Kauno apylinkės teismo sprendimas, 2-1752-887/2013

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-05-06
Bylos Nr.: 2-1752-887/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-10244-2011-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Agnė Petkevičienė
Ieškovas: AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: B. S.
Trečiasis asmuo: M. K.
Advokatai: Vladislovas Mikša, Renaldas Baliūtis

Kategorijos

99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
125.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1752-887/2013;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-10244-2011-5;Procesinio sprendimo kategorija 99.3; 99.5; 99.9; 116.4; 125.10.3 (S)

GALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant I. G., dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovei B. S., jos atstovui advokatui Vladislovui Mikšai, trečiajam asmeniui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei B. S. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo byloje M. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priteisti iš atsakovės 8996,00 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarė Gyventojų turto draudimo liudijimą TIA Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Jame nustatytas draudimo laikotarpis nuo 2007-04-03 iki 2047-04-02. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ draustas butas 2009-06-21 buvo aplietas. 2009-06-23 Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės aktu nustatyta, jog sulietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambarių lubos ir sienos, tualeto ir vonios patalpos. Nustatyta, kad už įvykį atsakinga buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė atsakovė B. S., nes jai priklausančiame bute trūko WC patalpoje šalto vandens lanksčioji vamzdelio jungtis, dėl ko ir buvo užlietas butas. Draudėjui M. K. ieškovas išmokėjo 8996,00 Lt. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš asmens, atsakingo už atsiradusią žalą, ją atlyginti. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl ginčo taikaus sprendimo, tačiau atsakovė neatlygino ieškovui padarytos žalos, todėl ieškovas kreipėsi į teismą (3-4 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-07-13 preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino pilnai ir priteisė iš atsakovės – 8996,00 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas – 135,00 Lt žyminio mokesčio bei 242,00 Lt už teisinę pagalbą (24-25 b. l.).

Atsakovė 2011-07-28 pateikė prieštaravimus dėl Kauno miesto apylinkės 2011-07-13 preliminaraus sprendimo. Pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad ieškovui jokios žalos nepadarė, todėl ir atlyginti jos neprivalo. Nustatant apgadinimo dydį ir turto atstatymo vertę ji nebuvo kviečiama ir nedalyvavo. Pateiktame 2009-06-23 Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonės akte, dalyvaujant M. K., yra nurodyta, kad sulietos kambarių lubos ir sienos, tualeto ir vonios patalpos. Tačiau ieškovo tos pačios dienos turto sugadinimo akte jau nurodyti žymiai didesni sugadinimai ir būk tai atlikti darbai žymiai viršijantys minėtame akte nurodytus sugadinimus. Pagal tos pačios dienos ieškovo atstovo surašytą aktą jau nurodyta, kad ne tik sulietos lubos ir sienos, bet sugadintos grindys durys ir net durų stiklai, o pateiktoje sąmatoje jau net priskaičiuota langų ir durų keitimas, bei tos pačios sienos dažomos ir kartu tapetuojamos. Atsakovė buvo užėjusi į (duomenys neskelbtini) butą ir įsitikino, kad joks remontas bute nebuvo daromas ir nurodyti darbai nebuvo atlikti. Dėl nurodytų aplinkybių sąmata padaryta aiškiai viršijanti padarytos žalos apimtį ir faktiškus sugadinimus, net jeigu tokie ir buvo. Sužinojo, kad M. K. buvo sudrėkusios tualeto ir vonios sienos, tačiau jos pilnai išdžiūvo ir jam jokios žalos nėra padaryta. Jeigu AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai – ne pagal realius nuostolius išmokėjo draudėjui pinigus, tai ji neprivalo juos ieškovui padengti (30 b. l.).

