Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-371-258/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-07
Bylos Nr.: e2A-371-258/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-05178-2017-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
Ieškovas: A. K., J. K., R. K., B. K., D. K.
Atsakovas: N. P.

Kategorijos

2.2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
6.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-371-258/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-05178-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.7; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 6.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. K., J. K., R. K., B. K., D. K. ir atsakovo N. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K., J. K. ir B. K., D. K., R. K., atstovaujamų įstatyminės atstovės motinos J. K., ieškinį atsakovui N. P. dėl teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo ir buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovams po 1 000,00 Eur, viso bendrai 5 000,00 Eur sumą, neturtinės žalos atlyginimo; įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas ant gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., (toliau ir – Pastatas) išorinių stogo konstrukcijų įsirengtas vaizdo stebėjimo kameras ir uždrausti atsakovui be išankstinio raštiško ieškovų A. K. ir J. K. sutikimo ateityje įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant išorinių namo lauko sienų ar stogo konstrukcijų; priteisti iš atsakovo ieškovams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas A. K. kartu su atsakovu bei kitais bendraturčiais yra 0,3225 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav., (toliau – Žemės sklypas) bendraturčiai. Žemės sklypui yra nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovas naudojasi 385/3225 sklypo dalimi, naudojimo tvarkos plane pažymėtos indeksu „E“, o atsakovas naudojasi 640/3225 dalimi, naudojimo tvarkos plane pažymėtos indeksu „C“. Be to, ieškovai A. K. ir J. K. kartu su atsakovu yra ir šiose Žemės sklypo dalyse („E“ ir „C“) esančio Pastato – Dvibučio gyvenamojo namo, bendraturčiai. Pastatas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, ginčo šalių asmeninės nuosavybės teisės yra įregistruotos į naudojamas pastato Patalpas, t. y. Butą Nr. 1, kurio savininkai yra A. K. ir J. K., atitinkamai asmeninės nuosavybės teisėmis valdantys po ½ šio buto dalį, ir Butą Nr. 2, kuris asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui. 2013 m. rudenį atsakovas, neprašęs ieškovų, kitų pastato bendraturčių, sutikimo dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo, ant pastato išorinių sienų savo pusėje įrengė 4 vaizdo stebėjimo kameras. Į ieškovo pastabą, jog tam yra reikalingas Pastato bendraturčių sutikimas ir tokie veiksmai yra galimai neteisėti, atsakovas nereagavo, pareikšdamas, jog sutikimas jam nėra reikalingas, kadangi per kameras jis stebi išimtinai tik savo Žemės sklypo dalį. Ieškovų manymu, atsakovas nuo pat 2013 m. rudens iki šiol ant gyvenamojo namo išorinių stogo konstrukcijų įsirengtomis 4 vaizdo stebėjimo kameromis (su infraraudonųjų diodų pašvietimu, todėl yra vykdomas ir naktinis stebėjimas) bei savo bute turimu specialiu tinkliniu skaitmeninio vaizdo įrašymo prietaisu „4 Channel H.264 D. V. Recorder“ neteisėtai vykdo ieškovų privataus gyvenimo stebėjimą, renka ir saugo (archyvuoja) informaciją apie privatų jų asmeninį gyvenimą. Tokiu būdu yra grubiai pažeidžiamos ieškovų teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Atsakovo įrengtos vaizdo kameros yra sumontuotos taip, jog yra nuolat filmuojama didžioje dalis ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomos namų valdos bei greta esančio ieškovui A. K. priklausančio kaimyninio žemės sklypo dalis. Filmuojama yra taip, jog ieškovai negali patekti į savo namų valdą bei savo butą, o taip pat ir būti namo galiniame kieme nenufilmuoti ir stebimi šių atsakovo sumontuotų vaizdo stebėjimo kamerų.

3. Atsakovas N. P. su ieškovų pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas kameras įrengė maždaug prieš 5-6 metus, siekdamas apsaugoti savo privačią nuosavybę. Kamerų įrengimo metu ieškovas A. K. dėl to nepriekaištavo. Kaip tik parodė pritarimą, kad tai puiki papildoma saugumo priemonė ir prašė prisijungimų, kad ir pats turėtų galimybę stebėti kamerų vaizdą. Viskas pasikeitė atsiradus nesutarimams dėl žemės sklypo ribų. Taip pat nesutarimai pradėjo kilti, kadangi ieškovas A. K. ir jo šeimos nariai nevaržomai naudojosi ir tebesinaudoja atsakovui priklausančia privačia nuosavybe, kas vertė ir iki šiol verčia atsakovą ir jo šeimos narius jaustis nesaugiai tiek fiziškai, tiek psichologiškai savo privačiame kieme. Prasidėjus nesutarimams iš ieškovo pusės buvo išsakyti priekaištai dėl galimai jo privačios teritorijos dalies filmavimo. Tuomet, siekiant išvengti nesusipratimų ir beprasmių konfliktų kameros nedelsiant buvo sureguliuotos taip, kad kamerų vaizdas būtų nukreiptas išskirtinai į privačią atsakovo nuosavybės teise priklausančią teritoriją. Į ieškovui priklausantį namą, langus ar duris bei jų šeimos nuolatines buvimo vietas jų kieme kamerų vaizdas niekada nebuvo nukreiptas. Vaizdo kameros yra įrengtos atsakovui nustatytoje naudotis namo dalyje ir jos stebi tik atsakovui nustatytą naudotis žemės sklypo dalį. Vaizdo kamerų būtinybė yra ir todėl, kad dingdavo daiktai, pašto korespondencija, atsakovui nustatytoje naudotis žemės sklypo dalyje buvo parkuojami pašaliniai automobiliai. Saugos firmos vykdo tik patalpų ir jose esančio turto, o ne teritorijos apsaugą ir ne visada sėkmingai. Atsakovo tikslas yra apsaugoti jam privačios nuosavybės teise nustatyta naudotis teritorija, o ne rinkti niekam nereikalingą informaciją apie ieškovus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovą N. P. leisti ieškovą A. K. patekti į atsakovo gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus rajonas, tikslu tikrinti pagal išorinių kamerų vaizdo monitoriaus parodymus ar nėra filmuojama ieškovo kiemo ar namo dalis iš karto, kai atsakovas bus namuose, o ieškovas nuo 7.00 val. iki 22.00 val. kreipsis į atsakovą telefonu arba skambindamas, arba belsdamasis į namų duris, taip rodydamas, kad nori patekti į namus apžiūrai. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

5. Teismas nustatė, kad trys iš keturių atsakovo vaizdo kamerų (Nr.1,3,4) filmuoja tik atsakovo naudojamą teritoriją ir nefilmuoja ieškovo namo jokios dalies, kurioje gali būti fiksuojamas ieškovo privatus gyvenimas. Teismas sutiko iš dalies su atsakovo argumentais, kad nei viena kamera šiai dienai nefilmuoja ieškovo privačios teritorijos. Tačiau prieš tai atsakovas 2015-07-16 nufilmavo kaip ieškovas apėjo jo visą namą ir grįžo su karučiu. Paskutiniame vaizdo kadre matyti, kad kameros Nr.1 vaizdas siekia ir ieškovo naudojamą teritoriją.

6. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo šalys gyvena viena šalia kito, nes formaliai yra gyvenamojo namo bendraturčiai, o realiai turi savo nuosavybėje du atskirus namus-butus ir naudojasi žemės sklypais, kuriems nustatyta naudojimosi tvarka. Atsakovas vaizdo stebėjimo kameras ant savo namo-buto dalies išorinių stogo konstrukcijų įsirengė neturėdamas ieškovų sutikimo. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, jog draudžiama įrengti ir eksploatuoti vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atsakovas teigia, jog vaizdo kamerų paskirtis – jo turto apsauga. Teismas, atsižvelgdamas į kamerų išdėstymą, sprendė, kad jos skirtos apsaugoti turtą, o ne stebėti už atsakovo esantį ieškovo namą ar jo naudojamą teritoriją. Teismas pripažino, jog atsakovas gina interesą apsaugoti savo turtą, tačiau byloje nustatyta, jog į atsakovo kamerą Nr.2 filmuojamas vaizdas patenka ne tik atsakovui priklausanti nuosavybės dalis, bet ir ginčo šalių bendrai naudojamas įvažiavimas į ieškovo kiemo dalį. Ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti namų valda nėra vieša vieta, todėl ieškovai savo kieme gali būti fotografuojami, filmuojami vaizdo ar stebėjimo kameromis tik esant jų sutikimui. Atsakovas nėra gavęs ieškovų sutikimo dėl filmavimo stebėjimo kameromis jo naudojamoje teritorijoje, todėl atsakovas privalo nukreipti filmavimo kamerą Nr.2 taip, kad ji nefilmuotų ieškovo kiemo ir namo dalies. Kadangi tai priklauso nuo atsakovo ir jis gali piktnaudžiauti kameros nustatymu, tai teismas sprendė, jog yra pagrindas įpareigoti atsakovą leisti ieškovą patekti į atsakovo namą tikslu tikrinti pagal vaizdo monitoriaus parodymus ar nėra filmuojama ieškovo kiemo ar namo dalis iš karto, kai atsakovas bus namuose, o ieškovas nuo 7.00 val. iki 22.00 val. kreipsis į atsakovą telefonu arba skambindamas arba belsdamasis į namų duris, taip rodydamas, kad nori patekti į namus apžiūrai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str.).

7. Atsižvengdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovas byloje pagrindė, o ieškovas neįrodė priešingai, jog kamerų įrengimo tikslas apsaugoti atsakovo turtą. Tačiau teismas sprendė, kad atsakovas neturi riboti ieškovų teisės į privatų gyvenimą. Atsakovo be ieškovo leidimo iki antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo (iš esamos bylos medžiagos negalima nustatyti kada buvo sureguliuota vaizdo kamera Nr.2 taip, kad nebūtų matoma ieškovo kiemo ir namo dalis) buvęs be ieškovų sutikimo vykdomas vaizdo stebėjimas pažeidė ieškovų bendrąją teisę į pagarbą privačiam gyvenimui, sąžiningą pusiausvyrą tarp skirtingų interesų. Teismas ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovą pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo savo namo dalies išorinių stogo konstrukcijų ir uždrausti atsakovui be išankstinio raštiško ieškovų A. K. ir J. K. sutikimo ateityje įrengti vaizdo stebėjimo kameras išorinių namo sienų ar stogo konstrukcijų netenkino.

8. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, padarė išvadą, kad neturtinė žala gali būti atlyginti ir kitais įstatyme numatytais atvejais, tačiau Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 ir 19 straipsnių nuostatose, kurios minimos nurodant ieškinio pagrindą, nėra numatyta, kad už jų nuostatų pažeidimus nukentėjusiems asmenims turi būti atlyginta neturinė žala. Vien bendro pobūdžio vertinimas, kad susiklosčiusi situacija sukėlė neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus ieškovams, nesant virš minėtų CK 6.250 str. 2 d. numatytų pagrindų, nesudaro pagrindo priteisti neturtinę žalą ieškovams (civilinė byla Nr. e2A-53-544/2017).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Ieškovai prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį pilnai patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jeigu atsakovo N. P. veiksmuose būtų nustatyti nusikalstamos veikos, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 str. 1 d., požymiai, pranešti prokurorui ir šią civilinę bylą sustabdyti CPK 300 straipsnio 2 dalies pagrindu. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

9.1. CK 4.82 str. 1 d. imperatyviai nustato, jog „Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.“ Sutinkamai su esamu teisiniu reglamentavimu, pagrindinės pastato konstrukcijos yra pastato pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptui konstrukcijos, nuožulnos. Nežiūrint to, net ir pirmos instancijos teismo minimose antstolio D. Kisieliaus užfiksuotose Pastato fotonuotraukose yra užfiksuota visiškai priešinga informacija, jokių pavėsinių automobiliams nei Pastate tarp butų nei šalia Pastato nėra, o ginčo šalims priklausantys butai randasi viename bendros konstrukcijos statinyje. Ieškovai, sutinkamai su CK 4.82 str. 1 d. nuostatomis, ieškinyje nurodė, jog šis Pastatas yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas.

9.2. Atsakovas nuo pat 2013 m. rudens iki šiol ant Pastato išorinių stogo konstrukcijų neteisėtai įsirengtomis 4 vaizdo stebėjimo kameromis (su naktinio stebėjimo funkcija) bei savo patalpose – Bute Nr. 2, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav., turimu specialiu tinkliniu skaitmeninio vaizdo įrašymo prietaisu „4 Channel H.264 D. V. Recorder“ neteisėtai vykdo daug didesnės teritorijos dalies, nei tai yra būtina tariamai siekiant apsaugoti savo turtą, ieškovų privataus gyvenimo stebėjimą, renka ir saugo (archyvuoja) daug daugiau vaizdo duomenų, negu yra būtina, apie privatų A. K., J. K. ir jų 3 nepilnamečių vaikų asmeninį gyvenimą. Šiuos faktus ieškovai grindė nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais pridedamais įrodymais. Aplinkybė, kad šie vaizdo duomenys yra išsaugoti (archyvuoti), perkeliant juos į skaitmeninės informacijos laikmenas, tik pavirtina, kad tie duomenys nėra tinkamai saugomi, jie dėl neaiškios priežasties ir neaiškiomis apimtimis tiražuojami, kas vėlgi savaime yra neteisėta, nes tokiu būdu yra pažeidžiama ieškovų teisė susipažinti su surinktais duomenimis apie juos, reikalauti jų panaikinimo, koregavimo, kas yra kiekvieno iš fizinio asmens fundamentali teisė (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ)).

9.3. Teismas neįvertino ieškovų nurodytos aplinkybės, jog atsakovas, ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-09 apklausiamas kaip liudytojas BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais (kaip specialusis liudytojas) davė parodymus, kad „įsigijus kamerų grotuvą, jis galimai įrašinėjo vaizdą“ bei atsakovo duotus parodymus (dalyje apie vaizdo įrašą „3_l_savivaldžiavimas.mov“), kurio metu jis patvirtino, jog „šį vaizdo įrašą išsaugojau“.

9.4. ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalyje pateikta asmens duomenų sąvoka, pagal kurią asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant kitais duomenimis. Vadovaujantis ADTAĮ 2 straipsnio 17 dalimi, vaizdo stebėjimas yra suprantamas kaip vaizdo duomenų, susijusių su fiziniu asmeniu, tvarkymas naudojant automatines vaizdo stebėjimo priemones (vaizdo ir fotokameras ar pan.), nepaisant to, ar šie duomenys yra išsaugomi laikmenoje. Vaizdo stebėjimas yra galimas tik pagal ADTAĮ nuostatas, tik esant iš anksto apibrėžtam bei teisėtam tikslui ir tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti. Priemonės gali būti naudojamos tik tada, kai kitos fizinės, techninės, loginės ar administracinės priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos pasiekti išvardytų tikslų.

9.5. Pirmos instancijos teismas nevertinio ir ieškovų nurodytos aplinkybės, kad ginčo šalims priklausantis pastatas randasi ramioje uždaroje vietoje, kurioje per visą ieškovų gyvenimo jame 8 metų laikotarpį jokių nusikalstamų veikų ar kitokių pažeidimų įvykdyta nebuvo, bei to, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių esamos grėsmės jo turto saugumui įrodymų. Todėl, atsakovo vykdomas nuolatinis vaizdo stebėjimas ir vaizdo informacijos rinkimas yra akivaizdžiai perteklinis, nebūtinas ir akivaizdžiai neproporcingai riboja ieškovų įstatymo ginamas asmenines teises į privatų gyvenimą.

9.6. Ieškovai turi tris nepilnamečius vaikus (du iš jų mažamečiai), be to namo kieme dažnai būna dar keletas greta gyvenančių kaimynų mažamečių vaikų, kurių privatumo apsaugai Lietuvos Respublikos bei Europos teisės aktai numato dar didesnius apsaugos standartus. Nuolat vykdomu vaizdo stebėjimu ir šios informacijos rinkimu ieškovų šeimai yra sudaromas nuolatinio sekimo ir stebėjimo pojūtis, kuris sukelia didžiulį nuolatinį diskomforto jausmą. Atsakovas N. P. nereaguoja, savo veiksmais nuolat atvirai demonstruoja nepagarbą ieškovams, nereaguoja į ieškovų pastabas nepažeidinėti ieškovų vaikų teisių bei teisės aktų reikalavimų, tuo demonstruoja įžeidinėjantį ir žeminantį požiūrį, tiek į ieškovus, tiek ir kitus ieškovų privačioje valdoje besilankančius asmenis.

9.7. Iš atsakovo pateiktų 2018-01-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole vaizdo stebėjimo kamerų fiksuojamos teritorijos duomenų matyti, kad atsakovui net ir tuo metu, kai jis visas 4 turimas vaizdo stebėjimo kameras buvo nustatęs tokiu būdu, kad būtų fiksuojama vien tik jo privačiai naudojama Žemės sklypo dalis, jam tai padaryti nepavyko dėl techninių vaizdo kamerų duomenų – prie didelio vaizdo kamerų stebėjimo lauko. Vertinant vaizdo stebėjimo kamerų fiksuojamo lauko vaizdą, matoma, kad atsakovui net ir nukreipus stebėjimo kamerų objektyvus maksimaliai žemyn, šios vaizdo stebėjimo kameros vis vien fiksuoja daug didesnės apimties vaizdą nei atsakovo jo deklaruojamu tikslu turėtų būti siekiama.

9.8. CK 2.23 straipsnyje yra numatytos konkrečios įstatyminės sąlygos sudarančios pagrindą konstatuoti fizinio asmens privatus gyvenimo neliečiamumo pažeidimo faktą. Sprendimu pirmos instancijos teismas šį pažeidimo faktą nustatė, tačiau grubiai pažeisdamas CK 2.23 straipsnio nuostatas, atsakovo atžvilgiu tyčia netaikė minėtame straipsnyje numatytų šio pažeidimo pasekmių – pažeidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

9.9. Ieškovai, gindami savo pažeistas teises į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, vadovaudamiesi CK 1.138 straipsnio 2 punktu, pareiškė reikalavimą teismui, atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, įpareigojant atsakovą N. P. pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo išorinių namo lauko sienų ar stogo konstrukcijų bei uždraudžiant atsakovui be išankstinio raštiško ieškovų sutikimo ateityje įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant išorinių namo lauko sienų ar stogo konstrukcijų. Pirmos instancijos teismas savo sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad šį ieškinio reikalavimą vertina ne kaip grindžiamą CK 1.138 straipsnio 2 punkto pagrindu, o kaip prevencinį ieškinį pareikštą CK 6.255 straipsnio pagrindu. Su tokia teismo sprendimo išvada negalima sutikti, kadangi minėtas ieškinio reikalavimas yra pareikštas dėl jau padaryto ir šiuo metu atsakovo daromo teisės pažeidimo, o prevenciniu ieškiniu, sutinkamai su CK 6.255 str. 1 d., yra siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę.

9.10. Pirmos instancijos teismas nors savo sprendime formaliai ir nurodė, kad „ieškinys tenkintas iš dalies“, tačiau faktiškai ieškinys pilnai buvo atmestas, nepatenkinus nei vieno jame pareikšto reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva sprendimo rezoliucine dalimi tenkino reikalavimą, kuris ieškinyje net buvo pareikštas. Tokiu sprendimu teismas ne tik kad faktiškai atsakovą pripažino teisėtu asmens duomenų gavėju, kaip atitinkantį visus ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus, bet ir tokiu būdu formaliai „įteisino“ atsakovui galimybę be jokio išankstinio ieškovų bei kitų trečiųjų asmenų, kurie galimai bus filmuojami privačioje ieškovų teritorijoje, sutikimo pažeidinėti jų teises į privataus gyvenimo neliečiamumą.

10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo patenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškinį atmesti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

10.1. CPK 265 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato draudimą peržengti byloje pareikštus reikalavimus, išskyrus CPK numatytus atvejus. Iš ieškinio reikalavimų ir teismo sprendimo rezoliucinės dalies akivaizdžiai matyti, kad teismas nei vieno ieškinio reikalavimo netenkino, tai reiškia teismo įpareigojimas leisti ieškovui patekti į atsakovo namą peržengia ieškinio ribas ir pažeidžia imperatyvią cituojamą CPK normą.

Šalies argumentai

10.2. Nesutinka su teismo įpareigojimu atsakovui priimti ieškovą savo namuose bet kuriuo metu nuo 7.00 iki 22.00 val., kadangi taip sukuriama ieškovui visiška laisvė tuo piktnaudžiauti. Pagal šį sprendimą ieškovas bet kada ir bet kiek kartų per dieną kai tik atsakovas yra namuose gali ateiti į atsakovo namus ir reikalauti tikrinti išorinių kamerų vaizdo monitoriaus parodymus. Tai pažeidžia atsakovo ir jo šeimos teisę į privatų gyvenimą bei slaptumą. Taip pat tokie ieškovo veiksmai trikdys atsakovo ir jo šeimos narių saugų ir ramų buvimą savo pačių namuose bei kieme. Tarp atsakovo ir ieškovų esant konfliktinei situacijai nei A. K., nei J. K. yra nepageidaujami atsakovo nuosavybės teise priklausančiame name, nei žemės sklypo dalyje, kadangi ieškovų nuolat išsakomi grasinimai naujais teismais, skundais bei įžeidinėjimai trikdo mano šeimos emocinę sveikatą ir sukelia stresą.

10.3. Teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad tik viena iš keturių kamerų techniškai galėtų stebėti bendrą įvažiavimą. Nei viena kamera nėra nukreipta ir techniškai negali būti nukreipta į buto duris ar langus. Ieškovų naudojimasis atsakovo žemės sklypo dalimi, tame tarpe parkavimas, vaikų važinėjimas po atsakovo langais (išskyrus karučio pasisavinimą) buvo nufilmuoti ne kameromis, o spontaniškai telefonu. Ar į kameros apimamą vaizdą patenka ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis bei bendras kelias, įsitikinti galima ir kitais būdais, nepažeidžiant atsakovo ir jo šeimos narių teisės į privatų gyvenimą bei slaptumą. Jeigu ieškovai būtų išreiškę tokį pageidavimą, jį galima išspręsti įvairiais būdais bendru sutarimu, nesikreipiant su ieškiniu į teismą. Šio modelio kamerų filmavimo kampo negalima pakeisti neatsukus varžto, tad vienas iš variantų, kuris įtikintų ieškovą, kad filmavimo kampas nepakeistas, galėtų būti plombavimas.

10.4. Dvidešimties metų senumo atsakovo biografijos duomenys yra visiškai nesusiję su ieškinio reikalavimais, todėl išlaidos už vertimo paslaugas negali būti priskiriamos prie ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovo N. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

11.1. Pagal atsakovo pateiktų 2018-01-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus vaizdo stebėjimo kamerų duomenis matyti, kad priešingai nei pripažįsta atsakovas, ne viena, o visos keturios vaizdo kameros fiksuoja daugiau teritorijos nei faktiškai ja naudojasi atsakovas asmeniškai. Atsakovui net ir tuo metu, kai jis visas keturias turimas vaizdo stebėjimo kameras 2018-01-04 faktinių aplinkybių konstatavimo metu stengėsi nustatyti tokiu būdu, kad būtų fiksuojama vien tik jo privačiai naudojama Žemės sklypo dalis, jam tai padaryti nepavyko dėl techninių vaizdo kamerų parametrų – per didelio vaizdo kamerų stebėjimo lauko. Vertinant šių vaizdo stebėjimo kamerų fiksuojamos apimties vaizdą, yra matoma, kad atsakovui net ir stengiantis nukreipti stebėjimo kamerų objektyvus maksimaliai žemyn, šių vaizdo stebėjimo kamerų objektyvai vis vien fiksuoja daug didesnės apimties vaizdą nei atsakovo deklaruojamu tikslu turėtų būti siekiama.

11.2. Nuo 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikoje yra pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d. E. P. ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Šio reglamento 26 punkte yra įsakmiai nurodyta, jog „bet koks asmens duomenų tvarkymas privalo būti teisėtas, sąžiningas ir skaidrus atitinkamų fizinių asmenų atžvilgiu, ir asmens duomenys gali būti tvarkomi tik teisės aktais nustatytais konkrečiais tikslais. Tai savaime neužkerta kelio teisėsaugos institucijoms vykdyti veiklos, pavyzdžiui, slaptųjų tyrimų ar stebėjimo vaizdo kameromis. Tokia veikla gali būti vykdoma nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo,' atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, be kita ko, apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos, tikslais, jei tik tokia veikla, tinkamai paisant teisėtu atitinkamo fizinio asmens interesu, yra nustatyta įstatymu ir yra laikoma būtina ir proporcinga demokratinės visuomenės priemone.“

11.3. Būtent paties atsakovo nuolat daromi teisės aktų reikalavimams prieštaraujantys veiksmai jau ne kartą yra konstatuoti įstatymo nustatyta tvarka. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog dėl atsakovo apeliaciniame skunde minimos savavališkai vykdytos tvoros statybos bendrame žemės sklype darbų Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018-02-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1323-723/2018 jau yra įpareigojęs atsakovą N. P. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dvibučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav., kieme įbetonuotus tvoros stulpus bei atstatyti kiemo dangą į iki savavališkų statybos darbų buvusią būklę – tvoros stulpų įbetonavimo vietas uždengti paklojant betonines kelio trinkeles.

Atsiliepimas

12. Atsakovas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

12.1. Įrodymai patvirtinantys, kad ieškovai A. K. ir J. K. ir atsakovas yra bendraturčiai nepateikti. Ieškovų pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Vilniaus raj. sav., (duomenys neskelbtini) yra dvibutis gyvenamasis namas, tačiau savininkai ir nuosavybės teisės į nurodytą gyvenamąjį namą bei šiame išraše, nei jokiame kitame dokumente nenurodytos.

12.2. Ieškovų ir atsakovo gyvenamasis namas yra atidalintas į du visiškai atskirus turtinius vienetus – butus, neturinčius jokių bendro naudojimo patalpų, bendrų pagrindinių namo konstrukcijų, jokios bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos (CK 4.82 str. 1 d.). Bendra yra tik pagalbinių patalpų – garažų siena, skirianti šias patalpas ir garažų stogas. Vadovaujantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji namai“ 7.3. p. ieškovų ir atsakovo gyvenamasis namas yra - sublokuotas Namas. Nurodytas aplinkybes visumoje visiškai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.

Atsiliepimas

12.3. Ieškovui pareiškus pretenzijas, vienintelė kamera, kuri fiksuoja įvažiavimą, buvo taip sureguliuota, kad stebėjimas apima tik atsakovui nustatyto naudotis žemės sklypo dalį. Nurodytą aplinkybę patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovai šios aplinkybės nepaneigė. Įrodymai apie nuolatines pretenzijas nėra ir negali būti pateikti, nes tokių pretenzijų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

14. Ieškovai su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018-04-19 raštą „Dėl šuns nepriežiūros“ Nr. A33(1)-2859-(4.9).

15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovų pateiktas rašytinis įrodymas nėra aktualus bylai, nes atsakovo šuns nepriežiūros klausimas šioje byloje nenagrinėtinas. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, pastarąjį įrodymą atsisako priimti.

Dėl ieškinio reikalavimo ribų

16. Ieškovai ir atsakovas savo apeliaciniuose skunduose kelia ieškinio ribų peržengimo pirmosios instancijos teisme klausimą, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas, kas pagal CPK 265 str. draudžiama.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016 15 punktą).

18. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta ieškovų ir atsakovo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje negalėjo pakeisti ieškinio dalyko, nes ieškinio dalyką išimtinai nurodo ieškovas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016,15 punktą). Todėl pirmosios instancijos teismo.

19. Ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą pašalinti visas ant gyvenamojo namo, esančio adresu Pakalnės g. 18, Gilužiai, Vilniaus raj., išorinių stogo konstrukcijų įsirengtas vaizdo stebėjimo kameras ir uždrausti atsakovui be išankstinio raštiško ieškovų A. K. ir J. K. sutikimo ateityje įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant išorinių namo lauko sienų ar stogo konstrukcijų, taip pat priteisti neturtinę žalą. Todėl teisminio nagrinėjimo dalyką šioje byloje ir sudarė aplinkybės, susijusios su šiais ieškovų reikalavimais ir jų faktiniu pagrindu, taip pat nagrinėjamoje byloje atsakovės atsikirtimų pagrindu nurodytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nutardamas vieną iš reikalavimų pakeisti įpareigojant atsakovą N. P. leisti ieškovą A. K. patekti į atsakovo gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus rajonas, tikslu tikrinti pagal išorinių kamerų vaizdo monitoriaus parodymus ar nėra filmuojama peržengė ieškinio pareikštus reikalavimus taip pažeisdamas CPK 265 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo atsakovą N. P. leisti ieškovą A. K. patekti į atsakovo gyvenamąjį namą tikslu tikrinti pagal išorinių kamerų vaizdo monitoriaus parodymus panaikinama.

Dėl įpareigojimo pašalinti stebėjimo kameras

20. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad, vadovaujantis CK 4.82 str. 1 d. nuostatomis, Pastatas, kuriame yra ieškovams ir atsakovui priklausantys butai, yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Atsakovas su tuo nesutinka ir nurodo, kad įrodymai patvirtinantys, kad ieškovai A. K. ir J. K. ir atsakovas yra bendraturčiai nepateikti. Pasak atsakovo ieškovų pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Vilniaus raj. sav., (duomenys neskelbtini) yra dvibutis gyvenamasis namas, tačiau savininkai ir nuosavybės teisės į nurodytą gyvenamąjį namą bei šiame išraše, nei jokiame kitame dokumente nenurodytos. Teisėjų kolegija atsakovo argumentus laiko nepagrįstais.

21. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

22. VĮ Registrų centras duomenimis, pastatas-dvibutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Šiame pastate yra du butai: Butas/Patalpa - Butas Nr. 1, kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise ieškovams, o Butas/Patalpa - Butas Nr. 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise atsakovui. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“, 6.2. p., gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai – tai pastatai skirti gyventi dviem šeimoms. Šalių garažai sujungti bendru stogu ir bendra siena, o visas pastatas turi vieną unikalų numerį, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad butai tai nesusiję techniškai ir konstruktyviai objektai, kurie nelaikytini ieškovų ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe laikytina nepagrįsta. Byloje nėra duomenų, kad butai būtų atidalinti iš bendrosios nuosavybės. Todėl pastatas, kuriame yra šalims priklausantys butai Nr. 1 ir Nr. 2, ieškovams ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.

23. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu.

24. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ant gyvenamojo namo išorinių namo konstrukcijų įrengė keturias vaizdo stebėjimo kameras. CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Taigi gyvenamojo namo sienos ir stogas yra ieškovų ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ieškovai nėra davę savo sutikimo dėl stebėjimo kamerų įrengimo ant gyvenamojo namo fasado, todėl darytina išvada, kad atsakovas stebėjimo kameras įrengė neteisėtai, pažeisdamas CK 4.75 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės panaudojimo. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas nurodo, kad ieškovai sutiko su kamerų sumontavimu, tačiau ieškovams su šia aplinkybe nesutinkant ir nesant byloje duomenų apie pritarimą kamerų įrengimui, tokie atsakovo argumentai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.).

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis bei CK 2.23 straipsnio 1 dalis nustato, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. CK 2.22 straipsnis saugo fizinio asmens teisę į atvaizdą. Straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Bylos duomenimis, ieškovams, atsakovui bei kitais bendraturčiais G. L., D. L. ir UAB „Vamzdynas“ yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Bendraturčiai notarine sutartimi yra nustatę žemės sklypo naudojimosi tvarką. Nors atsakovas teigia, kad šiuo metu jos sureguliuotos taip kad jos filmuotų tik atsakovo aplinką, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, į bylą pateiktos ieškovų fotolentelės Nr. 2 ir Nr. 3, kad atsakovo kameros gali filmuoti ne tik jo kiemą, bet kamerų stebėjimo laukas apima ir ieškovų privačią teritoriją. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog į atsakovo kamerą Nr.2 filmuojamas vaizdas patenka ne tik atsakovui priklausanti nuosavybės dalis, bet ir ginčo šalių bendrai naudojamas įvažiavimas į ieškovo kiemo dalį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kameros buvo įrengtos neteisėtai ne tik dėl to, kad nėra gautas ieškovų bendraturčių sutikimas, bet ir dėl to, kad į jų filmavimo lauką patenka ieškovų teritorija ir privati erdvė, kas pažeidžia ieškovų teisę turėti privatų gyvenimą. Nors atsakovas tvirtina, kad į vaizdo kamerų apžvalgos zoną šiuo metu nepatenka dalis ieškovų teritorijos, tačiau, iš teismui šalių pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti dabartinio vaizdo kamerų stebėjimo lauko, t.y. tiksliai nustatyti, koks vaizdas, kokia teritorija, kokiu kampu ir laipsniu yra matoma. Net ir pritarus atsakovui, kad šiuo metu jau sureguliuotos kameros taip kad nestebėtų ieškovų teritorijos, jis bet kada gali pakeisti šių kamerų stebėjimo lauką. Esant byloje duomenims, kad atsakovo vaizdo kameromis buvo užfiksuota ieškovams priklausantis žemės sklypo dalis ir nesant byloje konkrečių įrodymų, kad šiuo metu nestebima ieškovų teritorija šiomis vaizdo kameromis, nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad jis naudodamas vaizdo kameras nepažeidžia ieškovų teisės į privatų gyvenimą.

26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį toje dalyje, kurioje ieškovai prašė įpareigoti atsakovą pašalinti nuo gyvenamojo namo stebėjimo kameras, nepagrįstai netaikė bendrosios dalinės nuosavybės nuostatų ir netinkamai taikė žmogaus privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių materialinės teisės normų, šioje dalyje priėmė neteisėtą sprendimą, kurį būtina pakeisti įpareigojant atsakovą pašalinti visas stebėjimo kameras nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r.. Šioje nutartyje konstatavus, kad pastatas, kuriame yra ieškovų ir atsakovo butai, yra bendroji dalinė šalių nuosavybė ir todėl reikalingas ieškovų sutikimas, tenkintinas ieškovų ir išvestinis reikalavimas, kad kameros gali būti sumontuotos ateityje tik gavus ieškovų rašytinį sutikimą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

27. Ieškovai šioje byloje taip pat įrodinėjo, kad atsakovas pažeidė CK 2.23 str. 3 d., kuriame įtvirtinta, kad draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Asmuo turi teisę susipažinti su apie jį surinkta informacija, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Pagal šio straipsnio 4 d. privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo paskelbimas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytą tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

28. Ieškovų teiginiai, kad ant atsakovo namo sumontuotos kameromis užfiksuota vaizdo medžiaga yra saugoma, nėra pagrįsti bylos duomenimis. Ieškovų teigimu, šią aplinkybę įrodo atsakovo N. P. parodymai ikiteisminiame tyrime, kuris buvo 2017-06-09 apklaustas kaip liudytojas. Susipažinus su minėtu protokolu, matyti, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad visos kameros vaizdą tik retransliuoja, bet neįrašo. Ar vaizdo įrašas, kada nors buvo įrašomas, nežino, nes niekada netikrino. Pradžiai, įsigijus kamerų grotuvą, jis galimai įrašinėjo vaizdą, nes pirko šį grotuvą kaip įrašytuvą, o paskui paaiškėjo, kad yra sugedęs kietasis diskas, kuris saugo įrašus, dėl ko diskas buvo išimtas iš grotuvo ir išmestas. Kada tai buvo nepamena. Kolegijos vertinimu šie įrodymai nėra pakankami faktui, kad atsakovas apie ieškovų privatų gyvenimą renka informaciją, patvirtinti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad atsakovas saugo duomenis apie ieškovus. Atsakovo veiksmai mobiliuoju telefonu nufilmuojant rodomų kamerų fiksuojamą vaizdą, ieškovą ir jo šeimos narius atsakovo teritorijoje negali būti vertinama neteisėtu tikslingu informacijos rinkimu apie ieškovus. Byloje nustatyta, kad mobiliuoju telefonu atsakovas nufilmavo ieškovus tikslu pateikti šią informaciją teismui kitoje civilinėje byloje įrodinėjant aplinkybę, kad ieškovai lankosi jo privačioje atsakovo teritorijoje. Taigi, toks vienkartinis atsakovo veiksmas filmuojant vaizdo monitorius per mobilųjį telefoną negali būti laikomas informacijos apie ieškovus rinkimu ir saugojimu. Taip pat nenustatyta, kad atsakovo sumontuotų kamerų tikslas yra savo kaimynų ieškovų stebėjimas, medžiagos apie juos rinkimas. Juolab, kad patys ieškovai pažeidė atsakovo privačios teritorijos ribas ir tokie jų veiksmai sukėlė jiems nepageidaujamas pasekmes – buvo nufilmuoti atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog atsakovas vykdo ieškovų privataus gyvenimo stebėjimą ir šiuo įrašus saugo yra nepagrįsta ir neįrodyta. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų renkant informaciją apie ieškovus, nėra pagrindo priteisti ieškovams neturtinės žalos atlyginimą. Todėl sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nepakeistas.

Dėl ieškovų prašymo kreipti į prokurorą

29. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog tuo atveju, jei atsakovo N. P. veiksmuose būtų nustatyti nusikalstamos veikos, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 str. 1 d., požymiai, pranešti prokurorui ir šią civilinę bylą sustabdyti CPK 300 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kadangi nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai renkant informaciją apie ieškovus, o atskirosios nutarties priėmimas kreiptis į prokurorą yra teismo diskrecijos teisė, toks ieškovų prašymas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad dvidešimties metų senumo jo biografijos duomenys yra visiškai nesusiję su ieškinio reikalavimais, todėl išlaidos už vertimo paslaugas negalėjo būti priskiriamos prie ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu vertimo išlaidų, susijusių su atsakovo teistumu Vokietijoje negalima laikyti visiškai nesusijusiomis su byla. Susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad ieškovai, pateikdami duomenis apie atsakovo teistumą, įrodinėjo atsakovo nesąžiningumą bei tai, kad jis linkęs daryti nusikaltimus. Vertimo išlaidos sudaro 9,50 Eur, kas nėra laikoma per didelėmis neproporcingomis su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis, todėl jos neeliminuojamos iš ieškovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų.

31. Apeliacinius skundus patenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1213,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas 684,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors ieškovai pirmosios instancijos teisme prašė jų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, o teismas priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai išlaidas vieno ieškovo A. K. naudai, ieškovai neskundė šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies. Todėl ieškinį tenkinus 50 proc. perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, o ieškovų patirtos išlaidos priteisiamos ieškovui A. K.. Taigi ieškovui priteisiama 606,95 Eur (1213,90*50proc.), o atsakovui 342,35 Eur (684,70*50proc.). Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovui iš atsakovo priteisiama 264,60 Eur (606,95-342,35).

32. Apeliacinis ieškovų skundas tenkintas 50 proc. nes patenkintas reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti kameras, o netenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai apeliaciniu skundu prašė iš atsakovo ieškovų A. K. ir J. K. naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 592,90 Eur bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovų naudai priteisiama 296,45 Eur (592,90*50proc.). Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo jį įleisti ieškovus į savo namus tikrinti ką rodo kameros, todėl spręstina, jog jo apeliacinis skundas taip pat buvo tenkintas 50 proc. Atsakovas prašo priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis, atsakovas patyrė 75 Eur žyminio mokesčio, 50 proc. šių išlaidų priteisiama iš ieškovų atsakovo naudai, t. y. 37,50 Eur. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovams iš atsakovo priteisiama 258,95 Eur (296,45-37,50), t. y. po 129,47 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeisti ir teismo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas ant gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., išorinių stogo konstrukcijų įsirengtas vaizdo stebėjimo kameras ir uždrausti atsakovui be išankstinio raštiško ieškovų A. K. ir J. K. sutikimo ateityje įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant išorinių namo lauko sienų ar stogo konstrukcijų.

Priteisti iš atsakovo N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. K., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 264,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.“

Priteisti iš atsakovo N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. K., a.k(duomenys neskelbtini) ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 258,95 Eur, t. y. po 129,47 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rita KisielienėLiuda UckienėTomas Venckus