- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-669-873/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04434-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Civilinis atsakovas
- K. B., M. L.
- Nuteistasis
- A. B., E. N., E. L.
- Nukentėjusysis
- I. Č., R. P., S. M., A. Č.
- Advokatai
- Svetlana Pronina
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (A. B.) ir jo įstatyminės atstovės K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2017 m. sausio 29 d. epizodas) - laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2017 m. vasario 17 d. epizodas) - laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimo 7 mėnesiams bausme; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimo 7 mėnesiams bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė skirta laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinta vienu trečdaliu, paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą turtinę žalą. Nukentėjusiojo I. Č. 1068 eurų civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai priteista iš E. N. ir A. B. 268 eurai turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Nukentėjusiojo R. P. 3150 eurų civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, solidariai priteista iš E. N. ir A. B. 820 eurų turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Nukentėjusiojo S. M. 150 eurų civilinis ieškinys tenkintas, solidariai priteista iš E. N. ir A. B. 150 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo A. Č. 730,60 eurų civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir solidariai priteisti iš E. N. ir E. L. 130,60 eurų turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. N. (E. N.), E. L. (E. L.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad pagrobė svetimą turtą, sunaikino turtą visuotinai pavojingu būdu bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą: veikdamas kartu su E. N., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 29 d. 00.00 val. iki 2017 m. sausio 29 d. 04.00 val., atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Vilniaus r., Pagirių k., Šiltnamių g. 3, kol jis stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų vykdomam nusikaltimui, E. N., įsibrovęs į automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsisėdo į vairuotojo pusę, po ko sujungęs automobilio užvedimo laidus, užvedė minėtą automobilį ir abu kartu išvažiavo, tokiu būdu pagrobė I. Č. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1000 eurų vertės.
2. Be to, A. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su E. N., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 17 d. 18.00 val. iki 23.00 val., atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Vilniaus r., Pagirių k., Šiltnamių g. 4, kol jis stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų vykdomam nusikaltimui, E. N., įsibrovęs į automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsisėdo į vairuotojo pusę, po ko rastu automobilio salone raktu, užvedė minėtą automobilį ir abu kartu išvažiavo, tokiu būdu pagrobė R. P. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3000 eurų vertės, su automobilyje buvusių automobilinių raktų komplektu, 150 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas R. P. 3150 eurų turtinę žalą.
3. Be to, A. B. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su E. N., turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 17 d. nuo 18.00 val. iki 2017 m. vasario 28 d. apie 19.51 val., atvyko į Vilniaus r.(duomenys neskelbtini)., dviese papurškė į automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis (duomenys neskelbtini) salono vidų ašarinių dujų ,,40WD“ ir su žiebtuvėliu padegė automobilio saloną, dėl ko automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai sudegė, tokiu visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą.
4. Be to, A. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su E. N., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 24 d. 20.00 val. iki 2017 m. gegužės 26 d. 20.00 val., atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Vilniaus r., Pagirių k., Kaštonų g. 20, kol jis stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų vykdomam nusikaltimui, E. N. atidarė automobilio ,,G. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neužrakintas vairuotojo pusės dureles, atsisėdo į vairuotojo pusę, po ko bandė sujungti automobilio užvedimo laidus, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes dėl techninių kliūčių neteisingai sujungė minėto automobilio užvedimo laidus ir automobilio užvesti nepavyko, tokiu būdu pasikėsino pagrobti S. M. priklausantį automobilį ,,G. T.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1300 eurų vertės.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. ir įstatyminė atstovė K. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį ir atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę A. B., nepagrįstai netaikė BK 93 straipsnio nuostatų, dėl ko paskyrė bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.
5.2. Apeliantai nurodo, kad teismas, įpareigodamas A. B. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą turtinę žalą, pažeidė bausmės skyrimo taisykles, BK 48, 82, 84 straipsniuose numatytų auklėjimo poveikio priemones, draudimų ir apribojimų skyrimo reikalavimus, turtinės žalos atlyginimo arba jo pašalinimo taisykles, nes neatsižvelgė į tai, kad A. B. yra nepilnametis, (duomenys neskelbtini) 2 kurso moksleivis, nedirba, jokių pajamų ir turto neturi, mokyklą baigs tik 2020 metais. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BK 84 straipsnį žalos atlyginimas arba pašalinimas gali būti skiriamas tik tuomet, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba kada jis gali savo darbu pašalinti nusikalstama veika padarytą žalą.
