspinigių. 2016 m. lapkričio 28 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovė sudarė Gautinų sumų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisės į atsakovės skolą. 2017 m. vasario 15 d. atsakovei išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo teisės perleidimo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, nesutinka su reikalavimais dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, kadangi palūkanos ir delspinigiai turi būti skaičiuojami ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovė nurodė pageidaujanti sudaryti taikos sutartį, nustatant 30 Eur dydžio mėnesio įmokas, kadangi gauna minimalų darbo užmokestį, turi kitų kreditorių, todėl tik nurodyto dydžio sumą išgalėtų sumokėti geranoriškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 016,17 Eur skolą, 91,46 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 107,63 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 61,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Teismas nustatė, kad Sutartimi atsakovei suteikta 2 500 Lt (724 Eur) vartojimo kredito suma, šią sumą pervedant į atsakovės banko sąskaitą. Atsakovė įsipareigojimo grąžinti paskolą įmokų mokėjimo grafike nurodytomis sąlygomis, kartu mokant paskolos palūkanas, neįvykdė ir liko skolinga 1 016,17 Eur. 2016 m. lapkričio 28 d. pradinė kreditorė ieškovei perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą, apie ką atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu.

5. Teismas netenkino atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo konstatavęs, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog yra vykdomi išieškojimai pagal kitus vykdomuosius raštus, jos gaunamas atlyginimas yra minimalus, nėra pakankamas pagrindas sprendimo vykdymą išdėstyti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė gali pasinaudoti galimybe išspręsti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka arba susitarti su ieškove, jog ši teismo sprendimo neperduotų priverstiniam vykdymui (sudaryti taikos sutartį vykdymo procese).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, patvirtinti taikos sutartį arba priimto sprendimo vykdymą atidėti 48 mėn. laikotarpiui. Atsakovė nurodo, kad atsisakius tenkinti jos prašymą dėl taikos sutarties sudarymo, buvo akivaizdžiai pažeistos lygiateisiškumo sąlygos. Įsiskolinimas atsirado dar 2012 m., per tą laiką atsakovė ne kartą kreditorę informavo apie finansinius sunkumus, prašė susitarti taikiai, tačiau tuo metu keitėsi kreditoriai (buvo UAB „Gelvora“, po to UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“), pagal atsakovės siūlymus susitarimai nebūdavo tvirtinami ir tokiu būdu tik auginamos palūkanos bei skolos dydis. Civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausiai turi būti siekiama sutaikyti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau jokio atsakymo negavo. Kreditorė siekia nueiti lengviausiu keliu, kad skola būtų priteista ir vykdomasis dokumentas pateiktas priverstiniam vykdymui, dėl ko skola dar labiau išaugtų.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas šioje situacijoje ne apgintų skolininkės teises, bet priešingai, jas dar labiau varžytų, kadangi skolininkei ketinant skolą mokėti iš gaunamų lėšų jau po to, kai bus atlikti antstolių maksimalūs išskaitymai iš jos darbo užmokesčio, ji turėtų skirti skolos dengimui daugiau piniginių lėšų, nei numato įstatymų leidėjas. Priverstine tvarka vykdant teismo sprendimą ieškovei kartu su kitais kreditoriais bus proporcingai paskirstytos išskaitos iš darbo užmokesčio. Išskaitų dydis šiuo atveju atlieka skolininkės teisių gynimo funkciją, todėl tai, kad prieš skolininkę jau atliekami priverstinio vykdymo veiksmai kitų kreditorių naudai, negali būti vertinama kaip pagrindas ginčijamo teismo sprendimo vykdymo išdėstymui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Kaip matyti iš atsakovės skundo turinio, juo nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinio reikalavimai patenkinti ir ieškovei iš atsakovės priteista skola, delspinigiai bei procesinės palūkanos, todėl ši dalis įsiteisėjo suėjus apeliacinio apskundimo terminui (CPK 279 straipsnio 1 dalis) ir jos teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnis).

