- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-17
- Bylos Nr.
- e1-2165-1132/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00028-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Kaltinamasis
- D. A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Laimono Petreikio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
D. A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. A. Š., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., būdama mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2013 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini) direktore, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nurodyta: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, netvarkė ir neorganizavo teisės aktų reikalaujamos mažosios bendrijos buhalterinės apskaitos, pažeisdama:
1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nurodančius, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, nurodančius, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. 4. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose: akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) biuro įgaliojimu įgaliotajai R. R. vykdant ūkines operacijas, t. y. gavus 355 788,84 Eur įplaukų ir išmokėjus 374 651,56 Eur, netvarkė ir neorganizavo jų dokumentavimo ir apskaitymo bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
2) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nurodančius, kad „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas“ reikalavimus, nurodančius, kad „1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“, 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 2 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „<...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012 m balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 3 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“ ir 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, nesurašė, neorganizavo buhalterinių apskaitos registrų surašymo, nesamdė buhalterės ir nesinaudojo apskaitos paslaugas teikiančios įmonės paslaugomis;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3, 4 ir 16 punktų reikalavimus, nurodančius, kad „3. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas. 4. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas. 16. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nesurašė ir neorganizavo kasos išlaidų orderių surašymo gryniesiems pinigams 23 560 Eur įneštiems į (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grynųjų pinigų apskaitymo kasos registruose bei kasos pajamų orderių išrašymo gryniesiems pinigams 40 360 Eur išimtiems iš (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir grynųjų pinigų apskaitymo kasos registruose;
4) Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų 2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2159 23 straipsnio „Mažosios bendrijos apskaita ir finansinė atskaitomybė“ 3 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 straipsnio „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“ 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, nuo 2015 m. liepos 1 d., 16 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ (nauja redakcija nuo 2015 m. liepos 1 d. Nr. XII-1696), Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 1292 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ „Vienuoliktasis skirsnis metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas“ 123 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip“, nesudarė ir neorganizavo (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinių už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarymo, nepateikė ir neorganizavo jų pateikimo valstybės įmonei „Registrų centras” už 2017 metus ir 2018 metus, dėl to pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir mažosios bendrijos dokumentus negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už tiriamąjį laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Kaltinamoji D. A. Š. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m., tiksliau neprisimena, ji, padedama savo dukrų R. R. ir R. L., įregistravo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodo nepamena, tačiau įregistravo adresu (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso neprisimena. Ji ir jos dukros planavo kurti šeimos verslą, organizuojant vestuvių pobūvius. Į valstybės įmonę „Registrų centras“ registruoti bendrijos ėjo kartu su dukromis R. R. ir R. L.. Ji pati jokios veiklos nevykdė. Neprisimena kada, tikrai nežino, notarų biure surašė įgaliojimą atstovauti bendriją dukrai ar dukroms, tiksliai neprisimena. Įgaliojimą surašė, kad dukra ar dukros, tiksliai neprisimena, atliktų visus veiksmus, susijusius su bendrijos veikla. Įgaliojimą sudarė pas notarą ir jai buvo ramu. Ji pasitikėjo, kad viskas bus gerai, dukros bendrijos veiklą tvarkys taip, kaip reikia, kaip priklauso. Apie jokias vykdytas ūkines operacijas ji nieko nežino. Ji nežino, ar (duomenys neskelbtini) turi kokio nors kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Jai nėra žinoma, ar (duomenys neskelbtini) registruojant bendriją turėjo kokio nors kilnojamojo, nekilnojamojo turto. Ji nežino, kiek bendrija turėjo sąskaitų banke. Ji pati bankinių sąskaitų neatidarinėjo, per (duomenys neskelbtini) jokių ūkinių operacijų nevykdė. Apie sąskaitas bankuose ji nieko nežino. (duomenys neskelbtini) bankinės kortelės ji neturėjo, jokių pinigų iš banko sąskaitos neėmė. Operacijų grynaisiais pinigais taip pat nedarė. Jokių buhalterinės apskaitos dokumentų nerašė. Ji suprato ir supranta, kad buvo ir yra bendrijos vadovė. Kadangi parašė įgaliojimą dukroms veikti bendrijos vardu, todėl manė, kad perleido teises ir pareigas veikti bendrijos vardu, ir ji pati nėra atsakinga už bendrijos veiklą, nes suteikė įgaliojimus kitiems asmenims. Ji nežino, kaip buvo organizuojama bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Šiai dienai ji sunkiai prisimina viską, kas yra susiję su bendrijos veikla. (duomenys neskelbtini) registravimą ji prisimina kaip per sapną. Ji supranta, kad reikalinga bendrijos dokumentacija, žino, kad reikalingi registrai. Kiek jai žinoma, 2017 m. ir 2018 m. bendrija jokios veiklos nevykdė, darbuotojų nebuvo, jokių patalpų bendrija neturėjo, jokių ūkinių operacijų nebuvo, todėl, jos nuomone, jokios buhalterinės apskaitos tvarkyti nereikėjo. Ji nuoširdžiai tikėjo ir tiki, kad bendrijoje veikla nevykdoma, todėl ir nebuvo reikalinga teikti ataskaitas, registrus ar panašiai (b. l. 80–83).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios D. A. Š. visiško prisipažinimo, jos kaltę taip pat įrodo:
2018 m. gruodžio 4 d. tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. birželio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo gauta Pinigų plovimo prevencijos valdybos surinkta informacija apie R. L. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) vykdomą įtartiną finansinę veiklą. Pranešime teigiama, jog R. L. inidividuali įmonė, vykdydama veiklą 2017–2018 m. laikotarpiu į disponuojamą akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) gavo pavedimų, kurių bendra suma 135 327 Eur, kaip paskolos grąžinimą iš (duomenys neskelbtini). Pranešime taip pat nurodoma, jog abi šias bendroves valdo tas pats asmuo, t. y. R. L.. (duomenys neskelbtini) veikia nuo 2013 m., bendrovės veikla, maitinimo organizavimas, apgyvendinimas, pramogų ir poilsio organizavimas. Bendrovei vadovauja D. A. Š., kuri yra R. L. motina ir vienintelė šios bendrovės darbuotoja. Bendrovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Bendrovei priklauso dalis žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. gruodžio 14 d. bendrovė priskirta į grupę, kaip neteikianti deklaracijų (dokumentų) ir nerandama Mokesčių mokėtojų registre nurodytais adresais. Nuo 2016 m. vasario 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. bendrovė turėjo jai suteiktą PVM kodą. Paskutinė deklaracija pateikta 2017 m. gruodžio 20 d., deklaracija pateikta R. L. vardu. 2018 m. spalio 31 d. buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog R. R., esanti D. A. S. dukra, yra įgaliota atstovauti (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 9 d. R. R. įteiktas paklausimas Nr. 25/11-1-25-18153 dėl buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo. 2018 m. lapkričio 23 d. R. R. su lydraščiu pateikė dalį prašomų pateikti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos knyga, KPO, KIO, banko sąskaitų išrašai, gautos ir išrašytos sąskaitos faktūros, paslaugų sutartis), viso 42 lapai. 2018 m. lapkričio 27 d. iš R. R. buvo paimtas paaiškinimas, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota 2013 m. siekiant įgyti Europos Sąjungos paramą dėl verslo kūrimo kaime. Iš esmės, nuo to laiko R. R. įgaliota veikti šio juridinio asmens vardu. Viena iš ES įmos skyrimo prioritetinių balų buvo, jog direktorius būtų vyresnis nei 55 metų ir išeitų iš žemės ūkio veiklos į verslą. Minėtas sąlygas atitiko R. R. motina D. A. Š., todėl siekiant įgyti daugiau prioritetinių balų buvo nuspręsta, jog jiems būtų palankiau, jog direktorės pareigas eitų D. A. Š., o ne R. R.. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) tokios aktyvios ekonominės veiklos nevykdo. Bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos R. R. netvarko. Ją tvarko jos sesuo R. L., kiek R. R. žinoma, jai dar padeda asmuo, vardu I.. Bendrovėje lėšos būna apskaitomos grynais pinigais ir bankiniais pavedimais, registruoto kasos aparato bendrovė neturi. Pinigų priėmime kvitai bendrovėje nėra naudojami, pinigai apskaitomi kasos pajamų ir išlaidų orderių pagalba, tačiau jų registras taip pat nėra vedamas, nes orderių yra nedaug ir veikla praktiškai nevykdoma. Iš esmės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą valdo R. L., o akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą valdo R. R.. Bendrovė (duomenys neskelbtini) neturi sudariusi jokių sutarčių su fiziniais asmenimis. 2018 m. lapkričio 29 d. R. R. su lydraščiu pateikė dalį prašomų pateikti (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos knyga), viso 9 lapai. Gautame rašte taip pat nurodyta, (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje avanso apyskaitų nenaudoja. Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) iš viso turi dvi atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos bankuose. Pagrindinė atsiskaitomoji sąskaita yra atidaryta akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), kurios Nr. (duomenys neskelbtini), jos apyvarta laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2018 m. vasario 19 d. siekė 323 000 Eur, iš kurių: 224 079,00 Eur gauta iš įvairių fizinių asmenų (pavedimo paskirtyje nurodoma kaip „įnašas į (duomenys neskelbtini) arba „įnašas į (duomenys neskelbtini): 31 024,07 Eur gauta iš (duomenys neskelbtini) (kaip avansinis mokėjimas už reklamos paslaugas); 23 560 Eur įnešta į bendrovės sąskaitą grynais pinigais; 135 327 Eur pervesta R. L. individualiai įmonei (kaip avanso grąžinimas); 57 134 Eur pervesta D. R., kuris yra D. A. Š. žentas; 45 117 Eur pervesta įvairiems fiziniams asmenims (kaip grąžinimas); 40 360 Eur bendrovės sąskaitoje suformuotų lėšų buvo išgrynintos iš banko sąskaitos; 19 678 Eur pervesta uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini); 19 380 Eur pervesta G. L., kuri yra D. A. Š. anūkė. Analizuojant (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašus nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2018 m. vasario 6 d. į bendrovės banko sąskaitą iš įvairių fizinių asmenų buvo gauta pavedimų, kurių bendra suma siekė 224 079 Eur. Minėtu laikotarpiu tiems patiems asmenims iš bendrovės banko sąskaitos iš viso padaryta pavedimų, kurių bendra suma siekė 45 117 Eur. Taip pat nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. spalio 30 d. iš bendrovės banko sąskaitos buvo išgryninta 40 360 Eur. Sulyginus minėtus banko sąskaitos išrašo duomenis su patikrinimo metu R. R. pateiktais (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais nustatyta, jog buhalterinėje apskaitoje ir jų registruose atsispindi įvairių fizinių asmenų į bendrovės banko sąskaitą pervestų ir jiems grąžintų piniginių lėšų apskaitymas. Taip pat bendrovės kasos knygoje neatsispindi grynųjų pinigų išėmimo iš tos sąskaitos ir jų panaudojimo faktas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, (duomenys neskelbtini) formali valdytoja D. A. Š. ir realios valdytojos, R. R. ir R. L., galimai apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio struktūros (b. l. 8–11);
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-25-13434 nurodyta, kad įvertinus tyrimui pateiktą (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo medžiagą, mažosios bendrijos dokumentus negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už tiriamąjį laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nes:
1. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikti pinigų 355 788,84 Eur gavimo pagrindą patvirtinantys dokumentai ir nepateikti pinigų 374 651,56 Eur išmokėjimo pagrindą pateisinantys dokumentai, jeigu dokumentai neišsaugoti, tai (duomenys neskelbtini) nesivadovavo:
1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalimi „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“;
2) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 (1995-12-05 Nr. I-1115 nauja redakcija) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“. Pagal 12 straipsnio 2 dalį „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“. Pagal 12 straipsnio 2 dalį „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“.
Jeigu (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose: akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė ūkinės operacijas, tačiau jų nedokumentavo ir neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tai (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) reikalavimais: 4 straipsniu: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalimi: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ 12 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimais: „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. 4. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 1 dalimi: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.
2. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė buhalterinių apskaitos registrų, buhalterės nesamdė ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės paslaugomis nesinaudojo, tai rodo, jog (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) reikalavimais: 4 straipsniu „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.” 10 straipsniu „Apskaitos tvarkymas“, kuris nurodo: „1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo.“ 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 2 dalimi, kuri nurodo, kad „<...>Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“ Tyrimo metu nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrai (apyvartos žiniaraščiai) nebuvo surašyti, ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 3 dalimi, kuri nurodo: „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“ ir 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalimi, kuri nurodo, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“.
3. Tyrimo metu negalima nustatyti iš kokių šaltinių buvo gautos piniginės lėšos 23 560 Eur įneštiems į (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nes tyrimui nepateikti piniginių lėšų 23 560 Eur gavimą patvirtinantys dokumentai. Taip pat negalima nustatyti piniginių lėšų 40 360 Eur, išimtų iš (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo, nes tyrimui nepateikti piniginių lėšų 40 360 Eur panaudojimą patvirtinantys dokumentai. (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nesurašydama kasos išlaidų orderių gryniesiems pinigams 23 560 Eur įneštiems į (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grynųjų pinigų neapskaitydama kasos registruose (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2000 m. vasario 17 d. Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 ir 16 punkto reikalavimais: „4. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas; 16. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“ (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nesurašydama kasos pajamų orderių gryniesiems pinigams 40 360 Eur išimtiems iš (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) suma 40 360 Eur ir grynųjų pinigų neapskaitydama kasos registruose (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2000 m. vasario 17 d. Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 ir 16 punkto reikalavimais: „3. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas. 16. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.“
4. (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinius už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nesudarė ir neteikė valstybės įmonei „Registrų centras“ už 2017 metus, 2018 metus, todėl (duomenys neskelbtini) vadovė D. A. Š. nesivadovavo Mažųjų bendrijų 2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2159 23 straipsnio „Mažosios bendrijos apskaita ir finansinė atskaitomybė“ 3 dalimi: „Mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.“ Taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 straipsnio „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“ 1 dalimi, kuris nurodo, kad „Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, nuo 2015 m. liepos 1 d., 16 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalimi: „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ (nauja redakcija nuo 2015 m. liepos 1 d. Nr. XII-1696).
Pagal Registrų centro duomenis, (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinius už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m gruodžio 31 d., nepateikė, kai tuo tarpu už 2017 m. turėjo pateikti metines finansines ataskaitas Registrų centrui ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės 31 d., už 2018 m. turėjo pateikti metines finansines ataskaitas Registrų centrui ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d., tai rodo, jog (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 1292 „Vienuoliktasis skirsnis metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas“ 123 dalyje nurodyta: „Metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip“.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyta: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) vadovas buvo D. A. Š.. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) biuro įgaliojime 2015 m. lapkričio 30 d. R. P. (dabar R.) įgaliojama atlikti įvairius veiksmus su (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–64).
Valstybės įmonės ,,Registrų centras“ išrašo duomenimis nuo 2013 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini) vadovas D. A. Š. (b. l. 58–59, 60–61).
BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius, t. y. kai dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.), o buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo, gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011, 2K-285/2012).
Teismas pažymi, kad BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą, ieškant kitų įmonių dokumentų ir juos vertinant ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamosios D. A. Š. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kadangi D. A. Š. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. būdama (duomenys neskelbtini) direktore, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nurodyta: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, netvarkė ir neorganizavo teisės aktų reikalaujamos mažosios bendrijos buhalterinės apskaitos, pažeisdama:
1) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nurodančius, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, nurodančius, kad „1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. 4. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose: akcinės bendrovė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) biuro įgaliojimu įgaliotajai R. R. vykdant ūkines operacijas, t. y. gavus 355 788,84 Eur įplaukų ir išmokėjus 374 651,56 Eur, netvarkė ir neorganizavo jų dokumentavimo ir apskaitymo bendrovės buhalterinėje apskaitoje;
2) Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nurodančius, kad „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas“ reikalavimus, nurodančius, kad „1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“, 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 2 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „<...> Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ (2012 m balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 3 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine–sistemine tvarka“ ir 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, nesurašė, neorganizavo buhalterinių apskaitos registrų surašymo, nesamdė buhalterės ir nesinaudojo apskaitos paslaugas teikiančios įmonės paslaugomis;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3, 4 ir 16 punktų reikalavimus, nurodančius, kad „3. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas. 4. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas. 16. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nesurašė ir neorganizavo kasos išlaidų orderių surašymo gryniesiems pinigams 23 560 Eur įneštiems į (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grynųjų pinigų apskaitymo kasos registruose bei kasos pajamų orderių išrašymo gryniesiems pinigams 40 360 Eur išimtiems iš (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir grynųjų pinigų apskaitymo kasos registruose;
4) Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų 2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2159 23 straipsnio „Mažosios bendrijos apskaita ir finansinė atskaitomybė“ 3 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575) 15 straipsnio „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“ 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, nuo 2015 m. liepos 1 d., 16 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ (nauja redakcija nuo 2015 m. liepos 1 d. Nr. XII-1696), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 1292 „Vienuoliktasis skirsnis metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas“ 123 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip“, nesudarė ir neorganizavo (duomenys neskelbtini) finansinių ataskaitų rinkinių už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarymo, nepateikė ir neorganizavo jų pateikimo VĮ „Registrų centras” už 2017 metus ir 2018 metus, dėl to pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir mažosios bendrijos dokumentus negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji D. A. Š. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra.