5.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į naujai formuojamos teismų praktikos principus, ribojančius bausmių taikymą nepilnamečiams.
5.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors teismas pripažino, kad byloje egzistuoja visos būtinos sąlygos A. B. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, tai yra, kad A. B. padarė tris apysunkius nusikaltimus, kėsinosi padaryti apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, teisminio nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, kitą dalį įsipareigojo atlyginti, atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės apelianto atžvilgiu netaikė, rėmėsi tik formaliomis aplinkybėmis, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino žalos, atsisakė duoti parodymus.
5.5. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. buvo skirtas gynėjas, kuris patarė apeliantui parodymus duoti vėliau, teisme. Nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018m. rugpjūčio 21d. nuosprendžiu neteisingai ir nepagrįstai interpretavo apelianto atsisakymą duoti parodymus kaip kaltės neigimą, darydamas prielaidą, kad jis nepripažino savo kaltės. Pasak apeliantų, Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, nes iš vienos pusės teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 93 straipsnio taikymo, atsisakė pripažinti A. B. prisipažinimą, o iš kitos pusės, teismas, remdamasis apelianto prisipažinimu, šioje byloje taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnį bei byloje atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą. Sutrumpintas įrodymų tyrimas buvo atliktas atsižvelgus būtent į apelianto nuoširdų, visapusišką prisipažinimą, į tai, kad teisminio proceso metu buvo aktyvus, padėjo išsiaiškinti nusikaltimus.
5.6. Atkreipiamas dėmesys, kad byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Pažymima, kad įstatymų leidėjas nenustatė termino, iki kada turi būti atlyginta ar pašalinta žala, t. y., kaltininkui leidžiama ją atlyginti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Nurodoma, kad teismas nevertino ir nenustatinėjo aplinkybių, ar apeliantas, būdamas nepilnamečiu, dirba, ar turi piniginių lėšų atsiskaityti su nukentėjusiais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas yra (duomenys neskelbtini) 2 kurso moksleivis, mokosi nuolatinėje programoje, paskaitos vyksta kiekvieną dieną, tad neturi laisvo laiko dirbti ir gauti pajamų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantą išlaiko vien tik motina, kad šeimoje yra dar sesuo, kuri studijuoja, kad jis, siekdamas atsiskaityti su nukentėjusiais, laikinai, vasaros metu (nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. liepos 13 d. įsidarbino UAB „duomenys neskelbtini“ šiukšlių tvarkytoju, jog susitarė su motina dėl materialinės pagalbos ateityje siekiant pašalinti nusikaltimais padarytą žalą. Nurodoma ir tai, jog teismas neatsižvelgė, kad su bylos medžiaga apeliantas susipažino tik ikiteisminiam tyrimui pasibaigus, tad duomenų apie nukentėjusiuosius iki pat ikiteisminio tyrimo pabaigos neturėjo, todėl nors ir norėjo, bet neturėjo galimybės jų atsiprašyti anksčiau bei atlyginti jiems padarytą žalą, todėl tai padarė teisminio bylos nagrinėjimo metu.
5.7. Atkreipiamas dėmesys, kad nusikaltimų padarymo metu A. B. buvo nepilnametis, nuosprendžio priėmimo dienai vis dar yra nepilnametis, gimęs 2000 m. gruodžio 26 d., administracine tvarka nebaustas, neteistas, priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centre neregistruotas, psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, nėra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą, apelianto šeima neregistruota socialinės rizikos grupės apskaitoje, po šio įvykio daug kalbėjo su savo artimaisiais, šeimos nariais, suprato savo netinkamo elgesio pasekmes, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies atlygino žalą, įsipareigojo visiškai atlyginti nukentėjusiems žalą. Pažymima, kad jo, kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo antraeilis, apeliantas nebuvo nusikalstamų veikų iniciatoriumi.
6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis A. B., jo gynėja advokatė Svetlana Pronina prašė apeliacinį skundą tenkinti, atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės K. B., M. L., prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. L. gynėja advokatė E. Liutvinskienė nurodė, kad už nepilnamečio padarytą žalą atsako jo tėvai, todėl dėl civilinio ieškinio nuosprendis keistinas, nuteistojo E.. N. gynėja advokatė J. Damanskienė nurodė, kad jos ginamasis sutiko su nuosprendžiu, skundą palieka spręsti teismo nuožiūra, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti dalyje, dėl civilinio ieškinio.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo A. B. ir jo įstatyminės atstovės K. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas), dėl netinkamai paskirtos bausmės- įpareigojimo.