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas buvo apdraudęs butą, kuris 2009-06-21 buvo aplietas, ginčo, kad butas buvo aplietas nėra, tik atsakovė nesutinka su žalos dydžiu. Žalos dydį įrodinėja pateikta lokaline sąmata ir kitais rašytiniais įrodymais. Ieškovas lokalinę sąmatą skaičiavo pagal sistemą, teismo paskirtas ekspertas paėmė ne tokius kiekius, kokius buvo paėmę ieškovo ekspertas, todėl skiriasi kainos, skiriasi dažymo įkainiai, kadangi ieškovas paskaičiavęs, kai labai geras dažymas. Yra Sistelo sistema pagal kurią skaičiuojami žalos įkainiai. Ieškovo ekspertas apžiūrėjo ir nustatė, kad ekonomiškiau yra duris pakeisti, kadangi lieka ta pati kokybė ir ekonomiškai būtų beveik tas pats, ar duris perlakuoti, perfaneruoti. Be to, neaišku, ar duris perlakavus, perfaneravus, buto durys būtų atstatytos į tokią padėtį kokia buvo iki apliejimo. Nesutinka su paskirto eksperto pasisakymu, kad nereikia atlikti dalies darbų. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo ėmėsi visų priemonių, kad sumažinti žalą. Pagal Draudimo taisykles ir tvarką po įvykio butas turi būti apžiūrėtas ne vėliau kaip per 3 ar daugiau dienų. Šiuo atveju buvo atvykta po dviejų dienų. Prašo palikti galioti priimtą preliminarų sprendimą (152-153 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Buto apliejimo fakto neginčija, bet labai didelė suma. 2009-06-21 jai išvykus iš namų, tualete trūko vandens jungtis, įvykus avarijai vanduo bėgo 3-4 valandas, nebuvo kam užsukti vandens, o paskambinus ir pranešus kaimynui pasakė, kad jo butas apdraustas ir jis negrįš. Ieškovo lokalinės sąmatos konkrečių sumų neginčija, bet tokios sumos, kokios prašo ieškovas, ji neturi, prašo žalos sumą sumažinti. Pas buvusius buto savininkus Kerševičius iki remonto teko būti dažnai, gyvenant Kerševičiams remonto sugadinimų nematė, daugiau avarijų nėra įvykę. Kokius remonto darbus atliko ankstesni buto savininkai ir trečiasis asmuo, negali pasakyti (153 b. l.).

Atsakovės atstovas advokatas Vladislovas Mikša papildydamas atsakovės duotus paaiškinimus nurodė, kad nesutinka su ekspertizės pozicijomis, kur išvardinti darbai: laminuotų grindų dangų ardymas, laminuotų grindų dangų įrengimas, plastikinės grindjuostės. Kaip matyti iš ekspertizės akto ir pateiktų nuotraukų, šių darbų nereikėjo. Galima ir keisti, galima ir remontuoti. Neaišku, kada grindys sugadintos, ekspertas nenustatė, kada grindys sudėtos. Atsakovės duomenimis durys ir grindys buvo pakeistos ankstesnio šeimininko. Ekspertas turėjo nustatyti, kada atlikti darbai – sudėtos grindys, durys, jos faneruotos ir atitinkamai taikyti nusidėvėjimo procentą, bet ekspertas to neatliko. Kelia abejonių, ar šio apliejimo metu padaryti minėti sugadinimai. Nuotraukose matyti, kad ant durų staktos atsiklijavęs ruožas 10-15 cm. Šį darbą gali atlikti stalius. Yra trys aktai, kurie skirtingi. Atsakovė paties buto apliejimo fakto neginčija, tačiau nesutinka su žalos dydžiu. Atsakovė neprivalo regreso tvarka atlyginti ieškovo nepagrįstai sumokėtos sumos. Prašo vadovautis eksperto nurodytomis kainomis. Atmetus durų staktų ir pertvarų ardymo darbus, durų staktų išėmimą, faktiškai gaunasi 2606,66 Lt įskaitant šias išlaidas, susidaro 3614,00 Lt, kitos išlaidos padvigubina sumą. Trečiasis asmuo remonto neatliko. Praėjo 3,5 metų, trečiasis asmuo butu naudojasi ir mano, toliau naudosis, išlaidų neturės. Nors įstatymas numato, kad padaryta žala turi būti atlyginta pilnai, tačiau CK numato tam tikras pareigas ir reikalavimus ir žalą patyrusiems asmenims. Šiuo atveju M. K. turėjo elgtis pagal įstatymo reikalavimus. Kaip matyti, įvykis įvyko 2009-06-21, atsakovė ėmėsi visų priemonių surasti kaimyną ir informuoti, kad jis grįžtų ir imtųsi priemonių vandeniui pašalinti, kad kuo mažiau būtų padaryta žalos. Trečiasis asmuo pareiškė, kad jis išvykęs, jo turtas draustas ir jam draudimas žalą atlygins. Mano, kad ši aplinkybė turi būti įvertinta, taip pat įvertinta tai, kad atsakovė yra pensinio amžiaus, gauna nedidelę pensiją. Prašo ieškinį sumažinti iki realios 3614,00 Lt sumos. Taip pat prašo paskirstyti ekspertizės, bylinėjimosi, atstovavimo išlaidas. Ieškovas padidino žalą, dėl jo kaltės turėjo būti paskirta ekspertizė, todėl ekspertizės išlaidas vadovaujantis CPK 93 str. 4 d. prašo paskirti ieškovui (153, 156-157 b. l.).