D. A. Š. nagrinėjamu atveju veikė neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes ji pasitikėjo dukrų žiniomis apie aukščiau nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, todėl jas vykdė netinkamai, dėl ko ir atsirado specialisto nustatytos minėtos pasekmės, ir nors nenumatė, kad dėl jos nerūpestingumo, t. y. nenustatant įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų vedimo ir saugojimo tvarkos, neužtikrinant, kad būtų vedami, gali kilti žalingos pasekmės, tačiau galėjo ir turėjo tai numatyti.
Teismas kaltinamosios D. A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji prisipažino įvykdžiusi nusikaltimą, kuriuo yra kaltinama ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Prokuroras pareiškime prašė kaltinamajai už nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje skirti 150 MGL (7 500 Eur) baudą.
Kaltinamoji neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokia siūloma bausmės rūšimi, prašo sumažinti baudą ir leisti baudą mokėti dalimis, kadangi pensininkė ir gauna mažas pajamas (b. l. 89–92), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas, padarytas dėl materialinės naudos siekimo; įstatymo ginamas vertybes, kaltinamosios asmenybę, – neteista (b. l. 69), nebausta (b. l. 70), pensinio amžiaus, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kaltinamoji neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, ji yra pensinio amžiaus, todėl šios rūšies bausmė jai neskirtina. Laisvės apribojimo bausmė jai taip pat neskirtina, nes, teismo vertinimu, nenubaustų nusikalstamą veiką padariusio asmens ir nepaveiktų jo taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji neteista, nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jai neskirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamoji turi turto, gauna pastovias pajamas, todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į padarytos veikos aplinkybes ir tai, kad kaltinamoji sutinka, kad jai būtų paskirta baudos bausmė, kaltinamajai D. A. Š. skirtina baudos bausmė.
Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d., nustato, kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio, o pagal iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusią BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakciją už nesunkų nusikaltimą minimalus baudos dydis nebuvo nustatytas, o nustatyta buvo tik maksimali bauda – iki 500 MGL dydžio.
Nustatant baudos dydį, pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, MGL dydis yra taikomas tas, kuris buvo nustatytas veikos padarymo metu (kasacinės nutartys Nr. 7-3/2006, Nr. 2K-7-495/2007, Nr. 2K-64/2011 ir kt.). Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ (MGL) yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui (toliau – ir BBND). Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad MGL yra ekonominis rodiklis, jo dydis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jis nėra priskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-2-693/2019). Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika padaryta nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl šiuo atveju aktualūs: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.
Nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl kaltinamajai skiriant bausmę, taikytina jos teisinę padėtį švelninanti iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, o bauda skaičiuojama pagal veikos padarymo metu galiojusį mažesnį BBND – 37,66 Eur.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, kaltinamajai skirtina 114 (vieno šimto keturiolikos) BBND, t. y. 4 293,24 Eur (37,66 Eur x 114 BBND) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 76 (septyniasdešimt šešių) BBND, t. y. 2 862,16 Eur (37,66 Eur x 76 BBND) bauda.
Kaltinamoji prašė leisti sumokėti baudą dalimis (b. l. 89–92). Vertinant teismui pateikto prašymo pagrįstumą, pažymėtina, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą. Teismas tik nustato terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda, o tai, ar ji bus mokama dalimis, ar visa iš karto jokios reikšmės neturi. Kaltinamoji pensininkė, gauna mažas pajamas, todėl nustatytinas 12 mėnesių terminas baudai sumokėti.
Kaltinamajai D. A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84–88) – panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, 2 segtuvai, 51 lapas, saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vvdaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.(duomenys neskelbtini) (b. l. 51–52), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
D. A. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 114 (vieno šimto keturiolikos) BBND, t. y. 4 293,24 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų dvidešimt keturių centų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 76 (septyniasdešimt šešių) BBND, t. y. 2 862,16 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų šešiolikos centų) baudą.
Išaiškinti D. A. Š., kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą patvirtinantį baudos sumokėjimą, privalo pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinei (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai antstolio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, 2 segtuvus, 51 lapų, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini).
D. A. Š. išaiškinti, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.