Dėl bausmės
7. Apeliaciniame skunde neginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, nekeliamas kaltės klausimas, tačiau nesutinkama su paskirta bausme, tai yra prašoma atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Toks prašymas nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. B. teisingai parinko bausmės rūšį bei nustatė jos dydį. Paskirdamas A. B. laisvės apribojimo bausmę, teismas tinkamai įvertino visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes. Paskirta laisvės apribojimo bausmė nėra per griežta, atitinka BK 90 ir 91 straipsniuose įtvirtintų nuostatų dėl bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus, bei BK 41 straipsnio 2 dalies ir BK 80 straipsnio reikalavimus dėl bausmės paskirties ir tikslų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 93 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytos pagrįstai.
7.1. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms sąlygoms: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Taip pat, jeigu, kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Pažymėtina, kad BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-599-976/2015). Tačiau tam, kad būtų galima spręsti dėl teismo diskrecijos teisės realizavimo, byloje nustatyta faktinė situacija turi būti tokia, kad egzistuotų visos BK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos.
7.3. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo svarstomas klausimas dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo ir A. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, padarė tris apysunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikaltimus, atlygino dalį dviem nukentėjusiems padarytos žalos – 51,80 Eur I. Č., 101,80 Eur – R. P., atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau darė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog A. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.
7.4. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. padarė tyčinius tris apysunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą, nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje, o tai rodo didesnį veikų pavojingumą. Be to, tarp padarytų nusikaltimų yra kelių mėnesių laiko tarpas, kas leidžia daryti išvadą, kad nusikaltimų darymas nebuvo vienkartinis neapgalvotas veiksmas. A. B. nukentėjusiesiems atlygino dalį žalos, tačiau tai padarė likus kelioms dienoms iki pirmojo teisiamojo posėdžio, pažymėtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė žalą trys nukentėjusieji, dalis žalos atlyginta tik dviem iš jų. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. P. nurodė, kad nieko nežino apie žalos atlyginimą, gynėja paaiškino, kad pervestus pinigus jis galės atsiimti pašte (t.3, b. l. 136). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas duomenų apie nukentėjusiuosius iki pat ikiteisminio tyrimo pabaigos neturėjo, todėl nors ir norėjo, bet neturėjo galimybės jų atsiprašyti anksčiau bei atlyginti jiems padarytą žalą, tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nesutiko duoti parodymų, nereiškė noro pasidomėti nukentėjusiais bei jiems padaryta žala. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks nuteistojo A. B. elgesys nėra nuoširdus, o minėtus veiksmus atliko, siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 93 straipsnio nuostatos A. B. atžvilgiu nagrinėjamu atveju netaikytos pagrįstai.
7.5. Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį, stadiją, į tai, kad apeliantas padarė keturias nusikalstamas veikas: tris apysunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, į jų padarymo aplinkybes, kaltės formą - tyčią, nusikaltimo motyvus ir tikslą. į jo vaidmenį, t. y. stebėjo aplinką, kol E. N. faktiškai užvaldė svetimą turtą, kartu su E. N. visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą. Taip pat teismas atsižvelgė į A. B. asmenybę: neteistas (t 3, b. l. 3), nebaustas administracine tvarka (t 3, b. l. 2), mokosi, veikų padarymo metu buvo nepilnametis, į tai, kad yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę ir pagrįstai A. B. skyrė straipsnių sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes, kurios subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant po minimalią įstatyme numatytą paskirtų bausmių dalį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir šioje situacijoje nelaikytina per griežta.
7.6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su A. B. paskirtu įpareigojimu per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiems nusikaltimais padarytą turtinę žalą. Nurodoma, kad pagal BK 84 straipsnį žalos atlyginimas arba pašalinimas gali būti skiriamas tik tuomet, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba kada jis gali savo darbu pašalinti nusikalstama veika padarytą žalą. Teisėjų kolegija vertina, kad šis įpareigojimas paskirtas nesant pakankamo pagrindo. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. B. yra (duomenys neskelbtini). Jis iš mokymo įstaigos 2018 m. spalio mėn. gavo 20 Eur, birželio mėn. - 20 Eur, gegužės mėn. – 15 Eur, kovo mėn. – 10 Eur, vasario mėn. – 16 Eur, sausio mėn. – 10 Eur. Nukentėjusiems priteista (solidariai su kitu kaltinamuoju) žalos atlyginimas – 268 Eur, 820 Eur, 150 Eur. Akivaizdu, kad apeliantas negauna pajamų, nėra duomenų apie jo turimą turtą, iš kurio galėtų pašalinti padarytą žalą per 6 mėnesius. Įpareigojimas paskirtas nepagrįstai, šalintinas.