10. Skundu atsakovė kelia procesinio pobūdžio klausimus nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo bylą užbaigti patvirtindamas taikos sutartį arba išdėstydamas teismo sprendimo vykdymą. Nors atsakovė savo teikiamą procesinį dokumentą įvardijo kaip atskirąjį skundą, būtent taip šį dokumentą įvertino ir pirmosios instancijos teismas, pažymėtina, kad atskiraisiais skundais yra skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys (CPK 334 straipsnio 1 dalis), o su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinkanti šalis turi teikti apeliacinį skundą. Net ir tuo atveju, kai skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl išspręstų procesinių klausimų, turi būti teikiamas apeliacinis skundas, tik jis nagrinėjamas papildomai taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis). Kita vertus, netinkamas procesinio dokumento pavadinimo įvardijimas nėra esminis trūkumas, kuris kliudytų apeliaciniam procesui (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

11. Teikdama skundą atsakovė akcentuoja, kad ginčas galėjo būti išspręstas taikos sutartimi. Sutikdamas su atsakovės argumentu, kad ginčo užbaigimas taikos sutartimi labiausiai atitinka CPK 2 straipsnyje įtvirtintą civilinio proceso tikslą – atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikos sutarties sudarymas yra šalių teisė, bet ne pareiga (CPK 42 straipsnio 1 dalis), teismas spręsti taikos sutarties tvirtinimo klausimą gali tik tuo atveju, jeigu abi proceso šalys išreiškia savo valią sudarydamos įstatymo reikalavimus atitinkančią civilinę sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis, CPK 140 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje taikos sutarties šalys nesudarė. Vien atsakovės vienašalio pageidavimo kilusį ginčą išspręsti aptariamu būdu nepakanka, todėl teismas, išnagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas skundžiamą sprendimą, proceso teisės normų, reglamentuojančių taikų ginčo sprendimo būdą, nepažeidė.

12. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (išdėstymo) klausimą turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pažeisti CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, 2016 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

13. Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovės prašymo pagrįstumą pažymėtinos kelios reikšmingos aplinkybės. Pirma, kaip matyti iš į bylą pateiktos 2012 m. spalio 11 d. sutarties turinio, atsakovė nevykdo įsipareigojimų, kurių galutinis vykdymo terminas suėjo 2014 m. spalio 1 d., t. y. prieš penkis su puse metų. Pradinė kreditorė Sutartį nutraukė 2016 m. gruodžio 11 d. pranešimu, t. y. daugiau nei prieš trejus metus, tačiau per šį laikotarpį skola taip pat nebuvo padengta. Daugiau nei trys metai praėjo ir po to, kai atsakovė 2017 m. vasario 15 d. raštu buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą. Kitaip tariant, įsiskolinimas yra ilgalaikis. Antra, Sutarties nutraukimas ir ieškovės inicijuotas teisminis procesas negali būti vertinamas kaip pabloginantis atsakovės padėtį, kadangi toliau nebeskaičiuojamos sutartinės palūkanos ir netesybos, delspinigiai iš atsakovės buvo priteisti ne už visą vėlavimo atsiskaityti laikotarpį, bet tik už ieškinio senačiai lygų 180 dienų laiką, nuo civilinės bylos iškėlimo skaičiuojamos tik 5 proc. dydžio procesinės palūkanos. Kitaip tariant, atsakovė ilgą laiką naudojasi skolintomis lėšomis minimaliomis sąnaudomis. Trečia, nors ir tvirtina dėjusi pastangas susitarti dėl skolos grąžinimo, atsakovė nepateikė jokių šią aplinkybių patvirtinančių įrodymų. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį tepateikė duomenis apie visą eilę turimų skolinių įsipareigojimų, kurie išieškomi priverstine tvarka, gaunamas minimalias pajamas ir antstolio vykdomą maksimalų leistiną išieškojimą. Nuo pradinio ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 25 d.) praėjo daugiau nei 7 mėn., tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji nors dalį prievolės įvykdė geranoriškai. Tiek ši aplinkybė, tiek ir duomenys apie atsakovės skolų dydžius kelia pagrįstų abejonių ar atsakovė turėtų galimybes, o kartu ir valią (norą), vykdyti teismo sprendimą dalimis, kaip ji nurodo skunde.

14. Apibendrindamas nutarties 13 punkte nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovės prašymo tenkinimas neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros, paneigtų ieškovės teisę į pagrįsto reikalavimo patenkinimą.

15. Atsakovės skundo argumentus pripažinęs nepagrįstais, teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundą atmetus iš atsakovės ieškovei priteisiamas atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas – 120 Eur (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei SIA „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 40103645131, iš atsakovės S. S., gim. (duomenys neskelbtini), 120 Eur (šimto dvidešimties eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas