Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- Valstybės įmonei Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1994 m. birželio 1 d. pareiškėjas iš Varėnos garažų kooperatyvo „Ąžuolas“ nario G. S. už 1000,00 litų įsigijo garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sandoris patvirtintas (duomenys neskelbtini) raštu surašyta garažo pirkimo-pardavimo sutartimi, kurią pasirašė G. S. ir V. B.. Sutartyje nurodyti šalių asmens kodai, sudarymo data ir vieta.

2023 metais buvo atlikti garažo su rūsiu, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad garažo statyba baigta 100 procentu, garažo plotas 20,90 m², rūsio plotas 20,90 m². Pastato, kuriame yra boksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2G1/p.

Nuo 1994 m. birželio 1 d. Pareiškėjas ir naudojasi garažu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Nuo 1990-10-25 iki 2004-01-07 galiojo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šio įstatymo 1 str. nuostatas, garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą baigtą statyti ir priimtą eksploatuoti boksą. Varėnos garažų kooperatyvo „Ąžuolas“ šia teise nepasinaudojo ir visų garažų kooperatyvo narių ūkio būdu (savo lėšomis ir darbu) pastatytų garažų statybos pabaiga bei priėmimas eksploatuoti nebuvo tinkamai įforminti, nes nėra likę tokių duomenų nei VTPSI, nei VĮ Registrų centre.

Taigi buvęs kooperatyvo narys G. S., bei po to pareiškėjas, nuosavybės į garažą, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ pagrindu, teisiškai neįgijo. Šiuo metu jau negaliojančiu, 1991-03-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 83, „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų“, 1.5 punktu buvo nustatyta, jog esami garažų statybos kooperatyvai gali būti reorganizuoti į garažų eksploatavimo kooperatyvus (bendrijas), kurių veikla grindžiama įstatymais, taip pat garažų savininkų bendrosios veiklos sutartimi. Tačiau garažų statybos kooperatyvas „Ąžuolas“ nebuvo reorganizuotas į garažų eksploatavimo kooperatyvą (bendriją). Taip pat jau negaliojančiu, 1994-07-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ 2 p. buvo pavesta miestų (rajonų) valdyboms iki 1995-01-01 perregistruoti esamų garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų, reorganizuotų į bendrijas, įstatus. Kadangi garažų statybos kooperatyvas „Ąžuolas“ nebuvo reorganizuotas į garažų eksploatavimo kooperatyvą (bendriją), iki 1995-01-01, nebuvo perregistruoti jo įstatai, tokio juridinio asmens (Varėnos miesto statybos kooperatyvo „Ąžuolas“) neliko, ką patvirtina VĮ Registrų centras duomenys.

Kadangi Varėnos miesto garažų statybos kooperatyvas „Ąžuolas“ iš viso niekada taip ir nebuvo įregistruotas juridinių asmenų registre, pagal CK 2.63 str. nuostatas laikytina, jog nebuvo (nėra) įsteigtas toks juridinis asmuo, t. y. neegzistuoja toks juridinis asmuo (RC išrašai pridedami).

Pareiškėjo naudojamas garažas, viešajame registre niekada nebuvo registruotas (RC išrašai pridedami). Garažas, neturi bendrų patalpų su kitais statiniais, turi atskirą įvažiavimą. Nuo 1994-06-01 pareiškėjas garažu nepertraukiamai naudojasi iki šiol.

Pareiškėjas rūpinasi kasdienine garažo priežiūra, saugo jį nuo nepageidaujamo trečiųjų asmenų poveikio. Pareiškėjas, kaip garažo naudotojas, apmokestintas atliekų tvarkymo mokesčiu, kurį moka.

Pareiškėjas kreipiasi į teismą, siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad garažo boksą , kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), garažo plotas 20,90 kv m, rūsio plotas 20,90 kv m, įgijo įgyjamosios senaties būdu.

LR CK 4. 68 str. numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą ,bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nusavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4. 68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-176/2009; 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; 2007 m. spalio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-408/2007 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pirmoji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. CK 4.47 str. numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldėjimu, pasisavinant vaisius ir pajamas, pagaminant naują daiktą, pasisavinant bešeimininkį daiktą, pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites, pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus, pasisavinant radinį, lobį, atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams, konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą), įgyjamąja senatimi, kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Nors garažą pareiškėjas įsigijo sandorio pagrindu, šis sandoris neatitinka nekilnojamojo turto pirkimo-pardavmo sutarties reikalavimų, todėl nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Antroji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Garažą įgijo pagal sandorį, t.y. sąžiningai ,jis garažą prižiūri, išlaiko ir remontuoja. Kasacinio teismo pažymėta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Sąžiningas valdymas yra toks, kai valdyti pradedantis asmuo (tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi) yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Garažas viešajame registre nėra įregistruotas kito asmens vardu. Tai patvirtina VĮ Registrų duomenys. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, kurias gali patvirtinti aplinkinių garažų savininkai, visą valdymo laikotarpį ( nuo 1994 metų iki 2023 metų) garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. yra valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai.Garažą pareiškėjas valdo kaip savą, čia jis laiko automobilį ir kitus daiktus, vienas turi jo raktus, visada elgiasi kaip daikto savininkas ir kiti asmenys niekada neturėjo ir neturi daugiau teisių už jį į garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini).Garažą pareiškėjas įgijo 1994 metais, todėl dar 2004 metais suėjo valdymo terminas, nustatytas LR CK 4.68 str., įgyti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties būdu.

