Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės EDS GUARANTEE atstovui advokato padėjėjui Lukui Vitauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau–UAB) EDS GUARANTEE ieškinį atsakovėms UAB „Asadoma“ ir I. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „SME Finance“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad su atsakove buvo tartasi dėl taikos sutarties sudarymo, atsakovė prašė mokėjimo grafiko, skolos neginčijo. Atsakovė jai pateiktą grafiką pasirašė, tačiau pirmos įmokos neatliko, todėl ieškovė atnaujino vykdymo procesą. Šalys 2019-10-04 pasirašė skolos grąžinimo grafiką, kuriame nurodyta skolos suma, palūkanų bei delspinigių dalis, o atsakovė patvirtino skolą, palūkanas ir delspinigius. Paaiškino, kad paskolos sutartis nėra nutraukta. Pažymėjo, kad įmokos nebuvo įskaitytos, jos buvo paskirstytos už 2019 metus. Paskolos sutartis buvo sudaryta derybų būdu, ne prisijungimo, šalys derėjosi dėl skolos grafiko. UAB „SME Finance“ yra alternatyvus finansuotojas, atsakovė veikė kaip verslininkė, turėjo įsivertinti, ar galės mokėti paskolą ir paskolos sutartyje numatytas palūkanas bei delspinigius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „SME Finance“ ir atsakovė UAB „Asadoma“ (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi pradinis kreditorius suteikė atsakovei 35 000,00 Eur dydžio paskolą. Už suteiktą paskolą atsakovė paskolos davėjui įsipareigojo mokėti 36 proc. dydžio metines palūkanas, kurios atlieka mokėjimo funkciją. Sutarties tinkamas vykdymas užtikrintas (duomenys neskelbtini) laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su laiduotoja I. P.. Sutartis taip pat užtikrinta atsakovės (duomenys neskelbtini) paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kurio tinkamas įvykdymas užtikrintas laiduotojos laidavimu. 2018-12-31 prie sutarties šalys susitarė pratęsti skolos grąžinimo terminą iki 2019-06-30. 2019-07-29 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo ir perėmė iš pradinio kreditoriaus visas reikalavimo teises į atsakovės skolinius įsipareigojimus pagal sutartį, įskaitant visus jos pakeitimus ir papildymus, pagal kurią pradinio kreditoriaus 2019-07-29 reikalavimo teisės į atsakovę sudarė 42 204,20 Eur, iš jų pagrindinė skola 35 000,00 Eur, 3 554,20 Eur delspinigiai, 3 650,00 Eur palūkanos. 2019-08-14 pranešimu ieškovė informavo atsakovę ir laiduotoją apie kreditoriaus pasikeitimą. 2019-08-20 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0123/19/00910, buvo pakeistas išieškotojas naujuoju kreditoriumi ieškove. Vykdomojoje byloje buvo išieškota dalis atsakovės ir laiduotojos įsiskolinimo sumos. 2020-01-28 ieškovė pateikė pretenziją skolininkui ir laiduotojai dėl įsiskolinimo padengimo, kuriuo informavo, jog įsipareigojimų likutis sudarė 13 373,18 Eur, iš kurių: 13 190,90 Eur paskolos likutis, 166,38 Eur palūkanų ir 15,90 delspinigių. Ieškovė teigia, kad atsakovė ir laiduotoja atitinkamų įsipareigojimų ieškovei neįvykdė. Atsakovė vertina, kad paskolos sutartis baigė galioti 2019-06-30, todėl ji neturi pareigos mokėti palūkanų ir delspinigių, teigia, kad palūkanos ir delspinigiai turi būti mažintini per pusę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). CK 6.81 straipsnyje numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę, kad visą prievolę, tiek ir jos dalį, įvykdytų visi skolininkai bendrai ar bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.78 straipsnio 3 dalį ir 6.81 straipsnio 2 dalį laiduotojas atsako tiek pat kaip ir pagrindinis skolininkas. CK 6.78 straipsnyje numatyta, kad į laiduotojo pagrindinės prievolės užtikrinimą įeina ir papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Pagal laidavimo sutarties 1.1 bei 1.2. punktus, laiduotoja įsipareigojo atsakyti ieškovei ta pačia apimtimi, kaip ir atsakovė. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.1. punkte įtvirtinta, jog UAB „SME Finance“ perleidžia ieškovei reikalavimo teises, kylančias iš sutarties. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 1.2. punktu UAB „SME Finance“ ir ieškovė susitarė, jog UAB „SME Finance“ ieškovei kartu su reikalavimo teisėmis, kylančiomis iš sutarties, perleidžia ir atsakovės prievolių pagal sutartį tinkamam įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei visas kitas papildomas teises tiek pagal sutartį, tiek ir pagal kitas sutartis ar įsipareigojimus, į tinkamą įsipareigojimų UAB „SME Finance“ įvykdymą. Sutarties tinkamas įvykdymas užtikrintas laidavimo sutartimi ir vekseliu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinimui nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

