- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- 1-76-530/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00081-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- S. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, kaltinamajam S. S. ir jo gynėjui Egidijui Blažiui, specialistei Z. P.,
S. S. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos pilietis, vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, ankščiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje (dėl dviejų nusikalstamų veikų), BK 209 straipsnyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje padarymu;
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. laikotarpyje nuo 2010-03-04 iki 2011-04-21 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir akcininku, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p. ir 11 p. reikalavimus „Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą“, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, pažeisdamas LR Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), 37 str. 7 d. reikalavimus (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais) veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas nusikalstamą tikslą sąmoningai blogai valdyti įmonę nulemiant jos bankrotą, veikė priešingai įmonės interesams bei priėmė akivaizdžiai ekonomiškai bendrovei nenaudingus sprendimus, prieštaraujančius įstatymams ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatams, o būtent :
Pirma: pagal 2010-03-23 akcijų pirkimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo susijusios įmonės UAB-vės „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos mokesčių mokėtojų registre (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), naujai išleidžiamų 5366 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių emisijos kaina sutartyje nurodyta 536600 litų (dabartiniu kursu 155410,10 eurų ) apmokėdama už jas turėtu nekilnojamuoju turtu, t.y. bendrovė prarado turtą : pastatą - gamybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą- priešgaisrinį hidrantą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-konteinerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose vykdė ūkinę komercinę veiklą;
Antra: 2010-03-24 sudarė perleisto už akcijas UAB-vei „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto panaudos sutartį, šios sutarties pirmame punkte nurodant, jog panaudos davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda laikinai ir neatlygintinai valdyti, naudotis panaudos gavėjui -UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos teise valdomą ilgalaikį materialųjį turtą ir nepaisant šios sutartyje nurodytos sąlygos laikotarpiu nuo 2010-03-23 iki 2010-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė nuomininkui – UAB-vei „(duomenys neskelbtini)“ 9 PVM sąskaitas faktūras Nr. NTN 10-0001, NTN Nr. 10-0002, NTN Nr. 10-0003, NTN Nr. 10-0004, NTN Nr. 10-0005, NTN Nr. 10-0006, NTN Nr. 10-0007, NTN Nr.10-0008, NTN Nr.10-0009 už patalpų nuomą, bendrai 93316,13 litų (27026,21 eurų) sumai, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo už patalpų nuomą 84567,74 litų (24492,51 eurų) grynaisiais pinigais ir 8748,39 litų (2533,70 eurų) buvo užskaityta tarpusavio užskaitos būdu, dėl to bendrovė patyrė 93316,13 litų (27026,13 eurų) nuostolį ir sumažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais;
Trečia: 2010-08-02 PVM sąskaitoje faktūroje serija LKK Nr. 0009578 įformino didžiosios dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio kilnojamojo turto (įrengimų, skirtų vykdyti ūkinė-komercinę veiklą) pardavimą :
Eil. Nr.Turto pavadinimasKiekis vntKaina Lt(eur)Suma Lt(eur)1.Autokrautuvas LPG „Clark“11(0.28 eur)10(28eur)2.Centrafūga11(0.28 eur)1(0.28 eur)3.Ciklonas11(0.28 eur)1(0.28 eur)4.Dažymo įrengimas nerūk.plieno mod-HM218400(2432,80 eur)8400(2432,80 eur)5.Dumblo nusausinimo presas F 132331(0.28 eur)3(0.86 eur)6.Elektroninė kailių matavimo mašina mod. -1600MM13510(1016,56 eur)3510(1016,56 eur)7.Grotų įranga „Hydropes“11(0.28 eur)1(0.28 eur)8.Kailių –odos lyginimo mašina,MOD, (duomenys neskelbtini)1860(249,07 eur)860(249,07 eur)9.Kailių dažymo įrenginys11(0.28 eur)1(0.28 eur)10.Kailių tempimo mašina11(0.28 eur)1(0.28 eur)11.Kailių tempimo mašina-1400MM ser.Nr. 35 (duomenys neskelbtini)14010(1161,37 eur)4010(1161,37 eur)12.Kailių šlifavimo įrenginys11(0.28 eur)1(0.28 eur)13.Kirpimo mašina11(0.28 eur)1(0.28 eur)14.Konvejerio presas ekologijai11(0.28 eur)1(0.28 eur)15.Kubilas21(0.28 eur)2(0.57 eur)16.Kubilas dažymui11(0.28 eur)1(0.28 eur)17.Lyginimo mašina11(0.28 eur)1(0.28 eur)18.Lyginimo mašina su pneumatiniu cilindru GM-501940(272,24 eur)940(272,24 eur)19.Lyginimo mašina su pneumatiniu prievadu GM-353710(205,63 eur)2130(616,89 eur)20.Medžio apdirbimo staklės21(0.28 eur)2(0.57 eur)21.Mikroprocesorinis Ph metras11(0.28 eur)1(0.28 eur)22.Nuriebalinimo mašina11(0.28 eur)1(0.28 eur)23.Ploto matavimo įrengimas11(0.28 eur)1(0.28 eur)24.Pramoninis garo generatorius GAK 50-60 kw11(0.28 eur)1(0.28 eur)25.Siurblys pneumatinis „Sandiper“ SA2-A21(0.28 eur)2(0.57 eur)26.Siuvimo mašina F300A1100(28 eur)100(28eur)27.Skysto kuro šildytuvas11(0.28 eur)1(0.28eur)28.Svarstyklės J. S. 11(0.28 eur)1(0.28 eur)29.Sesdintuvas C1322A,20GPM21(0.28 eur)2(0.57 eur)30.Talpa 914 m³11(0.28 eur)1(0.28 eur)31.Talpa mirkymui21(0.28 eur)2(0.57 eur)32.Tankintuvas11(0.28 eur)1(0.28 eur)33.Telferis11(0.28 eur)1(0.28 eur)34.Turbomiksas13900(1129,51 eur)3900(1129,51(eur)35.Turmomix21(0.28 eur)2(0.57eur)36.Vandensminkštinimo įrenginys“Simplex“11(0.28 eur)1(0.28 eur)37.Vandens šildymo katilas295(27,51eur)190(55.02eur)38.Ventiliatorius 11210(60,82eur)210(60,82eur)39.Ventiliatorius 21210(60,82eur)210(60,82eur)40.Vilnos tempimo mašina (duomenys neskelbtini)1400MM14900(1419,13(eur)4900(1419,13(eur)41.Šilumokaitis WP 5-1001520(150,60 eur)520(150,60) eur)42.Šilumokaitis karštam vandeniui190(26,06eur)90(26,06eur)43.Kirpimo mašina1170(49,23eur)170(49,23eur)44.Lyginimo mašina su pneumatiniu prievadu GM-3511(0.28 eur)1(0.28 eur)45.Kailių šukavimo –džiovinimo mašina11(0.28 eur)1(0.28 eur)46.Konteineris atliekoms11(0.28 eur)1(0.28 eur)47.Kampinė šlifavimo mašina Makita180(23,16eur)80(23,16eur)48.Siurblys vandens (duomenys neskelbtini) 3x400-51290(83,98eur)290(83,98eur)49.Chemikalų maišyklė11(0.28 eur)1(0.28 eur)50.Kompresorius11(0.28 eur)1(0.28 eur)51.Šildytuvas elektrinis B15 EPA190(26,06 eur)90(26,06eur)52.Siurblys (duomenys neskelbtini)170(20,27eu)70(20,27eu)53.Šlapio kirpimo mašina YKS -15015685(1646,48 eur)5685(1646,48 eur)54.Perforatorius1180(52,13eur)180(52,13eur)55.Siurblys11(0.28 eur)1(0.28 eur)56.Šukavimo mašina1170(49,23eur)170(49,23eur)57.Šukavimo mašina TRK-14014750(1375,69 eur)4750(1375,69 eur) Viso :6841497(12018,36 eur) PVM21?8714,37(2523,85eur) Iš viso:50211,37(14542,21eur)
nepagrįstai mažomis kainomis, bendroje sumoje 50211,37 litų (14542,21 eurų) su PVM, susijusiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios 30,17 % akcijų valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“,
Ketvirta: laikotarpiu nuo 2010-06-11 iki 2010-11-05 atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 7 pardavimo PVM sąskaitas faktūras serija LKK Nr.009535, Nr.0009536, Nr.0009563, Nr. 0009605, Nr.0009615, Nr.0009616, Nr.0009626, kuriose įformino lengvatinių mokesčių zonoje registruotai bendrovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) 15118 vnt. kailių pardavimą už 1557939,27 litų (451210,10 eurų), nesudarydamas jokios pardavimo, prekių tiekimo sutarties, jam prieinamomis priemonėmis neįsitikino, kad pirkėjas atsiskaitys už prekes, jokių priemonių skolai išieškoti nesiėmė, dėl to UAB-vei „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriams padarydamas 1557939,27 litų (451210,10 eurų) nuostolį,
tuo pažeidė teisėtus kreditorių reikalavimus ir lūkesčius, sąmoningai blogai valdydamas įmonę atitraukė bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamų gavimui, apsunkino savalaikį atsiskaitymą su tiekėjais ir kreditoriais, darė lemiamą įtaką mokumui bei trukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, dėl ko Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 13 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą ir 2012 m. vasario 17 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir dėl to padarė didelę – 4972977,66 litų (1440273.88 eurų) žalą kreditoriams, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, jis laikotarpiu nuo 2010-03-04 iki 2011-04-21 būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Kauno filiale įregistruota (duomenys neskelbtini), registravimo adresas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vienu iš savininkų ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, 2 d.“Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei tvarkymą laikotarpiu nuo 2010-03-04 iki 2011-04-21 apgaulingai tvarkė UAB “ (duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą,
- apskaitos vedimui nesamdė buhalterės arba nesudarė sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone ar apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 10 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus: “1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. 2. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus atvejus.”;
-neorganizavo ir pats netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574) 4 str. reikalavimus : “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.”, 6 str. 2 d. reikalavimus “2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“
- neorganizavo bei pats neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto inventorizacijų, tuo pažeidė 1996-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų “Inventorizacijos taisyklių” (2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) 3 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „3. Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą...”, 9 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad “9. Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą.”;
-Neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų:
2009 m. , 2010 m. ir 2011 m. (iki 2011-04-21) didžiosios knygos; Ilgalaikio turto apskaitos registrų nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21 ; Ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizacijos aktų 2009-2010 m. Medžiagų ir atsargų apskaitos registrų nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Medžiagų judėjimo sandėlyje apskaitos registrų nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Prekių, skirtų perparduoti apskaitos registrų nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Pirkėjų apskaitos registrų nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Tiekėjų apskaitos registrų nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Skolų tiekėjams apskaitos registrų nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Pirkėjų skolų apskaitos registrų nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Avansinės apyskaitos nuo 2011-01-01 iki 2011-04-21; Atskaitingų asmenų apskaitos registrų nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Kasos operacijų litais apskaitos registrų nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Kasos dokumentų ir kasininko apyskaitos : litais nuo 2010-11-10 iki 2011-04-21,USD nuo 2010-06-01 iki 2011-04-21,EUR nuo 2011-01-01 iki 2011-04-21 ; Kasos knygos litais , EUR, USD nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Įsiskolinimų finansinėms institucijoms apskaitos registrų nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Lizingo operacijų apskaitos registrų nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; AB Ūkio banke esančių šių sąskaitų išrašus ir apskaitos registrus : - sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) 2009 metų spalio-lapkričio mėnesių ir nuo 2010-11-12 iki 2011-04-21 apskaitos registrų; sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD) apskaitos registrų nuo 2010-01-01 iki 2011-04-21ir sąskaitos išrašų nuo 2010-06-30 iki 2010-10-31; sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) nepateikė sąskaitos išrašų nuo 2010-01-01 iki 2010-10-31 ir apskaitos registrų nuo 2010-01-01 iki 2011-04-21; sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (PLN) apskaitos registrų nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21 ir sąskaitos išrašų nuo 2009-02-01 iki 2010-10-31; sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini)(LTL) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) apskaitos registrų nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21 ir sąskaitų išrašų nuo 2009-01-01 iki 2010-10-31, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kur nurodyta, kad ” 1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis.” ir 21 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad ”1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.” - į UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitą įtraukė 10 žinomai neatitinkančių tikrovės PVM sąskaitų faktūrų išrašytų 2010-05-05 Nr. LKK 0009523/1 - 2642,64 litų (765,36 eurų) sumai, 2010-05-20 Nr. LKK 0009524/1 - 2749,12 litų (796,20 eurų) sumai, 2010-05-31 Nr. LKK 0009527/1 - 2587,61 litų(749,24 eurų) sumai, 2010-05-31 Nr. LKK 0009527/2 - 1730,78 litų(501,26 euro) sumai, Nr. 2010-05-31 LKK 0009527/3 - 1476,58 litų (427,64 eurų) sumai, 2010-05-31 Nr. LKK 0009527/4 - 1373,81 litų (397,88 eurų) sumai, 2010-06-10 Nr. LKK 0009529/1 - 1752,56 litų(507,57 eurų) sumai, 2010-06-10 Nr. LKK 0009529/2 - 2061,84 litų(597,15 eurų) sumai, 2010-06-17 Nr. LKK 0009541/1 – 1391,74 litų (403,07 eurų) sumai, 2010-06-17 Nr. LKK 0009541/2 - 1429,54 litų(414,02 eurų) sumai, kuriose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė įvairius kailius fiziniams asmenims bendroje 19196,22 litų (5559,60 eurų) sumoje, nors minėti asmenys kailių nepirko, pinigų nesumokėjo, ant PVM sąskaitų faktūrų nepasirašė, tokiu būdu atvaizdavo realiai nevykusias ūkinės operacijas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“ Šiais savo veiksmais apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2010-03-04 iki 2011-04-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio bei struktūros, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.
Be to, jis laikotarpiu nuo 2010-03-04 iki 2011-04-21 būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Kauno filiale įregistruota (duomenys neskelbtini) , registravimo adresas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vienu iš savininkų iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent :užimamų pareigų pagrindu, turėdamas savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, 2010-03-23 pasirašė akcijų pasirašymo sutartį įgydamas UAB-vės „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos mokesčių mokėtojų registre (duomenys neskelbtini), įm. k. 3(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 5366 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, perleisdamas pastatus, kuriuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę – komercinę veiklą, pastatą - gamybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą- priešgaisrinį hidrantą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-konteinerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas emisijos kainą sutartyje 536600 litų (155410,10 eurų), t. y., dėl tokių jo veiksmų bendrovė prarado turtą, kuriame vykdė ūkinę komercinę veiklą ir kitą dieną - 2010-03-24 sudarė perleisto už akcijas UAB-vei „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto panaudos sutartį, šios sutarties pirmame punkte nurodant, jog panaudos davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda laikinai ir neatlygintinai valdyti, naudotis panaudos gavėjui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos teise valdomą ilgalaikį materialųjį turtą ir nepaisant šios sutartyje nurodytos sąlygos laikotarpiu nuo 2010-03-23 iki 2010-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė nuomininkui – UAB-vei „(duomenys neskelbtini)“ 9 PVM sąskaitas faktūras Nr. NTN 10-0001, NTN Nr. 10-0002, NTN Nr. 10-0003, NTN Nr. 10-0004, NTN Nr. 10-0005, NTN Nr. 10-0006, NTN Nr. 10-0007, NTN Nr.10-0008, NTN Nr.10-0009 už patalpų nuomą, bendrai 93316,13 litų (27026,21 eurų) sumai, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo už patalpų nuomą 84567,74 litų (24492,51 eurų) grynaisiais pinigais ir 8748,39 litų (2533,70 eurų) buvo užskaityta tarpusavio užskaitos būdu, dėl to bendrovė patyrė bendrą 629976,13 litų (182453,69 eurų) nuostolį, tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 629976,13 litų (182453,69 eurų).
Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis laikotarpiu nuo 2010-06-11 iki 2010-11-05 atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 7 pardavimo PVM sąskaitas faktūras serija LKK Nr.009535, Nr.0009536, Nr.0009563, Nr. 0009605, Nr.0009615, Nr.0009616, Nr.0009626, kuriose įformino lengvatinių mokesčių zonoje registruotai bendrovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) 15118 vnt. kailių pardavimą už 1557939,27 litų (451210,40eurų), nesudarydamas jokios pardavimo, prekių tiekimo sutarties, jam prieinamomis priemonėmis neįsitikino, kad pirkėjas atsiskaitys už prekes, jokių priemonių skolai išieškoti nesiėmė, dėl to UAB-vei „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriams padarė 1557939,27 litų (451210,40 eurų) nuostolį, ir tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1557939,27 litų (451210 eurų).
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d..
Kaltinamasis S. S. dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies, teigdamas jog pripažįsta kaltę tik dėl veikos numatytos BK 209 straipsnyje, o dėl kitų veikų kaltės nepripažįsta. Nurodė, kad nuo 2010-03-04 iki 2011-04-21 buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, už kurias sumokėjo nekilnojamu turtu, nes tuo metu pinigų neturėjo. Akcijas reikėjo pirkti tam, kad vystyti toliau verslą, pritraukti investitorius. Nupirko 5366 vnt. akcijų už kurias sumokėjo nekilnojamuoju turtu. Veiklą vykdė ir toliau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomavo patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kailių išdirbimas vyko toliau. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ investavo į gamybines patalpas ir į remontus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi patalpas, kadangi jo nuomone buvo geriau mokėti nuomą nei investuoti savus pinigus į produkciją, į kailius, į žaliavas, į chemikalus, į vandenį, elektrą. Toks buvo akcininkų susitarimas. Nuomos kaina atitiko rinkos kainą. Tuo metu rinkos kaina buvo nuo 3-7 Lt už kvadratą, o jis išsinuomojo patalpas už 2.88 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelningai dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gauti pelną, dividendų pavidalu. Kam pelnas, o kam nauda, dabar jam sunku pasakyti kas buvo prieš septynis metus, taip tuo metu buvo nuspręsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą ir toliau, bet mokėjo nuomą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patalpų nuomą sumokėjo tokią sumą, kuri yra nurodyta kaltinime. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo žiniomis sėkmingai daro verslą. Tos patalpos priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku nebėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi tas patalpas. Įrengimai nebuvo nurašinėjami nuo 1990 m. Jie visi buvo inventorizuoti, buvo iškviestas ekspertas kuris paskaičiavo įrengimų sąmatas, aprašymą įrengimų ir nustatyta kaina. Pagal buhalterinę likutinę vertę buvo nustatyta netgi mažiau už metalo laužą. Susidėvėjo dėl kenksmingų sąlygų: veikė rūgštys ir druskos. Įrengimus remontuoti neapsimokėjo, nes būtų reikėję investuoti pinigus į įrengimus. Jam tuo metu neapsimokėjo investuoti pinigus į įrangą su kuria jis pats turėjo dirbti. Nustatytos pardavimo kainos atitiko to turto kokybę. Administratorius prieš kažkiek laiko padavė į teismą ir šitas reikalas buvo išspręstas. Neprisimena ar tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kreditorių.
Dėl kailių paaiškino, kad jis tuo metu buvo vadovas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Reikėjo kažkaip pritraukti apyvartinių lėšų. Buvo surastas investuotojas kuris 70 procentų akcijų turėjo, o jis turėjo 30 procentų akcijų. Sudarė naują planą, kad galėtų vystyti prekybą, kailių išdirbimą ir toliau vystyti darbą. Buvo tokie užmojai, kadangi buvo toks momentas, jog kailių apyvarta stovėjo vietoje. Nebuvo galimybės gauti paskolas. Jo vadovaujamoje įmonėje nei vienas kailis nebuvo parduodamas be pelno. Visos sąskaitos- faktūros kurios apmokėtos pavedimu, yra kaina, datos ir tai yra buhalteriniuose dokumentuose. Jis negalėjo vadovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, kadangi jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, galėjo duoti tik patarimus. Derybos buvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku su G. I.. Jis buvo jo uošvis, bet tik po to kai įmonė tapo jų bendra. Produkcija - kailiai buvo eksportuoti į Maskvą, už kelias partijas buvo gauti pinigai. Gavo apie dvylika tūkstančių. Jis atstovus Maskvos įmonės pažįsta gerai, nes su jais viename pastate turi sandėlius, daugiau nei 15 metų su ta firma bendradarbiauja iki šios dienos. Kailiai apie kuriuos nurodoma kaltinimuose, guli sandėliuose. Kai juos eksportavo, kailių apyvarta krito, tuo metu buvo krizė, pavasarį atsiskaitė dvylika tūkstančių, paskui paprašė atidėjimo. Čia niekas kailių nerūšiavo ir neskaičiavo, o kai Maskvoje pradėjo rūšiuoti, rado juos prastos kokybės, suplyšusius ir neiššukuotus. Paprašė atidėjimo, jis paprieštaravo jog atidėjimas negalimas, tikėjosi kailius grąžinti atgal. Tuo metu įmonės administratorius buvo perėmęs valdymą, todėl jis administratoriui apie tai pranešė asmeniškai. Vėliau šią informaciją perdavė per V. R.. Dėl kailių administratoriui buvo pasakyta, kad gali kailius pasiimti, buvo nuotraukos atsiųstos, padarytos. Dėl tų kailių kur guli Maskvoje buvo padaryti defektiniai aktai ir buvo parodyti administratoriui. Jis sakė, kad gali atvežti tuos kailius iš Maskvos į Lietuvą ir tuo sumažėtų jo atsakomybė už kailių išvežimą. Kailių kiekis ir dabar tas pats. Jis pardavinėjo kailius didele kaina, o administratorius pardavė mažesne kaina. Nukrito kailių rinka ir savikaina. Jam nesutiko mokėti tokiomis kainomis, kokiomis buvo susitarę. Už tai priėmė sprendimą kailius grąžinti atgal. Tuo viskas ir baigėsi. Kad prekės neatitinka kokybės pamatė 2010 m. vasarą. Bankroto bylą iškėlė kai jis buvo išvykęs. Jam nebuvo įteikti jokie dokumentai, todėl jis neparašė atsakymo. Nesutinka, jog šie sandoriai nulėmė bankrotą.
Dėl kaltinimo vedus apgaulingą buhalterinę apskaitą kaltu neprisipažįsta, mano jog iš dalies yra kaltas tik dėl to, kad gal kokios sutarties neišsaugojo, jos nepateikė ar prarado. Teigia samdęs buhalterį, kažką iš buvusių darbuotojų. Įmonėje kasininko pareigybės nebuvo. Tie nepateikti dokumentai buvo kompiuterio programoje. Mano jog administratorius A. G. nesugebėjo išsitraukti iš kompiuterio tų dokumentų, todėl teigia kad jų visai nebuvo. Visi dokumentai buvo saugomi kompiuteriuose. Iš kur atsirado sąskaitos– faktūros paaiškinti negali. Dėl nevykusių ūkinių operacijų pripažįsta kaltę. Kai buvo perdavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų administratorius pretenzijų neturėjo, o kai kaltinimą pareiškė dėl bankroto, tai visi ėmė reikšti kaltinimus. Jis turėjo raktus nuo patalpų, atvažiavo administratoriaus žmonės, susirinko daiktus per kelias dienas ir išsivežė visus dokumentus. Jis administratoriaus kontoroje pasirašė aktą, kad pretenzijų neturi. Per jo vadovavimo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto inventorizacijos nebuvo atliekamos. Inventorizacija nebuvo daroma nuo pat firmos įkūrimo. Įrengimai nebuvo inventorizuoti, jie buvo balanse. Jo vadovavimo laikotarpiu taip pat tai nebuvo atlikta. Nebuvo paskyręs atsakingo žmogaus už buhalterinės apskaitos vykdymą, dokumentų saugojimą. Visas sutartis buvo sudaręs ir tos sutartys buvo perduotos bankroto administratoriui, kadangi administratorius buvo davęs laiko paruošti viską.
Su pareikštais kaltinimais dėl turto išvaistymo nesutinka, kadangi tas turtas niekur nedingo. Tas turtas yra Rusijoje, kailiai yra jo žinioje. Pastatai yra perduoti. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso šitas turtas dingo. Tačiau pripažįsta, kad buvo padaryta klaida. Negalėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti patalpas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokėti nuomos mokestį. Šios sutarties dokumentuose nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas A. G. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 240000 Lt. A. G. minėjo 180000 Lt. Akcijų pirkimo- pardavimo metu pastatų kaina buvo aukštesnė. Pastatų kaina buvo aukštesnė nei rinkos kainos. Tuo metu pastatų įkainojimai buvo atlikti ir buvo įvertinti 500000 Lt suma. Pastatų kaina neatitiko akcijų pirkimo. Administratorius jo žiniomis pardavė ne pastatus, o akcijas. Akcijos gal buvo vertingesnės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei pastatai.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs susitarimą su „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota (duomenys neskelbtini). Buvo sudaryta pirkimo- pardavimo, atsiskaitymų sutartis, raštu. Sutartyje buvo numatyti terminai, kokybės nebuvo numatyta. Kokybė buvo numatyta kailių perdavimo- priėmimo akte, kadangi jiems nebuvo galimybės atvažiuoti čia ir juos rūšiuotis. Jis turėjo atkrauti produkciją, pirkėjas turėjo Maskvoje priimti, išmuitinti, išrūšiuoti pagal kiekvieną poziciją, pasirašyti aktą ir atsiskaityti. Pradėjo kailius rūšiuoti ir tada jiems netiko kokybė, kainą turėjo mažinti , o jis nesutiko. Rūšiavo toliau ir jie atsisakė mokėti, tada pasirašė sutartį, kad kailius galima pasiimti atgal. Apie tai jis pranešė A. G.. Už sutarties neįvykdymą sankcijų nebuvo, nes būna visokių situacijų, transportas sugenda, ne laiku pristatymas, ne laiku atsiskaitymas. Kažkokios sąlygos buvo, buvo apie atsiskaitymą, apie kokybę prekių. Kailių kokybės neįmanoma garantuoti, nes kailių kokybė gali keistis, spalva gali keistis, kokybės negalima garantuoti. Jis tikėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ apmokės už prekes. Su Rusija jis dirbo ne vienus metus, daug siųsdavo kailių be apmokėjimo. Kad ta bendrovė apmokės jis neabejojo, nes ne pirmas atsiskaitymas buvo. Garantija buvo jo nuomojami sandėliai Maskvoje. Kailiai ir dabar guli tuose sandėliuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlių nėra Maskvoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kailių sandėliavimo Maskvoje nepasirašė jokios sutarties su kita įmone. Per visą šį laiko tarpą galėjo kailius parvežti atgal ir perduoti bankroto administratoriui, tačiau to nedarė, nes administratorius perėmė įmonės valdymą. Pats administratorius nepasiėmė įmonės turto. „(duomenys neskelbtini)“ balanse yra kailiai, perdavimo aktas neparašytas. Bankroto administratorius paprašė perduoti tik dokumentus, apie turtą nekalbėjo. Nepamena ar sutartyje buvo numatytos palūkanos, baudos. Jo nuomone, įmonei buvo naudinga vežti į Maskvą kailius ir ten tikrinti kokybę.