Trečiasis asmuo M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Jis buvo išvykęs, jam paskambinę draugai pranešė, kad aplietas jo butas. Kiek pamena, su atsakove avarijos dieną nekalbėjo. Grįžus namo kitą dieną rado aplietą butą, apie tai pranešė ieškovui. Buto apžiūrėti buvo atėjusi ir atsakovė. Namo grįžo kai turėjo galimybę, kada baigėsi plaukimas baidarėmis Šventosios upe. Buvo aplietas visas butas, išskyrus vieną kambarį – jame buvo apipilta tik viena siena. Durų staktos buvo sugadintos, bute 4 durys faneruotos, vienos buvo naujos, nuo durų, staktų atšokinėjęs laminatas. Remontas atliktas pilnai visame bute 2007-2008 metais jį nupirkus. Darant remontą keitė vienas duris, nes kitos buvo pakeistos ankstesnių savininkų. Grindys nesugadintos tik viename kambaryje, tualete ir vonioje plytelės, kitose patalpose grindys sugadintos. Jo nuomone, faneruotas duris reikia keisti, ar jas galima suremontuoti, gali atsakyti tik specialistas. Laminuotų dangų ploto jis pats neskaičiavo, nors mano susidarytų 54 kv. m. (153-154 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo paskirtos ir teismo eksperto Vyto Girdausko atliktos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad vadovaujantis STR 3.01.01:2002 „Skaičiuojamųjų statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“, 2009 metų kovo mėnesio kainų lygiu (galiojusiu buto apliejimo metu), apskaičiuota, kad aplieto buto, esančio Kovo 11-osios g. 25-29, Kaune, atstatymo kaštai (buto remonto darbų kaina) sudaro 6866,00 Lt (127 b. l.).

Ekspertas Vytas Girdauskas, apklausiamas teismo posėdyje pilnai patvirtino ekspertizės išvadą ir nurodė motyvus, kodėl jo manymu aplieto buto, esančio (duomenys neskelbtini), atstatymo kaštai sudaro 6866,00 Lt (154-155 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas keistinas. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovo atstovo, atsakovės bei jos atstovo, trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškovo ir atsakovės teismui pateiktų rašytinių įrodymų, teismo paskirtos ir eksperto Vyto Girdausko atliktos ekspertizės medžiagos, eksperto apklausos teismo posėdžio metu, matyti, kad tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir M. K. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo liudijimas, kuriuo buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis M. K. (19-20 b. l.). Atsakovė yra to paties gyvenamojo namo gyventoja. Atsakovė gyvena bute (duomenys neskelbtini) (21 b. l.). Šis butas yra aukštu aukščiau virš trečiajam asmeniui priklausančio buto. 2009-06-21 buvo aplietas trečiajam asmeniui priklausantis, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ draustas butas. Užliejimo priežastis – trūkusi WC patalpoje šalto vandens lanksčioji vamzdelio jungtis atsakovės bute (9, 10-12 b. l.). Draudėjui M. K. ieškovas išmokėjo 8996,00 Lt (15, 18 b. l.).

Dėl pastarųjų aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Atsakovė neginčija, kad dėl iš jos buto įvykusio trečiojo asmens buto apliejimo, ieškovui buvo padaryta materialinė žala. Tarp šalių civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl to, kokiu žalos apskaičiavimu teismas turėtų vadovautis ir koks yra ieškovui padarytos žalos dydis.

Nagrinėdamas civilinę bylą, teismas tenkino atsakovės prašymą ir 2011-12-08 nutartimi byloje paskyrė statybinę-techninę ekspertizę. Atsitiktinės atrankos būdu ekspertizę atlikti buvo pavesta teismo ekspertui Vytui Girdauskui. Ekspertizės išvados yra konkrečios, jose išsamiai atsakyta į pagrindinius teismo nutartimi ekspertams užduotus klausimus. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas Vytas Girdauskas tai pat išsamiai atsakė į visus teismo ir proceso dalyvių užduotus klausimus. Jokių konkrečių aplinkybių, kurios teismui leistų abejoti ekspertizę atlikusių ekspertų šališkumu, ar kokiais nors ryšiais su viena iš šalių, civilinės bylos nagrinėjimo metu šalys nenurodė, įrodymų teismui nepateikė, jų išreikalauti neprašė ir tokių duomenų byloje nėra.

Tiek ieškovo turto žalų vertinimo vertintojas sudarė lokalinę sąmatą, tiek teismo paskirtas ekspertas atliko ekspertizę ir sudarė lokalinę sąmatą vadovaudamiesi tomis pačiomis „Sistel“ rekomendacijomis, tačiau žalos dydį paskaičiavo skirtingą. Teismo ekspertas nurodė, kad padaryta preliminari sąmata, kuri gali kisti faktiškai atlikus darbus. Ieškovo atstovas nurodė, kad teismo ekspertas ėmė ne tokius kiekius, kokius ėmė ieškovo turto žalų vertinimo vertintojas bei nurodė, kad dalies darbų nereikia atlikti, dėl ko skiriasi kainos. Skiriasi dažymo įkainiai, kadangi ieškovo ekspertas paskaičiavęs kaip labai gerą dažymą bei ieškovo turto žalų vertinimo vertintojo manymu ekonomiškiau yra duris pakeisti.

Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.).

Ieškovo turto žalų vertinimo vertintojas lokalinės sąmatos šeštame punkte yra nurodęs, kad reikalingi atlikti darbai – anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant – 1538,14 Lt. Tuo tarpu teismo paskirtas ekspertas lokalinėje sąmatoje pirmame punkte nurodė – anksčiau dažytų lubinių paviršių dažymas emulsiniais dažais, dalinai paruošiant paviršių – 411,10 Lt. Ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino ekspertizės akte nurodytus paskaičiavimus, nurodė jog apžiūrėjus butą nustatyta, kad reikalinga tik pataisyti kelias vietas, nuplauti dažus ir naujai nudažyti visą paviršių, todėl nurodyta tik dažymas. Neturi reikšmės ar labai geras dažymas, ar tik dažymas, nes tai priklauso nuo paruošimo, o paruošimo taisyti, atstatant daiktą į buvusią poziciją, nereikia. Jeigu buvo viena dėmė prie šviestuvo, kurią reikėjo paglaistyti, todėl kitą lubų plotą reikia nuplauti, pašiaušti ir perdažyti. Visų lubų nuskusti, nuplauti ir perdažyti, kaip nurodė ieškovo turto žalų vertinimo vertintojas, nereikia, nes šiame bute paviršiai labai geros būklės. Teismas įvertinęs duotus paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, vaizdinę medžiagą, mano, jog teismo ekspertas kvalifikuotai pagrindė kokius darbus būtina atlikti bei nurodytos darbų ir medžiagų sumos dydį, kurie teismui nesukėlė abejonių, tuo tarpu ieškovo atstovas nesutikdamas su teismo eksperto nurodyta suma, nenurodė jokių motyvų, nepateikė nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių ieškovo paskaičiuotos sumos dydį bei teismo nuomone ieškovo turto žalų vertinimo vertintojo nurodyti darbai, t.y. visų anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant, yra pertekliniai. Todėl vertintina, jog reikalingų atlikti darbų vertė, siekiant grąžinti luboms pradinę būklę sudaro 411,10 Lt, kaip yra nurodęs teismo ekspertas.

