Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje I. K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, vykdanti individualią veiklą, Lietuvos Respublikoje neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. K. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. K. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą.

Kaltinamoji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino laikiusi žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, t. y. pripažino žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo faktą. Tai, kad I. K. S. laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, be kita ko, patvirtina liudytojų pareigūnų S. K. ir A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jie parodė, kad I. K. S. paklausus, ar ji turi vairuotojo pažymėjimą ir ar gali vairuoti automobilį, ši atsakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau nustačius, kad automobilis priklauso būtent jai, buvo patikrinti jos asmeniniai daiktai – jos piniginėje rastas jos vardu išduotas (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtų liudytojų objektyvumu. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2024 m. vasario 3 d. S. K. tarnybiniame pranešime ir 2024 m. vasario 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas I. K. S. vardu, kurį ji laikė, yra netikras. To neginčijo ir pati kaltinamoji. Be to, tokią išvadą patvirtina objektyvūs bylos įrodymai – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. vasario 23 d. specialisto išvada Nr. 11-331 (24), kurioje konstatuota, kad tirti pateiktas (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) I. K. S. vardu yra netikras, jo blankas, veido atvaizdai, parašas, duomenys išspausdinti rašalinio spausdinimo būdu (spausdintuvu / daugiafunkciniu aparatu) plastiko kortelėje (el. b. 1 t., b. l. 195–197). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios nurodytas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, taip pat jais nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad I. K. S. savo veiksmais veikė tiesiogine tyčia, t. y. ji suprato, kad laikė žinomai netikrą dokumentą ir tai atliko sąmoningai, norėjo taip veikti.

Kartu pažymėtina, kad valstybės kaltintojo suformuluotame kaltinime I. K. S. inkriminuoti BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – įgijimas ir panaudojimas. Pagal teismų praktiką, inkriminuojant kaltininkui įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo žinomai netikrą dokumentą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis ir iš kokio asmens I. K. S. įgijo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jai pareikštame kaltinime. Pati kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo žinomai netikro dokumento įgijimo aplinkybes, nurodydama, kad žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą įgijo susitarusi su draugu iš jo pusbrolio, kuris gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) Respublikoje, jo vardo ir pavardės nežino, todėl šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta. Be to, pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nėra nurodytas nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas, todėl net ir nustačius šį požymį, baudžiamoji atsakomybė už tai nekyla. Žinomai netikro dokumento panaudojimas teismų praktikoje suprantamas kaip tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta tik tai, kad I. K. S. žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė su savimi. Nors kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu prisipažino panaudojusi žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą ir pateikusi jį pareigūnams, toks prisipažinimas savaime neįrodo panaudojimo fakto. Tokį prisipažinimą ji galėjo pareikšti dėl teisinių žinių stokos ir minėto požymio nesupratimo. Iš byloje esančių įrodymų – liudytojų pareigūnų S. K. ir A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir 2024 m. vasario 3 d. S. K. tarnybinio pranešimo – matyti, kad galimai policijos pareigūnams žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą pateikė kitas asmuo. Kilus poreikiui perduoti to asmens vairuojamą automobilį, keleivės I. K. S. buvo paklausta, ar ji turi vairuotojo pažymėjimą ir ar gali vairuoti automobilį, ši atsakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Patikrinus duomenis ir nustačius, kad automobilis priklauso būtent I. K. S., buvo patikrinti jos asmeniniai daiktai ir jos piniginėje rastas jos vardu išduotas (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimas (žinomai netikras vairuotojo pažymėjimas). Taigi nagrinėjamu atveju I. K. S. laikė, tačiau nepanaudojo žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo taip kaip šis požymis suprantamas teismų praktikoje, t. y. ji jo nepateikė policijos pareigūnams. Kaip jau buvo minėta anksčiau, vien kaltinamosios prisipažinimo, be kitų objektyvių tai patvirtinančių įrodymų, nepakanka panaudojimo požymiui nustatyti. Kitų duomenų, kuriais būtų galima įrodyti tokias aplinkybes, byloje taip pat nesurinkta.

Dėl šių priežasčių netikro vairuotojo pažymėjimo įgijimo ir panaudojimo požymius teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, šalina iš I. K. S. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia I. K. S. kaltės padarius BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, kadangi ji realizavo vieną iš alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – žinomai netikro dokumento laikymą, o to visiškai pakanka pripažinti I. K. S. kalta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad I. K. S. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, su savimi laikė žinomai netikrą (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jos vardu, iki tol, kol 2024 m. vasario 3 d. apie 1.15 val. Vilniuje, Olandų g. ties pastatu Nr. 27, besėdint jai priklausančio automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio vietoje, minėtą žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taigi šioje byloje nustatyti I. K. S. padarytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Todėl pripažintina, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. K. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 2 t., b. l. 66–70).

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – I. K. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką valdymo tvarkai, susijusią su dokumentų klastojimu, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

I. K. S. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. K. S. Lietuvos Respublikoje neteista (el. b. 2 t., b. l. 73–75), 1 kartą bausta administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirta bauda sumokėta (el. b. 2 t., b. l. 78–80), dirba – vykdo individualią veiklą (el. b. 2 t., b. l. 76–77). Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. K. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis – 75 paros arešto, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

I. K. S. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiškia, kad teismui yra suteikta diskrecija, t. y. laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti I. K. S. skirtinos arešto bausmės vykdymą, kadangi ji anksčiau Lietuvos Respublikoje neteista. Be to, kaltinamoji šiuo metu dirba, daugiau dėl jos ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, ji tik 1 kartą bausta administracine tvarka už nešiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą, paskirta bauda sumokėta. Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos I. K. S. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Kaltinamosios elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti I. K. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jį praradus – pradėti dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

I. K. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., b. l. 136–139) ir dokumentų – 1) leidimo laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini) Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas (el. b. 1 t., b. l. 144–147). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad I. K. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, I. K. S. grąžinti dokumentus: 1) leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini) Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

I. K. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2024 m. vasario 3 d. 1.20 val. iki 2024 m. vasario 3 d. 12.57 val. (viena diena) (el. b. 1 t., b. l. 40–43, 151–154). Jei I. K. S. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti po Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. vasario 23 d. specialisto išvados Nr. 11-331 (24) likusį voką su vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu I. K. S., kuris ikiteisminio tyrimo pareigūno 2024 m. kovo 14 d. nutarimu buvo perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69 (el. b. 2 t., b. l. 71–72).

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. K. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. K. S. paskirti bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti I. K. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jį praradus – pradėti dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

I. K. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, I. K. S. grąžinti paimtus dokumentus:

1) leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini);

2) (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini);

3) (duomenys neskelbtini) Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Jei I. K. S. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. K. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. vasario 3 d. 1.20 val. iki 2024 m. vasario 3 d. 12.57 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti po Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. vasario 23 d. specialisto išvados Nr. 11-331 (24) likusį voką su vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu I. K. S., kuris ikiteisminio tyrimo pareigūno 2024 m. kovo 14 d. nutarimu buvo perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69.

1. arešto bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.