- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-2194-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02984-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė (pirm.), Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- L.V.
- Atsakovas
- I. O. J., M. J.
- Trečiasis asmuo
- J. V., J. K., V. K., I. V. A., Z. A., J. B. A., N. D., L. D., V. G., E. G., P. G., L. G., J. H., V. J., R. J., R. K., B. K., E. K., R. L., D. L., R. T. M., L. M., J. M., L. N., R. N., A. P., L. P., J. P., G. P., B. P., V. P., Ž. R., A. S., N. S., I. S., Č. S., D. S., O. S., R. Š., Z. T., D. V., V. Ž., UAB „Dilidus“, Vilniaus Universiteto Onkologijos institutas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L.V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L.V. ieškinį atsakovams I. O. J. ir M. J. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys J. V., J. K., V. K., I. V. A., Z. A., J. B. A., N. D., L. D., V. G., E. G., P. G., L. G., J. H., V. J., R. J., R. J., R. K., B. K., E. K., R. L., D. L., R. T. M., L. M., J. M., L. N., R. N., A. P., L. P., J. P., G. P., J. P., B. P., L. P., V. P., Ž. R., A. S., N. S., I. S., Č. S., D. S., O. S., R. Š., Z. T., D. V., V. Ž., UAB „Dilidus“ ir Vilniaus Universiteto Onkologijos institutas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L.V. (toliau - Ieškovė) kreipdamasi į teismą prašė atidalinti jai priklausančias 1875/30 323 dalis, t. y. 18, 75 kv. m, neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pridėtą neįrengtos pastogės dalies atidalijimo planą (toliau - Planas). Nurodė, kad jos butas yra trečiame pastato aukšte. Virš Ieškovės buto yra neįrengta pastogė, kurios bendras plotas 303, 23 kv. m. Ieškinio pareiškimo metu nuosavybės teises į pastogę buvo įregistravę bendraatsakiai I. O. J. ir M. J. (toliau - Atsakovai) (40, 3 kv. m bendro ploto), tretieji asmenys J. V. (5, 61 kv. m), J. K. ir V. K. (9, 76 kv. m), E. K. (5, 06 kv. m), E. G. (6, 88 kv. m) ir Ieškovė (18, 75 kv. m); į likusias 21 311/30 323 dalis pastogės nuosavybės teisių neįregistruota. Ieškovė nurodė, kad neįrengtos pastogės bendraturčiai, kurie įregistravo savo nuosavybės teises, davė jai sutikimą atsidalinti jai priklausančią pastogės dalį, tačiau tokio sutikimo nedavė Atsakovai. Anot Ieškovės, ji siekė atsidalinti, nes norėjo įsirengti papildomą gyvenamąjį plotą ir taip padidinti savo buto naudingąjį plotą. Ieškovė pažymėjo, kad Atsakovai nepareiškė jokių prieštaravimų dėl Ieškovės prašomo atidalinti ploto konkrečios vietos, nepateikė alternatyvaus plano. Ieškovės nuomone, jos siūlomas atidalijimo variantas niekaip nepažeidžia Atsakovų teisių.
Atsiliepimas
Atsakovai teismui pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Anot jų, atsidalijimo planas parengtas netinkamai, nesilaikyta Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo (7, 8 straipsnių) nuostatų. Iš pateikto atsidalijimo plano nematyti, kam ir kiek priklauso patalpų, koks konkrečiai patalpų plotas priskirtinas Ieškovei ir koks liktų visiems likusiems bendraturčiams. Atsakovai su atidalijimo būdu nesutiko ir dėl įėjimo į pastogę uždarymo (dabartinis įėjimas į pastogę taptų įėjimu tik į Ieškovės atidalintas patalpas). Atsakovų nuomone, likusio vienintelio (iš dabartinių dviejų) įėjimų neužtektų (bendram naudojimuisi). Po tokio atidalijimo nukentėtų kitų bendraturčių interesai, nes, siekiant patekti į kitus pastogės plotus, bendraturčių dalys turėtų būti mažinamos bendram plotui (koridoriui) įrengti, kai Ieškovė jau būtų atsidalinusi ir iš jos ploto nebūtų skiriama jokia dalis bendrajam plotui (koridoriui). Atsakovai atkreipė dėmesį ir į tai, kad Ieškovės plotas bendrojoje nuosavybėje itin mažas.
