- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-02
- Bylos Nr.
- e2-10526-1184/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13917-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- D. L.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui D. L. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sostinės kreditai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. L., prašydama priteisti iš atsakovo 3 095,63 Eur skolą, kurią sudaro 1 732,27 Eur negrąžintas kreditas, 410,48 Eur pelno palūkanos, 697,28 Eur negautos pajamos, 255,60 Eur kompensacinės palūkanos, taip pat 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 70,00 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ ir atsakovas D. L. 2024 m. birželio 14 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 92381 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė atsakovui suteikė 2 000 Eur kreditą, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 106,36 proc. Kadangi atsakovas laiku nemokėjo sutartinių įmokų, ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kurioje nurodyta, kad nesumokėjus skolos per pretenzijoje nurodytą terminą, Sutartis bus laikoma nutraukta. Sutartis nutraukta nuo 2025 m. gegužės 13 d. Ieškovė nurodo, jog šiai dienai (2025 m. gegužės 14 d.) atsakovo bendra skola yra 3 095,63 Eur, kurią sudaro: 1 732,27 Eur kreditas, 410,48 Eur pelno palūkanų suma iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2025 m. gegužės 13 d.), 697,28 Eur pelno palūkanų suma kaip ieškovės negautos pajamos, 255,60 Eur kompensacinės palūkanos. Ieškovė nurodo, jog Sutarties įvykdymo terminui suėjus, kreditorius įgyja teisę taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti pagal paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Atsakovas per visą laikotarpį, t. y. nuo 2024 m. birželio 14 d. iki 2026 m. birželio 14 d. (mokėjimo grafiko pabaigos) įsipareigojo sumokėti 1 906,24 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Likusi nepadengta pelno palūkanų suma sudaro 1 107,76 Eur, iš kurių 410,48 Eur pelno palūkanų suma iki Sutarties nutraukimo (2025 m. gegužės 13 d.) ir 697,28 Eur pelno palūkanų suma kaip ieškovo negautos pajamos, kuri turėjo būti sumokėta atsakovo per Sutarties galiojimo laikotarpį. Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat numatyta atsakovo pareiga mokėti 18,25 proc. kompensacines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo. Ieškovė nurodo, kad kompensacinių palūkanų suma skaičiuojama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų pavidalu, negali būti didesnės nei 255,60 Eur (2 840,03 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų numatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas D. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo išdėstyti skolos grąžinimą dalimis ir nepriteisti papildomų delspinigių ar kitų sankcijų, atsižvelgiant į pastangas bendradarbiauti ir sudėtingą jo padėtį. Prašo teismo įvertinti jo sveikatos ir finansinę situaciją bei netenkinti ieškovo prašymo priteisti visą skolą vienu metu, leisti mokėjimus vykdyti išdėstant juos dalimis. Nurodo, kad 2025 m. vasario mėn. patyrė sunkią traumą – (duomenys neskelbtini), dėl kurių buvo nedarbingas. Šiuo metu gyvena tik iš laikinos „Sodros“ nedarbingumo išmokos, kuri sudaro apie 700 Eur/mėn., ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2025 m. sausio 1 d. Turi finansinių įsipareigojimų: 1) paskola su privačiu asmeniu (pasirašyta paskolos sutartis) gauta 2024 m. gruodžio mėn., šiuo metu moka po 360 Eur/mėn.; 2) dvi aktyvios paskolos „Sostinės kreditai“, iš kurių viena šiuo metu yra padengiama laiku, kita – nagrinėjama šioje byloje; 3) skola „Vivus Finance“ – šiuo metu atidėta dėl jo sveikatos situacijos. Taip pat kiekvieną mėnesį turi padengti būtinąsias pragyvenimo išlaidas, kurios sudaro dar apie 200 Eur. Ieškinyje nurodoma, kad nemoka nuo 2024 m. lapkričio mėn., tačiau tai netikslu – paskolos įmokas pradėjo mokėti nuo 2024 m. liepos mėn. ir vykdė mokėjimus iki 2024 m. gruodžio mėn., kai dėl pablogėjusios sveikatos neteko galimybės toliau vykdyti įsipareigojimų. Šis neatitikimas kelia abejonių dėl skolos sumos ir laikotarpio tikslumo. Taip pat prieš kreipiantis į teismą, bandė susitarti su ieškove raštu, prašė mokėjimo atidėjimo, tačiau gavo reikalavimą tą pačią dieną sumokėti 150 Eur, ko dėl objektyvios finansinės padėties negalėjo įvykdyti. Nuo 2025 m. birželio 30 d. yra sutaręs pradėti dirbti (duomenys neskelbtini) darbų vadovu – (duomenys neskelbtini) statys medinę dalį autobusų stočiai, turi daugiau nei 7 metų patirtį tokio tipo darbuose, todėl gaus stabilias pajamas ir galės vykdyti mokėjimus.
4. Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ nuomonės dėl skolos išdėstymo dalimis teismo nustatytu terminu nepateikė.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalimi bei šalims neišreiškus pageidavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Bylose dėl piniginių sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo, teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. birželio 14 d. ieškovė su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 92381 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 000,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesiams iki 2026 m. birželio 14 d. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo periodinėmis įmokomis grąžinti suteiktą 2 000,00 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti 1 906,24 Eur vartojimo kredito kainą, iš viso 3 906,24 Eur (bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 106,36 proc., metinė palūkanų norma – 74,76 proc.). Iš atsakovo skolos detalizacijos matyti, kad atsakovas atliko 6 įmokas po 162,76 Eur. Paskutinė įmoka atsakovo sumokėta, kaip ir pats nurodė, – 2024 m. gruodžio mėnesį. Atsakovui prisiimtų įsipareigojimų nesilaikant, ieškovė su atsakovu sudarytą Sutartį nutraukė 2025 m. gegužės 13 d. Ieškovės skaičiavimu, pagal Sutartį atsakovas liko skolingas ieškovei 1 732,27 Eur negrąžinto kredito, 410,48 Eur palūkanų iki Sutarties nutraukimo ir 697,28 Eur pelno palūkanų kaip ieškovės negautų pajamų. Ieškovė tai pat paskaičiavo atsakovui 255,60 Eur kompensacinių palūkanų.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu <...>. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove tinkamai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovas pripažino, kad įmokas mokėjo tik iki 2024 m. gruodžio mėnesio, kas atitinka ir ieškovės pateiktus skaičiavimus, taip pat į tai, jog atsakovas Sutarties sąlygų neginčijo, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1 732,27 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.870 straipsniai, 6.874 straipsnio 2 dalis).
9. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 410,48 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo (2025 m. gegužės 13 d.), ir 697,28 Eur pelno palūkanų kaip ieškovės negautas pajamas, kurios turėjo būti sumokėtos atsakovo per Sutarties galiojimo laikotarpį.
10. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šalys buvo susitarusios dėl 74,76 proc. pelno palūkanų mokėjimo. Už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo atsakovas liko skolingas 410,48 Eur pelno palūkanų, taigi ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo.
11. Ieškovė taip pat prašo priteisti 697,28 Eur pelno palūkanų sumą kaip ieškovės negautas pajamas, kuri turėjo būti sumokėta atsakovo per Sutarties galiojimo laikotarpį. Pažymėtina, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal vartojimo kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, ieškovė pagrįstai tikėjosi atsakovo įmokų ne tik grąžinant vartojimo kreditą, bet ir gauti atitinkamą užmokestį – pelno palūkanas, kurios turėjo būti sumokėtos paskolos gavėjo per Sutarties galiojimo laikotarpį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovė turi teisę į nuostolių, pasireiškiančių kaip nesumokėtos palūkanos iki mokėjimo grafiko pabaigos, atlyginimą.
12. Tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Taigi ieškovės lūkestis išsireikalauti iš atsakovo negautas pajamas yra ribojamas ne tik prieš tai nurodyta maksimalia likusia nesumokėta palūkanų suma, bet ir fakto, kad atsakovas gali bet kuriuo metu grąžinti pagrindinę skolą ar jos dalį. Todėl priteisiant ieškovei iš karto visą 697,28 Eur negautų pajamų sumą anksčiau nei Sutartyje numatyta kredito grąžinimo termino pabaiga, būtų sudarytos sąlygos ieškovei, jeigu atsakovas anksčiau padengtų savo skolą, nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
13. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 74,76 proc. negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), skaičiuojamos pagal Sutarties mokėjimo grafiką nuo Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gegužės 13 d.) nuo negrąžintos kredito dalies, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. birželio 14 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir neviršijant maksimalios 697,28 Eur sumos.
14. Ieškovė taip pat rašo priteisti 255,60 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas už 180 dienų laikotarpį nuo negrąžinto kredito ir visų palūkanų sumos (2 840,03 Eur), taikant 0,05 proc. palūkanų normą. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad Sutarties nutraukimo atveju (pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 8.7 punktą), Kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio metinių kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos skolos sumos iki visiško skolos sumos grąžinimo.
15. Atsakovas savo atsiliepime prašo nepriteisti papildomų delspinigių ar kitų sankcijų, atsižvelgiant į pastangas bendradarbiauti su ieškove ir sudėtingą jo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju pagrindo atleisti atsakovą nuo kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo nėra, nes atsakovas neginčija, kad iš ieškovės paskolintais pinigais naudojosi ir skolos iki šiol negrąžino. Galimybė ir teisė mažinti kompensuojamąsias palūkanas kyla iš CK 6.37 straipsnio 3 dalies. Kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant įvardytos materialiojo įstatymo normos esmę ir prasmę, byloja, jog, minėtos įstatymo nuostatos reiškia, kad: pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė sumažino prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydį, kuris atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo taikomo kompensacinių palūkanų dydžio (0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną) laikyti nesąžiningu ar prieštaraujančiu ginčo šalių interesų pusiausvyros principui.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 (49 punktas) nurodė, jog tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas).
19. Apibendrinant anksčiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus darytina išvada, kad pelno palūkanos ir kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos kartu tik iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Sutartį nutraukus, pelno palūkanos nebeskaičiuojamos. O negautų pajamų (nuotolių) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimas kartu reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, taigi, yra negalimas (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2705-643/2023).
20. Nagrinėjamu atveju proceso šalis sieję sutartiniai santykiai yra pasibaigę Sutarties nutraukimu prieš terminą, todėl ieškovei priteistina kompensuojamųjų palūkanų suma apskaičiuotina už pradelstą prievolių vykdymo terminą iki Sutarties nutraukimo dienos nuo negrąžintos kredito dalies. Pagal su ieškiniu teismui pateiktą kliento ID:4430 detalizaciją apie atsakovo prievolių vykdymą matyti, kad atsakovo prievolių vykdymas iki Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gegužės 13 d.) buvo uždelstas 118 dienų. CK 6.37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, todėl atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 102,20 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos (1 732,27 Eur x 0,05 proc. x 118 d.). Likusią kompensuojamųjų palūkanų sumą apima ieškovei iš atsakovo priteista negautų pajamų (nuostolių) suma.
21. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 942,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y. nuo 2025 m. gegužės 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
22. Bylos duomenimis, ieškovė už teikiamą ieškinį sumokėjo 70,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Tenkinant 95 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinas 66,50 Eur žyminis mokestis.
23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
24. Atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis, motyvuodamas savo sveikatos ir finansine situacija. Nurodė, kad 2025 m. vasario mėn. patyrė sunkią traumą – (duomenys neskelbtini), dėl kurių buvo nedarbingas. Šiuo metu gyvena tik iš laikinos „Sodros“ nedarbingumo išmokos, kuri sudaro apie 700 Eur/mėn., ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2025 m. sausio 1 d. Turi finansinių įsipareigojimų: 1) sudaryta paskola su privačiu asmeniu, gauta 2024 m. gruodžio mėn., šiuo metu moka po 360 Eur/mėn.; 2) dvi aktyvios paskolos „Sostinės kreditai“, iš kurių viena šiuo metu yra padengiama laiku, kita – nagrinėjama šioje byloje; 3) skola „Vivus Finance“ – šiuo metu atidėta dėl jo sveikatos situacijos. Taip pat kiekvieną mėnesį turi padengti būtinąsias pragyvenimo išlaidas, kurios sudaro dar apie 200 Eur. Mokėjimus vykdė iki 2024 m. gruodžio mėn., kai dėl pablogėjusios sveikatos neteko galimybės toliau vykdyti įsipareigojimų. Su ieškove dėl mokėjimo atidėjimo susitarti nepavyko. Nuo 2025 m. birželio 30 d. yra sutaręs pradėti dirbti (duomenys neskelbtini) statys medinę dalį autobusų stočiai, turi daugiau nei 7 metų patirtį tokio tipo darbuose, todėl gaus stabilias pajamas ir galės vykdyti mokėjimus. Ieškovė nepateikė teismui savo pozicijos dėl atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
25. Teismas pažymi, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
26. Prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą yra pareiškėjo pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtinančius teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, turėtų atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas svarbias aplinkybes, turėtų siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininkui nesuteiktų nepagrįsto pranašumo, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, taip pat turėtų vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).
27. Išimtiniai atvejai, pateisinantys įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, paprastai galėtų susiklostyti tada, kai nedelsiamas teismo sprendimo priverstinis vykdymas galėtų sukelti aiškiai neproporcingus, sunkius padarinius skolininkui. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priverstiniu teismo sprendimo vykdymu yra siekiama realiai įvykdyti teisingumą, t. y. pašalinti (kompensuoti) tą žalą, tą išieškotojo teisių pažeidimą, kurį anksčiau savo veiksmais ar neveikimu padarė skolininkas.
