Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-29 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolio G. B. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ ,,Turto bankas“, UAB ,,Vilniaus energija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis G. B. kreipėsi į teismą prašydamas vykdymo procese Nr. 00440/15/00849 pakeisti pradinį skolininką A. R. į naują skolininkę, t. y. A. R. teisių perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ ,,Turto bankas“. Nurodė, kad vykdo 1 134,33 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko A. R. išieškotojos UAB „Vilniaus energija“ naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-44599-798/2014. Skolininkas A. R. 2016 m. balandžio 1 d. mirė, palikimą po jo mirties priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ ,,Turto bankas“.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-29 nutartimi nutarė tenkinti pareiškėjo antstolio G. B. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0040/15/00849 skolininką A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ ,,Turto bankas“ (juridinio asmens kodas 112021042).Teismas atsižvelgęs į tai, kad skolininkas A. R. 2016-04-01 mirė, o VĮ „Turto bankas“ 2017-02-13 priėmė palikėjo turtą, taip pat, jog antstolis 2017-03-01 patvarkymu dėl informacijos pateikimo informavo įpėdinį apie vykdomą išieškojimą, taigi palikimą priėmęs asmuo yra tinkamai informuotas apie palikėjo skolas, vykdymo procese mirusį skolininką A. R. pakeitė į naują skolininkę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentas:Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatytais būdais ir terminais. Kasacinis teismas 2014-04-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 573-578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad vien tai, jog antstolis vykdo išieškojimą, o mirusiojo palikimą priėmė valstybė, jau yra pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese į Lietuvos Respubliką. Kasacinis teismas 2016-03-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Duomenų apie mirusiojo A. R. turto areštą išieškotojo UAB „Vilniaus energijai“ naudai Turto areštų registre nėra.Nagrinėjamu atveju, turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas arba pranešimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2016-07-01. To paties straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditoriams reikalavimui pareikšti nėra praleistas, tačiau pareiškėjas ar pats kreditorius neteikia prašymo teismui atnaujinti minėtą terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nenurodo termino praleidimo priežasčių.Antstolis G. B. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-29 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad skolininkas A. R. mirė 2016-04-01, Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, palikimą priėmė 2017-02-13. Antstolis 2017-03-01 apeliantui išsiuntė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, taigi šiuo patvarkymu apeliantas buvo informuotas apie antstolio G. B. kontoroje vykdomas bylas, kuriose skolininkas A. R.. Patvarkymą apeliantas priėmė 2017-03-07. Be to, 2017-03-30 turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0040/15/00849 buvo uždėtas areštas ant skolininkui priklausančio turto. Visus procesinius veiksmus antstolis atliko, nepraleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 3 mėnesių termino.Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-29 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad tinkamu pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas ir kreditorinių reikalavimų pareiškimas palikimo atsiradimo vietos notarui – kreditorius UAB „Vilniaus energija“ nepraleisdamas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, dar 2016-06-29 pranešimu, kuriame nurodė/išdėstė visą palikėjo A. R. skolą bendrovei, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Pažymi, jog informacija palikimo vietos atsiradimo notarui buvo pateikta nesuėjus CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytiems terminams, todėl kreditoriaus reikalavimai gali būti įgyvendinti, nes materialinis teisių ir pareigų perėmimas tarp išieškotojo ir naujų skolininkų yra įvykęs, o tai sudaro prielaidas mirusį skolininką A. R. pakeisti nauju skolininku.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – Vilniaus miesto 4-am notarų biurui adresuotą 2016-06-29 raštą dėl informacijos suteikimo, kuriuo per notarų biurą informavo A. R. įpėdinius apie 2 943,90 Eur skolą bendrovei. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ nemotyvavo pateikto įrodymo priėmimo būtinumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pateiktas įrodymas gali būti reikšmingas vertinant atskirojo skundo argumentus ir skundžiamos nutarties pagrįstumą, priima su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą įrodymą.Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-03-29 nutartimi nutarė vykdomojoje byloje pakeisti mirusįjį skolininką nauju skolininku – Lietuvos Respublika.Byloje nustatyta, kad antstolis G. B. vykdo 1 134,33 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko A. R. išieškotojos UAB „Vilniaus energija“ naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-44599-798/2014 (b. l. 3). Skolininkas A. R. mirė 2016 m. balandžio 1 d. (b. l. 4). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2016-07-01. Mirusiojo A. R. palikimą 2017-02-13 priėmė Lietuvos Respublika, kuriai taip pat išduotas ir palikimo priėmimo valstybei liudijimas. Iš byloje pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad antstolis G. B. 2017-03-01 patvarkymu dėl informacijos pateikimo informavo VĮ Turto banką apie skolininko atžvilgiu pradėtas vykdomąsias bylas. Patvarkymą apeliantas gavo 2017-03-07. Antstolis G. B., vadovaudamasis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusia CPK 596 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą su pareiškimu vykdymo procese pakeisti skolininką A. R. jo palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis antstolio pareiškimas pagrįstas. Siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu (nagrinėjamam ginčui aktuali CPK 596 straipsnio redakcija), būtina įrodyti, jog kreditorius informavo įpėdinius apie turimą reikalavimą. Speciali tvarka kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, nustatyta CK 5.63 straipsnyje. Pareiškimas dėl procesinių teisių perėmimo, tame tarpe ir vykdymo procese, gali būti tenkinamas tik nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams pareiškė reikalavimus. 3 mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali atnaujinti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino. Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-533/2011; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Todėl sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.Iš antstolio pateikto 2017-03-30 Turto arešto akto matyti, kad areštas skolininkui A. R. priklausančiam turtui išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai pritaikytas tik 2017-03-30. Tačiau kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui išieškotojo UAB „Vilniaus energijos“ pateikto 2016-06-29 pranešimo, kreditorius UAB „Vilniaus energija“, nepraleisdamas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, dar 2016-06-29 kreipėsi į palikėjo A. R. palikimo atsiradimo vietos notarą – Vilniaus miesto 4-ąjį notarų biurą, t. y. po skolininko mirties išieškotojas per trijų mėnesių terminą informavo palikimo vietos atsiradimo notarą apie vykdomojo dokumento pagrindu vykdomą išieškojimą UAB „Vilniaus energija“ naudai. Kasacinis teismas, spręsdamas kreditoriaus reikalavimo pateikimo klausimą yra pažymėjęs, jog būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir aplinkybę, jog kreditorius UAB „Vilniaus energija“ nepraleisdamas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino 2016-06-29 pranešimu, kuriame išdėstė visą palikėjo įsiskolinimą bendrovei, kreipėsi palikimo atsiradimo vietos notarą, konstatuotina, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinis (valstybė) nebūtų buvęs tinkamai informuotas apie skolos išieškojimą iš mirusio skolininko. Todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir nesiaiškino, ar šiuo atveju buvo laikytasi CK 5.63 straipsnio reikalavimų, pakeisdamas skolininką vykdymo procese, iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ reikalavimas yra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas atmeta suinteresuoto asmens argumentus, susijusius su CK 5.63 straipsnio nesilaikymu.Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė vykdymo procesą reglamentuojančias normas, todėl suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį.