Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2026-02-24 · Civilinė byla Nr. e2-137-607/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-02-24
Bylos Nr.
e2-137-607/2026
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01544-2025-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Žebelienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės vanduo”
Atsakovas
D. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-137-607/2026Proceso Nr. 2-36-3-01544-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 24 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,dalyvaujant ieškovės atstovei K. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės vanduo” ieškinį atsakovei D. A. dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės D. A. ieškovo UAB „Kelmės vanduo“ naudai 1 117,20 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniolikos eurų ir 20 ct.) skolą; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 26,00 Eur (dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Ieškovas teikia į Atsakovei nuo 2019-09-27 nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – „Turtas“) šaltą vandenį ir šalina bei valo nuotekas.

Laikotarpiu nuo 2024-09-01 iki 2025-06-30 Atsakovė komunalinių mokesčių, apskaičiuotų už suteiktas šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas nemokėjo, t. y. netinkamai vykdė Turto savininko pareigas, dėl ko susidarė 1 117,20 Eur dydžio įsiskolinimas. Įsiskolinimo suma apskaičiuota remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018-09-21 nutarimu Nr. O3E-292 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų vienašališko nustatymo“, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021-03-19 nutarimu Nr. O3E-375 „Dėl UAB „Kelmės vanduo“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų derinimo“, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022-06-30 nutarimu Nr. O3E-952 „Dėl UAB „Kelmės vanduo“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų derinimo“ ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022-12-29 nutarimu Nr. O3E-1775 „Dėl UAB „Kelmės vanduo“ perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo“.

Atsakovei 2025-05-22 buvo išsiųstas įspėjimas dėl skolos apmokėjimo (Priedas Nr. 4), kuriuo buvo prašoma sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir iš anksto informuojama apie pasekmes, galinčias atsirasti, jeigu skola nebus sumokėta nurodytu laikotarpiu.

Pažymi, kad praėjus daugiau kaip 3 (trejiems) mėnesiams po paskutinio įspėjimo išsiuntimo dienos, Atsakovė susidariusio įsiskolinimo nesumokėjo ir dėl galimybės sudaryti skolos išdėstymo grafiką į Ieškovą nesikreipė.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024-09 buvo patikrinimas, Kelmės vanduo darbuotojai nuėmė skaitiklių parodymus, atsakovė nurodė 372 rodmenis šalto vandens, o darbuotojai rado 599 rodmenis Teikiamos paslaugos nuo 2019-09-27, visada atsiskaitydavo. Kubo kaina 1,54 + PVM viso 1, 86, nuotekos 2,66 +PVM viso 3,22 ir abonentinis mokestis 2.11 mokesti kiekvieną mėnesį. Paskui keitėsi įkainiai, atsakovei už rugsėjį paskaičiuota pagal senus tarifus. Per ginčo laikotarpį atsakovė deklaravo gruodžio 11, kovo 5, birželio 3 kubus. Rodmenys buvo nunulinti. Atsakovė rodmenis apie suvartoto vandens kiekį deklaruodavo Maximos kasose, jie gaudavo lentelę kaip yra deklaruojama, ji įkeliama į sistemą, yra programos. Nuo 2023m. iki 2024-09-13 atsakovė nedeklaravo duomenų, nurodydavo 372 tą patį skaičių, todėl sąskaitose ir nesimato, kad yra skirtumas. Mano, kad ieškinyje pateikti visi įrodymai ir sudaro ieškinio faktą.

Atsakovė D. A. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsisako apmokėti ieškiniu nurodytą įsiskolinimą. Prašo patikslinti įsiskolinimo apmokėjimą dėl vandens.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė.

Ieškovas teikia į Atsakovei nuo 2019-09-27 nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) šaltą vandenį ir šalina bei valo nuotekas.