Teisiamojo posėdžio metu buvo ištirti ir įvertinti ir šie įrodymai:
Liudytoja L. S. teisme parodė, kad kaltinamasis S. S. yra buvęs jos sutuoktinis, su kuriuo ji išsituokė dar 2005 metais. Ji įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ kiek padirbdavo, paskui išeidavo iš darbo ir vėl grįždavo. Tačiau visais jos darbo laikotarpiais įmonės vadovas buvo V. R.. 2009 m. pabaigoje įmonė didelių įsiskolinimų neturėjo. Įmonė buvo moki. Įmonės turtas buvo: įrengimai kailių išdirbimui, trys lengvieji automobiliai, gal penki vilkikai, pastatai, Piliakalnio g. 3. Tuose pastatuose viskas vyko. Ne visi pastatai buvo naudojami. Dalis pastatų buvo naudojami gamybinei veiklai, kita dalis kaip administracinis pastatas, tuo metu tuščias buvo ir ten buvo jų archyvas. Dar dalis pastatų buvo nuomojama. Bankroto procedūros metu nedalyvavo, jos niekas neinformavo, ji tiesiog nebuvo įtraukta į kreditorius. Įmonė buvo skolinga bankui paskolą, už kurios gavimą buvo įkeistas turtas. Ar atsargų kiekis, suma, vertė atitinka įkeistos sumos dydį, tai bankas tikrindavo kas ketvirtį, teikdavo jam ir balansą, ir atsargų sąrašus. Atsargų turėdavo būti įkeista ar už 200000 Lt, ar 200000 kailių, bet niekas nesuskaičiuodavo. Jai dirbant atsargų perkainavimo nebuvo. Jai žinoma, kad kažkuriais metais A. Š. perleido savo akcijas. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo sandorius, kailių pardavimo sandorius, nuomą, jai nėra žinoma. Jos nuomone UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo dėl to, kad tapo problematiška su žaliava, nebuvo už ką nupirkti, trūko apyvartinių lėšų.
Papildomai apklausta L. S. parodė, kad ji iš registrų centro sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi ir tada kreipėsi raštu į S. S., kadangi ji buvo akcininkė. Pradėjus domėtis kaip galėjo tai įvykti, sužinojo, kad atsirado įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kas buvo akcininkais ji nežinojo. 2009 m. vasario mėn. kaltinamasis paskambino jai ir paprašė perrašyti savo turimas akcijas G. I.. Sakė, kad tai tik laikinai, nes pastarasis nori gauti ilgalaikę vizą, vėliau žadėjo akcijas gražinti. Ji nesutiko, tada jis jai ėmė grasinti. 2009 m. gale išėjo iš darbo, o 2010 m. prasidėjo bankrotai. G. I. yra S. S. sutuoktinės tėvas, kurį S. atsivežė iš Rusijos ir kuris tapo akcininku. Įmonė turėjo „Mercedes GL“, šitas automobilis, šiuo metu, yra rusiškais numeriais ir jis priklauso S. S., kuriuo jis ir važinėja. Visas turtas kurį įmonė turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekur jis nedingo, jis tiesiog per fiktyvius sandorius perėjo ir vėl atiteko S. S.. 2010-10-26 S. tapo akcininku „(duomenys neskelbtini)“, ir niekur tas turtas nenuėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima lygiai tokia pačia veikla, dirba tie patys darbuotojai, tie patys įrengimai. Įmonė su Rusija prekiavo kailiais, pagrindinis jų pirkėjas buvo „(duomenys neskelbtini)“, t. y. S. S. įmonė Maskvoje. Dar 2009 m. buvo gavę paskolą, paskola buvo panaudota kailių įsigijimui. Tie kailiai neatvyko iki jų, nors pinigai buvo sumokėti. Pasirodo buvo sumokėti pinigai per ofšorinę kompaniją ir ta kompanija taip pat yra registruota S. S. vardu. Nuo jos buvo nuslėptas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas ir taip ji neteko teisės būti kreditore.
Liudytojas A. K. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip darbdavį įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ten jis dirbo direktoriaus pavaduotoju nuo 2016 m. birželio 10 d. iki tų pačių metų rugpjūčio 10d., du mėnesius. Jam kaltinamasis paskambino gegužės pabaigoje ir pasiūlė darbą, parengti projektą įmonės gamybiniams pajėgumams rekonstruoti. Birželio pradžioje pasirašė darbo sutartį. Dirbdamas dar matė kaltinamąjį gal keturis ar penkis kartus. Vis aptardavo tam tikras sąlygas, bet du mėnesius jam nieko nemokėjo. Suprato, kad šioje įmonėje nieko nebus pasiekta ir parašė prašymą, kad nutraukia darbo sutartį dėl to, kad du mėnesius iš eilės nemokėjo darbo užmokesčio. Po šio pranešimo kreipėsi į teismą, kad būtų priteista suma pagal darbo sutartį. Buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, paskui jis dalyvavo bankroto byloje kreditoriumi, bandydamas išsiieškoti sau priklausiančią sumą pagal teismo sprendimą. Nei buhalterinėje apskaitoje, nei sandėriuose jis nedalyvavo. Per tuos du mėnesius apvažiavo tiekėjus, kurie galėjo būti tos įmonės tiekėjai kailių išdirbime, tai buvo kailių augintojai ir Kretingoje, ir Panevėžyje. Taip pat su technologe peržiūrėjo visus įrengimus, visas įrangas, statybinius reikalavimus. Toliau derino projektų galimybes dėl teritorijos, nes reikėjo atitinkamai projektus patvirtinti, kad būtų gauti statyboms leidimai. Reikėjo suderinti bendrus plotus su toje teritorijoje, bendrai valdomoje teritorijoje su ten esančiomis įmonėmis, bendrą naudojimosi tvarkos planą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negirdėta. Įmonės padėtis į kurią įsidarbino buvo apgailėtina: seni įrengimai, žmonių nedaug dirbo. Jeigu tikslas buvo modernizuoti, tai tą ir buvo galima pasiekti. Tai dienai buvo mažai dirbama, patys gamybiniai įrengimai mažai dirbdavo, kad pastoviai veiktų, taip nebuvo. Nebuvo žinoma apie sandorius su įmone „(duomenys neskelbtini)“.
Liudytojas R. P. teisme parodė, kad jam yra žinomos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. S. S. paprašytas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo direktoriumi nuo įmonės atidarymo pradžios. „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta gal 2010 ar 2011 metais. Ši įmonė užsiėmė nekilnojamojo turto nuoma, prekiavo kailiais. Akcininkas „(duomenys neskelbtini)“ buvo G. I., kurį iš Rusijos atsivežė S. S.. Nežino kiek akcinio kapitalo buvo, bet buvo daug. Negali pasakyti ar buvo pasirašyti kokie sandoriai su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo tik įmonės vadovas, gaudavo atlyginimą ir tiek, jokių įmonės reikalų jis nespręsdavo. Be jo įmonėje dirbo buhalterė, jos pavardė rusiška. Paskui kai prasidėjo granulių gamyba, tai buvo daug žmonių. Jam mokėjo minimumą, pervesdavo į kortelę. Kaltinamasis paprašė jį būti direktoriumi, jis juo ir buvo. Praktiškai jis nieko neveikė, nuvažiuodavo į Kauną pasižiūrėti granulių gamybos, kadangi jis yra tos srities specialistas, tai jam buvo įdomu. Rašydavosi dokumentuose, tuos dokumentus atveždavo kažkoks darbuotojas iš „(duomenys neskelbtini)“. Atveždavo O. G., dabar jis „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kuo jis tada dirbo, negali pasakyti, žino, kad Vilniuje dirbo. Netikrindavo kokius dokumentus duoda pasirašyti. Visiškai pasitikėdavo. Pradėjo dirbti, tai yra prižiūrėti granulių gamybą gal nuo 2011-2012 m. Granulių gamyba vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten buvo, turbūt „(duomenys neskelbtini)“ patalpos. Kažkokių sandorių buvo tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, lygtai buvo patalpų nuoma. Faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo akcininkas G. I.. Jis jį vieną kartą matė. Teigia, kad jis pasirašinėjo daug dokumentų, konkrečiai ką, negali pasakyti. Neskaitęs pasirašydavo kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jis pasitikėjo S. S.. Sutartys matomai buvo pasirašytos, bet jis jų neskaitė. Toks buvo požiūris į darbą. Jo išsilavinimas aukštasis, baigęs KKI, turi verslą Baltarusijoje, ten ir dirba. Yra įmonės vadovas, įmonė „(duomenys neskelbtini)“, dirba ten apie 15-20 metų. Direktoriavimas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo šalia pagrindinio darbo Baltarusijoje. Šioje situacijoje pasitikėjo S. S., kadangi jis yra pažįstamas. Bendrų verslo sąsajų tarp jų Baltarusijoje ir Rusijoje, nėra.
Liudytoja A. V. parodė, kad dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2010 m. vasario 23 d.. Iš pradžių dirbo eiline buhaltere, o paskui po metų, kai išėjo L. S., buvo paskirta vyr. buhaltere. Įmonėje buvo atsakinga už apskaitą. Kasininkas buvo direktorius. Išėjo iš darbo dėl pablogėjusios sveikatos. Įmonės finansinė padėtis paskutiniu laikotarpiu buvo pablogėjusi, bet buvo sumokėti visi mokesčiai, atlyginimai. Jai išeinant, įmonės padėtis buvo patenkinama, jokių problemų su mokesčiais ir su kreditoriais nebuvo. Už 2009 m. tikrai žino, kad finansinės ataskaitos juridinių asmenų tvarkytojui nebuvo pateiktos, kadangi ją reikia teikti iki birželio mėn. 1 d., todėl už 2009 m. neteikė. Kol ji dirbo įmonė turėjo atsargų. „(duomenys neskelbtini)“ buvo paėmęs paskolą iš „(duomenys neskelbtini)“ banko, bankas atvažiuodavo, domėdavosi atsargomis. Kailių pardavimas ženkliai sumažėjo 2009 m. ir vos išsilaikydavo. Toje įmonėje dirbo, kartu ir transportas, ir kailių išdirbimas, buvo apie 120 dirbančiųjų. Paskui transportas atsiskyrė, liko tik kailių gamyba. Pagrindinis žaliavos tiekėjas buvo iš Australijos, ir iš Turkijos. Pirminius dokumentus jai visada pateikdavo direktorius. Jos darbas buvo įtraukti į apskaitą. Kasos išlaidų orderius rašydavo ji. Buhalterija nedarė nei pavedimų, nei disponavo grynaisiais pinigais. Išeinant iš darbo dokumentai buvo palikti ir nebuvo pasirašyta jokio perdavimo akto. Paprasčiausia, tas buhalterijos kabinetas buvo užrakintas ir perduota direktoriui. Kai išėjo iš darbo, tai buvo direktorius R.. Žino, kad S. S. buvo prezidentas. Negali paaiškinti kodėl bankroto administratorius nerado tam tikrų dokumentų. Jos darbo laikotarpiu įmonė nepardavinėjo ilgalaikio – trumpalaikio turto. Buvo parduotas vienas automobilis „Mercedes 350“. Viskas suvesta ir palikta buhalterinėje kompiuterinėje programoje. Paskui kažkas atėjo dirbti ir priėjo prie tos buhalterinės programos. Kas perėmė darbą nežino.
