Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Dalia Kvederavičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Alytus“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos medžiaga nustatyta, kad pastato (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė, kuri prižiūrėjo jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektą (nagrinėjamu atveju – bendrojo naudojimo lietaus kanalizacijos stovą). Draudikas Compensa Vienna Insurance Group UADB ir draudėjas A. J. 2016 m. spalio 31 d. sudarė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), turto draudimą Serija 19056 Nr. 9073037 nuo gaisro ir gamtinių jėgų, nuo kitų rizikų, bendrosios civilinės atsakomybės draudimą. A. J. 2017 m. birželio 29 d. informavo ieškovę, kad 2017 m. birželio 29 d. apie 6.40 val. koridoriuje bėgo vanduo nuo lubų, taip pat apie įvykį informavo atsakovę. Pranešime apie įvykį atsakingu už padarytą žalą A. J. nurodė UAB „Alytaus būstas“. Ieškovės ekspertas (vardas pavardė neįskaitomi), dalyvaujant A. J. ir R. M., 2017 m. birželio 30 d. surašė apžiūros aktą, nustatė turto apgadinimus, nurodė, kad butas buvo užlietas iš bendrojo naudojimo lietaus kanalizacijos nuotekų stovo. Draudimo kompanijos įgaliota nepriklausomų turto vertintojų įmonė UAB „SMART CLAIMS“ sudarė lokalinę sąmatą - 526,55 Eur, 60,00 Eur išskaita, 466,55 Eur išmoka. Ieškovė 2017 m. liepos 21 d. apskaičiavo draudimo išmoką Nr. 9043317-1 / EM782 – nuostolio suma 526,55 Eur, draudimo sutartyje nustatyta išskaita (suma, kurią atlygina pats draudėjas) 60,00 Eur, apskaičiuota draudimo išmoka 466,55 Eur. Ieškovė 2017 m. liepos 25 d. draudimo išmoką pervedė į A. J. sąskaitą. Ieškovė 2017 m. gruodžio 18 d. surašė pretenziją Nr. 2068R-17, pasiūlė atsakovei žalos atlyginimą sumokėti geruoju, nustatė terminą. Turto žalų grupės ekspertas K. M. 2020 m. kovo 6 d. paskaičiavo nusidėvėjimą: įvykio data 2017 m., remonto data 2015 m., nusidėvėjimo norma 0,8 x 2 = 1,6 %, medžiagos 124,51 x 1,6 % = 1,99 Eur.

Dėl ieškinio dalies atsisakymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

Ieškovė teikė ieškinį dėl 466,55 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė pateikė atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 1,99 Eur žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovės teismui pateiktas ieškinio dalyje dėl 1,99 Eur žalos atlyginimo priteisimo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei interesų. Ieškovei žinomos ieškinio dalyje dėl 1,99 Eur žalos atlyginimo priteisimo atsisakymo pasekmės. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės ieškinio dalies dėl 1,99 Eur žalos atlyginimo priteisimo atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinės atsakomybės.

Atsakovė nurodo, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų, jog žala patirta būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip ir nepateikia įrodymų ir nepagrindžia CK numatytų pagrindinių sąlygų kilti atsakovės civilinei atsakomybei t. y. nepagrindžia ir neįrodo neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos.

Administratoriaus pareigos numatytos įvykio metu galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintuose nuostatuose „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“.

Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis). Ginčo byloje nėra, jog atsakovė UAB „Mano Būstas Alytus“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje Nr. 3K-7-57/2014 byloje yra išaiškinęs, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, nenustatinėjant neteisėtų statinio valdytojo veiksmų ir kaltės. Minėta teismo nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų.

STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 6 priede Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąraše įtraukti 1.1. Bendrojo pobūdžio organizaciniai ir tvarkomieji darbai: 1.1.8. stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra (stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, plokščių stogų prijungimų prie vertikalių paviršių sandarinimas, įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas, ant stogo susikaupusių šiukšlių, vandens, sniego ir varveklių šalinimas);

Nagrinėjamu atveju apdraustas butas buvo užlietas dėl užsikišusio bendrojo naudojimo lietaus kanalizacijos nuotekų stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Įrodymų, kaip atsakovė prižiūrėjo lietaus kanalizacijos nuotekų stovų būklę, kokius veiksmus atliko, ar teikė gyventojams informaciją apie vamzdynų būklę, byloje nėra. Atsakovė teisme jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė, todėl darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip administratoriaus pareigas tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo inžinerines sistemas, dėl ko 2017 m. birželio 29 d. dėl užsikišusio bendrojo naudojimo lietaus kanalizacijos nuotekų stovo A. J. priklausančiam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala.

Vertindamas nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo lietaus kanalizacijos nuotekų stovo, nenustatė ir nepašalino defekto. Teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo lietaus kanalizacijos nuotekų stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei A. J. atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Įvertinus nustatytas aplinkybes, ieškinys dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą tenkintinas.

Dėl žalos dydžio.

Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė žalos skaičiuotės, netinkamai apskaičiavo žalos dydį, nes neįvertino objekto būklės. Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad ieškovė pateikė lokalinę sąmatą, kuri yra išsami, suprantama ir pagrįsta (CPK 177 straipsnis). Atsakovė šioje sąmatoje nurodytų skaičiavimų nepaneigė. Taip pat bylos nagrinėjimo metu ieškovė paskaičiavo namo nusidėvėjimą ir atsisakė ieškinio dalyje dėl 1,99 Eur žalos atlyginimo priteisimo, todėl plačiau teismas šiuo klausimu nepasisako (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad 464,56 Eur žalos dydis pagrįstas.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad ieškovė už pareikštus reikalavimus yra sumokėjusi 15,00 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į. k. 304080146, ieškinio dėl 1,99 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB „Mano Būstas Alytus“, į. k. 304175726, atsisakymą.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-891-292/2020 pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Alytus“ dalyje dėl 1,99 Eur žalos atlygimo priteisimo.

Tenkinti ieškinį visiškai kitoje dalyje.

Priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Alytus“, į. k. 304175726, 464,56 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 15,00 Eur žyminį mokestį ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į. k. 304080146.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.