Ieškovės atstovės paaiškinimu, mokėjimo pranešimu Nr. FAVNG323665 nustatyta, kad 2023-07-31 atsakovės nurodyti skaitiklių rodmenys yra 372. Atsakovės nurodytų skaitiklių rodmenys 372 nesikeitė iki 2024-09-13.

2024-09-13 patikrinimo aktu nustatyta, kad UAB Kelmės vanduo atstovas A. Š. nuėmė vandens skaitiklį Nr. 712909, įrengtą abonentui D. A. adresu (duomenys neskelbtini), nuimto skaitiklio parodymai 599 m ³. Vandens apskaitos prietaiso metrologinė patikra atlikta 2024-08. Įrengtas naujas vandens skaitiklis Nr. 346670, parodymai 00000 m³, plomba yra. Tokiu būdu rasti nedeklaruoti atsakovės 227 m³ (599-372=227) šalto vandens.

Ieškovės 2025-09-02 skolos pažyma nustatyta, kad 2024-09 mėn. atsakovei paskaičiuotas įsiskolinimas už suvartotą šaltą vandenį -422,99 Eur, abonentinis mokestis -2,11 Eur, šalto vandens nuotekos-730,62 Eur, viso 1155,72 Eur.

Ieškovės 2025-09-02 skolos pažyma nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2024-09-2025 m. birželio mėn. laikotarpį atsakovei apskaityta suma už suvartotą šaltą vandenį, abonentinį mokestį, šalto vandens nuotekas yra 1246,84 Eur., atsakovės sumokėta suma -129,64 Eur. ; skolos likutis už paslaugas- 1 117,20 Eur.

Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, t. y. viešojo vandens tiekimo, paslauga teikiama pagal viešąją vandens tiekimo sutartį.

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – „GVTNTĮ“) 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad vandens tiekimo sutartis – vandens tiekėjo ir abonento (vartotojo) susitarimas dėl geriamojo vandens pirkimo–pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Juo vandens tiekėjas įsipareigoja, laikydamasis tam tikrų parametrų ir sąlygų, tiekti geriamąjį vandenį, atitinkantį teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir (arba) tvarkyti nuotekas, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja sumokėti už patiektą vandenį ir (arba) suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas ir laikytis sutartyje nustatytų geriamojo vandens vartojimo ir nuotekų išleidimo sąlygų.

Šiuo atveju, Ieškovo ir Atsakovės valia – tiekti ir gauti vandenį – realizuota konkliudentiniais veiksmais. Tarp Ieškovo ir Atsakovės rašytinės formos geriamojo vandens tiekimo sutartis nebuvo sudaryta.

Pagal GVTNTĮ 21 straipsnio 5 dalį, jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, jog pagal nurodytą teisinį reglamentavimą būtina sąlyga sudaryti viešąją vandens tiekimo sutartį pagal Vyriausybės nustatytas Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas yra geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginių prijungimas prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tuomet viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2016).

Taip pat paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo, kai šalys nesudarė rašytinės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų sutarties, yra konstatavęs, jog ieškovas, pareiškęs ieškinį, turi įrodyti, kad sutartis su atsakove buvo sudaryta ir paslauga buvo teikiama, t. y. kad tam reikalingos komunikacijos buvo prijungtos prie viešojo vandens tiekėjo eksploatuojamos vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2016).

Remiantis Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu (Priedas Nr. 3), Atsakovei nuosavybės teise priklausančiame Turte yra komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas, t. y. Turte esantys geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo infrastuktūros.

Įvertinus tai, kad Atsakovei 2019-09-27 įsigijus Turtą, kuriame yra geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai, prijunti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo infrastruktūros, tarp Ieškovo ir Atsakovės atsirado geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo teisiniai santykiai.