Motyvuojamoji dalis

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Taigi civiliniame kodekse yra įtvirtintas imperatyvus draudimas įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių draudimų ar apribojimų daiktui įgyti įgyjamąja senatimi.

Pareiškia, kad pastato valdymas visą laiką buvo atviras ir nepertraukiamas ir nėra apribojimų, nurodytų LR CK nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą ( LR CPK 531 str. 5 p).

Suinteresuotas asmuo- Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime nurodė, jog teismo sprendimas neturės įtakos Registrų centrui, nes centras yra nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, todėl nėra pagrindo jį įtraukti į bylą, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo -Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo -Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, nes šis nurodomas garažas nėra įrašytas į savivaldybės turto ar bešeimininkio turto sąrašą , nėra registruota jo savininko, bei prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo- Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog pagal pateiktus rašytinius įrodymus neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, kadangi pareiškėjas garažą kaip privačios nuosavybės objektą įsigijo 1994 m iš buvusio kito garažų kooperatyvo nario G. S., šį garažą nepertraukiami valdo nuo 1994 m iki šios dienos ir garažas nėra registruotas jokio kito asmens vardu, nepriklauso valstybei ar savivaldybei ,bei bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas – V. B. įgijo nuosavybės teisę į patalpą-garažą, paskirtis – garažų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),– įgyjamosios senaties būdu (pagrindu).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad 1990-02-28 Varėnos miesto garažų statybos kooperatyvo narių susirinkimo sprendimu buvo nuspręsta įsteigti (įkurti) garažų statybos kooperatyvą „Ąžuolas“. 1990-03-21 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), Varėnos r. vykdomasis komitetas, leido organizuoti šį kooperatyvą, patvirtino jo įstatus bei narius. 1990-12-11 kooperatyvo „Ąžuolas“ narių susirinkimo sprendimu, V. P. buvo priimtas (tapo) kooperatyvo nariu. Šį sprendimą 1991-01-17 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino Varėnos rajono valdyba. 1990-07-04 Varėnos miesto savivaldybės taryba sprendimu, suteikė kooperatyvui „Ąžuolas“ 1 ha žemės sklypą, garažų statyboms. Šiuo metu tai yra (duomenys neskelbtini). Pagal NŽT Varėnos skyriaus informaciją, garažai pastatyti ant nesuformuoto valstybinės žemės sklypo. 1991-05-02 kooperatyvui „Ąžuolas“ buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), 120 vnt. garažų statybą vykdyti ūkio būdu. Pagal VĮ Registrų centras informaciją (atlikus garažo kadastrinius matavimus), garažų statyba baigta 100 procentu, 1991 metais. Iš pateiktos 1994-06-01 rašytinės pirkimo pardavimo sutarties matosi, kad G. S. pardavė garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį garažų kooperatyve „Ąžuolas“ V. B., bei po to garažų savininkų sąrašuose šio garažo savininku buvo nurodomas V. B.. Taigi pareiškėjas nuo 1994 m pradėjo naudotis garažu Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu (duomenys neskelbtini), jis 2023 metais atliko garažo su rūsiu, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad garažo statyba baigta 100 procentu, garažo plotas 20,90 m², rūsio plotas taip pat 20,90 m². Varėnos miesto statybos kooperatyvas „Ąžuolas“ niekada nebuvo įregistruotas juridinių asmenų registre, kas pagal CK 2.63 str. nuostatas laikytina, jog nebuvo (nėra) įsteigtas toks juridinis asmuo, t. y., neegzistuoja toks juridinis asmuo. Pareiškėjo naudojamas garažas, viešajame registre (NTRCDB) niekada nebuvo registruotas. Garažas, neturi bendrų patalpų, turi atskirą patekimą. Taigi, garažą pastačius ir perleidus pareiškėjui (nuo 1994 metų), jis naudojasi (valdo) jį iki šiol.

Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – garažu nuo 1994 -06-01, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškėjui pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato (patalpų) naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Pareiškėjas atliko garažo kadastrinius matavimus, buvo sudaryta garažo kadastrinių matavimų byla. Nuo pat garažo jam perleidimo momento, t. y., nuo 1994 m. pareiškėjas garažą valdo kaip savo daiktą, juo naudojasi nepertraukiamai, jį prižiūri ir rūpinasi, nuo 2019 metų pareiškėjas, kaip garažo naudotojas, apmokestintas atliekų tvarkymo mokesčiu, kurį moka, tretieji asmenys nėra pareiškę jokių pretenzijų į naudojamą garažą. Taigi pareiškėjas nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisių į garažą, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas, valdydamas jį, sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 1994 m., t. y., daugiau kaip 29 metus. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėją, niekas garažu nesinaudojo ir nedisponavo jo nuosavybe, dėl jo nereiškė jokių pretenzijų.

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Apie šios bylos nagrinėjimą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje CPK 532 str. nustatyta tvarka. Teisme nebuvo gauta jokių kitų asmenų pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotais asmenimis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą ir ginčytų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirą ir nepertraukiamą daikto valdymą. Šios aplinkybės rodo, kad garažas visą 29 metų laikotarpį buvo valdomas teisėtai, nes jo valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėjas garažą būtų valdęs neteisėtai - pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už jį į pastatus neturi.

Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo, kad pareiškėjas nuosavybės teise įgijo aukščiau minėtą garažą.

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teise garažo boksą su rūsiu, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo plotas 20,90 kv m , rūsio plotas 20,90 kv m, esantį pastate ,kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2G1/p, adresas (duomenys neskelbtini), jį valdant įgyjamąja senatimi.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.