Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-676-90/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms A. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė ieškinio atsakovei UAB „Žaidas“ (b.l. 103).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad žala atsirado būtent dėl atsakovės A. B. kaltės. Teismo sprendimo motyvas, kad patalpų savininkė A. B. nesugebėjo tinkamai naudotis savo turtu, užkišo kanalizacijos vamzdį popieriniais rankšluosčiais, popieriais ir tuo padarė žalą žemiau esančio buto savininkui remiasi tik spėjimais ir prielaida. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent atsakovė A. B. užkišo kanalizacijos vamzdį popieriais ir popieriniais rankšluosčiais. O šioje byloje pagrindinė įrodinėjimo pareiga yra ieškovo.

Daugiabučio gyvenamojo namo administravimas, taip pat ir kanalizacijos stovo priežiūra buvo patikėta UAB „Žaidas“. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad būtent UAB „Žaidas“ netinkamai vykdė savo pareigas, netinkamai prižiūrėjo bendrąjį namo vidaus kanalizacijos stovą, netinkamai šalino atsiradusius gedimus bei avarijas, tame tarpe ir kanalizacijos stovo užsikišimą, tačiau ieškovė atsisakė nuo ieškinio atsakovei UAB „Žaidas“, tokiu būdu perkeldamas visą atsakomybę atsakovei A. B..

Ieškovė savo poziciją grindė Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, tačiau teismų praktika nelaikytina įrodymu.

Teismo sprendime nėra teisinių argumentų dėl kurių teismas atmetė atsakovės argumentus, teismas netinkamai vertino procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus bei faktines aplinkybes, kas turėjo įtakos neteisingam, nepagrįstam ir neteisėtam teismo sprendimui.

Ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo UAB „Žaidas“ atžvilgiu CPK 295 straipsnyje nustatyta tvarka atsakovė A. B. neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje reikalavimą dėl 2700 Lt žalos atlyginimo pareiškė draudikas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikytina ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vandentiekio avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju ar teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Tokias taisykles yra suformavęs kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-299/2008). Taigi, nepagrįstas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos t.y., neįrodė, kad žala atsirado būtent dėl atsakovės A. B. kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė privalėjo įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. O atsakovei, teigiančiai, kad nėra atsakinga už padarytą žalą, teko pareiga įrodyti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009-01-17 buvo aplietos vandeniu K. S. priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodama dėl užpylimo padarytus nuostolius, išmokėjo buto savininkui 2700 Lt draudimo išmoką. Bylos medžiaga nustatyta, kad vanduo, padaręs žalą butui, liejosi iš kanalizacijos stovo, esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. iš virš apdraustojo buto esančiame bute (b.l. 11-12). Iš 2009-01-19 užduoties-paskyros matyti, kad 2009-01-19 buvo užsikišusi kanalizacija, atlikti kanalizacijos valymo darbai (b.l. 51). Byloje nėra ginčo dėl to, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aplietas iš bute Nr. (duomenys neskelbtini) esančio kanalizacijos stovo, tačiau atsakovė A. B. teigia, jog ji nėra atsakinga už šį apliejimą, t.y. byloje nėra įrodyta, kad būtent dėl jos kaltės buvo užsikimšęs kanalizacijos stovas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais nustačius gadinantį turtą poveikį iš atsakovės valdomo buto. Ieškovė neturi pareigos įrodyti teismui dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovės buto. Aplinkybė, kad užpylimo židinys buvo viršuje esantis butas byloje pilnai įrodyta. Užliejus butą buvo apgadintos lubos, jose esantys halogenai, sienos bei grindys (b.l. 11-15). Taigi, tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Padarytos žalos dydį patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedas (b.l. 13) bei lokalinė sąmata (b.l. 14-15). Minėtuose dokumentuose nurodyti darbai ir medžiagos yra susiję su sugadinimų pašalinimu. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis išdėstytu daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra įrodytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Esant nustatytoms visoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms atsakovei atsiranda pareiga atlyginti padarytus nuostolius (žalą), nes jos veiksmais buvo apgadintas ieškovės apdraustas butas, kurį būtina remontuoti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Esant nustatytoms aplinkybėms iš atsakovės A. B. pirmosios instancijos teismo pagrįstai yra priteista 2700 Lt žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Statybos techninio reglamentu STR.1.12.05:2002 (akto redakcija galiojusi nuo 2002 08 21 iki 2011 01 07), kuris nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką - daugiabučio namo administratorius privalo užtikrinti bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugų naudojimą jų profilaktiką, derinimą, t.y. nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinti namo pagrindines konstrukcijas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, fiksuoti pastebėtus defektus (18 p.) bei kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrėti ir tikrinti pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, nustatyti statybinių tyrinėjimų poreikį, pastato defektus ir remonto darbų poreikį (19 p.). Byloje yra pateiktas 2008-04-30 kasmetinis statinio apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad fekalinės kanalizacijos vamzdynai yra patenkinamos būklės, defektų šalinimo darbai nebuvo reikalingi (b.l. 46). Taigi, pastato kanalizacija kasmetinės apžiūros metu atitiko privalomuosius reikalavimus. Šio rašytinio įrodymo atsakovė A. B. neginčijo. Apeliantė savo teiginiams, jog būtent atsakovė UAB „Žaidas“ netinkamai vykdė savo pareigas, netinkamai prižiūrėjo kanalizacijos stovą, netinkamai šalino atsiradusius gedimus bei avarijas, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), todėl apeliacinio skundo argumentai, jog už žalą atsakinga atsakovė UAB „Žaidas“ atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovės argumentas, jog ji nėra tinkama atsakovė pagal pareikštą reikalavimą, kadangi yra pardavusi butą taip pat atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Kaip jau buvo minėta, žalą sukėlęs įvykis įvyko 2009-01-17, butą atsakovė pirkimo-pardavimo sutartimi perleido 2010-12-01 (b.l. 6), taigi užpylimo metu būtent A. B. buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune savininkė. Aplinkybė, kad butas vėliau buvo perleistas kitam asmeniui nepašalina buto savininkės atsakomybės atsakyti už žalą padarytą jai būnat buto savininke.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliantės apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nėra išsamūs. Tačiau apeliacinis teismas sprendžia, kad dėl tokių teismo padarytų trūkumų nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes iš esmės teismas teisingai išsprendė tarp šalių iškilusį ginčą. Be to, C P K 328 straipsnis numato draudimą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neesminių, tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės pažeidimų.

Ieškovė pareiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.