Žemesnės instancijos teismas

Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų (toliau – „Sąlygos“) 17.5 punktas numato, jog abonentas (vartotojas) privalo šiose Sąlygose ir sutartyje nustatyta tvarka pranešti viešajam vandens tiekėjui geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų rodmenis ir atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo (toliau – „Aprašas“) 6 punktas numato, kad geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo pateiktą mokėjimo dokumentą ar mokėjimo dokumentą, kurį vartotojas, abonentas užpildo pagal jo paties nuskaitytus apskaitos prietaisų rodmenis, vartotojas, abonentas turi apmokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, paskutinės kalendorinės dienos, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Ginčo laikotarpiu Ieškovas teikė Atsakovei geriamąjį vandenį, šalino bei valė nuotekas, o Atsakovė sąmoningai priėmė šių paslaugų vykdymą ir jomis naudojosi, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reguliavimą, Atsakovei kyla pareiga mokėti jai paskaičiuotus komunalinius mokesčius už geriamojo vandens tiekimą.

Sąlygų 18.4 punkte nustatyta abonento (vartotojo) teisė nutraukti sutartį vienašališkai, apie tai pranešant viešajam vandens tiekėjui prieš 30 dienų, jeigu yra visiškai atsiskaitęs už sunaudotą geriamąjį vandenį ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugas. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Šiuo atveju, Atsakovė ar jos įgaliotas asmuo į Ieškovą dėl netinkamo paslaugos teikimo bei sutarties nutraukimo nesikreipė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – „CK“) 6.38 straipsnio 1 dalies nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, abonentai ir vartotojai atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinėse sąlygose, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. CK 6.59 straipsnyje įtvirtintas draudimas kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Atsakovė ginčo laikotarpiu nuo 2024-09-01 iki 2025-06-30 turėjo pareigą mokėti mokesčius už jai teiktas šalto/geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nėra įvykdžiusi ir apskaičiuotų komunalinių mokesčių už šalto/geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą nėra sumokėjusi, todėl ieškovės ieškinys dėl 1 117 Eur skolos priteisimo pripažintinas pagrįstu, įrodytu ir yra tenkinamas (CPK 178 str. )

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis

CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovė nedirba, 2024 m. atsakovės atžvilgiu buvo vykdomos keturios vykdomosios bylos, kas leidžia daryti teismui išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera ir kad atsakovė iš karto tokio dydžio įsiskolinimo sumokėti neturi galimybės, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, įvertinant kreditorės ir skolininko interesų pusiausvyrą, teismas mano, kad šios bylos konkrečiu atveju yra pagrindas išdėstyti atsakovei skolos mokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnis). Teismo sprendimo vykdymas išdėstomas sekančiai: atsakovė D. A. įpareigojama 23 mėn. mokėti ieškovei po 48,56 Eur , o paskutinį 24-ą mėnesį sumokėti 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 117 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2025 m. rugsėjo 19 d. iki visiško prievolės įvykdymo, pradedant mokėjimą nuo 2026 m. kovo mėnesio, įmoką sumokant iki einamojo mėnesio 30 d.

Bylinėjimosi išlaidos

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė byloje 26 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 26,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Taip pat iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 29,19 Eur suma, kadangi yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų 8 Eur suma (CPK 80 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Kelmės vanduo“, į.k. 162559136, iš atsakovės D. A., a.k. (duomenys neskelbtini), 1 117,20 Eur (vieną tūkstantį šimtą septyniolika eurų ir 20 ct.) skolos už komunalines paslaugas; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. rugsėjo 19d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 26,00 Eur (dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-137-607/2026 vykdymą išdėstyti 24 mėn. terminui: atsakovė D. A. įpareigojama 23 mėn. mokėti ieškovei po 48,56 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 56 ct) , o paskutinį 24-ą mėnesį sumokėti 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 117 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2025 m. rugsėjo 19 d. iki visiško prievolės įvykdymo, pradedant mokėjimą nuo 2026 m. kovo mėnesio, įmoką sumokant iki einamojo mėnesio 30 d.

Iš atsakovės D. A., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei 29,19 Eur (dvidešimt devynis eurus 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Daiva Žebelienė