Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Š. K., atstovaujamo advokatės Rūtos Kairevičiūtės-Butkienės, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8597-592/2025 pagal ieškovo Š. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl nepilnamečio vaiko turto tvarkymo tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – M. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Teismas taip pat nustatė, kad susipažinus su bylos medžiaga, pažymėtina, kad, išskyrus paties ieškovo subjektyvaus pobūdžio samprotavimus ir nuogąstavimus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, susijusius su ginčo butu, kurie prieštarautų šalių nepilnamečio vaiko interesams (pavyzdžiui, kad atsakovė ketintų butą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, siektų pasisavinti buto nuomos pajamas ar kt.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).

15. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

16. Be to, teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus naujus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus, turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

17. Analizuojamu atveju atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus duomenis: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-191-1093/2024 bei Š. K. atskirąjį skundą dėl 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties.

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, daro išvadą, kad pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui Š. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurioje teismas 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - uždrausti ieškovei V. K. pagal bet kokį sandorį perleisti ar kitaip apsunkinti nepilnametei dukrai M. K. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje. Be to, dėl minėtos teismo nutarties atsakovas civilinėje byloje pateikė atskirąjį skundą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo atsakovei nepranešęs, todėl atsakovė objektyviai neturėjusi galimybės pateikti įrodymus klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui atsakovės pateikti įrodymai priimami ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. K.. Šalių nepilnametei dukrai M. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2017 m. rugpjūčio 17 d. Dovanojimo sutarties Nr. 5155 pagrindu.

21. Iš pateiktos 2010 m. balandžio 27 d. nuomos sutarties matyti, kad Š. K. butą, adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojo A. Z.. Nuomos terminas – 2 metai, su galimybe pratęsti (Sutarties 2.1. punktas). Nuomos mokestį nuomininkas įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį į nuomotojui Š. K. priklausančią nurodytą banko sąskaitą (Sutarties 3 punktas).

22. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-82-1093/2025 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui Š. K., kuriuo ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą; nustatyti šalių nepilnametės dukters M. K. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; nustatyti nepilnametės dukters ir tėvo bendravimo tvarką; atsakovo prievoles AB SEB bankui, S. S., antstoliui Arminui Naujokaičiui, antstoliui Rimantui Vižainiškiui po santuokos nutraukimo palikti vykdyti atsakovui; nemodifikuoti šalių prievolės prieš kreditorių „(duomenys neskelbtini)“; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

23. Minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-82-1093/2025 atsakovas Š. K. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti ieškovei V. K. pagal bet kokį sandorį perleisti ar kitaip apsunkinti nepilnametei dukrai M. K. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas galutinis įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovo Š. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Atsakovas Š. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

24. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-358-560/2025 išnagrinėjo atsakovo Š. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsakovo Š. K. atskirąjį skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovas galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui nepagrindė, t. y. atsakovo nurodomi teiginiai yra deklaratyvūs, jis į bylą nepateikia duomenų, patvirtinančių ieškovės siekį ar ketinimą parduoti ar kitaip perleisti ginčo butą, byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nesąžiningumą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo nurodomi teiginiai apie šalių tarpusavio santykius, finansinę situaciją patvirtina šalių santykių konfliktiškumą, tačiau nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones; byloje nėra pagrindo manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

25. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovo Š. K. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei V. K. disponuoti, valdyti ir naudotis nepilnametei dukrai nuosavybės teise priklausančiu butu, įskaitant ir šio turto duodamomis pajamomis, kurios bus kaupiamos nepilnametės dukters vardu atidarytoje banko sąskaitoje, esančioje AB „Swedbank“, be ieškovo rašytinio sutikimo iki šioje civilinėje byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas, netenkino. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, nurodydamas šiuos esminius bei pagrindinius argumentus: 1) CK ir Notariato įstatymo reglamentavimas neįpareigoja notaro, prieš tvirtinant nepilnamečio vaiko turto sandorį, gauti abiejų vaiko tėvų rašytinio sutikimo sandoriui ir notaras yra laisvas vertinti tik vieno iš tėvų pateiktą informaciją, kuri ne visada atitinka tikrovę ir yra teisinga; 2) pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė būtų įpareigota iš anksto informuoti ir gauti ieškovo rašytinį sutikimą teisiškai reikšmingiems veiksmams, susijusiems su šalių dukters turtu, atlikti; 3) laikinosios apsaugos priemonės niekaip nesuvaržys atsakovės asmeninių turtinių ir neturinių interesų, bet maksimaliai užtikrins šalių nepilnametės dukters turto apsaugą iki bylos išnagrinėjimo.

26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.

27. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai turi įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei įsitikinti, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tačiau tikėtinas ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, jei taip, kokia apimtimi, ar jo teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma.

28. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus) bei nurodė ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, pridėjo įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, todėl darytina išvada, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus.

29. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad iš esmės nei CK, nei Notariato įstatymo reglamentavimas neužtikrina nepilnamečio vaiko turto apsaugos, vien tik dėl to, jog nėra įtvirtina notarui pareiga gauti abiejų vaiko tėvų rašytinio sutikimo sandoriui. Pažymėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK 3.188 straipsnio pakeitimas, kuriuo pastarasis straipsnis buvo papildytas 5 dalimi, kurioje nustatyta, jog išankstinio teismo leidimo sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.

31. Notariato įstatymo 46 straipsnyje nustatyta, kad sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, CK nustatytais atvejais notaras tvirtina tik tada, kai tėvai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (dokumentus, patvirtinančius vaiko turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie vaiko turtą, dėl kurio sudaromas sandoris, būsimo sandorio įvykdymo galimybes ir vaiko teisių apsaugos galimybes tuo atveju, jei sandoris nebus įvykdytas, ir kitus reikalingus duomenis), kad toks sandoris atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Prieš tvirtindamas CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nurodytą sandorį, notaras Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje patikrina duomenis apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus, tėvų valdžios ribojimą bei apie tai, ar šeima iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, taip pat vaiko situacijos vertinimo rezultatus ir (ar) nepilnamečiam vaikui nustatytą globą (rūpybą). Jeigu yra nustatytas bent vienas iš šioje dalyje nurodytų atvejų, notaras kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir prašo pateikti informaciją, su kokiais galimais vaiko teisių pažeidimais yra susijęs tas atvejis. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija šioje dalyje nurodytą informaciją notarui pateikia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo kreipimosi gavimo dienos. Gavęs informaciją iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, notaras įvertina, ar sudarius šį sandorį bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Notaras, nustatęs, kad sudarius šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus sandorius nebus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, atsisako atlikti notarinį veiksmą šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

32. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti įstatyme reglamentuotomis notaro pareigomis, kuriam nustatyta eilė procesinių veiksmų prieš tvirtinant sandorį bei, kuris visais atvejais išsamiai įvertina ar ketinamas sudaryti sandoris užtikrins tinkamą nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugą.

33. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, kurie bent tikėtinai pagrįstų aplinkybes, kad atsakovė ketina disponuoti, valdyti, naudotis ar perleisti bei kitaip apsunkinti nepilnametei dukrai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir tokie veiksmai neatitiktų vaiko interesų. Pažymėtina ir tai, kad būtent ieškovas yra sudaręs nuomos sutartį dėl nepilnametei priklausančio buto nuomos ir nuomos sutartyje nurodyta, kad nuomos mokestis turi būti mokamas į ieškovo nurodytą banko sąskaitą. Byloje nėra duomenų, jog už nuomą gaunamos lėšos yra pervedamos į nepilnametės dukters sąskaitą, todėl tikėtina, kad turto duodamomis pajamomis disponuoja būtent ieškovas. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė turėtų realią galimybę naudotis ar disponuoti turto duodamomis pajamomis.

34. Taigi, nagrinėjamu aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovas nepagrindė, kad atsakovės veiksmai dėl nepilnametės šalių dukters turto keltų grėsmę nepilnamečio vaiko interesams, o nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

35. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

36. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl ieškovo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.