Trečiasis asmuo J. V. atsiliepime su ieškiniu sutiko. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos bei jų aiškinimo ir taikymo praktika lemia, kad šioje byloje svarbu įvertinti, ar Ieškovės siūlomas atidalijimo būdas (konkretus planas-schema) nepadarys neproporcingos žalos visos pastogės ir Ieškovei priskirtos pastogės dalies paskirčiai, ar Ieškovei atidalinta pastogės dalis atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, ar atidalijimo būdas įmanomas įgyvendinti, ar po atidalijimo bus užtikrintas pastogės (bendrosios dalinės nuosavybės) naudojimo racionalumas, ar bus išvengta ginčų naudojantis likusia pastogės dalimi, ar siūlomas atidalijimo būdas geriausiai atitinka daugelio bendraturčių interesus. Teismas nustatė, kad patenkinus ieškinio reikalavimą ir pastogės dalį atidalinus Ieškovės siūlomu būdu, kitiems bendraturčiams (kurių šiuo metu yra beveik 50) liktų tik vienas bendras įėjimas į pastogę. Tokiu būdu į neatidalintas pastogės patalpas (t. y. 27 472/30 323 dalis visos pastogės) bendraturčiai galės patekti tik per vieną laiptinę (įėjimą), kai antrąja iš dabar esančių laiptinių (kaip įėjimu į pastogėje esančias patalpas) naudotųsi tik Ieškovė ir tretieji asmenys J. K. bei V. K., kuriems bendrai būtų atidalinta (tik) 2851/30 323 dalis pastogės, t. y. beveik 10 kartų mažesnis plotas negu neatidalinta pastogės dalis. Teismas nurodė, kad toks atidalijimo būdas neatitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo reikalavimo ir padidina ginčų dėl įėjimų į pastogę tikimybę. Tokiu atidalijimu būtų nepagrįstai suteikiamas prioritetas atidalintų dviejų patalpų savininkų interesams kitų bendraturčių atžvilgiu, taip pat, atitinkamai, būtų nepagrįstai pažeisti kitų bendraturčių interesai, be kita ko, susiję su jų galimybėmis į pastogę patekti ir iš jos išeiti per abi laiptines (pavyzdžiui, tam, kad iš vienos laiptinės viršutinio aukšto patektum į pastogę, nereikėtų nusileisti žemyn ir vėl pakilti per kitą laiptinę). Ši teismo išvada teikia pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apibendrindamas motyvus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ieškovės pateiktas atidalijimo būdas techniškai įmanomas įgyvendinti, tačiau neatitinka proporcingumo reikalavimų, todėl pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad jos dalies pastogės atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės techniškai objektyviai yra įmanomas – palėpė yra dalus daiktas, atidalijus palėpę ją toliau galima naudoti pagal paskirtį, prašomas atidalinti plotas aiškiai apibrėžtasis ir yra virš Ieškovei priklausančio buto, atidalijimas pastatui neigiamų padarinių nepadarytų, prašomas atidalinti plotas neviršija jos nuosavybės dalies. Ieškovė teigia, kad teismas nenurodė jokių objektyvių kriterijų, kurie leistų tvirtinti, jog naudojimasis pastoge nesant dviejų įėjimų yra negalimas, apsunkintas ar prieštarautų teisės normų reikalavimams. Pažymėjo, kad Atsakovai nėra viešąjį interesą ginantys subjektai, todėl jie gali kalbėti tik už save, o ne už kitus namo gyventojus. Kiti namo gyventojai, kurie visi buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškė jokių prieštaravimų dėl Ieškovės ieškinio. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad sprendžiant iš to, jog pastogės nuosavybės teises šiai dienai įregistravę tik šeši asmenys, tik šie asmenys realiai siekia naudotis pastoge. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad tretieji asmenys J. K. ir V. K. jau yra atsidaliję palėpės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ją atsitvėrė, uždarydami vieną iš įėjimų į palėpę. Ši statyba yra įteisinta. Atkreipė dėmesį, kad sudėjus Ieškovės ir trečiųjų asmenų J. K. ir V. K. palėpės dalis, yra beveik ½ d. palėpės. Šiems asmenims užėmus apie ½ d. palėpės, jie pagrįstai užims ir vieną iš įėjimų. Anot Ieškovės akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog siūlomas Ieškovės palėpės dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės atitinka visų asmenų interesus, todėl nėra galimas. Priešingai, Ieškovės palėpės dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės atitinka visų kitų bendraturčių interesus, kadangi mažėja bendraturčių skaičius, todėl likusiems bendraturčiams lengviau bus įgyvendinti nuosavybės teises, mažesnė ginčų tikimybė.