Su sienomis analogiška situacija kaip ir su lubomis, ieškovo turto žalų vertinimo vertintojo lokalinės sąmatos antrame punkte nurodyta, kad sienų tinko pertrynimo, nuvalant dažus arba tapetus, kai pertrynimo vietos plotas daugiau kaip 5 m² vertė 222,09 Lt bei penktame punkte nurodyta, kad reikalingi atlikti darbai – anksčiau dažytų sienų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant – 982,36 Lt. Tuo tarpu teismo ekspertas lokalinėje sąmatoje antrame punkte nurodė – anksčiau dažytų sieninių paviršių dažymas emulsiniais dažais, dalinai paruošiant paviršių – 319,21 Lt. Teismo ekspertas paaiškino, kad ant sienų kaip ir ant lubų pažaidų nedaug, reikia pataisyti kelis procentus pažeidimų ir paviršius perdažyti, be to, nurodė, kad jo sudarytoje lokalinėje sąmatoje pirmame ir antrame punktuose paskaičiuoti visi būtini atlikti darbai – įtrūkimų pataisymas, pažeidimų pataisymas ir pan. Teismo ekspertas tais pačiais motyvais, ką paaiškino dėl lubų, grindė ir sienų grąžinimo į pradinę būklę darbų ir medžiagų kainą. Tuo tarpu ieškovo atstovas vėlgi nepateikė jokių įrodymų, sudarančių galimybę teismui vertinti, kad teismo eksperto nurodyta suma yra neteisinga ir teismas turėtų vadovautis ieškovo turto žalų vertinimo vertintojo nurodyta suma. Todėl vadovaujantis pirmiau teismo nurodytais motyvais, pasisakant apie lubas, vertintina, jog reikalingų atlikti darbų vertė, siekiant grąžinti sienoms pradinę būklę sudaro 319,21 Lt, kaip yra nurodęs teismo ekspertas.

Ieškovo turto žalų vertinimo vertintojas lokalinėje sąmatoje trečiame punkte nurodęs – sienų vidinių paviršių paruošimas apmušalų (tapetų) klijavimui, kai paviršiai tinkuoti, betoniniai arba gipskartonio – 84,89 Lt, ketvirtame punkte – sienų vidinių paviršių apklijavimas apmušalais (tapetais), kai apmušalai popieriaus pagrindu – 470,20 Lt, viso 555,09 Lt. Teismo eksperto lokalinėje sąmatoje trečiame punkte nurodyta – geros kokybės apmušalų pakeitimas, nuplėšiant iki 100 procentų sienų apmušalų – 668,73 Lt. Dėl šių teismo eksperto nurodytų darbų kainos ieškovo atstovas neprieštaravo, todėl vadovaujantis nešališko eksperto nurodyta darbų ir medžiagų suma, vertintina, kad apmušalų keitimo kaina yra 668,73 Lt, kaip yra nurodęs teismo ekspertas.

