Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-55-491/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-17
Bylos Nr.
1A-55-491/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-55-491/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34893-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojos E. M. atsakomybei 1 metams be užstato, ir baudžiamoji byla jam buvo nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, jam buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 1) uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams; 2) automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2021 m. spalio 7 d. apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,52 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. M. prašo: sutrumpinti uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki 1 metų; panaikinti automobilio „VW Transporter“ konfiskavimą arba išieškoti šio automobilio vertę atitinkančios sumos dalį – 1000 Eur, įpareigojant ją sumokėti per 1 metus, arba skirti jam 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 1 metus.

3. Apeliaciniame skunde jis dėsto, jog savo kaltę pripažino, gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, savo neteisėtais veiksmais jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, anksčiau nebuvo teistas ar baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus. Automobilį vairavo, nes jautėsi gerai. Jis dirba, darbui jam reikalinga turėti teisę vairuoti kelių transporto priemones, jis charakterizuojamas teigiamai, išlaiko du vaikus, rūpinasi savo ligotais ir senyvo amžiaus tėvais, gyvenančiais atskirai ir pakankamai toli nuo jo. Teigia, jog jam paskirtas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir automobilio „VW Transporter“ konfiskavimas yra neproporcingi jo asmenybės bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Dėl šiuo metu sunkios materialinės padėties automobilio konfiskavimas tiek jam, tiek ir jo šeimai bus nepakeliama finansinė našta. Apeliaciniame skunde taip pat cituoja teismų procesinius sprendimus, kuriuose kaltininkams buvo paskirtos švelnesnio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Ramūnas Bačiulis prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, S. M. buvo paskirtos tinkamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde apeliantas kelia klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių jam skyrimo pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako šiose skundo ribose.

6. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jam nepagrįstai paskyrė uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

7. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp kurių ir teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė KET, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

8. Šioje byloje nustatyta, kad S. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, dėl kurio jis savo kaltę pripažino bei gailisi, jis nėra teistas, bet anksčiau buvo baustas už pakankamai šiurkštų KET pažeidimą – greičio viršijimą. Nagrinėjamu atveju S. M. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas sunkus – 2,52 promilių, girtumas. Kad S. M. turėjo suprasti, jog buvo itin girtas, patvirtina liudytojų parodymai, vaizdo įrašai. Pagal juos, S. M. sunkiai orientavosi aplinkoje, nerišliai kalbėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Taip pat ir pats S. M. parodė, kad prieš sėsdamasis už automobilio vairo jis buvo išgėręs didelį kiekį stipraus alkoholinio gėrimo – degtinės. Taigi, atmetami apelianto argumentai, jog jis klydo dėl savo būsenos ir galėjimo vairuoti automobilį. Nors dėl tokių S. M. veiksmų nebuvo sužaloti jokie asmenys bei nekilo kitokių padarinių, tačiau tokie jo veiksmai kėlė itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių, taip pat ir jo paties sveikatai ir gyvybei. Juolab, byloje nustatyta, jog jis automobilį vairavo mieste bei degalinės teritorijoje, kurioje transporto priemonę privaloma vairuoti itin atsargiai (šiose vietose net ribojamas transporto priemonių maksimalus greitis).

9. Byloje yra duomenų, kad S. M. užsiima individualia veikla ir darbui jam reikalinga turėti teisę vairuoti kelių transporto priemones. Taigi, tikėtina, kad neturint teisės vairuoti kelių transporto priemones jo darbo funkcijų atlikimas pasunkės. Tačiau vien ši aplinkybė, t. y. kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, dar nereiškia, kad jos paskyrimas neabejotinai prieštarauja teisingumo principui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė būtent ir yra poreikis suvaržyti bei apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais kaltininkas kelia pavojų visuomenei. Juolab, prieš darydamas nusikalstamą veiką, S. M. visa tai žinojo – kad teisė vairuoti kelių transporto priemones jam reikalinga ne tik buityje, bet ir darbo funkcijų atlikimui, tačiau tai jo nuo šios veikos nesulaikė. Taip pat teisėjų kolegija neįžvelgia kliūčių S. M. ir toliau rūpintis bei prižiūrėti savo tėvus, kadangi tai gali padėti jam daryti kiti šeimos nariai – vaikai, žmona.

10. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir S. M. visiškai teisingai ir pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, bei jo terminą nustatė mažesnį už baudžiamajame įstatyme numatytą vidurkį – 2 metus. Neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės ar dar labiau sutrumpinti jos terminą teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.

