Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent, 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 16.00 val., Nemuno kelias gatvėje, ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 109, 127, 128 punktų reikalavimus, tai yra prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiai transporto priemonei – L. B. vairuojamam automobiliui „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios judėjimo kryptį kirto, sukdamas į kairę ne sankryžoje, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nes to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, net visiškai nesustabdė transporto priemonės, neapvažiavo susidariusios kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams ir automobiliu „Volvo XV70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staiga sukdamas į kairę prieš atlikdamas posūkio manevrą į kairę, neįsitikino jog tai daryti saugu ir judėdamas kairiojo posūkio manevru sudaręs kliūtį tiesiai važiuojančiai L. B., vairuojančiai automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė, taip padarydamas nukentėjusiajai L. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl patirto krūtinkaulio lūžio, krūtinkaulio rankenos ir dešinės pusės I-II šonkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui V. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinio riešo srityje, dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžio, kairės pusės VI ir VII šonkaulių lūžių.

Kaltinamasis K. L. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. su žmona V. L. šeimai priklausančiu automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Druskininkų važiavo į Diržų kaimą, automobilį vairavo jis, žmona sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Atvažiavęs į Diržų kaimą, žiūrėdamas į dešinėje kelio pusėje jam priklausantį lauką, važiuodamas apie 5 km/h greičiu, pasuko į kairę pusę į savo sodybą. Atsisukęs pamatė priešais jo vairuojamą automobilį važiuojantį automobilį „Audi“, atstumas iki šio automobilio buvo likęs nedidelis, todėl sustabdyti automobilio nespėjo ir susidūrė su šiuo automobiliu. Po susidūrimo abu automobiliai sustojo, su žmona sužalojimų nepatyrė, išlipo iš automobilio, priėjo prie automobilio „Audi“, jame vairuotojo sėdynėje sėdėjo nukentėjusioji, šalia jos priekinėje sėdynėje – nukentėjusysis. Vairuotoja skundėsi, kad jai labai skauda krūtinę, o keleivis – jog skauda dešinės rankos riešą. Atitraukė vairuotojos sėdynę atgal ir atlenkė sėdynės atlošą, kad vairuotojai būtų patogiau, žmona iškvietė greitąją medicinos pagalbą, atvykę medikai nukentėjusiuosius išvežė į ligoninę. Eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, nes atlikdamas manevrą į kairę nepraleido nukentėjusiosios vairuojamo automobilio, dėl to labai gailisi, lankė nukentėjusiąją ligoninėje, atsiprašė nukentėjusiųjų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę pažeidus kelių transporto eismo saugumo taisykles įrodo ir kiti byloje esantys bei teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis):

Nukentėjusioji L. B., apklausta atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. su sugyventiniu V. M. automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Diržų kaimo link Druskininkų, automobilį vairavo ji, sugyventinis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, važiavo apie 50 km/h greičiu. Važiuojant Nemuno keliu, prie dešinėje pusėje esančios sodybos matė nuo Druskininkų link Diržų kaimo priešpriešais važiuojantį lengvąjį automobilį, markės nežino, kuris likus keliems centimetrams iki jos suko į kairę, įvažiavo į jos važiuojamąją juostą ir užkirto jai kelią. Išvengti susidūrimo nebuvo įmanoma, todėl atsitrenkė į šio automobilio dešinės pusės priekinę dalį. Po susidūrimo abu automobiliai sustojo, iš automobilio neišlipo, nes labai skaudėjo krūtinę. Prie jos atėjo kaltinamasis, atlenkė sėdynės atlošą, kad būtų patogiau. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, atvykę medikai ją su sugyventiniu išvežė į ligoninę (2 t., b. l. 5-8).

Nukentėjusysis V. M., apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą, parodė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. su sugyventine L. B. automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Diržų kaimo link Druskininkų, automobilį vairavo sugyventinė, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, važiavo apie 50 km/h greičiu. Važiuojant Diržų kaime, Nemuno keliu matė priešpriešais nuo Druskininkų važiuojantį lengvąjį automobilį, markės nežino, tačiau į jį nekreipė dėmesio. Likus apie metrą iki jų, minėtas automobilis suko į kairę, sušuko sugyventinei stabdyti automobilį, tačiau atstumas buvo per mažas, išvengti susidūrimo nebuvo jokios galimybės, todėl sugyventinės vairuojamas automobilis atsitrenkė į šį automobilį, kur tiksliai, nežino. Po susidūrimo abu automobiliai sustojo, sugyventinė dejavo, šaukė, kad jai labai skauda krūtinę, išlipo iš automobilio, bet tuoj vėl atsisėdo, nes svaigo galva, skaudėjo dešinės rankos riešą, kairės kojos kelį ir šonkaulius. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, atvykę medikai jį su sugyventine išvežė į ligoninę, vėliau gydėsi namuose dėl riešo lūžimo (2 t., b. l. 82-85).

Liudytoja V. L., apklausta atliekant ikiteisminio tyrimą, parodė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. su vyru šeimai priklausančius automobiliu „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Druskininkų važiavo į Diržų kaimą, Leipalingio sen., Druskininkų sav., automobilį vairavo vyras, ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Atvažiavus Diržų kaimą, (duomenys neskelbtini) reikėjo sukti į kairę, į sodybą, abu pažiūrėjo į dešinėje pusėje esantį šeimai priklausantį lauką. Po kelių sekundžių atsisukusi pamatė priešais juos automobilį „Audi“. Ar tuo metu vyras jau buvo pradėjęs sukti į kairę, nežino, nes išsigando, nesusigaudė ką daryti, užsimerkė ir tvirtai įsikabino į savo durelių rankeną. Po smūgio automobilis sustojo, atsimerkusi išlipo iš automobilio, automobilis „Audi“ buvo jiems iš dešinės. Po eismo įvykio abu automobiliai sustojo kairiame kelio kelkraštyje pagal jų važiavimo kryptį, automobilių priekiai buvo link (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu patyrė tik stresą ir šoką, nei ji, nei vyras nesusižalojo, vyras nuėjo prie nukentėjusiosios, ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai nukentėjusiuosius išvežė į ligoninę. Po eismo įvykio su vyru labai pergyveno, lankė nukentėjusiąją ligoninėje, vyras atsiprašė nukentėjusiųjų (1 t., b. l. 110-113).

Liudytojas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, V. B., apklaustas atliekant ikiteisminio tyrimą, parodė, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) , kur įvyko eismo įvykis. Įvykio vietoje buvo susidūrę lengvieji automobiliai „Volvo XC 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. L., kaip keleivė važiavo kaltinamojo sutuoktinė V. L., ir „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. B., kaip keleivis važiavo V. M.. K. L. paaiškino, kad važiavo nuo Druskininkų link Diržų kaimo ir nepastebėjęs nuo Diržų kaimo link Druskininkų važiuojančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suko į kairę, dėl ko automobiliai susidūrė. Automobilio „Audi“ vairuotoja L. B. sėdėjo automobilyje, skundėsi krūtinės skausmais, keleivis V. M. skundėsi dešinės rankos skausmu. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusiuosius ir juos išvežė į ligoninę, sutuoktiniai L. eismo įvykio metu nesusižalojo (1 t., b. l. 104-107).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, autoavarijos vietos plane, nuotraukose (1 t., b. l. 13-33), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose ir nuotraukose (1 t., b. l. 34-47, 56-67) užfiksuota, kad apžiūrėjus eismo įvykio vietą, esančią ties gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini) , bei eismo įvykyje susidūrusias transporto priemones nustatyta, jog eismo įvykio vietoje šalikelėje stovi du susidūrę lengvieji automobiliai: „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, stiklas, dešinės ir kairės pusės sparnai, žibintai bei posūkio žibintai, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės apgadinti, automobilio „Volvo XC 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės ratas, sparnas, žibintas, posūkio žibintas, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės. Kelio danga – asfaltas, sausa, eismo reguliavimo nėra, yra nurodomasis kelio ženklas Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“, leistinas greitis 50 km/h, vietovė atvira, šalia kelio pastatai, abiejų automobilių priekiai stovi atsirėmę į krūmus, nesiliečia, automobilio „Audi“ priekinės dešinės pusės rato ašis yra 8,90 m. atstumu nutolusi nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) . Apžiūros metu paimtas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir automobilis „Volvo XC70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu. Po apžiūros automobilis „Volvo XC70”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu grąžintas transporto priemonės savininkui K. L. (1 t., b. l. 48-50, 53, 90), automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu grąžintas transporto priemonės savininkei L. B. (1 t., b. l. 68-70, 73, 77).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadų Nr. T-A 5255/2022(01) ir Nr. T-A 5256/2022 (01) matyti, kad nukentėjusioji L. B. ir kaltinamasis K. L. transporto priemones vairavo blaivūs (1 t., b. l. 86, 99).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3258/2022 (01) ir Nr. pG 20/2023 (01) patvirtina, kad nukentėjusiajai L. B. nustatytas krūtinkaulio kūno lūžis su poslinkiu, krūtinkaulio rankenos ir dešinės pusės I-II šonkaulių lūžiai padaryti krūtinės ląstos sritį iš priekio paveikus kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, prieš patenkant į viešąją įstaigą Druskininkų ligoninė, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 29 d. 16.32 val., labiausiai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. eismo įvykio metu bei vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl patirto krūtinkaulio lūžio, krūtinkaulio rankenos ir dešinės pusės I-II šonkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, patiriant sužalojimus nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 37-38, 49-51).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadų Nr. G 3405/2022 (01) ir Nr. pG 4074/2022 (01) matyti, kad nukentėjusiajam V. M. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio riešo srityje, dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis, kairės pusės VI ir VII šonkaulių lūžiai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, poodinė kraujosruva dešinio riešo srityje ir dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į viešąją įstaigą Druskininkų ligoninę 2022 m. rugsėjo 29 d., mažiausia vienu trauminiu poveikiu, kairės pusės VI ir VII šonkaulių lūžiai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į viešąją įstaigą Druskininkų ligoninę 2022 m. spalio 11 d., mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad poodinė kraujosruva dešinio riešo srityje ir dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis galėjo būti padaryti 2022 m. rugsėjo 29 d. apie 16 val. eismo įvykio metu, pateikti šonkaulių lūžių radiologiniai vaizdai yra netinkami vertinti, todėl nėra galimybės įvertinti šonkaulių lūžių makromorfologinio vaizdo. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 119-121, 126-128).

Byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiųjų, liudytojų V. L. ir V. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, autoavarijos vietos planas, nuotraukos, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, specialisto išvados – įvertinus jų visetą patvirtina, kad kaltinamasis K. L., vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles. Kelių eismo taisyklių 106 punkte nustatyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosio dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, - ir lenkiančioms transporto priemonėms (Kelių eismo taisyklių 109 punktas). Pagal Kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punktus pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, mateorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis K. L. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 106, 109, 127, 128 punktų reikalavimus, nes pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, prieš sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiai transporto priemonei „Audi“, kurios judėjimo kryptį kirto sukdamas į kairę ne sankryžoje, ir su ja susidūrė, dėl ko automobilio „Audi“ vairuotojai – nukentėjusiajai L. B. – ir keleiviui – nukentėjusiajam V. M. – buvo nesunkiai sutrikdytos sveikatos. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas galėjo ir turėjo tai numatyti. K. L. vairuodamas transporto priemonę, privalėjo būti atidus ir atsargus, prieš sukdamas į kairę duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiai transporto priemonei. Važiuodamas atidžiau ir atsargiau jis turėjo realią galimybę pamatyti priešinga kryptimi važiuojančią transporto priemonę ir prieš sukdamas į kairę ją praleisti, bet dėl nusikalstamo nerūpestingumo nenumatė daromos veikos pavojingumo ir nesuprato, kad gali kilti nusikalstami padariniai. Kaltinamasis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Tarp kaltinamojo veikimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Byloje pateiktas V. L. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį jos atsakomybei, kaltinamasis pareiškė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (3 t., b. l. 60-64). Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnio 3 dalis, 281 straipsnio 1 dalis), viso baudžiamojo proceso metu visiškai pripažino savo kaltę, nurodė visas esmines padarytos nusikalstamos veikos faktines įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi, aplankė nukentėjusiąją ligoninėje, atsiprašė nukentėjusiųjų, anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (3 t., b. l. 46). Nukentėjusieji teismo posėdyje parodė, kad civilinių ieškinių atsisako, nes jų patirtą žalą atlygino draudimo bendrovė. K. L. administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 44), psichikos sveikatos centre psichiatro paslaugos dėl psichikos sutrikimų jam neteiktos (3 t., b. l. 54), dirba (duomenys neskelbtini) , darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai, kaip pareigingas, sąžiningas ir kvalifikuotas pareigūnas, daug dėmesio skiriantis profesinio ir fizinio pasiregimo tobulėjimui, visada randantis teisingus sprendimus, griežtai besilaikantis nustatytos vidaus tvarkos reikalavimų, už nepriekaištingai ir pavyzdingai atliekamas pareigas ne kartą skatintas, 2022 m. už drąsą ir nepriekaištingai atliekamas pareigas apdovanotas ženklu „Ugniagesio gelbėtojo žvaigždė“ (3 t., b. l. 165). Pats kaltinamasis savo veiksmus vertina neigiamai, jis turėdamas 24 metų vairavimo stažą anksčiau Kelių eismo taisyklių vairuojant transporto priemones nėra pažeidęs (1 t., b. l. 89). Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad kaltinamojo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą, visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi ir jis nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų, kas atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 str. 3 d.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Byloje yra pateiktas rašytinis laiduotojos V. L. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą (3 t., b. l. 63-64). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. yra kaltinamojo sutuoktinė (3 t., b. l. 67), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) koordinatore, charakterizuojama kaip korektiška, paslaugi ir dėmesinga, sugebanti greitai, tiksliai ir be priekaištų atlikti neplanuotas ir skubias užduotis, yra sąžininga, geranoriška, veikli, ypatingai dėmesinga kitiems, viena iš dažniausiai klientų teigiamai įvertintų darbuotojų, ji laikosi bendravimo etikos normų, atsakingai, pareigingai ir profesionaliai atlieka jai pavestas užduotis (3 t., b. l. 70), yra neteista (3 t., b. l. 73), nebausta (3 t., b. l. 75). Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, tai, kad laiduotoja gerai pažįsta kaltinamąjį, su juo kartu gyvena nuo 2005 m. ir nuolat su juo bendrauja, kaltinamasis ja pasitiki, jam svarbi jos nuomonė, teismas sprendžia, kad V. L. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo, taip pat laiduotojos asmenines savybes, tai, kad padaryta neatsargi nusikalstama veika, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį K. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas paskirtinas be užstato, nustatant minimalų įstatymo nustatytą laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 67 straipsnį asmenį, atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokuroras prašo kaltinamajam skirti BK 68 ir 71 straipsniuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams bei skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pažymėtina, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-401/2014, 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009). Svarstant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, reikia atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltininko elgesį po eismo įvykio, nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininką charakterizuojančius duomenis (Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-116-1049/2023). Šioje nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis K. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nukentėjusiesiems sukeldamas nesunkius sveikatos sutrikdymus, kas sudaro formalų pagrindą taikyti BK 68 straipsnio normas, tačiau įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltininko elgesį po eismo įvykio, jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog šiuo atveju uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, jis padarė neatsargų nusikaltimą, o padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie sukėlė eismo įvykį, pagal savo pavojingumo laipsnį nėra šiurkštūs. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, per 24 metų vairavimo stažą Kelių eismo taisyklų pažeidimus padarė pirmą kartą, po eismo įvykio suteikė pagalbą nukentėjusiajai, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog kaltinamasis iš esmės yra drausmingas ir pavyzdingas vairuotojas, o ši nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio dėl kaltinamojo neatidumo ir dėmesio stokos, o ne dėl šiurkštaus ir piktybiško Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimo. Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko kaltinamajam iš pagrindinio kelio įvažiuojant į savo sodybą, esant nedideliam greičiui, kas taip pat leidžia vertinti, jog padarytos veikos padarymo aplinkybės nėra išskirtinai pavojingos. Kaltinamasis dirba vyresniuoju ugniagesiu gelbėtoju, atliekant pareigas jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę – kaltinamajam netaikytina.