Ieškovo turto žalų vertinimo vertintojo lokalinės sąmatos septintame punkte nurodyta laminuotų grindų dangų ardymas – 621,70 Lt, aštuntame punkte – laminuotų grindų dangų įrengimas – 2717,30 Lt, viso 3339,00 Lt. Tuo tarpu teismo ekspertas lokalinėje sąmatoje ketvirtame punkte nurodęs laminuotų grindų išardymas – 109,92 Lt, penktame punkte – laminuotų grindų įrengimas – 1097,90 Lt, viso 1207,82 Lt. Ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiai dienai grindyse liekamųjų pažaidų yra likę, tačiau vertinant, kad nereikia keisti viso kiekio grindų, reikia keisti 10-15 procentų lentelių, sprendė, kad 40 procentų kainuotų atstatymas į buvusią būklę. Kad pakeitus dalį grindų jos nesiskirs, ekspertas vertino savo žiniomis, jo nuomone laminatą galima atitaikyti net ir po trijų metų. Tuo tarpu ieškovo atstovo nuomone pakeitus tik dalį grindų laminatas skirtųsi, grindys nebūtų atstatytos į pradinę padėtį, ko drausdamasis siekė trečiasis asmuo, dėl ko būtų bloginama draudėjo padėtis, todėl turi būti keičiamas visas laminatas. Užliejimu butui padarytos žalos dydžio nustatymo metodika, kuria buvo vadovaujamasi teismo paskirtos ekspertizės atlikimo metu, teismo nuomone yra atitinkanti CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą. Tačiau tretysis asmuo negalėtų atkurti iki buto apliejimo buvusios padėties, pakeitus tiktai aplietos grindų dangos dalį, o kitą grindų dangos dalį palikus nekeistą, nes pakeistoji dangos dalis pagal savo savybes skirtųsi nuo nekeistos grindų dalies dangos, jau vien dėl to, kad remontas darytas prieš penkis - šešis metus, o atkurtoji bendra daikto vertė būtų akivaizdžiai mažesnė už prieš tai buvusią. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dėl laminuotų grindų lentelių dėjimo bei fiksavimo technologijos, gali nebūti galimybės pakeisti dalies grindų dangos. Todėl teismas vertina, kad reikalingų atlikti darbų ir medžiagų vertė, siekiant grąžinti grindims pradinę būklę sudaro 3339,00 Lt, kaip nurodė ieškovo turto žalų vertinimo vertintojas.

Ieškovo lokalinės sąmatos dešimtame punkte nurodyta langų ir durų staktų išėmimas iš mūro, išlaužiant užkaitus – 239,62 Lt, vienuoliktame punkte – durų blokų įstatymas į mūro sienų angas, kai angos plotas iki 2 m², tvirtinant medsraigčiais - 1768,96 Lt, viso 2008,58 Lt. Teismo eksperto lokalinėje sąmatoje septintame punkte nurodyta durų staktų išėmimas iš pertvarų – 119,81 Lt, aštuntame punkte – faneruotų durų blokų įstatymas į pertvarų angas, kai angos plotas iki 2 m² tvirtinant medsraigčiais – 811,38 Lt, viso 931,19 Lt. Ieškovo atstovas nurodė bei trečiasis asmuo paaiškino, kad buvo sugadintos keturios durys ir jos turi būti pakeistos, apie langus minima, kadangi yra tokia formuluotė, tačiau langai nebuvo pažeisti. Tuo tarpu teismo paskirtas ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad reikia keisti dvejas duris įvertinus jų pažaidų dydį, kitos dvi durys pažeistos mažai, jų keisti nebūtina. Teismas vadovaudamasis pirmiau nurodytais motyvais, pasisakant dėl grindų, vertinant tai, kad draudėjas draudžiasi būstą tam, kad sugadinus turtą, jis galėtų atstatyti pradinę būklę, tai reiškia, kad nukentėjęs asmuo neprivalo tenkintis net ir mažai apgadintomis durimis, o turi teisę jas pasikeisti, todėl teismas vertina, kad durų grąžinimo į pirminę būklę vertė yra 2008,58 Lt, kaip nurodė ieškovo turto žalų vertinimo vertintojas.

Ieškovo lokalinėje sąmatoje devintame punkte nurodyta – plastikinės grindjuostės – 241,81 Lt, teismo eksperto lokalinėje sąmatoje šeštame punkte nurodyta – plastikinių grindjuosčių įrengimas – 58,06 Lt. Teismas pasisakė, kad turi būti keičiamos visos grindys, dėl ko turi būti nuimamos grindjuostės ir, kaip nurodė teismo ekspertas posėdžio metu, senų grindjuosčių panaudoti negalima, nes jos suluš. Įvertinus analogiškų grindjuosčių kainas, nurodytas viešoje, visuotinai prieinamoje informacijoje, teismas eksperto nurodytą plastikinių grindjuosčių įrengimo kainą - 58,06 Lt, vertina kaip pernelyg mažą. Todėl vertintina, kad plastikinių grindjuosčių įrengimas kainuoja 241,81 Lt, kaip nurodė ieškovo turto žalų vertinimo vertintojas.