11. Pagal teismų praktiką, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-64-511/2019). Nagrinėjamu atveju S. M. be uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paskirta ir turtinio pobūdžio priemonė – automobilio „VW Transporter“ konfiskavimas. Su tuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

12. Nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 72 straipsnyje. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs apie tai, kad pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-942/2019, Nr. 2K-168-511/2020).

13. Nagrinėjamu atveju ir neginčijama, kad automobilis „VW Transporter“ buvo šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Dėl to nėra ir jokio pagrindo spręsti klausimą dėl galimybės iš S. M. išieškoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį, nes tai neatitinka BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų.

14. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad S. M. neteistas, administracine tvarka nebuvo baustas už itin šiurkščius administracinius nusižengimus (nors jis kelis kartus buvo baustas už greičio viršijimą), padarė nesunkų nusikaltimą, nesudaro pagrindo jam panaikinti automobilio „VW Transporter“ konfiskavimą. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės jo neskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apelianto nurodytas aplinkybes išsamiai įvertino spręsdamas laidavimo instituto jam taikymą, todėl vadovautis jomis dar ir svarstant automobilio konfiskavimo klausimą nėra pagrindo. Akivaizdu, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. M. nepatyrė iš apkaltinamojo teismo nuosprendžio kylančių griežtų suvaržymų – jam nebuvo skirta bausmė ir jis neturi teistumo. Įvertintina ir tai, kad S. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jam buvo nustatytas ir minimalus 1 metų laidavimo terminas.

15. Nagrinėjamu atveju, kaip ir sprendžiant klausimą dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įvertintina ir tai, kad S. M., vairuodamas automobilį neblaivus, veikė ypač pavojingai, šiurkščiai pažeisdamas KET, nes jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, apeliantas rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata bei gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. S. M. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kaip minėta, S. M. automobilį vairavo mieste ir degalinėje, buvo itin girtas. Taigi, jis tokiais savo veiksmais didelių pasekmių nesukėlė tik laimingo atsitiktinumo dėka. S. M. neturėjo kelti jokių abejonių ir jo neblaivumas, kadangi pagal byloje surinktus įrodymus jo neblaivumas buvo matomas. Todėl pripažintina, kad vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, S. M. veikė neatsakingai, dėl ko už kilusias pasekmes tik jis pats ir yra atsakingas.

16. Apeliaciniame skunde apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su automobilio naudojimu šeimos narių reikmėms, negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą automobilio konfiskavimą vertinti kaip neproporcingą priemonę. Šias aplinkybes S. M. privalėjo įvertinti pats prieš darydamas nusikalstamą veiką ir numatyti galimas pasekmes sau ir savo šeimos nariams. Taip pat pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Taigi, vertinant taikomos priemonės proporcingumą negalima vadovautis vien tik kaltininko asmeniniais interesais, tuo pačiu sumenkinant visuomenės interesus ir jos saugumo svarbą.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš apelianto konfiskuotino automobilio vertė yra 4610 Eur, todėl nėra pagrindo tokio turto konfiskavimą vertinti kaip neproporcingą padarytam nusikaltimui. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šio automobilio konfiskavimas būtų itin didelė finansinė našta ar nepagrįstai sukeltų didelius nepatogumus gyvenime. S. M. nurodė, kad jo žmona yra dirbanti bei taip pat išlaiko šeimą.

18. Visų šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad S. M. automobilio konfiskavimas, įvertinus ir pirmosios instancijos teismo paskirtą kitą baudžiamojo poveikio priemonę, nereiškia neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šioje situacijoje visuomenės ir S. M. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo automobilis nebūtų konfiskuotas – kaip minėta, taip būtų formuojamos nebaudžiamumo už padarytus nusikaltimus nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Taigi, kaip nepagrįsti atmetami ir skundo argumentai dėl to, jog S. M. paskirtas automobilio „VW Transporter“ konfiskavimas yra perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė siekiant užtikrinti joms keliamus tikslus. Teisėjų kolegija toliau nebepasisako dėl galimybės S. M. paskirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kadangi tam pagrindo nėra.

19. Apeliaciniame skunde nurodomi ir teismų praktikos pavyzdžiai, kai teismai paskyrė trumpesnio termino uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, arba pripažino, kad automobilio konfiskavimas negalimas ar netikslingas. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto cituojami procesiniai sprendimai buvo priimti iš esmės skirtingų nei nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių bei kaltininką bei jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių pagrindu, todėl šiuo atveju jais kaip precedentu negali būti vadovaujamasi.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apelianto skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, jos yra teisėtos bei pagrįstos, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. M. apeliacinį skundą.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasValdas Petras Meidus