Nagrinėjamu atveju visa paskolos suma turėjo būti grąžinta iki 2019-06-30. Atsakovai skolos nustatytu laiku negrąžino, dėl to ginčo byloje nėra. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl nesumokėtų palūkanų ir delspinigių dydžio. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Sutartimi atsakovai įsipareigojo pradiniam kreditoriui nuo išduotos paskolos sumos iki paskolos grąžinimo dienos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias 36 proc. dydžio metines palūkanas (sutarties specialiųjų sąlygų 4.4. punktas). CK 6.258 straipsnio 1 dalis bei 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas – delspinigius. Paskolos sutartimi paskolos gavėjas įsipareigojo už laiku neįvykdytus įsipareigojimus sumokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius, (sutarties specialiųjų sąlygų 4.6 punktas).

CK 6.258 straipsnyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė tvirtina, kad palūkanų ir netesybų dydis yra per didelis ir turėtų būti mažinamas. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.

Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu ir turi būti aiškinama atsakovės UAB „Asadoma“ naudai. Teismas vertina, kad atsakovė sudarydama paskolos sutartį veikė kaip verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje bei galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Teismas konstatuoja, kad atsakovė veikė kaip verslininkė, turinti patirties verslo bei derybų srityje ir kuri turėjo pamatuoti sutartimi prisiimamą riziką. Todėl atsakovės argumentai, susiję su tuo, kad ji buvo silpnoji sutarties pusė, atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat pritartina ieškovės pozicijai, jog rinkoje esant ne vienai bendrovei, teikiančiai paskolos paslaugas, atsakovė galėjo iš jų rinktis, lyginti jų siūlomas sąlygas, su jomis derėtis ir pan.

Atsakovė UAB „Asadoma“ teigia, kad vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, žemiausia netesybų mažinimo riba - jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata įtvirtinta ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra civilinės atsakomybės civilinės atsakomybės forma. Šalių interesų pusiausvyros apimtyje, sutartyje nustatytos 0,2 procento netesyboms aiškiai esant per didelėms, sutartyje nustatytas 0,1 procento per dieną dydžio delspinigių dydis mažintinas iki 0,02 procento per dieną. Atsakovė teigia, kad yra pagrindas mažinti per pusę prašomos priteisti palūkanas, t. y. nuo 36 proc. iki 18 proc. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais dėl neprotingai didelio paskolos sutartimi nustatyto palūkanų ir netesybų dydžio, nes iš esmės atsakovė nepagrindė, kodėl turi būti mažinamos netesybos iki 0,02 proc. bei palūkanos iki 18 proc. Nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti paskolos sutartyje nustatytą palūkanų bei delspinigių dydžio mažinimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais bei tuo labiau paneigti sutarties šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Tokia galimybė skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi, šalių sutartyje sulygtos netesybos bei palūkanos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, palūkanų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti.

Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 5.1. punkte numatyta, kad už visą naudojimąsi UAB „SME Finance“ suteiktomis paskolos piniginėmis lėšomis laikotarpį klientas moka UAB „SME Finance“ specialiosiose sąlygose nustatytas palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo faktiškai paimtos ir dar negrąžintos paskolos sumos. (duomenys neskelbtini) papildomu susitarimu UAB „SME Finance“ ir atsakovė UAB „Asadoma“ susitarė pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2019-06-30. Kadangi atsakovė UAB „Asadoma“ iki nurodyto termino paskolos negrąžino, UAB „SME Finance“ pradėjo priverstinį išieškojimą, o vėliau reikalavimo teisę perleido ieškovei. Šalys 2019-10-04 pasirašė skolos grąžinimo grafiką, kuriame nurodyta skolos suma, palūkanų bei delspinigių dalis, o atsakovė patvirtino skolą, palūkanas ir delspinigius. Nagrinėjamu atveju paskolos sutarties specialiosios dalies 4.6 punktas nustato praleidusiam terminą vykdyti piniginę prievolę - ieškovei 0,2 procentų dydžio delspinigius. Paskolos sutarties specialiosios dalies 4.4 punktu atsakovė įsipareigojo pradiniam kreditoriui nuo išduotos paskolos sumos iki paskolos grąžinimo dienos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias 36 proc. dydžio metines palūkanas. Teismas vertina, kad paskolintų pinigų neatgavimas sutartais terminais gali sukelti kreditoriui atitinkamo dydžio nuostolius, kuriems kompensuoti ir buvo sutartos netesybos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu tarifu, o tai, ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį) ir vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Analizuojant sutarties specialiųjų sąlygų turinį, nustatyta, kad delspinigių norma, kartu su palūkanų norma, buvo viena iš esminių sutarties sudarymo sąlygų. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė prieš sudarant paskolos sutartį, jos sudarymo metu ar sutarties vykdymo metu būtų kėlusi reikalavimus dėl sutarčių sąlygų. Atsakovė sutiko su paskolos sutarties sąlygomis, ir tik tuomet, kai ėmė nebevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, kai buvo pateiktas ieškinys teismui, prašo mažinti palūkanų bei netesybų dydį. Akcentuotina, kad šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė yra verslininkė, jai keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, todėl galėjo laisvai derėtis dėl paskolos sutarties sąlygų su ieškove, taip pat ir dėl aptariančių sutarties neįvykdymo teisinių pasekmių. Atsakovė sutiko su šia palūkanų bei delspinigių norma, pasirašė sutartį ir jos pagrindu gavo paskolą. Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindų, dėl kurių ginčijami paskolos sutarties punktai, dėl palūkanų ir netesybų dydžio, galėtų būti mažintini.

Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai paskirstė mokėtinas sumas palūkanoms ir delspinigiams dengti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs jog CK 6.54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo, bet jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma nurodyto straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Ji negali būti vienašališkai keičiama. Šiuo atveju šalys nebuvo susitarusios dėl įmokų tvarkos, todėl turėtų būti taikoma CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta tvarka, pagal šio straipsnio 1, 3, 4 dalis įmokos gautos iš skolininko pirmąja eile skiriamos išlaidoms susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu trečia eile netesyboms (delspinigiams ir baudoms) mokėti, o ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka. Pirma, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas šalių susitarimu, o jeigu jo nėra, – kitokį negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje. Antra, kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-460/2010). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė būtų pažeidusi CK 6.54 straipsnio nuostatas, todėl atsakovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys tenkinamas ir ieškovei solidariai iš atsakovių priteisiama 13 190,90 Eur skolos, 691,02 Eur palūkanų, 143,45 Eur delspinigių, 36 proc. metinių pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos pagrindinės paskolos sumos (13 190,90 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos iki pagrindinės skolos grąžinimo.

Ieškovės ir trečiojo asmens atstovas prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sumokėtos atitinkamai: ieškovės sumokėta 2 819,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 354,00 Eur žyminio mokesčio, trečiojo asmens sumokėta 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nurodytos šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų atstovas dėl ieškovės ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovės sumokėti 1 815,00 Eur už ieškinio rengimą, 250,00 Eur už prašymą dėl kuratoriaus skyrimo bei 400,00 Eur už pasiruošimą 2020-10-20 teismo posėdžiui bei atstovavimą teismo posėdyje, taip pat trečiojo asmens sumokėti 605,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą bei 363,00 Eur už pasiruošimą 2020-10-20 teismo posėdžiui bei atstovavimą teismo posėdyje yra per dideli. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas šaliai priteisia tik tas bylinėjimosi išlaidas, kurios pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 3 dalis). Išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, pateiktos šioje byloje, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl priteistinos visa apimtimi (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis, 1, 6 ir 9 punktai, 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti, ieškovei ir trečiajam asmeniui, patyrusiems aukščiau nurodytas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina aukščiau nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei solidariai iš atsakovių priteistinos 3 173,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, trečiajam asmeniui solidariai iš atsakovių priteistinos 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Kiti šalių argumentai neturi reikšmės priimant teismo sprendimą, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.

Ieškinį tenkinus, ieškovei solidariai iš atsakovių priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 14 025,37 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (15,27 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) lygiomis dalimis iš atsakovių valstybės naudai priteistina 15,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 269–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Asadoma“, į. k. 303235088, ir I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „EDS GUARANTEE“, į. k. 300078354, naudai 13 190,90 Eur skolos, 691,02 Eur palūkanų, 143,45 Eur delspinigių, 36 proc. metinių pelno palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos pagrindinės paskolos sumos (13 190,90 Eur) nuo bylos iškėlimo (2020-03-16) iki pagrindinės skolos grąžinimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 025,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-03-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių UAB „Asadoma“, į. k. 303235088, ir I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „EDS GUARANTEE“, į. k. 300078354, naudai 3 173,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 586,50 Eur iš kiekvienos.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių UAB „Asadoma“, į. k. 303235088, ir I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens UAB „SME Finance“, į. k. 304254910, naudai 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 484,00 Eur iš kiekvienos.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių UAB „Asadoma“, į. k. 303235088, ir I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 8,64 Eur iš kiekvienos. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.