Ieškovo turto žalų vertinimo vertintojas lokalinėje sąmatoje pirmame punkte nurodė, kad grindų dangų apsauga padengiant polietileno plėvele – 109,72 Lt, teismo eksperto lokalinėje sąmatoje devintame punkte nurodė – grindų dangų apsauga padengiant polietileno plėvele – 17,41 Lt. Ieškovas nurodęs, kad vien medžiagos kaina yra 99,33 Lt, tuo tarpu teismo ekspertas nurodęs, kad medžiagos kaina yra 8,51 Lt. Teismo ekspertas posėdžio metu paaiškino, jog plėvelė yra grįžtamoji, ją galima panaudoti pakartotinai objektuose, kadangi skaičiuojama pagal metodiką, kurioje nurodyta, kuomet darbus dirba rangovas. Bus sunaudota 11 kvadratų plėvelės, skaičiuojant po 1,29 Lt. Iš viešos, visuotinai prieinamos informacijos akivaizdu, kad polietileno plėvelės dažytojams kaina yra apie 1,87 Lt. Tuo tarpu ieškovo atstovas nepateikė jokių įrodymų ir netgi nemotyvavo prašomos priteisti 99,33 Lt sumos dydžio už medžiagą, nenurodė kodėl polietileno plėvelės vertė turi būti didesnė negu paprastos plėvelės, skirtos dažytojams ar kokių išskirtinių savybių turėtų turėti plėvelė, dėl ko reikėtų pirkti brangesnę polietileno plėvelę. Todėl teismas vertina, kad polietileno plėvelės, reikalingos padengti grindų dangą apsaugai, vertė yra 17,41 Lt.

Kaip jau nurodyta teismo sprendime aukščiau, ekspertą pasirinko ne šalys, o jis buvo parinktas teismo atsitiktinės atrankos būdu. Ekspertizę atlikęs ekspertas Vytas Girdauskas turi tinkamą kvalifikaciją, atliktos ekspertizės metu buvo atsakyta į klausimus, kuriuos teismas suformulavo atsižvelgdamas į abiejų šalių poziciją ir argumentus. Šios ekspertizės metu buvo remiamasi ne tiktai aplieto buto apžiūra, bet ir visa ekspertui pateikta civilinės bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu ekspertas Vytas Girdauskas taip pat pilnai patvirtino ekspertizės išvadą. Todėl civilinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų leidžiančių abejoti šios teismo paskirtos ekspertizės išvada. Tačiau pats ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo padaryta sąmata yra preliminari bei faktiškai atlikus darbus suma gali kisti. Todėl esant tam tikriems skirtumams ieškovo turto žalų vertinimo vertintojo parengtoje lokalinėje sąmatoje bei teismo eksperto parengtoje lokalinėje sąmatoje, teismas išklausęs paaiškinimus, motyvus bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais įvertino pateiktose lokalinėse sąmatose nurodytų darbų bei medžiagų kainas ir sprendžia, kad ieškovui turi būti atlyginta 7006,00 Lt žalos.