Liudytojas V. R. teisme parodė, kad su S. S. pažįstami daug metų, kartu dirbo. Jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo direktoriumi nuo 1997 iki 2010 m.. 2010 m. pradžioje pasikeitus banko politikai, reikėjo grąžinti pasiimtas paskolas, o tai reiškė, kad reikia kažką parduoti ir atsiskaityti su banku. Tai reiškia, kad praktiškai sustabdomas verslas ir vėl reikia pradėti viską kaip ir nuo nulio, reikėjo priiminėti sprendimus. S. S., kaip pagrindinis savininkas, akcininkas, norėjo išspręsti tuos reikalus su banku, kad nebūtų paskolos grąžinamos, kad jas pratęsti, refinansuoti. Buvo nuspręsta, kad S. S. ims pats tvarkytis, o jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų nuo 2010-03-03. Nuo to laiko S. S. sprendimus priiminėjo pats, su juo nesitarė. Jam buvo žinoma, kad pastatas buvo parduotas už akcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nekilnojamo turto. Turėjo gamybinį pastatą 4300 kv/m. priešgaisrinis hidrantas, patalpos apie 90 kv/m. ir konteinerinė, pastatas apie 200 kv/m. Buvo kailių išdirbimo įrengimai, jų buvo daug. Iš pradžių įmonė užsiėmė transporto paslaugomis, paskui buvo įsteigta kailių išdirbimo įmonė. 2002 m. buvo nupirktos šios patalpos, pastatas, ir buvo įrengta kailių išdirbimo gamykla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam žinoma. Įmonės buvo susijusios tarpusavį, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo akcijas už pastatą. Tai vyko 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo R. P.. Su juo teko bendrauti. Keičiantis direktoriams turto, buhalterijos perdavimas vyko. Ofisas buvo tame pačiame pastate, gamykloje, visai netoli buhalterijos kabinetas. Įrengimai vietoje, viskas viename pastate vyko ir S. S. ten viską puikiai žinojo. Jokių pretenzijų iš jo nebuvo. Nesurašė priėmimo- perdavimo akto. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį atleido išvis, bet paskui priėmė vadybininku. Jis prižiūrėjo gamybą, ūkio dalį. Apie sandorius tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali pasakyti tiek, kad kai buvo sudaromas sandoris, tai tuo metu nežinojo kas yra daroma, bet po kažkurio laiko sužinojo, kad savininkas pastato yra tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsigijęs akcijas už pastatą. Detalių nežinojo, sutarties neskaitė. Apie „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino tik iš dokumentų, kad jai buvo parduota kailių už kažkokią sumą. Jam nežinomos sandorių detalės. Priėmimo – perdavimo metu kailių buvo už maždaug pusantro milijono. Kailių kokybė, tai kaip standarto nebuvo, kailiai buvo nuo pačių brangiausių apie 150 Lt ilgaplaukių, gražių dekoratyvinių kailių ir iki vertės už simbolinę kainą – 1 Lt. Jie atsiranda, kailius perdirbant, išdirbant, rūšiuojant, ten ir gamybos brokas ir paruošimo technologijų brokas, jie būna išplikę, skylėti. Pagrindinė masė kailių buvo gal 40-50 Lt vertės. Kailių paprastai visuomet būdavo už pusantro milijono litų. Kai grįžo ir dirbo vadybininku, įmonės vadovas nepareiškė jokių pretenzijų dėl trūkstamų dokumentų. Jo vadovavimo laikotarpiu įrengimai buvo visi seni, didžioji dalis įrengimų pirkta iš „(duomenys neskelbtini)“, bankrutavusio fabriko. Dalis įrengimų buvo nupirkta naujų, staklių išdirbimo. Tie įrengimai, ten yra specifinė darbo aplinka, ten įvairios rūgštys, drėgmės, su jais reikia dirbti ir prižiūrėti. Jeigu su jais nieko nedaryti, tai jie po metų bus metalo laužas. Įrengimai visąlaik prižiūrimi, tvarkomi, tai faktiškai išlaikę būklę ir dabar. Neprisimena, už kokią kainą buvo parduoti įrengimai, bet kaina buvo nedidelė.
Liudytojas G. T. patvirtino, kad jis yra dirbęs įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku. Tai galėjo būti 2003-2006 m.. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė transporto paslaugomis ir veikla, susijusia su kailių išdirbimu. Savo funkcijų nelabai prisimena bet tai buvo labiau susiję su transportu. Po to jis sukūrė įmonę, kuri teikia transporto paslaugas ir išėjo iš darbo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra girdėjęs, bet negali pasakyti kokie ryšiai sieja su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. G. teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, jis buvo bankroto administravimo grupės direktorius ir šioje byloje buvo įgaliotu asmeniu. Atliko visus veiksmus, kurie numatyti Bankroto įstatyme. Su S. S. susitiko administratoriaus kontoroje, pastarasis tuo metu atvyko į administratoriaus kontorą dėl dokumentų ir balanso perdavimo. Tą vienintelį kartą jis įmonės vadovą ir matė. Iškėlus bankroto bylą, nuvyko į įmonės vietą, tačiau toje vietoje buvo visai kita įmonė, kiek pamena UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškėjo, kad ne tose patalpose ieškojo įmonės, kadangi adresu (duomenys neskelbtini) g. yra visas kompleksas pastatų. Dalis prekių atsargų buvo saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors buvo saugomos prekių atsargos, tačiau įmonės nebuvo, o tose patalpose kurias jie perėmė vėliau, buvo saugomi dokumentai. Susipažinęs su įmonės dokumentais, administratorius priėjo išvadą, kad bankrotas turi tyčinio bankroto požymių. Teismui pateikė prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, teismas tokį prašymą tenkino ir bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Bankroto proceso metu buvo parduotas įmonės turtas, nekilnojamą turtą perėmė bankas, kadangi varžytinėse bandė parduoti, likęs turtas buvo parduotas, pinigai paskirstyti kreditoriams. Pagrindą manyti, kad tai tyčinis bankrotas, sukėlė įmonės pastarojo laikotarpio iki įmonei pateikiant pareiškimą dėl bankroto bylos, ūkinė veikla. Jų duomenimis prekių atsargos buvo parduotos Lietuvoje esantiems fiziniams asmenims už labai mažas kainas. Didelė dalis prekių atsargų buvo parduota kažkokiai ofšorinei kompanijai ir už tai nebuvo gauta pinigų. Manė, kad atiduotos prekės neatsiskaitytinai ir buvo visa eilė sandorių, kuriais buvo sumažintas įmonės turtas. Dar buvo priimtas kažkoks teisininkas – K., kuriam buvo mokamas neįsivaizduojamo dydžio atlyginimas – 10000 Lt į mėnesį. Trečias dalykas, įmonės turtas, prekių atsargos ir piniginės lėšos buvo įkeistos Ūkio bankui. Ūkio bankas kaip hipotekos kreditorius turėjo žinoti, kad prekių atsargos yra parduodamos, tačiau jis to nežinojo. Iš to įkeitimo portfelio, prekių atsargų, kur buvo galima nukreipti išieškojimą ir patenkinti reikalavimus, jų paprasčiausiai nebuvo. Nei pinigų, nei atsargų. Bankroto procedūra jau pasibaigusi. Bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tada pateikė ieškinį S. dėl žalos atlyginimo. Teismas nustatė ieškinio trūkumus. Trūkumo esmė buvo ta, kad teismas pareikalavo pateikti įrodymus, kad tos sąskaitos kuriomis parduoti daiktai, turi būti tinkamai įforminti, tai yra pasirašytos, tačiau sąskaitos nebuvo pasirašytos, nei viena sąskaita buhalterinėje apskaitoje, per tą laikotarpį kada direktoriumi buvo S. nebuvo pasirašyta. Teismo reikalaujamų dokumentų pateikti negalėjo, tuomet kreditoriai nutarė, kad tokio ieškinio nėra prasmės teikti visai ir jo neteikė. Sąskaitos buvo įvestos registruose.Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ investavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatyminis kapitalas buvo nedidelis. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas nutarė išleisti akcijų emisiją ir tuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, už akcijas sumokėjo nekilnojamu turtu. Kadangi sandoris kėlė įtarimų, pateikė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu, nes manė tas turtas kuris buvo įneštas kaip akcinis kapitalas, buvo vertesnis. Tada priešininkai pateikė turto vertinimo ataskaitą, kurioje tas turtas tiek ir buvo įvertintas ir po bylinėjimosi buvo sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta teisme, ir „(duomenys neskelbtini)“ dar sumokėjo kažkokią sumą. Tie pinigai buvo gauti ir atsiskaityta su kreditoriais. Įmonės turtas, t.y. kailiai buvo parduoti užsienio bendrovei, kuri vėliau neatsiskaitė. Ta įmonė buvo „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo registruota kažkokioje lengvatinėje mokesčių zonoje. Vienas iš didžiausių įmonės kreditorių buvo Kauno teritorinė muitinė, todėl buvo pateikti dokumentai, kad prekės tikrai, garantuotai, buvo išvežtos ir buvo nuvežtos į Rusiją, Maskvos terminalą. Dėl atsiskaitymų, jis negali atsakyti. Būtent šis debitorius buvo įvardintas su beveik 2500000 Lt debitorine skola. Ėmėsi priemonių išieškoti, siuntė dokumentus, raginimą įvykdyti prievolę tuo adresu kuriuo registruota „(duomenys neskelbtini)“, bet jokio atgalinio ryšio nebuvo. Su kaltinamuoju jokių kontaktų neturėjo. Kaltinamojo buvo toks įgaliotas asmuo V. R. per kurį S. S. siekė palaikyti kontaktą. V. R. kažką minėjo dėl „(duomenys neskelbtini)“, apie galimybę atsiimti kailius. Tačiau kreditoriai nebuvo įpareigoję susigrąžinti kailius. Susigrąžinti kailius iš Rusijos, jeigu jie yra muitinės terminale, o realiai jie mano kad kailiai yra parduoti, tai išvis tokių galimybių nemato. Kreditoriai tokio klausimo net nesvarstė. Beje V. R. buvo kreditorius. Su pirma eile kreditorių buvo pilnai atsiskaityta. Bankroto procedūros metu, tie argumentai, kurie buvo susiję su įranga, jie buvo įtraukti į tą pačią „(duomenys neskelbtini)“ bylą. Buvo du ieškiniai: vienas, dėl nekilnojamo turto, kitas, dėl turto pardavimo. Tai buvo sudaryta taikos sutartis, kuri apėmė abi bylas, buvo išspręsti visi klausimai tiek dėl investicijų, tiek dėl turto kuris buvo parduotas. Visas turtas kuris buvo apskaitytas, buvo perimtas. Turtą realizavo nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius natūra perėmė neparduotą pastatą, o visą kitą turtą pardavė kaip numatyta. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pardavimo „(duomenys neskelbtini)“, ieškinys nebuvo pareikštas, kadangi nerado atsakovo. Prekės garantuotai išvežtos, bet atsakovo nerado. Siuntė laiškus, bet ten nieko nebuvo.
Liudytojas R. R. parodė, kad jis yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Liudytojas V. R. yra jo tėvas, o kaltinamasis S. S. buvęs verslo partneris. Jam žinoma, kad bankrutavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo įmonė dalyvavo kaip tarpininkai, tai yra surasdavo užsakovą iš užsienio, žinodavo ko jam reikia, žinojo kad Kaune prekiauja kailiais ir padėdavo rasti bendrą interesą. Pirkdavo produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir parduodavo, eksportuodavo į Rusiją. Nebuvo nuostolinga šita procedūra. Ta įmonė buvo lyg „(duomenys neskelbtini)“. Sandorių apimtis buvo nemaža, virš šimto tūkstančių. Įmonė “ (duomenys neskelbtini)“ jam negirdėta. „(duomenys neskelbtini)“ Rusijos įmonė, kuriai parduodavo kailius. Vykdavo eksporto procedūra, jei susiimportuodavo. Atsiskaitymai vyko pavedimais, ši įmonė atsiskaitė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti J. L. parodymai, iš kurių matyti, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis jokių kailių nėra pirkęs ir apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdi pirmą kartą( t.1. b.l. 164-165).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti A. J. parodymai, iš kurių matyti, kad jis dirba vairuotoju. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nieko nėra girdėjęs ir su šia įmone jokių reikalų neturėjo. Jokių kailių nei laikotarpiu nuo 2010-02-18 iki 2010-06-17 nei kuriuo kitu nepirko ir apie tai jis girdi pirmą kartą. Kas ir kokiu būdu galėjo panaudoti jo duomenis, nežino( t.1.b.l. 169).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti A. I. parodymai, iš kurių matyti, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Laikotarpiu nuo 2009- 05- 07 iki 2010-09- 20 jis dirbo įmonėje kuri įsikūrusi Kaune, tačiau jis dažniausiai gabendavo krovinius- statybines medžiagas arba gaiviuosius gėrimus. Jokių kailiukų jis asmeniškai nėra pirkęs ar kitaip įgijęs. Mano jog apgaulės būdu galėjo būti panaudoti jo anketiniai duomenys įsigyjant kailiukus( t.1.b.l. 173).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti S. G. parodymai, iš kurių matyti kad jis niekada nėra pirkęs išdirbtų ar neišdirbtų kailiukų. Kuo verčiasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino ir su šia įmone jokių sandorių nesudarinėjo. Niekada nieko bendro neturėjo su kailių verslu. Kas panaudojo jo anketinius duomenis jam nėra žinoma( t.1.b.l. 177).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti R. D. parodymai, iš kurių matyti kad jis apie kailių pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko negali pasakyti, kadangi jis jokių kailių niekada nepirko. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju. Jo darbas nėra susijęs su kailių prekyba( t.1.b.l. 181).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti E. B. parodymai, iš kurių matyti kad jis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 2008 metais atvežęs veršiuko kailį išdirbimui. Tačiau nei 2008 nei vėlesniais metais jis jokių kailių nepirko, jau nekalbant apie 700 vnt pirkimą( t.1.b.l. 187).
Rašytinė medžiaga.
2012-02-17 Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje išvardinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai, dėl kurių priimta nutartis pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (t. 1., b. l. 30-32).
2013-03-18 Kauno apygardos teismo nutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisako ieškinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1., b. l. 132-133).
Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, perleisdama savo nekilnojamąjį turtą (t. 1., b. l. 134-136).
Priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ perima UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą (t. 1., b. l. 143).
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriuo nurodoma, kokie sandoriai buvo nuostolingi ir lėmė tyčinį bankrotą (t. 1, b. l. 158).
Atsakymu iš VĮ „Registrų centras“, kuriame nurodyta, koks turtas buvo perleistas už akcijas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai įrodantys dokumentai (t. 3, b. l. 2-68).
Kauno AVMI pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą (t. 4, b. l. 15-16).
Kauno AVMI sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, patikrinimo aktas Nr. AU 16-8 (t. 4, b. l. 19-32).
Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pripažinta pasibaigusia, pateikti dokumentai, iš kurių matyti balansas, kreditoriniai įsiskolinimai (t. 4, b. l. 36-43).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakymai iš teritorinių muitinių, kuriose įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvežtos ir įvežtos žaliavos (prekės), atlikto patikrinimo ataskaitos, iš kurių matyti buvę pažeidimai, finansiniai reikalavimai (t. 4, b. l. 60-194, t. 5, b. l. 1-191,t. 6, b. l. 1-129).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad įmonė (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 12800USD, tačiau paskirtimi nenurodyta PVM sąskaita faktūra, pagal kurią buvo parduoti kailiai (t. 7, b. l. 22-23).
2012-09-24 FNTT prie LR VRM Specialisto išvada Nr.5-2/167 bei jos priedais (t. 7, b. l. 42-192, t. 8, b. l. 1-95). Specialisto išvadose nurodoma, kad 2010-03-23 akcijų pirkimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo susijusios įmonės UAB-vės „(duomenys neskelbtini)“ naujai išleidžiamų 5366 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių emisijos kaina sutartyje nurodyta 536600 litų (dabartiniu kursu 155410,10 eurų ) apmokėdama už jas turėtu nekilnojamuoju turtu, t.y. bendrovė prarado turtą: pastatą - gamybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą- priešgaisrinį hidrantą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-konteinerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose vykdė ūkinę komercinę veiklą. 2010-03-24 sudarė perleisto už akcijas UAB-vei „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto panaudos sutartį, šios sutarties pirmame punkte nurodant, jog panaudos davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda laikinai ir neatlygintinai valdyti, naudotis panaudos gavėjui -UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos teise valdomą ilgalaikį materialųjį turtą ir nepaisant šios sutartyje nurodytos sąlygos laikotarpiu nuo 2010-03-23 iki 2010-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė nuomininkui – UAB-vei „(duomenys neskelbtini)“ 9 PVM sąskaitas faktūras Nr. NTN 10-0001, NTN Nr. 10-0002, NTN Nr. 10-0003, NTN Nr. 10-0004, NTN Nr. 10-0005, NTN Nr. 10-0006, NTN Nr. 10-0007, NTN Nr.10-0008, NTN Nr.10-0009 už patalpų nuomą, bendrai 93316,13 litų (27026,21 eurų) sumai, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo už patalpų nuomą 84567,74 litų (24492,51 eurų) grynaisiais pinigais ir 8748,39 litų (2533,70 eurų) buvo užskaityta tarpusavio užskaitos būdu, dėl to bendrovė patyrė 93316,13 litų (27026,13 eurų) nuostolį ir sumažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais. 2010-08-02 PVM sąskaitoje faktūroje serija LKK Nr. 0009578 įformino didžiosios dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio kilnojamojo turto (įrengimų, skirtų vykdyti ūkinė-komercinę veiklą) pardavimą :
Eil. Nr.Turto pavadinimasKiekis vntKaina Lt(eur)Suma Lt(eur)1.Autokrautuvas LPG „Clark“11(0.28 eur)1(0,28eur)2.Centrafūga11(0.28 eur)1(0.28 eur)3.Ciklonas11(0.28 eur)1(0.28 eur)4.Dažymo įrengimas nerūk.plieno mod-HM218400(2432,80 eur)8400(2432,80 eur)5.Dumblo nusausinimo presas F 132331(0.28 eur)3(0.86 eur)6.Elektroninė kailių matavimo mašina mod. -1600MM13510(1016,56 eur)3510(1016,56 eur)7.Grotų įranga „Hydropes“11(0.28 eur)1(0.28 eur)8.Kailių –odos lyginimo mašina,MOD, (duomenys neskelbtini)1860(249,07 eur)860(249,07 eur)9.Kailių dažymo įrenginys11(0.28 eur)1(0.28 eur)10.Kailių tempimo mašina11(0.28 eur)1(0.28 eur)11.Kailių tempimo mašina-1400MM ser.Nr. 35 (duomenys neskelbtini)14010(1161,37 eur)4010(1161,37 eur)12.Kailių šlifavimo įrenginys11(0.28 eur)1(0.28 eur)13.Kirpimo mašina11(0.28 eur)1(0.28 eur)14.Konvejerio presas ekologijai11(0.28 eur)1(0.28 eur)15.Kubilas21(0.28 eur)2(0.57 eur)16.Kubilas dažymui11(0.28 eur)1(0.28 eur)17.Lyginimo mašina11(0.28 eur)1(0.28 eur)18.Lyginimo mašina su pneumatiniu cilindru GM-501940(272,24 eur)940(272,24 eur)19.Lyginimo mašina su pneumatiniu prievadu GM-353710(205,63 eur)2130(616,89 eur)20.Medžio apdirbimo staklės21(0.28 eur)2(0.57 eur)21.Mikroprocesorinis Ph metras11(0.28 eur)1(0.28 eur)22.Nuriebalinimo mašina11(0.28 eur)1(0.28 eur)23.Ploto matavimo įrengimas11(0.28 eur)1(0.28 eur)24.Pramoninis garo generatorius GAK 50-60 kw11(0.28 eur)1(0.28 eur)25.Siurblys pneumatinis „Sandiper“ SA2-A21(0.28 eur)2(0.57 eur)26.Siuvimo mašina F300A1100(28 eur)100(28eur)27.Skysto kuro šildytuvas11(0.28 eur)1(0.28eur)28.Svarstyklės J. S. 11(0.28 eur)1(0.28 eur)29.Sesdintuvas C1322A,20GPM21(0.28 eur)2(0.57 eur)30.Talpa 914 m³11(0.28 eur)1(0.28 eur)31.Talpa mirkymui21(0.28 eur)2(0.57 eur)32.Tankintuvas11(0.28 eur)1(0.28 eur)33.Telferis11(0.28 eur)1(0.28 eur)34.Turbomiksas13900(1129,51 eur)3900(1129,51(eur)35.Turmomix21(0.28 eur)2(0.57eur)36.Vandensminkštinimo įrenginys“Simplex“11(0.28 eur)1(0.28 eur)37.Vandens šildymo katilas295(27,51eur)190(55.02eur)38.Ventiliatorius 11210(60,82eur)210(60,82eur)39.Ventiliatorius 21210(60,82eur)210(60,82eur)40.Vilnos tempimo mašina (duomenys neskelbtini)1400MM14900(1419,13(eur)4900(1419,13(eur)41.Šilumokaitis WP 5-1001520(150,60 eur)520(150,60) eur)42.Šilumokaitis karštam vandeniui190(26,06eur)90(26,06eur)43.Kirpimo mašina1170(49,23eur)170(49,23eur)44.Lyginimo mašina su pneumatiniu prievadu GM-3511(0.28 eur)1(0.28 eur)45.Kailių šukavimo –džiovinimo mašina11(0.28 eur)1(0.28 eur)46.Konteineris atliekoms11(0.28 eur)1(0.28 eur)47.Kampinė šlifavimo mašina Makita180(23,16eur)80(23,16eur)48.Siurblys vandens (duomenys neskelbtini) 3x400-51290(83,98eur)290(83,98eur)49.Chemikalų maišyklė11(0.28 eur)1(0.28 eur)50.Kompresorius11(0.28 eur)1(0.28 eur)51.Šildytuvas elektrinis B15 EPA190(26,06 eur)90(26,06eur)52.Siurblys (duomenys neskelbtini)170(20,27eu)70(20,27eu)53.Šlapio kirpimo mašina YKS -15015685(1646,48 eur)5685(1646,48 eur)54.Perforatorius1180(52,13eur)180(52,13eur)55.Siurblys11(0.28 eur)1(0.28 eur)56.Šukavimo mašina1170(49,23eur)170(49,23eur)57.Šukavimo mašina TRK-14014750(1375,69 eur)4750(1375,69 eur) Viso :6841497(12018,36 eur) PVM21?8714,37(2523,85eur) Iš viso:50211,37(14542,21eur)
nepagrįstai mažomis kainomis, bendroje sumoje 50211,37 litų (14542,21 eurų) su PVM, susijusiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios 30,17 % akcijų valdė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Laikotarpiu nuo 2010-06-11 iki 2010-11-05 atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 7 pardavimo PVM sąskaitas faktūras serija LKK Nr.009535, Nr.0009536, Nr.0009563, Nr. 0009605, Nr.0009615, Nr.0009616, Nr.0009626, kuriose įformino lengvatinių mokesčių zonoje registruotai bendrovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 87682, buveinė 76 (duomenys neskelbtini) 15118 vnt. kailių pardavimą už 1557939,27 litų (451210,10 eurų), nesudarydamas jokios pardavimo, prekių tiekimo sutarties, jam prieinamomis priemonėmis neįsitikino, kad pirkėjas atsiskaitys už prekes, jokių priemonių skolai išieškoti nesiėmė, dėl to UAB-vei „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriams padarydamas 1557939,27 litų (451210,10 eurų) nuostolį. Fiziniams asmenims parduodamų prekių kainos buvo dirbtinai ir ženkliai sumažintos ir dėl šių sandorių bendrovė patyrė 692420,47 Lt nuostolį. Dėl visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų sandorių bendrovė patyrė 2 343 675,87 ( 93316,13 + 1557939,27+692420,47) Lt nuostolį, kas lėmė bendrovės bankrotą ( t.7. b.l. 42- 96). Nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriiamuoju laikotarpiu, apskaitos vedimui nesamdė buhalterės arba nesudarė sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone ar apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 10 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus: “1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. 2. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus atvejus.”; Įmonės vadovas -neorganizavo ir pats netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574) 4 str. reikalavimus : “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.”, 6 str. 2 d. reikalavimus “2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ Įmonės vadovas neorganizavo bei pats neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto inventorizacijų, tuo pažeidė 1996-06-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų “Inventorizacijos taisyklių” (2008-04-17 nutarimo Nr. 370 redakcija) 3 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „3. Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą...”, 9 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad “9. Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą.”; Neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų: 2009 m. , 2010 m. ir 2011 m. (iki 2011-04-21) didžiosios knygos; Ilgalaikio turto apskaitos registrai nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21 ; Ilgalaikio ir trumpalaikio turto inventorizacijos aktai 2009-2010 m. Medžiagų ir atsargų apskaitos registrai nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Medžiagų judėjimo sandėlyje apskaitos registrai nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Prekių, skirtų perparduoti apskaitos registrai nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Pirkėjų apskaitos registrai nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Tiekėjų apskaitos registrai nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Skolų tiekėjams apskaitos registrai nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Pirkėjų skolų apskaitos registrai nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Avansinės apyskaitos nuo 2011-01-01 iki 2011-04-21; Atskaitingų asmenų apskaitos registrai nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Kasos operacijų litais apskaitos registrai nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Kasos dokumentai ir kasininko apyskaitos : litais nuo 2010-11-10 iki 2011-04-21,USD nuo 2010-06-01 iki 2011-04-21,EUR nuo 2011-01-01 iki 2011-04-21 ; Kasos knygos litais , EUR, USD nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Įsiskolinimų finansinėms institucijoms apskaitos registrai nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; Lizingo operacijų apskaitos registrai nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21; AB Ūkio banke esančių šių sąskaitų išrašai ir apskaitos registrai : - sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) 2009 metų spalio-lapkričio mėnesių ir nuo 2010-11-12 iki 2011-04-21 apskaitos registrai; sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD) apskaitos registrai nuo 2010-01-01 iki 2011-04-21ir sąskaitos išrašai nuo 2010-06-30 iki 2010-10-31; sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) nepateikti sąskaitos išrašai nuo 2010-01-01 iki 2010-10-31 ir apskaitos registrai nuo 2010-01-01 iki 2011-04-21; sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (PLN) apskaitos registrai nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21 ir sąskaitos išrašai nuo 2009-02-01 iki 2010-10-31; sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini)(LTL) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) apskaitos registrai nuo 2009-01-01 iki 2011-04-21 ir sąskaitų išrašai nuo 2009-01-01 iki 2010-10-31, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kur nurodyta, kad ” 1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis.” ir 21 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad ”1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.” - į UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitą įtraukė 10 žinomai neatitinkančių tikrovės PVM sąskaitų faktūrų išrašytų 2010-05-05 Nr. LKK 0009523/1 - 2642,64 litų (765,36 eurų) sumai, 2010-05-20 Nr. LKK 0009524/1 - 2749,12 litų (796,20 eurų) sumai, 2010-05-31 Nr. LKK 0009527/1 - 2587,61 litų(749,24 eurų) sumai, 2010-05-31 Nr. LKK 0009527/2 - 1730,78 litų(501,26 euro) sumai, Nr. 2010-05-31 LKK 0009527/3 - 1476,58 litų (427,64 eurų) sumai, 2010-05-31 Nr. LKK 0009527/4 - 1373,81 litų (397,88 eurų) sumai, 2010-06-10 Nr. LKK 0009529/1 - 1752,56 litų(507,57 eurų) sumai, 2010-06-10 Nr. LKK 0009529/2 - 2061,84 litų(597,15 eurų) sumai, 2010-06-17 Nr. LKK 0009541/1 – 1391,74 litų (403,07 eurų) sumai, 2010-06-17 Nr. LKK 0009541/2 - 1429,54 litų(414,02 eurų) sumai, kuriose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė įvairius kailius fiziniams asmenims bendroje 19196,22 litų (5559,60 eurų) sumoje, nors minėti asmenys kailių nepirko, pinigų nesumokėjo, ant PVM sąskaitų faktūrų nepasirašė, tokiu būdu atvaizdavo realiai nevykusias ūkinės operacijas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“ Dėl aukščiau nurodytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti laikotarpio nuo 2010-03-04 iki 2011-04-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Teisiamojo posėdžio metu specialistė Z. P. parodė, kad duotas išvadas tvirtina, jas surašė pagal tai kas buvo fiksuota buhalteriniuose dokumentuose. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, dokumentas, kuris patvirtina įvykusią ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį gali būti banko pavedimas arba gali būti ir kasos pajamų orderis. Ji netyrė ar kailiai buvo išvežti į Rusiją ar ne. Iš turimų dokumentų negalėjo pasakyti kodėl „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, kadangi nebuvo sutarties. Taip pat neturėjo galimybės nustatyti įmonės mokumą. Mokumas nustatomas pagal finansinės atskaitomybės duomenis. Tuo metu, kada keitėsi direktoriai, tai datai nebuvo pateikta finansinė atskaitomybė, todėl nebuvo galima nustatyti ar įmonė tuo metu buvo moki. Pagal finansinę atskaitomybę 2009 m., pastaroji pateikta tik su turto dalimi, įsipareigojimų dalis neužpildyta, todėl kiek tai dienai įmonė turėjo įsipareigojimų nežinojo. Registrų nebuvo pateikta. Pagal pelno ataskaitas 2009-2010 m. įmonė dirbo nuostolingai. Sandorius, kurie atnešė įmonei nuostolį, ji išvardino išvadose. Tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo už produkciją, pusantro milijono įmonė negavo lėšų, pripažįstama nuostoliu. Negaunant pelno ir patiriant tokį nuostolį, tai be abejo turėjo įtakos pačiam įmonės mokumui, sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Pagal įmonės pateiktą buhalterinę apskaitą nebuvo galima nustatyti įsipareigojimų, iš dalies nebuvo galima nustatyti turto. Ji išvardino kiek jai nebuvo pateikta dokumentų - kasos pajamų orderių. Avansinėse apyskaitose nebuvo nurodytas pinigų gavimas iš kasos, nenurodyti likučiai laikotarpio pradžiai – pabaigai, registrų nebuvo. Negalėjo įvertinti turto, nes neturėjo ilgalaikio turto apskaitos registrų. Išvadose nurodė, kad už akcijas įmonė atsiskaitė perleidžiant turtą, o to turto vertės ji negalėjo nustatyti. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad turtas buvo menkavertis, nes balansinės vertės turto nežinojo. Buhalteriniuose dokumentuose nebuvo inventorizacijos, nurašymų aktų. Turtas turėjo būti įvertintas rinkos verte ir tuomet turėtų balansinę vertę. Dėl įrengimų, ji neturo prekių skirtų perparduoti apskaitos registro, nežinojo kokia verte jos yra užpajamuotos. Sandorio rezultato nustatyti negalėjo. Nekilnojamas turtas turėjo būti įvertintas, inventorizacija ir įvertinimas turi būti, o prekės skirtos perparduoti, jos turi būti apskaitytos. Kadangi dokumentai nepateikti, vadinasi to padaryta nebuvo.