Dėl civilinio ieškinio
8. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl turtinės žalos dydžio nėra. Apygardos teismo vertinimu, turtinės žalos dydžio klausimas išspręstas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius, žalą priteisė solidariai kartu su kitais kaltinamaisiais iš apelianto nepilnamečio A. B., taip pat ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečio E. L.. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu civilinio ieškinio išsprendimu, todėl dalyje dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio klausimo skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Pastebėtina, kad netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas liečia ne tik apeliantą, bet ir atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės E. L.. Apeliacinis skundas dėl E. L. nėra paduotas. Kadangi teismas netaikė civilinės atsakomybės ir nepilnamečio E. L. motinai, dėl to yra pagrindas keisti nuosprendį dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo ir E. L. atžvilgiu.
8.1. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.
8.2. Nuteistieji A. B. ir E. L. tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo nepilnamečiai, todėl pirmosios instancijos teisme jų motinos K. B. ir M. L. buvo patrauktos dalyvauti procese kaip kaltinamųjų atstovės pagal įstatymą, pripažintos civilinėmis atsakovėmis. Duomenų, patvirtinančių A. B. ir E. L. turimas asmenines lėšas ar turtą, į kurį gali būti nukreipiamas nukentėjusiųjų I. Č., R. P., S. M., A. Č. civilinių ieškinių išieškojimas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, todėl šiuo atveju, siekiant tinkamai įgyvendinti civilinių ieškovų – nukentėjusiųjų interesus, būtina nustatyti papildomus A. B. ir E. L. prievolių dėl žalos atlyginimo subjektus, kuriems, sutinkamai su aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą, nepagrįstai apsunkindamas nepilnamečių asmenų padėtį, nepamatuotai netaikydamas civilinės atsakomybės ir jų įstatyminėms atstovėms, dėl ko yra pagrindas keisti nuosprendį dėl netinkamai išspręstų civilinio ieškinio klausimų šiuo aspektu.
8.3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, dalyvauti procese atvyko nepilnamečio nuteistojo A. B. motina K. B., bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečio E. L. motina M. L., jos sutiko atlyginti žalą. Duomenų, patvirtinančių, kad civiliniams ieškovams – nukentėjusiesiems, padaryta žala atsirado ne dėl įstatyminių atstovių kaltės, nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagoje taip pat nėra. Priešingai, savo pareigą tinkamai auklėti nepilnamečius įstatyminės atstovės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, įgyvendino netinkamai. Vien tai, kad nusikaltimai buvo padaryti tamsiu paros metu, leidžia teigti, jog minėtų nepilnamečių kontrolė ir priežiūra buvo nepakankama. Kadangi pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį K. B. ir M. L. yra atsakingos už nepilnamečių vaikų padarytą žalą, todėl A. B., E. L. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų priteistai žalai atlyginti, ji, taikant subsidiarią atsakomybę, turi būti išieškota iš civilinių atsakovių K. B. bei M. L., nustatant, kad civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai A. B., E. L. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį pakeisti.
Pašalinti sprendimą paskirti A. B. įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą turtinę žalą. Likusioje dalyje sprendimo dėl bausmės paskyrimo A. B. nekeisti.
Pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, sprendimą išdėstyti taip:
Nukentėjusiojo I. Č. 1068 eurų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai priteisti 268 eurus turtinei žalai atlyginti iš kaltinamųjų E. N. ir A. B., subsidiariai iš K. B., kol A. B. pasieks pilnametystę.
Nukentėjusiojo R. P. 3150 eurų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai priteisti 820 eurų turtinei žalai atlyginti iš kaltinamųjų E. N. ir A. B., subsidiariai iš K. B., kol A. B. pasieks pilnametystę.
Nukentėjusiojo S. M. 150 eurų civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir solidariai priteisti 150 eurų turtinei žalai atlyginti iš kaltinamųjų E. N. ir A. B., subsidiariai iš K. B., kol A. B. pasieks pilnametystę.
Nukentėjusiojo A. Č. 730,60 eurų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai priteisti 130,60 eurų turtinei žalai atlyginti iš kaltinamųjų E. N. ir E. L., subsidiariai iš M. L., kol E. L. pasieks pilnametystę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.