Kauno apygardos teismo nutartis

2-25-3-01402-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.3

2021 m. lapkričio 9 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui P. D. dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio ir su juo bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. G. ieškinį atsakovui P. D. dėl priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, ir 2021 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo netenkino, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo tenkino visiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. AB „Žemaitijos pienas“, bylos Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. AB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-149/2010; kt.).

11. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, tačiau apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nors teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tačiau asmeniui, praleidusiam įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali būti atnaujinamas praleistas terminas. Pažymėtina, kad konkrečių ,,svarbių priežasčių“, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į trukmę, nustatytą konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti, įvertinti termino praleidimo trukmę ir pareiškėjo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti procesinį dokumentą, išnykimo ir kitus pareiškėjo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

12. Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinių dokumentų pateikimo teismui terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių santykių stabilumą. Todėl jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2299/2013).

13. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, taip pat labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir šias teises įgyvendinti jam labiausiai priimtinu būdu. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008). Taigi, sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą svarbu vertinti ne tik nurodytų ,,svarbių priežasčių“ terminui atnaujinti visetą, bet ir pačios prašymą atnaujinti procesą teikiančios šalies procesinio elgesio sąžiningumą, t. y. tiek objektyvųjį, tiek subjektyvųjį kriterijus.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo, konstatavęs, jog apeliantė praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, o apeliantės nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, nėra svarbios. Apeliantė pripažįsta, jog terminą praleido, prašo terminą atnaujinti atsižvelgus į aplinkybes, jog terminą praleido nežymiai, kad apeliacinio skundo negalėjo teikti nesumokėjusi žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2021 m. liepos 5 d., paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2021 m. rugpjūčio 4 d. Apeliacinis skundas paštu išsiųstas 2021 m. rugpjūčio 9 d., todėl apeliantė praleido 4 dienas apeliaciniam skundui paduoti. Žyminis mokestis už apeliacinį skundą sumokėtas 2021 m. rugpjūčio 6 d. Bylos duomenimis nenustatyta, kad apeliantė elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2013). Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo dalių. Nagrinėjamuoju atveju apeliacinis skundas yra paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo sprendžiama dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, t. y. byloje buvo spendžiamas klausimas, susijęs su viešuoju interesu, todėl toks sprendimas turėtų būti peržiūrėtas aukštesnės instancijos teisme. Atsižvelgus į praleisto termino trukmę, į apeliantės sąžiningą procesinį elgesį, į viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad prioritetas teiktinas teisminės gynybos aspektui, įvertinant galimas termino neatnaujinimo pasekmes – iš esmės būtų atimta apeliantei galimybė pasinaudoti apeliacijos teise, t. y. paduoti apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atnaujintinas terminas ieškovės I. G. apeliaciniam skundui paduoti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

17. CPK 307 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismui atnaujinus praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas apeliacinį skundą su byla perduoda šio teismo teisėjų kolegijai arba grąžina pirmosios instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju apeliacinis skundas su byla grąžintinas pirmosios instancijos teismui išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir CPK 317 straipsnyje numatytiems veiksmams atlikti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą ieškovės I. G. apeliaciniam skundui paduoti.

Ieškovės I. G. apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.