2016-03-03 kaltinamojo ir jo gynėjo prašymas „Dėl papildomų įrodymų prijungimo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos“ kartu su pateiktomis muitinės deklaracijomis, kuriame nurodoma : 1. Deklaracijose nurodoma OOO „(duomenys neskelbtini)“ buvo galinis prekių pagal asortimentą gavėjas, o iš jo sandėlių prekės būdavo paskirstomos konkretiems užsakovams.
2. Grafose „Prekių sąrašas“ yra nurodomos eksportuojamos prekės su pardavimo PVM sąskaitų- faktūrų numeriais (t. 7, b. l. 1-8). Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiktas 2016-02-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, kad sandėliavimo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), yra saugomi kailiai. Kaip nurodė S. S., sandėlyje yra:1. žemarūšiai išdirbti kailiai natūralios spalvos, 16 palečių, paletėje apie 100 vnt. kailių (4-17 nuotraukos) 2. ilgaplaukiai kailiai natūralios spalvos apie 800 vnt. (18-21 nuotraukos) 3. dažyti žemarūšiai kaliai, 5 paletės, paletėje yra apie 100 kailių (22-24 nuotraukos) 4. kailio apdailos dekoratyvinės juostos, natūralaus kalio, sudėtos ant grindinio plote apie 2m.x4m.x1.5m ( 25-26 nuotraukos) (t. 7, b. l. 25-33).
Ikiteisminio tyrimo metu tokie S. S. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį ( dvi veikos). Aukščiau ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad S. S. atliktų neteisėtų veiksmų kvalifikacija teisinga.
Dėl veikos numatytos LR BK 209 straipsnyje
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad BK 209 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, jei dėl to buvo padaryta didelė žala kreditoriams. Nusikalstamo bankroto objektas yra kreditorių turtiniai interesai gauti savo turimų turtinių reikalavimų patenkinimą už įmonei – bankrotui suteiktą turtą, prekes ar paslaugas. Veika šios nusikalstamos veikos sudėtyje apibūdinama žodžiais ,,blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą“. Blogu įmonės valdymu laikomas ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos vykdymas pažeidžiant elementarius protingam ir rūpestingam šeimininkui keliamus reikalavimus, kai tokia veikla sąlygoja kaltininko įmonės visišką nemokumą ir turimo turto praradimą, tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditorių turtiniams interesams. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, tai gali būti per didelis išlaidavimas, sąmoningai atliekamos labai rizikingos operacijos, sąmoningai nesilaikoma elementarių ir visuotinai pripažintų atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių, sąmoningai neplėtojama įmonės veikla ir pan. Nusikalstamo bankroto sudėtis reikalauja turtinės žalos padarymo bent dviem kreditoriams, o turtinės žalos dydis pinigine išraiška turi viršyti 150 MGL dydžio sumą. Nusikalstamas bankrotas gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Nustatyta, kad S. S. laikotarpyje nuo 2010-03-04 iki 2011-04-21 buvo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius ir akcininkas. Jis kaip direktorius privalėjo vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, kadangi buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, privalėjo ūkinę komercinę veiklą organizuoti ir vykdyti taip, kad gautų pajamas ir pelną, bei galėtų savalaikiai atsiskaityti su kreditoriais. S. S. vadovavimo laikotarpiu žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis yra bloga, nes kreipdamasis į teismą 2010 m. lapkričio 19d. dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad bendrovė 2010 metais patyrė 918 006 Lt ( 265873 Eur) nuostolių, turimas turtas sudaro tik 4533274 Lt ( 1312927 Eur), kai tuo tarpu įsipareigojimai sudaro 3 145 231 Lt ( 910921 Eur) ir kad visi kreditoriniai reikalavimai yra pradelsti. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje ( 2008-05-22 Įst. redakcija) nurodyta, kad įmonės nemokumas- būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Todėl jis, žinodamas kad jo valdoma įmonė yra blogoje finansinėje padėtyje, negali atsiskaityti 2010 metais sąmoningai sudarė nekilnojamo ir kilnojamo turto sandorius naudingus kitai įmonei, taip bandydamas perkelti verslą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitai su juo susijusiai įmonei, perleido turtą kitiems su juo susijusiems asmenims, pardavė likvidų turtą už aiškiai per mažą kainą, taip pablogino įmonės finansinę padėtį ir pasunkino kreditorių galimybes atgauti skolas. Šias teismo išvadas patvirtina, kad pagal 2010-03-23 akcijų pirkimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo susijusios įmonės UAB-vės „(duomenys neskelbtini)“ naujai išleidžiamų 5366 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių emisijos kaina sutartyje nurodyta 536600 litų (dabartiniu kursu 155410,10 eurų ) apmokėdama už jas turėtu nekilnojamuoju turtu ir taip bendrovė prarado turtą: pastatą - gamybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą- priešgaisrinį hidrantą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-konteinerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose beje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę komercinę veiklą; Kad vystyti ūkinę veiklą, jis kaip įmonės vadovas, 2010-03-24 sudarė perleisto už akcijas UAB-vei „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto panaudos sutartį, šios sutarties pirmame punkte nurodant, jog panaudos davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda laikinai ir neatlygintinai valdyti, naudotis panaudos gavėjui -UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos teise valdomą ilgalaikį materialųjį turtą ir nepaisant šios sutartyje nurodytos sąlygos laikotarpiu nuo 2010-03-23 iki 2010-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė nuomininkui – UAB-vei „(duomenys neskelbtini)“ 9 PVM sąskaitas faktūras Nr. NTN 10-0001, NTN Nr. 10-0002, NTN Nr. 10-0003, NTN Nr. 10-0004, NTN Nr. 10-0005, NTN Nr. 10-0006, NTN Nr. 10-0007, NTN Nr.10-0008, NTN Nr.10-0009 už patalpų nuomą, bendrai 93316,13 litų (27026,21 eurų) sumai, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo už patalpų nuomą 84567,74 litų (24492,51 eurų) grynaisiais pinigais ir 8748,39 litų (2533,70 eurų) buvo užskaityta tarpusavio užskaitos būdu, dėl to bendrovė patyrė 93316,13 litų (27026,13 eurų) nuostolį ir taip sumažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais; Be to 2010-08-02 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus S. S., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos R. P., buvo sudarytas sandoris, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai mažomis kainomis perleido didžiąją dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio kilnojamo materialus turto. Pirkimo pardavimo sutartimi didžioji dalis turto (autokrautuvas LPG „Clarc“, centrifūga, pramoninis garo generatorius ir kiti daiktai) buvo parduota po 1 Lt ( 0,28 Eur), t. y. nepagrįstai maža kaina, kai šiuos daiktus vien pardavus antrinių žaliavų supirkimo įmonėms, būtų galima gauti šimtus kartų didesnes sumas. Iš metalo laužą superkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-07-12 kainininko matyti, kad juodojo metalo laužo kaina svyruoja apie 800 Lt ( 231 Eur)už toną . Autokrautuvo LPG „Clarc“ masė sudaro apie 3500 kg, tad pardavus vien autokrautuvą kaip metalo laužą, būtų gauta net 2800 Lt ( 811 Eur). Ta pati kainų skaičiavimo analogija taikytina ir kitam parduotam turtui ( t. 1.b.l.30-32). Liudytojas V. R. patvirtino, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ visą laiką buvo naudojamas kilnojamas turtas- įrengimai kailių išdirbimui. Jo vadovavimo laikotarpiu įrengimai buvo seni, didžioji dalis įrengimų pirkta iš „(duomenys neskelbtini)“, bankrutavusio fabriko. Dalis įrengimų buvo nupirkta naujų, staklių išdirbimo. Įrengimai visąlaik buvo prižiūrimi, tvarkomi, tai faktiškai išlaikę būklę ir dabar. Neprisimena, už kokią kainą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė įrengimus, bet jo žiniomis kaina buvo nedidelė. Teismas laiko įrodyta ir tą aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijusios įmonės, kadangi sandorių sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdė 30,17 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Apklaustas liudytoju R. P. patvirtino, kad jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo įmonės atidarymo pradžios, tai yra 2010 ar 2011 metų. Ši įmonė užsiėmė nekilnojamojo turto nuoma, prekiavo kailiais. Akcininkas „(duomenys neskelbtini)“ buvo G. I., kurį iš Rusijos atsivežė S. S.. Teigė, jog jis buvo tik formalus direktorius, visus dokumentus kokius jam pateikdavo S. S. tokius jis pasirašydavo, net neskaitęs jų. Liudytoja L. S. teisme nurodė, kad apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ji sužinojo, tik tada kai ėmė domėtis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto, nes ji kaip akcininkė ir kreditorė apie įmonės bankrotą informuota nebuvo. 2009 m. vasario mėn. kaltinamasis skambino jai ir paprašė perrašyti savo turimas akcijas G. I., teigdamas kad tai tik laikinai, nes pastarasis nori gauti ilgalaikę vizą, o vėliau žadėjo akcijas gražinti, tačiau kaip vėliau sužinojo, G. I. yra Skirmanto sutuoktinės tėvas, kurį S. atsivežė iš Rusijos ir kuris tapo akcininku. Jai žinoma, kad visas turtas kurį turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiog per fiktyvius sandorius perėjo ir vėl atiteko S. S., kuris 2010-10-26 tapo „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, o įmonė užsiima ta pačia veikla, dirba tie patys darbuotojai, tie patys įrengimai. Įvertinus įrodymų visumą teismas daro išvadas jog 2010-08-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sandoris pažeidė įmonės ir jos kreditorių interesus, kadangi turtas buvo perleistas be kreditoriaus sutikimo, su S. S. susijusiems asmenims ir už nepagrįstai mažą kainą, siekiant nuslėpti kilnojamą turtą nuo bendrovės kreditorių. Be to S. S. nuo 2010-06-11 iki 2010-11-05 kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas išrašė 7 pardavimo PVM sąskaitas faktūras serija LKK Nr.009535, Nr.0009536, Nr.0009563, Nr. 0009605, Nr.0009615, Nr.0009616, Nr.0009626, kuriose įformino lengvatinių mokesčių zonoje registruotai bendrovei DOLTE LTD, įmonės kodas 87682, buveinė (duomenys neskelbtini) 15118 vnt. kailių pardavimą už 1557939,27 litų (451210,10 eurų), nesudarydamas jokios pardavimo, prekių tiekimo sutarties, jam prieinamomis priemonėmis neįsitikino, kad pirkėjas atsiskaitys už prekes, jokių priemonių skolai išieškoti nesiėmė, dėl to UAB-vei „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriams padarydamas 1557939,27 litų (451210,10 eurų) nuostolį. Tai rodo, kad S. S. sąmoningai atliko labai rizikingas operacijas, sąmoningai nesilaikė elementarių ir visuotinai pripažintų atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių, nesudarė sutarties, kurios pagrindu būtų buvę galima reikalauti sutarties įvykdymo ar galimų nuostolių atlyginimo ir tokiu būdu įmonė neteko didelės vertės turto. Taigi specialistų išvados šioje byloje dėl įmonei nenaudingų sandorių sudarymo, teismų sprendimai, dėl įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo, dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, liudytojų parodymais, patvirtina, kad S. S. veikė kryptingai, iššvaistė įmonės turtą jį perleisdamas tretiesiems asmenims, o jo tokių veiksmų padariniai ir yra įmonei padaryti nuostoliai ir negauta pajamų suma kuri darė esminę įtaką ir paspartino įmonės nemokumo ir bankroto procesą.
Pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Byloje nustatyta, kad 2013-11-21 Kauno apygardos teismo sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta veiklą pasibaigusią, ją likvidavus dėl bankroto ( t.4.b.l.37). Iš likvidacinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso matyti, kad likusi skola kreditoriams 4972977,66 litų (1440273.88 eurų) ( t.4.b.l. 38,41). Liudytojas A. G. patvirtino, kad pabaigus likvidacijos procedūrą buvo patenkinti tik pirmos eilės kreditorių reikalavimai. Iš Administratoriaus ataskaitos matyti, kad vien antros eilės kreditoriams: VMI prie LR Finansų ministerijai, VSDFV Kauno skyriui, VĮ Turto bankas, Kauno teritorinės muitinės kreditoriniai reikalavimai sudaro 4 015 787,24 Lt ( 1 163 052,30 Eur) liko nepadengtos skolos ( t.4.b.l. 41). Padaryta žala kreditoriams šiuo konkrečiu atveju ženkliai viršija 150 MGL dydžio sumą.
S. S. nuostolius įmonei padarė sąmoningai, sąmoningai leido kilti padariniams – tai įmonės bankrotui ir žalos kreditoriams padarymą, tarp jo veiksmais padarytos žalos bei kilusių padarinių – įmonės nemokumo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. S. padarė nusikalstamą veiką kuri kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį, jis už tai baustinas baudžiamąja tvarka.
Teismas įvertinęs tai, kad formuluojant kaltinimus pagal BK 209 str. nebuvo nurodyti teismų sprendimai apie bankroto bylos iškėlimą ir bankrotą pripažintą tyčiniu, nors apie šias aplinkybes proceso dalyviams yra žinoma, tačiau šiomis aplinkybėmis, kurios nėra esminės ir sunkinančios ar lengvinančios kaltinamojo teisinę padėtį, papildytinas kaltinimas aiškumo tikslais.
Dėl veikos numatytos LR BK 222 straipsnio 1 dalyje
Pažymėtina, kad BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (BAĮ 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).
S. S. laikotarpiu nuo 2010-03-04 iki 2011-04-21 būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vienu iš savininkų ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, šios įstatymu įtvirtintos pareigos nevykdė ir tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą. Jis nesamdė buhalterio ir nesudarė sutarties su tokias paslaugas teikiančia įmone ar asmeniu, pats netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos, neįtraukė į apskaitą ūkinių operacijų, neorganizavo bei pats neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto inventorizacijų, bei neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Jis į UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitą įtraukė 10 žinomai neatitinkančių tikrovės PVM sąskaitų faktūrų išrašytų 2010-05-05 Nr. LKK 0009523/1 - 2642,64 litų (765,36 eurų) sumai, 2010-05-20 Nr. LKK 0009524/1 - 2749,12 litų (796,20 eurų) sumai, 2010-05-31 Nr. LKK 0009527/1 - 2587,61 litų(749,24 eurų) sumai, 2010-05-31 Nr. LKK 0009527/2 - 1730,78 litų(501,26 euro) sumai, Nr. 2010-05-31 LKK 0009527/3 - 1476,58 litų (427,64 eurų) sumai, 2010-05-31 Nr. LKK 0009527/4 - 1373,81 litų (397,88 eurų) sumai, 2010-06-10 Nr. LKK 0009529/1 - 1752,56 litų(507,57 eurų) sumai, 2010-06-10 Nr. LKK 0009529/2 - 2061,84 litų(597,15 eurų) sumai, 2010-06-17 Nr. LKK 0009541/1 – 1391,74 litų (403,07 eurų) sumai, 2010-06-17 Nr. LKK 0009541/2 - 1429,54 litų(414,02 eurų) sumai, kuriose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė įvairius kailius fiziniams asmenims bendroje 19196,22 litų (5559,60 eurų) sumoje, nors minėti asmenys kailių nepirko, pinigų nesumokėjo, ant PVM sąskaitų faktūrų nepasirašė, tokiu būdu atvaizdavo realiai nevykusias ūkinės operacijas. Šiais veiksmais jis apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2010-03-04 iki 2011-04-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. S. teigė, kad kaltas yra iš dalies, galėjo neišsaugoti kokios sutarties, ar įforminti kokią neįvykusią operaciją. Tačiau teigia samdęs buhalterį, kažkurį iš buvusių darbuotojų, kasininko pareigybės nebuvo. Nepateikti dokumentai buvo kompiuterio programoje. Mano jog administratorius A. G. nesugebėjo išsitraukti iš kompiuterio tų dokumentų. Atvažiavo administratoriaus žmonės, susirinko daiktus per kelias dienas ir išsivežė visus dokumentus. Jis administratoriaus kontoroje pasirašė aktą, kad pretenzijų neturi. Per jo vadovavimo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto inventorizacijos nebuvo atliekamos. Įrengimai nebuvo inventorizuoti, jie buvo balanse. Nebuvo paskyręs atsakingo žmogaus už buhalterinės apskaitos vykdymą, dokumentų saugojimą.
S. S. kaltę dėl apgaulingos apskaitos vedimo jo vadovavimo laikotarpiu, įrodo ne tik jo duoti paaiškinimai, bet ir liudytojų parodymai: A. V. teisme patvirtino, jog ji buhalterės pareigose dirbo iki 2010-02-23. Išeidama paliko buhalterinės apskaitos dokumentus direktoriui. Nežino ar po jos kas nors įmonėje dirbo buhalteriu. Specialistė Z. P. teisme patvirtino kad pagal įmonės pateiktą buhalterinę apskaitą nebuvo galima nustatyti įsipareigojimų, iš dalies nebuvo galima nustatyti turto. Negalėjo įvertinti turto, nes neturėjo ilgalaikio turto apskaitos registrų. Buhalteriniuose dokumentuose nebuvo inventorizacijos, nurašymų aktų. Liudytojų J. L., A. J., A. I., S. G., R. D., E. B. parodymais, kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir kurių parodymai buvo pagarsinti teisiamojo metu, kad pastarieji iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ jokių kailių nėra pirkę ir negali paaiškinti kaip jų duomenimis pasinaudojo išrašant sąskaitas. Šie jų parodymai iš esmės patvirtina, kad įmonė atvaizdavo buhalteriniuose dokumentuose ūkines operacijas, kurios realiai nebuvo įvykusios. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. buvo pripažinęs, kad aukščiau nurodytos operacijos tikrovėje nebuvo įvykusios ( 8 t.b.l. 109) ir tik teisme pagarsinus jo parodymus, jis patvirtino, kad kailiai fiziniams asmenims nebuvo parduoti. Apklaustas liudytoju A. G. nurodė, kad dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo su kaltinamuoju matėsi tik kartą, kai pastarasis atvyko į jų kontorą. Nuvyko į įmonę, tačiau jos kontoros rasti iš karto nepavyko, ten buvo įsikūrusios kitos įmonės. Dalis prekių atsargų buvo saugomos UAB „(duomenys neskelbtini)“patalpose. Nors buvo prekių atsargos, tačiau įmonės nebuvo, o tose patalpose kurias perėmė vėliau, buvo saugomi dokumentai. 2012-09-24 FNTT prie LR VRM Specialisto išvada Nr.5-2/167 bei jos priedais (t. 7, b. l. 42-192, t. 8, b. l. 1-95), kad dėl išvadose išvardintų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2010-03-04 iki 2011-04-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Įvertinus minėtų duomenų visumą teismas daro išvadą, kad S. S. sąmoningai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, reikalavimus, veikė tiesiogine tyčia, nes norėjo taip veikti, ir dėl tokio jo veikimo buvo apgaulingai tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita ir kilo padariniai –iš dalies nebuvo galima nustatyti šios bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Kaltinamojo teiginiai, kad administratorius nereikalavo trūkstamų įmonės dokumentų ar kad įmonės dokumentai buvo kompiuterinėje programoje ir nemokėjo jais pasinaudoti, atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis vyko procesai civilinėse bylose iškeltose dėl įmonės bankroto, tame tarpe buvo sprendžiami klausimai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. S. S. buvo kai kuriuose procesuose proceso dalyviu ( t.1.b.l. 31), tačiau jis jokių kitų dokumentų nepateikė. Nepateikė jokių trūkstamų dokumentų ir vykstant procesui šioje byloje, nors tokią teisę turėjo. Todėl jo argumentai, kad apskaitos dokumentai buvo, tik jų niekas nevertino ar nerado, yra niekuo nepagrįsti. S. S. yra kaltas dėl apgaulingos apskaitos vedimo, už ką jis ir privalo atsakyti.
Dėl veikos numatytos LR BK 184 straipsnio 2 dalyje ( nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos mokesčio mokėjimo)
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto savininkui arba teisėtam valdytojui. Toks neteisėtas perleidimas yra tada, kai tai atliekant nesilaikoma nustatytos turto patikėjimo ar disponavimo tvarkos, paprastai nustatomos norminiais aktais arba sutartinių santykių atveju – bendru susitarimu, buvo pažeistos esminės turto patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto savininko (valdytojo) interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą (turtinę teisę) nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, 2K-411/2012, 2K-373/2013, 2K-75-677/2016 ir kt.). Svetimo turto iššvaistymas gali būti padaromas tyčia (tiesiogine ar netiesiogine), taip pat dėl neatsargumo (BK 184 straipsnio 4 dalis). Iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo, perleidimo trečiajam asmeniui ar kitokio jo praradimo momento.
Byloje nėra ginčo, kad S. S. buvo įmonės vadovas ir, kad įmonės turtas buvo jo žinioje. Nėra ginčo ir dėl to, kad S. S. būdamas vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė dvi sutartis: pirma- perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtą nekilnojamąjį turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tai įsigydamas pastarosios akcijas, ir antra- kitą dieną sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudos sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomavo patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir mokėjo nuomos mokestį.
S. S. teigia, jog tokie sandoriai buvo sudaryti tikslu išsaugoti įmonės finansinę padėtį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas reikėjo pirkti tam, kad vystyti toliau verslą, pritraukti investitorius. O kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė ir toliau, o tam buvo reikalingos patalpos, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomavo patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir mokėjo nuomos mokestį. Jo teigimu tuo metu buvo geriau mokėti nuomą nei investuoti savus pinigus į remontus. Kaltinamasis iš esmės ginčija subjektyviuosius požymius, tai yra, kad jis nesiekė nusikalstamų tikslų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto neiššvaistė.Tačiau teismas įvertinęs surinktų įrodymų visumą mano, kad S. S. iššvaistė svetimą turtą, jo sandorių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prarado nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas – taigi veikė išankstine tyčia.
Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamas turtas, įrengimai ir žaliavos buvo įkeisti Ūkio bankui už gautas paskolas. Bankas buvo hipotekinis kreditorius, todėl įmonės vadovas siekdamas atlikti sandorius hipoteka įkeistam turtui, privalėjo gauti banko sutikimą. Toks sutikimas nebuvo gautas, tai reiškia kad S. S. sandorį slėpė nuo kreditoriaus ir tai patvirtina tokio sandorio neteisėtumą. Teismas vertina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas sudarė 10000 Lt ir tik prieš sudarant nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartį 2010-03-17 UAB „(duomenys neskelbtini) „ vienintelio akcininko G. I. sprendimu buvo padidintas ir nuspręsta akcijas perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tai gaunant nekilnojamąjį turtą. Todėl tuo metu spręsti kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla bus ekonomiškai sėkmingesnė, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Liudytojas V. R. patvirtino, kad 2010 m. pradžioje pasikeitus banko politikai, reikėjo grąžinti pasiimtas paskolas, o tai reiškė, kad reikia kažką parduoti ir atsiskaityti su banku. S. S., kaip pagrindinis savininkas, akcininkas, norėjo išspręsti tuos reikalus su banku, kad nebūtų paskolos grąžinamos, siekė jas pratęsti, refinansuoti. Liudytojas R. P. partvirtino, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo įmonės įsteigimo dienos, tai yra 2010 metų. Jis buvo tik įmonės vadovas, gaudavo atlyginimą ir tiek, jokių įmonės reikalų jis nespręsdavo. Be jo įmonėje dirbo buhalterė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo akcininkas G. I.. Teigia, kad jis pasirašinėjo daug dokumentų, konkrečiai ką, negali pasakyti. Jis pasitikėjo S. S.. Sutartys matomai buvo pasirašytos, bet jis jų neskaitė. Liudytoja L. S. patvirtino, kad G. I. yra Skirmanto sutuoktinės tėvas, kurį Skirmantas atsivežė iš Rusijos ir kuris tapo akcininku. Specialisto išvadose nurodoma kad 2010-03-23 akcijų pirkimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo susijusios įmonės UAB-vės „(duomenys neskelbtini)“ naujai išleidžiamų 5366 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių emisijos kaina sutartyje nurodyta 536600 litų (dabartiniu kursu 155410,10 eurų ) apmokėdama už jas turėtu nekilnojamuoju turtu, t.y. bendrovė prarado turtą: pastatą - gamybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą- priešgaisrinį hidrantą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-konteinerinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose vykdė ūkinę komercinę veiklą. 2010-03-24 sudarė perleisto už akcijas UAB-vei „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto panaudos sutartį, šios sutarties pirmame punkte nurodant, jog panaudos davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda laikinai ir neatlygintinai valdyti, naudotis panaudos gavėjui -UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos teise valdomą ilgalaikį materialųjį turtą ir nepaisant šios sutartyje nurodytos sąlygos laikotarpiu nuo 2010-03-23 iki 2010-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė nuomininkui – UAB-vei „(duomenys neskelbtini)“ 9 PVM sąskaitas faktūras Nr. NTN 10-0001, NTN Nr. 10-0002, NTN Nr. 10-0003, NTN Nr. 10-0004, NTN Nr. 10-0005, NTN Nr. 10-0006, NTN Nr. 10-0007, NTN Nr.10-0008, NTN Nr.10-0009 už patalpų nuomą, bendrai 93316,13 litų (27026,21 eurų) sumai, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo už patalpų nuomą 84567,74 litų (24492,51 eurų) grynaisiais pinigais ir 8748,39 litų (2533,70 eurų) buvo užskaityta tarpusavio užskaitos būdu, dėl to bendrovė patyrė 93316,13 litų (27026,13 eurų) nuostolį ir sumažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Dėl to bendrovė patyrė bendrą 629976,13 litų (182453,69 eurų) nuostolį ( t.7.b.l. 42-192).
Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-262/2013). Nagrinėjamoje byloje S. S. sudaryti aukščiau aptarti sandoriai, teismo vertinimu, buvo akivaizdžiai ekonomiškai nepagrįsti, įmonės funkcionavimui kenkiantys sprendimai – nusikalstami padariniai, priežastiniu ryšiu susiję su S. S. veika, kilę ne, kaip teigia kaltinamasis, dėl ekonominės krizės, o dėl, kaip jau minėta, akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampančių, ekonomiškai nepagrįstų S. S. sandorių sudarymo, siekiant įmonės turtą perleisti tretiesiems asmenims ir tuos tikslus iš esmės pridengiant nenaudingais įmonei sandoriais. Todėl tokie jo veiksmai dėl nekilnojamojo turto pardavimo, o sekančią dieną jų išsinuomavimo, ir nuomos mokesčio mokėjimo, rodė, kad S. S. sudarė nuostolingus sandorius, ne dėl nežinojimo ar neišmanymo, o dėl to kad siekė iššvaistyti įmonės lėšas ir tai padarė. Todėl jo veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 184 str.2d., atsižvelgiant į iššvaistyto turto vertę. Pažymėtina ir tai, kad veikos kvalifikavimui reikšmės neturi kam kaltininkas perleidžia svetimą turtą ir kas su šiuo turtui vėliau atsitiko. Turto iššvaistymas gali būti atlygintinis ( pardavimas, iškeitimas) ir neatlygintinis ( dovanojimas). Nei vienas šių būdų veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Todėl tos aplinkybės kad dėl šio turto bankroto administratorius sudarė taikos sutartis, pardavė iš varžytinių ir panašiai, įtakos veikos kvalifikavimui neturi.
Dėl veikos numatytos LR BK 184 straipsnio 2 dalyje ( kailių pardavimas)
Bylos duomenimis laikotarpiu nuo 2010-06-11 iki 2010-11-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7-iose pardavimo PVM sąskaitose faktūrose įformino lengvatinių mokesčių zonoje registruotai bendrovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) 15118 vnt. kailių pardavimą už 1557939,27 litų (451210,40eurų), tačiau pastaroji už produkciją neatsiskaitė ir tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko didelės vertės turto -1557939,27 litų (451210 eurų).
Kaltinamasis S. S. kaltu neprisipažino ir teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaręs susitarimą su „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota (duomenys neskelbtini), dėl kailių pirkimo- pardavimo. Sutartyje buvo numatyti terminai, kokybės nebuvo numatyta. Kokybė buvo numatyta kailių perdavimo- priėmimo akte, kadangi jiems nebuvo galimybės atvažiuoti čia ir juos rūšiuotis, todėl produkciją išvežė į Maskvą. Ten pirkėjas turėjo priimti, išmuitinti, išrūšiuoti pagal kiekvieną poziciją, pasirašyti aktą ir atsiskaityti. Tačiau pirkėjui netiko kokybė ir atsisakė mokėti. Po to pasirašė sutartį, kad kailius galima pasiimti atgal. Apie tai jis pranešė A. G.. Už sutarties neįvykdymą sankcijų nebuvo. Jis tikėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ apmokės už prekes. „(duomenys neskelbtini)“ balanse yra kailiai, perdavimo aktas neparašytas. Nepamena ar sutartyje buvo numatytos palūkanos, baudos. Tokie kaltinamojo teiginiai, teismo vertinimu yra nelogiški, visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais ir neįtikinami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas yra sandėliuojamas Maskvoje.
Kadangi visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas: Nekilnojamas turtas, įrengimai, žaliavos ir piniginės lėšos, buvo įkeistos bankui, tai prieš sudarant sandorius buvo būtinas kreditoriaus sutikimas, tačiau sutikimas išvežti žaliavos už 1557939,27 litų (451210,40eurų) į Rusiją, gautas nebuvo ( A. G. parodymai). Specialisto išvadose nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2010-06-11 iki 2010-11-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 7 pardavimo PVM sąskaitas faktūras serija LKK Nr.009535, Nr.0009536, Nr.0009563, Nr. 0009605, Nr.0009615, Nr.0009616, Nr.0009626, kuriose įformino lengvatinių mokesčių zonoje registruotai bendrovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) 15118 vnt. kailių pardavimą už 1557939,27 litų (451210,10 eurų), tačiau pastaroji neatsiskaitė ir UAB-vei „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriams padarė 1557939,27 litų (451210,10 eurų) nuostolį. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Z. P. patvirtino, kad ji netyrė ar kailiai buvo išvežti į Rusiją ar ne. Iš turimų dokumentų negalėjo pasakyti kodėl „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė, kadangi nebuvo pateikta pirkimo pardavimo sutartis. Tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo už produkciją, pusantro milijono įmonė negavo lėšų, pripažįstama nuostoliu. Negaunant pelno ir patiriant tokį nuostolį, tai be abejo turėjo įtakos pačiam įmonės mokumui, sumažino galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Liudytojas A. G. patvirtino, kad įmonės turtas, t.y. kailiai buvo parduoti užsienio bendrovei, kuri vėliau neatsiskaitė. Ta įmonė buvo „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo registruota kažkokioje lengvatinėje mokesčių zonoje. Vienas iš didžiausių įmonės kreditorių buvo Kauno teritorinė muitinė, todėl buvo pateikti dokumentai, kad prekės buvo išvežtos ir buvo nuvežtos į Rusiją, Maskvos terminalą. Būtent šis debitorius buvo įvardintas su beveik 2500000 Lt debitorine skola. Ėmėsi priemonių išieškoti, siuntė dokumentus, raginimą įvykdyti prievolę tuo adresu kuriuo registruota „(duomenys neskelbtini)“, bet jokio atgalinio ryšio nebuvo. Susigrąžinti kailius iš Rusijos, jeigu jie yra muitinės terminale, o realiai kreditoriai mano, kad kailiai yra parduoti, tai išvis tokių galimybių nematė.
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. S. veiksmai ir elgesys neatitiko įprastų atidaus, rūpestingo, protingo asmens elgesio kriterijų, kurių reikalavo ši situacija. Jis nesudarė rašytinės kailių pardavimo pirkimo sutarties, nenumatė sutarties nevykdymo pasekmių, produkciją kaltinime nurodytu laikotarpiu išvežė į Rusiją, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko turto- žaliavos kuri buvo įkeista Ūkio bankui už gautas paskolas. Todėl teismo vertinimu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis tyčia iššvaistė svetimą turtą- už ką jis ir privalo atsakyti. Todėl jo veiksmai rodo, kad S. S. sudarė nuostolingus sandorius, ne dėl nežinojimo ar neišmanymo, o dėl to kad siekė iššvaistyti įmonės lėšas ir tai padarė. Jo veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 184 str.2d., atsižvelgiant į iššvaistyto turto vertę. Kaip minėta, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi kam kaltininkas perleidžia svetimą turtą ir kas su šiuo turtui vėliau atsitiko (supuvo, išmestas, perparduotas ir pnš.). Turto iššvaistymas gali būti atlygintinis ( pardavimas, iškeitimas) ir neatlygintinis ( dovanojimas). Nei vienas šių būdų veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Todėl tos aplinkybės, kad bankroto administratorius galėįjo parsivežti kailius iš Maskvos terminalo ir pnš. yra visiškai nereikšmingos juridiniam veikos vertinimui.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu kaltininkas iššvaistė svetimą turtą iš to paties šaltinio ir tai vienija vieninga tyčia, nusikalstama veika turi tęstinį pobūdį ir yra laikoma kad asmuo padarė ne kelis atskirus nusikaltimus ( realioji sutaptis), o vieną ( tęstinio pobūdžio). Atsižvelgiant į tai, kad visi S. S. nusikalstami veiksmai – svetimo turto iššvaistymas sekė vienas po kito, tikslas buvo tas pats – perkelti turtą iš vienos įmonės į kitas ir tokiu būdu išvengti kreditorinių reikalavimų patenkinimo, dirbtinai įmonę privedant prie bankroto, todėl sukčiavimo atvejai vertintini kaip viena tęstinė veika, kurią vienijo vieninga tyčia ir laiko prasme nebuvo veikos labai nutolusios viena nuo kitos.
Dėl bausmės.
Teismas skirdamas S. S. bausmę už padarytus nusikaltimus vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltinamajam tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir asmenybę.
S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę S. S. atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad jis padarė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pažeidė verslo tvarką. Jo padaryti nusikaltimai priskiriami: vienas sunkių nusikaltimų kategorijai, tęstinio pobūdžio ( BK 184 str. 2d.), vienas apysunkių nusikaltimų ( BK 222str.1d.) kategorijai ir vienas nusikaltimas nesunkus ( BK 209 str.). Iššvaistyto turto vertė keletą kartų viršija BK 190 straipsnyje numatytą 250 MGL dydžio sumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. praeityje neteistas; administracine tvarka baustas tačiau baustumai išnykę (T.8.b.l.133-136). Jo paties teigimu jis gyvena ir dirba Rusijoje. Bylos duomenimis S. S. yra registruotas adresu (duomenys neskelbtini) ( t.8 b.l. 128) ir turi registravęs savo vardu mezgimo įmonę nuo (duomenys neskelbtini) ( t.8.b.l. 129). Duomenų apie registravimą priklausomybės ligų centre, narkologinio kabineto įskaitoje ar kad būtų gydytas psichiatrinėje ligoninėje nėra ( t.8. b.l. 179). Už nusikaltimų numatytų BK 184 str.2d. ir BK 209 str. padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, o už veikos numatytos BK 222 str. 1d. padarymą numatytos alternatyvios bausmių rūšys. Į vertinus tai, kad už dvi nusikalstamas veikas gali būti paskirta išimtinai laisvės atėmimo bausmė ir nesant pagrindų numatytų BK 54 str.3d. ar BK 62 str. jam skirtinos už šias veikas laisvės atėmimo bausmės artimos sankcijos vidurkiui. Įvertinus tai, kad S. S. yra dirbantis ir gaunantis pajamas už veikos numatytos BK 222 str.1d. padarymą skirtina bauda. Atsižvelgtina ir į tai, jog duomenų, kad būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai nėra, tai rodo jog jis nėra likusi nusikalsti asmenybė. Atsižvelgiant į asmenybę apibūdinančias aplinkybes galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant LR BK 75 straipsnio nuostatas ir skiriant jam įpareigojimus.
BK 63 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai nustato, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. BK 63 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. BK 209 straipsnyje numatyta nusikalstama veika sudaro idealiąją sutaptį su BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, todėl paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro realiąją sutaptį, bendrintinos jas sudedant ir (BK 63 straipsnio 3 dalis) baudą vykdant atskirai su prieš tai paskirta bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p. 3 d. 6 d. nuostatomis, bausmės bendrinamos vienu etapu.
Daiktinių įrodymų, civilinio ieškinio šioje byloje nėra.
S. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina (tomas Nr. 8 , b.l. 123-127) ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str.,
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL ( 3766 eur) dydžio bauda;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems ( 3) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 3 d. 5 d. 1 p. 6 d. subendrinti paskirtas bausmes apėmimo ir sudėjimo būdu ir paskirti S. S. subendrintą galutinę bausmę laisvės atėmimą trejiems ( 3) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams bei 100 MGL ( 3766 eur) dydžio baudą jos savanorišką sumokėjimą nustatant 2 mėnesių laikotarpiui.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., S. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviem (2) metams, per šį laikotarpį įpareigojant jį dirbti ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Išaiškinti S. S., kad jeigu kaltinamasis per teismo nustatytą terminą savanoriškai nesumoka baudos, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.