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantys ir prašantys jį atmesti. Teigia, kad Ieškovės siūlomas palėpės atidalijimo būdas pagal pateiktą Planą pažeistų jų, kaip bendraturčių, teises ir interesus. Atsakovai mano, kad Ieškovės pateiktas planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes iš jo neaišku, kam nuosavybės teise priklauso reikalaujamas atidalinti plotas, jame nėra nurodytas atidalintino ploto dydis, nenurodytas likusio ploto, priklausančio kitiems savininkams, dydis. Teigia, kad tik matininkas, turintis matininko kvalifikacijos pažymėjimą, turi teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Mano, kad Ieškovei uždarius vieną iš dviejų įėjimų į pastogę, būtų nepagrįstai suvaržytos kitų bendrasavininkų teisės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Ieškovė nuosavybės teise valdo butą/patalpą –kambarį, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10). Iš Naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto „Gyvenamų patalpų pastogėje“ suformavimo schemos ir Ieškovės paaiškinimų matyti, kad jai priklausantis kambarys yra po prašoma atidalinti pastogės dalimi (1 t., b. l. 12, 73-76). Nekilnojamojo turto registro 2012 m. birželio 13 d. duomenimis, į 303, 23 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas – neįrengtą pastogę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises įregistravo Atsakovai (4030/30 323 dalių), Ieškovė (1875/30 323 dalys), tretieji asmenys J. K. ir V. K. (976/30 323 dalys), E. G. (688/30 323 dalys), J. V. (561/30 323 dalis), E. K. (506/30 323 dalys) ir atsakovė I. O. J. (376/30 323 dalys) (1 t., b. l. 9). Taigi, nuosavybės teisės į neįrengtą pastogę įregistruotos dėl 9012/30 323 pastogės dalių, t. y. nuosavybės teisės į 21 311 /30323 dalių neįregistruotos. Trečiojo asmens E. K. vardu įregistruotos 506/30 323 dalys ir trečiojo asmens E. G. vardu įregistruotos 688/30 323 dalys neįrengtos pastogės atitinkamai 2005 m. liepos 8 d. ir 2005 m. rugsėjo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimis parduotos atsakovei I. O. J. (1 t., b. l. 64-65, 66-67). Taip pat nagrinėjant bylą nustatyta, kad į pastogę galima patekti per du įėjimus iš skirtingų laiptinių. Prie vieno iš šių įėjimų yra jau atidalintos patalpos, kurios, anot šalių, nuosavybės teisėmis priklauso tretiesiems asmenims J. K. ir V. K. (1 t., b. l. 16).
Byloje ginčas kilo dėl bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (palėpės) atidalijimo. Ieškovė siekia atidalinti jai nuosavybės teise priklausančią palėpės dalį pagal pateiktą Planą, Atsakovai su juo nesutinka. Nustatyta, kad tarp Ieškovės ir kitų palėpės bendraturčių dėl neįrengtos namo palėpės dalies atidalinimo ginčo nėra.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).
Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo sprendžiant ginčą teisme bei galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007 ir kt.).
Analizuojant anksčiau aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra įpareigotas veikti aktyviai ir aiškintis, koks atidalijimo būdas visiems bendraturčiams yra priimtiniausias. Tam turi būti sudarytos sąlygos visiems bendraturčiams išsakyti savo poziciją byloje ir tinkamai ją pagrįsti. Nagrinėjamu atveju Atsakovai šiuo klausimu nebuvo pakankamai aktyvūs. Susipažinus su jų argumentais matyti, kad jie neneigė Ieškovės teisės atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ginčas kilo dėl Ieškovės pateikto atsidalijimo Plano. Tačiau nesutikdami su Ieškovės pateiktu atsidalijimo projektu, Atsakovai nepasiūlė jiems priimtino pastogės atidalijimo varianto. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nenustatinėjo, kaip Ieškovė gali realizuoti jai priklausančią teisę atidalyti nuosavybės teise priklausančią palėpės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi, bendrąja daline nuosavybe valdoma pastogė taip ir liko neatidalinta, nors Ieškovė to siekė, o Atsakovai iš esmės tam neprieštaravo. Tokiu būdu teismo sprendimas neatitinka aukščiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią teismas turi siekti interesų pusiausvyros tarp šalių, bei civiliniame proceso reikalavimo išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Pažymėtina ir tai, kad toks sprendimas nesudaro palankių prielaidų tolimesniam bendraturčių taikiam sutarimui, ir sukuria pagrindą inicijuoti naują bylą teisme.
Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas, byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, teisėjų kolegija nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.