Visgi, siekiant pilnai įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus, be kita ko, padaryti auklėjamąjį poveikį ir atitinkamai išvengti asmens nebaudžiamumo situacijos susidarymo, teismo vertinimu, kaltinamajam K. L. yra pagrindas taikyti BK 71 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį teismas gali skirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis nei 3 metai (BK 71 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų, apibūdinančių kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę, visumą, kaltinamajam skirtina minimali 10 MGL, t. y. 500 Eur, dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį šią įmoką sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusieji L. B. ir V. M. byloje yra pripažinti civiliniais ieškovais: nukentėjusioji L. B. – 6 000,00 Eur sumai (2 t., b. l. 26), nukentėjusysis V. M. – 6 300,00 Eur sumai (2 t., b. l. 102). Byloje civiliniu atsakovu pripažintas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimus, prašydamas civilinių ieškovų L. B. ir V. M. ieškinio reikalavimus atmesti, kadangi draudikas įvertinęs medicininius dokumentus, nukentėjusiesiems taikytą gydymą, jo trukmę bei atsižvelgdamas į sveikatos sutrikdymo mastą, išmokėjo civilinei ieškovei L. B. 4 165,28 Eur draudimo išmoką (3 t., b. l. 115-127), o civiliniam ieškovui V. M. – 4 910,88 Eur draudimo išmoką (3 t., b. l. 130-142). Teismo posėdyje nukentėjusieji L. B. ir V. M. nurodė, kad draudimo bendrovė išmokėjo jiems dėl eismo įvykio jų patirtą žalą, todėl civilinių ieškinių atsisako. Nukentėjusiesiems atsisakius pareikštų civilinių ieškinių, procesas dėl nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Kaltinamajam K. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (BPK 139 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą K. L. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke „Luminor Bank AS“, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Procesą dėl nukentėjusiųjų L. B. ir V. M. civilinių ieškinių nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti K. L., kad jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. L., kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.