- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-130-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11220-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4Žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mindaugo Šimonio, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų 16 438,25 Lt turtinę ir 20 000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.3–8). Ieškinyje nurodė, kad 2012-10-01 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-01296-12 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 149 straipsnio 1 dalyje. Ieškovui buvo pareikšti įtarimai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovui buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas. 2013-05-24 prokurorė nutarimu nutarė nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-01296-12, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalies, padarymo. Taip pat panaikino ieškovui paskirtas kardomąsias priemones. Ieškovo nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnai netinkamai pradėjo ikiteisminį tyrimą, kadangi pareiškimas apie neva padarytą nusikalstamą veiką buvo priimtas iš neblaivaus asmens, kuris vėliau ne kartą keitė parodymus, taip pat nebuvo surinkta duomenų apie tai, kad ieškovas būtų atlikęs uždraustus veiksmus, kai viso ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo nuoseklūs. 2011-06-23 Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-01003-11 pagal BK 149 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2011-06-22 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) trys nepažįstami vyriškiai išžagino R. B.. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovui buvo pareikštas įtarimas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir BK 150 straipsnio 3 dalį. Taip pat jam buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas. 2014-04-02 prokurorė nutarimu nutarė nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 65-1-01003-11 ieškovo atžvilgiu, nesant jo veiksmuose nusikaltimų numatytų BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje požymių. Taip pat panaikino ieškovui paskirtas kardomąsias priemones. Ieškovas viso ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad su minėtu nusikaltimu nėra susijęs, jo neatpažino nukentėjusioji. Kadangi jokių kitų duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebuvo surinkę, ieškovo nuomone jo atžvilgiu vykdyti veiksmai negali būti laikomi teisėtais, pagrįstais, rūpestingais ir atidžiais. Ieškovas nurodė, kad dėl tokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pirmasis ikiteisminis tyrimas užtruko beveik 9 mėnesius, per tą laikotarpį ieškovas daug kartų prašė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kad grąžintų jo paimtus dokumentus, tačiau nei vienas prašymas nebuvo tenkintas. Per tą laiką ieškovas turėjo galimybę išvykti į Norvegiją užsidirbti pinigų, tačiau neturėdamas dokumentų ir būdamas įpareigotas registruotis policijoje, išvykti negalėjo. Dėl antrojo ikiteisminio tyrimo neteko garantuoto darbo Norvegijoje, už kurį būtų gavęs 16 200 Lt. Taip pat jam teko susimokėti už kelto bilietą 238,25 Lt. Dėl minėtų dviejų ikiteisminių tyrimų, kurie truko apie 1 metus ir devynis mėnesius ieškovo gyvenimo kokybė buvo labai suprastėjusi, jis nebenorėjo bendrauti su draugais, tapo uždaras, pradėjo nepasitikėti žmonėmis, jo socialinis gyvenimas bei dvasinis pasaulis buvo sugniuždyti, jautė nerimą ir nemigą. Visi šie veiksmai ieškovui sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, išgyvenimus dėl ateities.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l.115–124).
Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 65-1-01003-11pareigūnai, turėdami įstatyminę pareigą tinkamai taikyti įstatymus šio tyrimo metu aplaidžiai vertino duomenis, kas reiškia vykdydami jiems išimtinai įstatymų numatytas funkcijas nevykdė BPK 1 straipsnio, 2 straipsnio nuostatų - tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas. Teismas nurodė, jog ieškovas, teigdamas, kad jo atžvilgiu vykdyti pareigūnų veiksmai negali būti laikomi teisėtais, pagrįstais, rūpestingais ir atidžiais nenurodė nė vieno BPK straipsnio, kuris buvo pažeistas jo atžvilgiu atliekant procesinius veiksmus ir priimant procesinius sprendimus, nepateikė jokių įrodymų ir neargumentavo savo nurodytos aplinkybės apie netinkamą nusikalstamos veikos kvalifikaciją. Nepagrįstu teismas laikė ieškovo argumentą, jog jam pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas vadovaujantis tik vieninteliu įrodymu - netoli nusikaltimo vietos rasta nuorūka ant kurios, atlikus tyrimus nustatyta, kad ant jos rasti biologiniai pėdsakai sutapo su A. V. genotipu DNR. Teismas nurodė, jog susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad ieškovui pranešimas apie įtarimą įteiktas po to, kai 2014-01-22 nukentėjusioji R. B. atpažino L. B., kaip asmenį, kuris ją 2011-06-22 išprievartavo, kaip tikėtina, įvertinus tai, kad šiam asmeniui, kaip ir jo draugui A. V., buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 2dalyje prieš tai vykusiame ikiteisminiame tyrime Nr. 26-1-01296-12, kas reiškė, kad šie asmenys yra susiję. Teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija leido daryti išvadą, kad ieškovas galimai įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pranešti apie įtarimą. Teismui nustačius, kad šiame ikiteisminiame tyrime įtarimas padarius nusikaltimą buvo pareikštas pagrįstai, sprendė, kad pagrįstai ieškovui buvo paskirtos ir kardomosios priemonės. Teismas nustatė, kad baudžiamasis procesas baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01003-11 ieškovo atžvilgiu truko nuo 2014-01-28 iki 2014-04-02, t.y. du mėnesius ir 6 dienas. Šiuo laikotarpiu ikiteisminis tyrimas vyko intensyviai ir, teismo nuomone, ne per ilgai. Tai, kad pranešimo apie įtarimą ieškovui pareiškimas ir paskirtos kardomosios priemonės beveik sutapo su laiku, kai ieškovas turėjo pasirašyti sutartį dėl darbo Norvegijoje ir išvykti dirbti, teismas laikė atsitiktine aplinkybe, tačiau nesietina su neteisėtais (priimtais pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką) pareigūnų veiksmais, dėl ko atsiranda valstybės pareiga atlyginti žalą. Šiuo atveju teismas vertino ir tai, kad ieškovas sutartį dėl darbo Norvegijoje pasirašė po to, kai jam buvo paskirtos kardomosios priemonės ir dėl to jam buvo nupirktas kelto bilietas. Be to, ieškovas neprašė leidimo laikinai išvykti, kas reiškia, šio klausimo pareigūnai galintys priimti sprendimą, nenagrinėjo. Teismui nekonstatavus nepagrįsto procesinio delsimo - uždelsto ar neefektyvaus ikiteisminio tyrimo, ieškovui neinformavus ikiteisminio tyrimo pareigūnų apie suplanuotą išvykimą dirbti ir neprašius leidimo išvykti, jo patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio suvaržymus teismas laikė pateisinamais. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė jo teisių pažeidimo – pareigūnų kliudymo išvykimui dirbti, taip pat ir pagrindo turtinei žalai atlyginti, nes jo nurodytos aplinkybės dėl patirtų nuostolių neturi priežastinio ryšio su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais.
Teismo nuomone, ikiteisminiam tyrimui Nr. 26-1-01296-12 pradėti, pranešimui apie įtarimą įteikti ir kardomosioms priemonėms paskirti faktinių duomenų pakako. Teismas vertindamas ieškovo argumentą, jog prieš jį nepagrįstai buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas pažymėjo, kad nukentėjusiąja pripažinta L. M. į policiją kreipėsi iš karto po to, kai jai pavyko ištrūkti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y . iš ten, kur jos pareiškimu ji buvo sumušta ir išžaginta. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog 2012-10-01 apie 02. 23 val. Dainavos policijos komisariate buvo gautas LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyriaus darbuotojos telefoninis pranešimas, kad GMP į minėtą gydymo įstaigą iš Dainavos policijos komisariato pristatė pil. L. M., kuri medikams paaiškino, kad ją adresu (duomenys neskelbtini) sumušė ir išžagino pažįstamas. Pareiškimas - protokolas Dainavos policijos komisariate L. M. surašytas 2012-10-01 05. 12 val. Iš ikiteisminiame tyrime esančių dokumentų nėra duomenų, kad nukentėjusiajai buvo tikrintas girtumas, tačiau akivaizdu, kad pareiškimas protokolas policijos komisariate surašytas praėjus beveik 6 valandoms nuo jos išvykimo iš įvykio vietos. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiosios sumušimai buvo akivaizdūs, jai padaryti sužalojimai tą pačią naktį buvo nustatyti ligoninėje, tą pačią dieną buvo apžiūrėta įvykio vieta, o iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir vaizdinės medžiagos akivaizdu, jog šie įrodymai pagrįstai leido įtarti vykus nusikalstamą veiką nurodytame bute. Teismas sprendė, kad nebuvo pažeisti BPK 2 straipsnio ir 166 straipsnio reikalavimai, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai ir operatyviai, todėl atsakovo argumentą dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo pradėjimo atmetė, kaip teisiškai nepagrįstą. Teismas taip pat atmetė kaip neįrodytą ir niekuo nepagrįstą ieškovo argumentą, jog šio ikiteisminio tyrimo metu jis turėjo galimybę išvykti į Norvegiją užsidirbti pinigų, tačiau neturėdamas dokumentų ir būdamas įpareigotas registruotis policijos nuovadoje, išvykti negalėjo. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių įrodymų, galinčių pagrįsti šią ieškovo nurodytą aplinkybę. Teismas konstatavo, kad ieškovas šioje byloje neįrodė bylą tyrusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo patirtos žalos ir atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. Nr. 65-1-01003-11, todėl sprendė, kad valstybei neatsirado pareiga atlyginti ieškovo nurodomą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas (b. l. 129–133) prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovų 4 760 Eur turtinės ir 5 792,40 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas turėtų pagrįsti konkrečių pareigūnų veiksmų neteisėtumą, nurodant konkrečius BPK straipsnius, kuriuos jie pažeidė ir kaip tas pažeidimas pasireiškė, kadangi civilinei atsakomybei taikyti pakanka nustatyti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti pareigūnams nevykdžius bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
2. Nei viename ikiteisminiame tyrime nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad yra poreikis ir būtinybė skirti kardomąsias priemones ieškovo atžvilgiu. Kardomosios priemonės skyrimas nėra imperatyviai nustatytas t. y . jos gali būti skiriamos arba ne. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, kai ieškovo atveju tai buvo daroma tik nustačius ieškovo DNR ant nuorūkos, kuri buvo rasta net ne nusikaltimo vietoje. Duomenų, kad ieškovas galėtų trukdyti ikiteisminiam tyrimui ar vengtų dalyvauti, nebuvo, todėl skirti ieškovui kardomąsias priemones nebuvo poreikio, o jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas nusprendė, kad kardomąsias priemones skirti būtina, tokiu atveju turi atsakyti už savo priimto sprendimo pasekmes.
3. Ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas netinkamai, nukentėjusioji ieškovo nei iš nuotraukos, nei ikiteisminio tyrimo institucijoje nepažino, tačiau ir toliau neturėdami jokių objektyvių duomenų ikiteisminio tyrimo pareigūnai, dėl ieškovo dalyvavimo nusikaltime, toliau klausėsi telefoninių pokalbių ir taikė kardomąsias priemones. Taigi akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, ieškovas prarado pelningą darbo pasiūlymą Norvegijoje ir dėl to patyrė žalą.
4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jeigu ieškovas būtų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo institucijas su prašymu laikinai išvykti, tokį leidimą būtų gavęs. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo duomenis apie tai, kad ieškovas planuoja išvykti, kadangi klausėsi ieškovo telefoninių pokalbių. Taip pat ieškovas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo institucijos į ieškovo prašymus visiškai nereagavo.
5. Teismas nagrinėdamas bylą neteisingai atliko įrodymų tyrimą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrime Nr. 26-1-01296-12 nėra duomenų apie nukentėjusiosios neblaivumą, tačiau nurodyto ikiteisminio tyrimo bylos 1-43 puslapyje nurodyta, kad L. M. 2012-10-01 01:41 val. buvo nustatytas 3,23 promilių girtumas, tačiau ji tą pačią dieną 05:30 val. pateikė pareiškimą ir pagal jį ieškovui buvo pareikštas įtarimas ir paskirtos kardomosios priemonės. Taip pat teismas nevertino, kad abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose nukentėjusiosios keitė savo parodymus kelis kartus, įvykio aplinkybes aiškino skirtingai. Taip pat ikiteisminiame tyrime Nr. 26-1-01296-12 pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G2560/12 (02) medžiagoje nustatyta, kad lytiniuose organuose sužalojimų nėra. 2012-10-03 buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios telefonas, kuriame rastos „sms“ žinutės patvirtino, kad nukentėjusioji pareiškime ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė netiesą, liudytoja J. B. nurodė, kad nukentėjusioji linkusi meluoti. Taigi, visų įrodymų visuma, kuri buvo ikiteisminiuose tyrimuose patvirtina, kad kardomosios priemonės buvo paskirtos nepagrįstai.
5. Byloje nebuvo vertinti ieškovo paaiškinimai, taip pat neatsižvelgta į ieškovo pateiktus faktus dėl patirtos neturtinės žalos, teismas nepasisakė dėl daugumos ieškovo nurodytų faktų, taip pat nenurodė, kodėl buvo atmestas reikalavimas priteisti neturtinę žalą, todėl teismas iš esmės priimdamas sprendimą netinkamai jį motyvavo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 136–139) atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas nustatyta tvarka, todėl pareigūnai gavę informaciją apie nusikalstamą veiką teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Vien faktas, jog ieškovas mano, kad jam nepagrįstai buvo taikytos kardomosios priemonės nepagrindžia ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumo.
2. Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
3. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kad nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienų arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvimo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėti, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas Turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 142–145) atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prašė apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas rėmėsi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, tačiau nenurodė nė vieno neteisėto veiksmo pagrįsto BPK ar kitų teisės aktų nuostatomis. Ieškovui pagrįstai buvo pateiktas įtarimas ir ieškovo argumentas, jog jam pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas vadovaujantis tik vieninteliu įrodymu - netoli nusikaltimo vietos rasta nuorūka ant kurios, atlikus tyrimus nustatyta, kad ant jos rasti biologiniai pėdsakai sutapo su ieškovo genotipu DNR, nėra pagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija leido daryti išvadą, kad ieškovas galimai įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pranešti apie įtarimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovas klaidingai nurodo ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu atlikimo laiką. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti jog ieškovas šiuo atveju nurodo ikiteisminį tyrimą Nr. 65-1-01003-11. Tačiau šis ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu truko ne 9 mėnesius, o 2 mėnesius ir 6 dienas.
3.Teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra švelniausia kardomoji priemonė, ji nesusijusi su laisvės atėmimu, be to, paskirtos kardomosios priemonės neužkirto ieškovui galimybės dirbti Lietuvoje ar kitaip gyventi socialiai aktyvų gyvenimą. Ieškovas abiejų ikiteisminių tyrimų metu, negana to kad neprašė pakeisti ar panaikinti kardomųjų priemonių, jų paskyrimo neskundė, bet ir elgėsi taip, kas leido pagrįstai manyti, jog jis gali bėgti nuo ikiteisminio tyrimo ir taip trukdyti jo atlikimą.
4. Pagal LR baudžiamojo proceso nuostatas ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas prieš asmenį, jis pradedamas paaiškėjus nusikalstamos veikos faktui ir atliekamas tam, kad būtų išsiaiškinta ar buvo padaryta nusikalstama veika, kas ją padarė, taip pat nustatytos kitos aplinkybės turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Nepriklausomai nuo to, kad L. M. 2012-10-01 01.41 val. buvo nustatytas girtumas, tačiau nukentėjusiosios sumušimai buvo akivaizdūs, jai padaryti sužalojimai tą pačią naktį buvo nustatyti ligoninėje, tą pačią dieną buvo apžiūrėta įvykio vieta, o iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir vaizdinės medžiagos akivaizdu, jog šie įrodymai pagrįstai leido įtarti vykus nusikalstamą veiką nurodytame bute. Todėl teigti jog ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai nėra jokio teisinio pagrindo.
5. Pagal susiformavusią teismų praktiką nekonstatavus pareigūnų veiksmų neteisėtumo dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų teismui pasisakyti nėra būtinybės, todėl teismas teisingai ir pakankamai motyvavo, jog ieškovas šioje byloje neįrodė bylą tyrusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo patirtos žalos ir pareigūnų veiksmų, valstybei neatsirado pareiga atlyginti ieškovo nurodomą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad 2012-10-01 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-01296-12 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 149 straipsnio 1 dalyje dėl išžaginimo. Ieškovui 2012 m. spalio 2 d. buvo pareikšti įtarimai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 2 dalyje. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matosi, kad ieškovas apklausiamas įtariamuoju neneigė, kad turėjo lytinius santykius su nukentėjusiąja , tačiau nurodė, kad viskas vyko abipusiu sutikimu, fizinio smurto tam, kad palaužtų nukentėjusiosios valią nenaudojo. A. V. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais 2012-10-03 buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimas. 2013-05-24 prokurorė nutarimu nutarė nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-01296-12, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 2 dalyje, padarymo, taip pat panaikino ieškovui paskirtas kardomąsias priemones.
2011-06-23 Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-01003-11 pagal BK 149 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2011-06-22 apie 20 val. (duomenys neskelbtini)“ trys nepažįstami vyriškiai išžagino nepilnametę. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusioji su ją žaginusiu vaikinu susitiko Šatijų sodų sustojime, Lapių kaime, Kauno rajone, kur vaikinai sustojime, vartojo alkoholinius gėrimus. Todėl siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis bei surasti jų biologinius pėdsakus, 2011-06-23 buvo apžiūrėta ir vieta, kurioje nukentėjusioji susitiko su ją žaginusiu vaikinu. Kadangi nukentėjusioji nurodė, kad vaikinai rūkė, todėl įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtos rastos 4 cigarečių nuorūkos. 2013-06-19 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centras ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus informavo, kad 2011-06-23 įvykio vietoje ant cigarečių nuorūkų rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas DNR registre sutapo su A. V. genotipu. Esamų duomenų pagrindu A. V. 2014 m. sausio 28d. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. dėl bendrininkavimo išžaginant ir seksualiai prievartaujant nepilnametę, taip pat jam 2014 m. sausio 30 d. nutarimais buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas. 2014-04-02 prokurorė nutarimu nutarė nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 65-1-01003-11 ieškovo atžvilgiu, nesant jo veiksmuose nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje požymių, panaikino ieškovui paskirtas kardomąsias priemones.
Byloje kilo ginčas dėl valstybės pareigos atlyginti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų.
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Dėl tokią atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo ne kartą pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi valstybės pareiga atlyginti žalą ir ją patyrusio asmens teisė į žalos atlyginimą atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, t. y. civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Todėl apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovas neturėjo pagrįsti ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumo teisėjų kolegija atmeta ir laiko nepagrįstais, nesudarančiais pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti pareigūnams nevykdžius bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl nepagrįsta laiko teismo išvadą, kad jis turėjo pateikti įrodymus kuo tai pasireiškė. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 str. 1 d., BPK 2 str.). Tačiau ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-4/2014; kt.). Ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėta veika vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka ar išteisinimu. Tyrimo pabaigimo faktas, nepriimant apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio, o jį nutraukus savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme nustatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. Pareigūnų procesinių veiksmų ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2007). Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų bei pareigūnų veiksmų nevykdžius bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai procesinį sprendimą ribojantį asmens teises turėtų priimti tik tada, kai būna surinkę pakankamai duomenų apie asmens kaltę.
Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovui nebuvo jokio pagrindo pareikšti įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01003-11 bei taikyti jam tam tikrus ribojimus skiriant kardomąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo įteiktas po to, kai nukentėjusioji atpažino L. B., kaip asmenį, kuris ją 2011-06-22 išprievartavo, įvertinus ir tai, kad šiam asmeniui, kaip ir jo draugui A. V. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 2 d. prieš tai vykusiame ikiteisminiame tyrime Nr. 26-1-041296-12, kas reiškė, kad šie asmenys susiję. Ikiteisminio tyrimo duomenys (DNR tyrimas, L. B. atpažinimo protokolas), pagrįstai leido įtarti, kad ieškovas galėjo padaryti nusikalstamą veiką, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui pranešimas apie įtarimą dėl nukentėjusiosios išžaginimo buvo įteiktas pagrįstai.
Nepriklausomai nuo to, kad nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-01296-12 2012-10-01 01.41 buvo nustatytas girtumas, tačiau jai tą pačią naktį nustačius padarytus kūno sužalojimus, apžiūrėjus nukentėjusios nurodytą įvykio vietą ikiteisminio tyrimo pareigūnams leido įtarti įvykus nusikalstamai veikai. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai.
LR BPK 119 str. įtvirtinta galimybė skirti kardomąsias priemones siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi, kardomosios priemonės tikslas yra užtikrinti asmens dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos išnagrinėjimą.
A. V. tiek baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-01296-12, tiek baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01003-11 buvo įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu. Jam abiejose baudžiamosiose bylose, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, buvo paskirtos pakankamai švelnios kardomosios priemonės. Kardomųjų priemonių pagrindas yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip esantys faktai ar informacija, kurie yra pakankami išvadai, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką. Tiek vienoje baudžiamojoje byloje, tiek kitoje tokie faktai buvo pakankami. Nutarimai dėl kardomųjų priemonių paskyrimo nebuvo skundžiami, nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar leidimo išvykti gavimo.
Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad ieškovas po to, kai 2014-01-28 jam buvo pranešta apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01003-11 ir buvo skirtos kardomosios priemonės, 2014-02-05 pasirašė darbo sutartį su Global Europex Corporation LLP ir Norvegų organizacija, pagal kurią turėjo išvykti dirbti laikotarpiu 2014-02-10 – 2014-04-01, o taip pat nesilaikė jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje, nepateikė LR piliečio paso. Gavus duomenų, kad ieškovas rengiasi pažeisti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, buvo nutarta jo namuose atlikti kratą tikslu paimti LR piliečio pasą. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo metu ieškovui A. V. paskirtų kardomųjų priemonių neteisėtumo. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01003-11 apelianto atžvilgiu truko 2 mėnesius ir 6 dienas, todėl taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad tyrimas baudžiamojoje byloje vyko pernelyg ilgai.
Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su tariamai neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui byloje, nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir remdamasis bylos medžiaga pagrįstai nustatė, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nepagrindė reikalaujamos priteisti turtinės ir neturtinės žalos, todėl pagrįstai apelianto ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.