28. Atsakovas pateikė teismui pažymą apie registraciją Užimtumo tarnyboje nuo 2024 m. gruodžio 4 d., tai pat pažymą apie gaunamas pajamas, iš kurios matyti, kad atsakovo pajamos 2025 m. gegužės 16 d. sudarė 825,85 Eur nedarbo draudimo išmoka. Pasinaudojus teismų informacinės sistemos „LITEKO“ funcionalumu ir patikrinus VSDFV duomenis nustatyta, kad atsakovas nuo 2025 m. birželio 29 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš pateikto VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2025 m. vasario 23 d. stacionaro epikrizės matyti, kad 2025 m. vasario 20 d. atsakovas, nukritęs nuo pastolių, patyrė traumą – (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė kreditorinių įsipareigojimų buvimą patvirtinančių dokumentų kopijas: 1) 2024 m. gruodžio 18 d. Paskolos sutartį su fiziniu asmeniu A. M., kuria atsakovui buvo suteikta 20 000 Eur paskola verslo reikmėms ir įsiskolinimui dengti, pervedant dalį pinigų antstoliui, įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas užtikrintas maksimalia hipoteka, įkeičiant atsakovui priklausantį žemės sklypą ir pastatą; 2) 2025 m. gegužės 24 d. Vartojimo kredito sutartį, sudarytą su UAB „Credit service“ dėl 7 809,08 Eur kredito suteikimo. Atsakovas taip pat pateikė 2025 m. gegužės 13 d. susirašinėjimo su ieškove kopija, iš kurios matyti, kad ieškovė nesutiko atidėti paskolos mokėjimo, prašydama sumokėti ne mažesnę kaip 150,00 Eur įmoką, kad Sutartis būtų pratęsta.
29. Teismo nuomone, atsakovo teiginiai bei pridėti įrodymai apie sunkią jo finansinę padėtį ir sveikatos problemas, nagrinėjamu atveju, nesudaro teisinio pagrindo nukrypti nuo teismo sprendimo vykdymo tvarkos, kelia abejonių atsakovo sąžiningumu (CPK 178, 185 straipniai). Nors atsakovas teigia, kad mokėjimus vykdė iki 2024 m. gruodžio mėn., kai dėl pablogėjusios sveikatos neteko galimybės toliau vykdyti įsipareigojimų, tačiau nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, t. y. kad jau nuo 2024 m. gruodžio mėnesį jam ėmė blogėti sveikata. Priešingai – atsakovas pateikė įrodymus, kad nuo 2024 m. gruodžio 4 d. būdamas registruotas Užimtumo tarnyboje, pasiskolino dar 20 000 Eur verslo poreikiams. Tik 2025 m. vasario mėnesį atsakovas patyrė traumą nukritęs nuo pastolių, kas tik patvirtina, kad atsakovas vykdė su statybomis susijusią veiklą ir kelia abejones dėl iki tol buvusių jo sveikatos problemų. Atsakovas, būdamas skolingas ieškovei ir nevykdydamas jai įsipareigojimų, ir toliau skolinosi – 2025 m. gegužės 24 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis su UAB „Credit service“ ir atsakovui suteiktas 7 809,08 Eur vartojimo kreditas, o byloje nėra jokių duomenų, kad skolos mokėjimas dėl jo sveikatos problemų šiuo metu yra atidėtas, kai teigia atsakovas (pirma įmoka šiai kreditorei turėjo būti sumokėta 2025 m. birželio 24 d.).
30. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo prašymo patenkinimas pažeistų ieškovės teises ir interesus, šalių lygiateisiškumą, protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę ir suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovui. Teismas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendžia, kad sprendimo vykdymo išdėstymas nėra pagrįstas, atsakovo prašymas iš esmės reikštų nepagrįstą atsiskaitymo vilkinimą, kuris pažeistų ieškovės teises bei teisėtus interesus, todėl atsakovo prašymo netenkina.
31. Pažymėtina, kad sprendimo įvykdymo išdėstymo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo procesinį sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditorės ir išieškotojos interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279, 284, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, 1 732,27 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų 27 centų) negrąžintą kreditą, 410,48 Eur (keturių šimtų dešimties eurų 48 centų) palūkanas, 74,76 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 2025 m. gegužės 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. birželio 14 d. pagal kredito sutarties mokėjimų grafiką, sudarytą anuiteto būdu, nuo negrąžinto kredito dalies, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio ir neviršijant maksimalios 697,28 Eur sumos, 102,20 Eur (vieno šimto dviejų eurų 20 centų) kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 942,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66,50 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.