Atsakovė teismo posėdžio metu prašė sumažinti iš jos prašomos priteisti žalos dydį, nes ji pragyvena tik iš gaunamos pensijos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi nustatant žalos dydį. Tai, kad žalą padaręs fizinis asmuo nėra pakankamai geros finansinės būklės, negali būti pagrindas žymiai mažinti atlygintinos žalos dydį ir tokiu būdu siekti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė sumokėjo 3000,00 Lt už ekspertizės atlikimą, 1000,00 Lt advokatui už teisinę pagalbą, dėl ko teismas vertina, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė negu nurodo atsakovė. Todėl akivaizdu, jog įrodymai, pagrindžiantys geresnę nei patenkinamą atsakovės turtinę padėtį, nepatvirtina atsakovės negalėjimo atlyginti padarytą žalą ir ypatingai sunkių pasekmių sukėlimo, jei ši žala būtų atlyginta. Priešingu atveju atsakovei būtų sudaryta galimybė nevykdyti savo deliktinės prievolės, nors tokios prievolės įvykdymas yra akivaizdžiai įmanomas. Taip pat būtų pažeista CK 6.282 str. 3 d., kadangi ši teisės norma negali būti taikoma tada, kai atsakingas už padarytą žalą asmuo neįrodo, kad objektyviai jam nėra galimybių atlyginti padarytinos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2004, Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1420-173/2009). Todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais, suformuota teismų praktika, padarytos žalos dydis nemažintinas. Atsakovės atstovo nurodyti motyvai, kad dėl atsiradusios žalos kaltas pats tretysis asmuo, nes elgėsi ne pagal įstatymus bei iki šiol neatlikęs remonto, atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai (Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1971-390/2012).

Civilinė byla išnagrinėta, teismas priimdamas galutinį sprendimą vadovavosi teismo paskirtos ir eksperto Vyto Girdausko atliktos ekspertizės išvada. 2011-12-08 teismo nutartimi atsakovė buvo įpareigota sumokėti 3000,00 Lt užstatą už ekspertizės atlikimą į teismo specialiąją sąskaitą iki 2011-12-19 (57-58 b. l.). Atsakovė pateikė teismui 2011-12-12 nurodymą pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, patvirtinantį 3000,00 Lt sumokėjimą už ekspertizės atlikimą (61 b. l.). Teismo ekspertas pateikė teismui statybinės teismo ekspertizės aktą ir sąskaitą faktūrą Nr. 13-01-01, kurioje nurodyta, kad ekspertizės atlikimas kainavo 2500,00 Lt (136 b. l.). Todėl perteklinė atsakovės sumokėta 500,00 Lt suma grąžintina atsakovei.

Ieškovas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu patyrė 135,00 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (5 b. l.), 242,00 Lt už ieškinio parengimą (6-8 b. l.). Todėl teismas vertina, kad ieškovas patyrė 377,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė 2500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už ekspertizės atlikimą (61, 136 b. l.), 1000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (138 b. l.). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą Nr. 559099, kuriame nurodyta, kad B. S. sumokėjo advokatui Vladislovui Mikšai 1000,00 Lt. Advokatas prašydamas priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė visų įstatymo (98 str. 1 d.) nustatytų dokumentų, t. y. prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės atstovas rengė teismui procesinius dokumentus, atstovavo atsakovę teisme, kuri akivaizdžiai negalėjo pati save be advokato pagalbos tinkamai atstovauti, dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pateikė tik vieną pinigų priėmimo kvitą, prašoma priteisti suma yra protingo dydžio, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais teismas vertina, kad šios bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos.

Teismas priimdamas galutinį sprendimą, patenkino 78 procentus ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Todėl iš atsakovės priteistina ieškovui 294,06 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovės priteistina valstybei 43,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Iš ieškovo priteistina atsakovei 770,00 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš ieškovo valstybei priteistina 12,64 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 str., 424-430 str.,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-13 preliminarų sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, buveinė Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, a. s. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai: 7006,00 Lt (septynis tūkstančius šešis litus) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011-07-12 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 294,06 Lt (du šimtus devyniasdešimt keturis litus 06 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 43,00 Lt (keturiasdešimt tris litus) valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Grąžinti atsakovei B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 500,00 Lt (penkis šimtus litų) sumokėtus į Kauno apylinkės teismo specialiąją sąskaitą už ekspertizės atlikimą.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, buveinė Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, a. s. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, atsakovės B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 770,00 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt litų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, buveinė Basanavičiaus g. 12, Vilniuje, a. s. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas 73000, teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu 12,64 Lt (dvylika litų 64 ct) valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė