Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Liturimex grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Corpus A“ ieškinį atsakovui UAB ,,Liturimex grupė“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ankstesnėje sprendimo pastraipoje pripažinta, kad atsakovo prievolė sumokėti PVM sąskaitose faktūrose serija VS, Nr. 0040495, 0041461 ir 0041885 nurodytą užmokestį kyla iš ieškovo ir trečiojo asmens 2007-06-06 sudarytos paslaugų sutarties Nr. 27109. Atsakovas raštu prisiėmė prievolę sumokėti paminėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytą užmokestį, tačiau šios prievolės neįvykdė. Todėl ieškovui iš atsakovo teismas priteisė sutartyje Nr. 27109 (4.4. p.) numatytas netesybas delspinigius. Atsakovas ieškovo skaičiavimų nenuginčijo. Ieškovui iš atsakovo, praleidusio terminą piniginėms prievolėms įvykdyti, teismas priteisė 6 % dydžio metinės palūkanas už priteistą užmokesčio ir delspinigių sumą 3 649,32 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2009-03-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.37 str. 1 d.).

Teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus – 2009-02-18 tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, pasirašytą atsakovo vadovo, nelaikydamas šio akto pagrindu atmesti ieškinį. Teismas rėmėsi ieškovo pateiktu 2008-07-28 aktu, pasirašytu bendrovės vyr. finansininkės, kaip sandoriu, kurio vėlesnis skolų suderinimo aktas nepanaikino, ir jo pagrindu priteisė skolą iš atsakovo. Su tokia teismo išvada nesutinka. Visų pirma, esant ginčo santykius reguliuojančiai rašytinei paslaugų teikimo sutarčiai, joks bendrovių buhalterijų tarpusavio skolų suderinimo aktas negali būti vertinamas kaip sandoris, panaikinantis pačią sutartį, t. y. pakeičiantis jos šalis. Visų antra, vertinant šių aktų įrodomąją galią, turi būti remiamasi paskesniu aktu kuris sudarytas pasibaigus finansiniams metams ir sudarius ataskaitinio periodo bendrovės finansinių ataskaitų rikinį. Finansinių metų viduryje atitinkamų bendrovių buhalterijų pasirašytas tarpusavio skolų suderinimo aktas negali būti vertinamas kaip viršesnis už pasibaigus finansiniams metams sudarytą tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą. Ir trečia, pirmesnysis tarpinis dokumentas yra pasirašytas vyr, finansininko, o 2009-02-18 aktas yra pasirašytas bendrovės vadovo, todėl teismas privalėjo aiškintis vyr. finansininko įgaliojimų veikti bendrovės vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis apimtį.

Apeliantas byloje nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų 2008-07-28 skolų suderinimo akto negaliojimą, todėl apeliantas šio rašytinio įrodymo patikimumo nepaneigė (CPK 178 str.). Apeliacinio skundo argumentas, kad 2008-07-28 skolų suderinimo aktas yra pasirašytas finansinių metų viduryje bei pasirašytas įmonės buhalterės yra teisiškai nepagrįsti. Šie argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad 2008-07-28 skolų suderinimo aktas yra netinkamas įrodymas byloje. 2008-07-28 akto pagrįstumą ir apelianto prievolių pagal šį aktą patvirtinimą pagrindžia aplinkybė, kad apeliantas po skolų suderinimo akto pasirašymo 2008-11-27 apmokėjo vieną iš PVM sąskaitų faktūrų VS Nr. 0021922, nurodytų skolų suderinimo akte. Vėlesnis 2009-02-18 skolų suderinimo akto nepasirašymas nepaneigia apelianto prievolės sumokėti ieškovui priklausantį atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Corpus A“ ir trečiasis asmuo UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“ 2007-06-06 sudarė Sutartį Nr. 27109 (b. l. 33 – 36) dėl valymo paslaugų teikimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti minėtose patalpose valymo bei papildomus darbus, o trečiasis asmuo įsipareigojo už atliktą darbą sumokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1.1 p.). Nors pagal sutarties 9.4 p. nuostatas šalys be raštiško kitos sutarties šalies sutikimo negalėjo perduoti savo teisių ir įsipareigojimų pagal sutartį kitam asmeniui, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas PVM sąskaitas faktūras siųsdavo atsakovui, kuris nurodytas kaip pirkėjas, ir atsakovas jas apmokėdavo (b. l. 57 – 70). Šalys 2008-07-28 tarpusavio skolų suderinimo aktu pripažino prievolę apmokėti pagal ieškovo pateiktas ginčo PVM sąskaitas faktūras 3438,87 Lt sumą (b. l. 37). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas pagal sutartį apmokėjo 10 (dešimt) PVM sąskaitų faktūrų iš 13 (trylikos) pateiktų, t. y. išrašytų Sutarties Nr. 27109 pagrindu, be to, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas faktiškai ir naudojosi patalpomis, t. y. jis buvo jų naudotojas, ir buvo sutarta, kad moka tas asmuo, kuris faktiškai naudojosi patalpomis (b. l. 122). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, nadodamasis kvalifikuoto teisininko pagalba ir, akivaizdu, žinodamas, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, nors ir apeliaciniame skunde nurodo, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklauso ir jomis visą paslaugų teikimo laiką naudojosi trečiasis asmuo UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo atstovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes bei tuo pačiu patvirtinančių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių apie patalpų naudojimąsi. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, tikrindama šalių procesinių dokumentų bei teismo išvadų pagrįstumą, remiasi šioje byloje esančiais įrodymais. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis pagal atitinkamus susitarimus su trečiuoju asmeniu UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“ tam tikrą laiką mokėjo už jam teikiamas paslaugas, tačiau vėl gi nėra pateikta jokių duomenų apie minimus susitarimus, kas sudarytų teisinį pagrindą teisėjų kolegijai nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms apie atsakovo prievolę ieškovui dėl 3438,87 Lt skolos sumokėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, kai yra nustatyta, jog atsakovas yra apmokėjęs PVM sąskaitas faktūras (b. l. 57 – 70) ir tarp šalių nekilo ginčo, jog šios sąskaitos buvo įtrauktos į atsakovo buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu buvo patvirtintas ūkinių operacijų teisingumas bei pagrįstumas, ir kai tuo labiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie trečiojo asmens UAB ,,Liturimex kelionių tarnyba“ prievolę atsakovui dėl už jį sumokėtų lėšų pagal ankstesnes PVM sąskaitas faktūras, pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutarties šalys ir atsakovas buvo susitarę, jog už ieškovo paslaugas užmokestį moka atsakovas, laikytina pagrįsta. Be to, apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo atsakovo teisę prieštarauti pareikštam ieškiniui atsikertant į jį, yra atmestinas, kadangi nagrinėjant bylą nė vienu teismo procesiniu sprendimu nebuvo apribotos atsakovo procesinės galimybės gintis nuo pateikto ieškinio, tame tarpe tiek teikiant priešieškinį, tiek galiausiai naudojantis teisminiame procese atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas į ieškinį pateikė atsiliepimą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-21 nutartimi atsakovo UAB ,,Liturimex grupė“ priešieškinys dėl skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu, pareikštas ieškovui UAB ,,Corpus A“, laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui nepašalinus teismo nutartimi nustatytų trūkumų, 2011-02-07 nagrinėjant bylą iš esmės atsakovo atstovas nedalyvavo, taigi esant šiems duomenims, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo apribotos atsakovo teisės prieštarauti ieškiniui, kai iš esmės pats atsakovas nesinaudojo CPK nustatyta tvarka suteiktomis procesinėmis galimybėmis ginti savo interesus, t. y. teikiamuose byloje procesiniuose dokumentuose nuosekliai ir išsamiai išdėstyti visas su ginču susijusias aplinkybes ir pateikti aplinkybes patvirtinančius įrodymus, pašalinti procesiniam dokumentui nustatytus trūkumus, ir galiausiai atstovui dalyvaujant teismo posėdyje duoti paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių ir pan.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.