Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Pranytė - Zalieckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. B. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl kardomosios priemonės – namų arešto įskaitymo į paskirtą bausmę, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu O. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, kurį O. B. išbuvo laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2012 m. balandžio 24 d. bei bausmė, atlikta pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį.

Klaipėdos apygardos teisme 2017 m. kovo 23 d. gautas nuteistojo O. B. prašymas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti kardomosios priemonės – namų arešto, taikyto 2012-04-24 – 2013-07-15 laiką, pagal BK 65 straipsnio 1 dalį, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Įskaitant į bausmės laiką jam taikytos kardomosios priemonės – namų arešto laiką, vieną namų arešto dieną prilyginti ½ laisvės atėmimo dienos.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi nuteistojo O. B. prašymą atmetė. Nutartyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu į O. B. paskirtą bausmę buvo įskaitytas kardomojo kalinimo laikas. Taip pat nurodė, kad BK 65 straipsnyje numatytos bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės, O. B. paskirtas namų arėtas yra kardomoji priemonė, o ne bausmė, todėl O. B. namų arešte išbūtą laiką įskaityti į jam paskirtos bausmės laiką nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis O. B. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį ir į Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę įskaityti kardomosios priemonės – namų arešto laiką nuo 2012 m. balandžio 24 iki 2013 m. liepos 15 d., dvi namų arešto dienas prilyginant vienai kardomojo kalinimo (suėmimo) dienai. Skunde nurodo, kad tiek kardomoji priemonė – suėmimas, tiek ir namų areštas atima galimybę laisvai judėti, dirbti.

Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo O. B. prašymas į paskirtą bausmę įskaityti kardomosios priemonės – namų arešto laiką, yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos Respublikos baudžiamajame ir baudžiamojo proceso įstatymuose nustatytas baigtinis sąrašas procesinės prievartos priemonių, kurios įskaitomos į paskirtos bausmės laiką. Pagal BK 66 straipsnį, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles. Taip pat į suėmimo ir bausmės laiką įskaitomos procesinės prievartos priemonės - laikinas sulaikymas bei atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis). Nurodytas įstatyminis reglamentavimas reiškia tai, kad į paskirtos bausmės laiką gali būti įskaitytos tik tokios kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės, kurių įskaitymas tiesiogiai numatytas įstatyme.

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu į nuteistajam O. B. paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2012 m. balandžio 24 d. išbūtą laiką.

Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi O. B. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista namų areštu bei dokumentų paėmimu. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu šias kardomąsias priemones paliko galioti iki nuosprendis įsiteisės. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad kardomoji priemonė – namų areštas taip pat ribojo jo laisves, tačiau kaip jau minėta, nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymai nenumato teisinės galimybės į paskirtą bausmės laiką įskaičiuoti namų arešte išbūtą laiką, todėl nuteistojo prašymu įskaityti į paskirtą bausmę kardomosios priemonės – namų arešto laiką, nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, nors kardomoji priemonė – namų areštas yra antra pagal griežtumą kardomoji priemonė, ja nustatomi įpareigojimai asmeniui, kurių jis privalo laikytis, tačiau ši kardomoji priemonė nėra susijusi laisvės atėmimu, ji apima situaciją, kai asmens laisvė tik ribojama, t. y. asmens laisvių apribojimai nėra tokie, kuriuos patiria asmenys, esantys kardomojo kalinimo (suėmimo) vietose. Namų arešto sąlygos O. B. sukėlė tik suvaržymus, kurie laikytini tik jo laisvių apribojimais, o į paskirtą bausmę įskaitant kardomąjį kalinimą (suėmimą) yra įskaitomas laikas, kuriam realiai buvo apribota asmens laisvė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas nuteistojo O. B. prašymą dėl kardomosios priemonės – namų arešto įskaitymo į paskirtą bausmę atmetė pagrįstai, todėl nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Teisėja, vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo O. B. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.