- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- 1-870-836/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34869-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- D. D., D. G., R. K.
- Nukentėjusysis
- P. Š.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu;
D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu;
R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. D., D. G. ir R. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 19.30 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, spyrė ir sudavė kumščiu ne daugiau 28 kartus P. Š. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais, dėl kraujosruvos kairės krūtinės pusės viršutinėje dalyje, poodinės kraujosruvos ir minkštųjų audinių sumušimo kairiojo juosmens srityje, minkštųjų audinių sumušimo pakaušyje ir dešinio kelio srityje P. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, o dėl dešinės ausies būgnelio plyšimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. D. kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus. M.Š. jo automobiliu jį ir D. G. atvežė prie parduotuvės nusipirkti sulčių. Buvo sekmadienis, alkoholio nepardavinėjo. Atvažiavus D. G. išlipo iš automobilio ir ėjo į parduotuvę, susistumdė su P. Š. ir nukrito ant mašinos. Išlipo paklausti kas vyksta, o tada R. K. P. Š. nuvedė į kitą kelio pusę. M. Š. iš automobilio išlipusi nebuvo, jis to nematė. R. K. buvo pas kaimyną ir kai pamatė, kad D. G. konfliktuoja su P. Š., atbėgo padėti. Po įvykio D. G. buvo nuėjęs į parduotuvę. Įvykis truko kelias minutes, niekas įvykio nematė, ten daugiau žmonių nebuvo. Nežino kas sumušė nukentėjusįjį, jis jam jokių smūgių nesudavė. Nukentėjusįjį pažinojo, piktumo jam nejautė. Mano, kad nukentėjusysis nori pasipelnyti, todėl ir sako, kad jis jį sumušė. Norėjo su nukentėjusiuoju taikytis, bet šis nesutiko. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Jo pajamos yra 1 500 Eur, turi vaiką. Nekilnojamojo turto neturi, tik automobilį.
Kaltinamasis D. G. kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykio dieną šventė pas D. D. namuose, dviese išgėrė 0,7 l butelį degtinės. Buvo vidutiniškai apsvaigęs nuo alkoholio. M. Š., jo prašymu, atvyko ir nuvežė D. D. automobiliu juos į parduotuvę. Draugė sakė, kad pas P. Š. buvo atvykusi policija. Išlipus iš mašinos, keliu nuo savo namų iki parduotuvės ėjo P. Š., jie dėl kažko apsižodžiavo, P. Š. jį pastūmė ir jis nukrito prie mašinos ant asfalto. Iš automobilio išlipo M. Š. ir D. D.. Pamatė, kad atbėgo ir R. K., kuris nusivedė P. Š. į kitą kelio pusę. Jis P. Š. nespardė, nežino ar kiti kaltinamieji mušė P. Š., nes kartu su M. Š. nuėjo į parduotuvę ir nematė, o kai jiedu grįžo, D. D. jau buvo mašinoje. Kiek žino, R. K. buvo pas draugą V. Č.. Nežino ar V. Č. įvykio metu buvo kieme, negirdėjo, kad kas nors būtų ką nors šaukę. Nukentėjusysis įvykio metu buvo apsvaigęs, jokių sužalojimų ant jo nepastebėjo, nežino, kas suplėšė nukentėjusiojo maikę. Nukentėjusiojo namai yra maždaug už 5-7 metrų nuo parduotuvės, todėl mano, kad iš nukentėjusiojo namo galima buvo matyti, kas vyksta prie parduotuvės. Su nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu taikytis nebandė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Jo pajamos yra apie 900 Eur, turto neturi. Gyvena kartu su M. Š., augina vaiką.
Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad buvo pas V. Č., buvo išgėręs alkoholio, ir pamatė nugriuvusį D. G., o P. Š. ten konfliktavo, todėl nuėjo juos išskirti. Vedė P. Š. namo, kuris eidamas jį draskė, spardė, o kai nuvedė namo, P. Š. nukrito. Vesdamas nukentėjusįjį link namų, rankomis jo nelietė, bet lengvai nustūmė link namų. P. Š. buvo neblaivus, buvo apsirengęs dryžuotus senovinius baltinius. Jokių pinigų iš P. Š. neėmė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Nedirba, jokių pajamų negauna. Ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo apie susitaikymą, bet P. Š. užsiprašė 10 000 Eur, tai niekas nesutiko. Mano, kad galėtų susitaikyti su nukentėjusiuoju, daugiausia sutiktų sumokėti 200 Eur.
Nukentėjusysis P. Š. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. ėjo į parduotuvę ir automobiliu atlėkė visi trys kaltinamieji. Vairavo D. D., merginos nebuvo. Iš mašinos iššoko D. G. su R. K. ir puolė mušti. Jis pastūmė D. G., kuris atsisėdo. D. D. iššoko iš už vairo ir visi trys puolė jį. Paskui nusirideno iki namų. Girdėjo kaip kažkas rėkė „kam tą senį mušat“. D. D. dar sakė „jis dar ginasi“. Jam buvo suduota daug smūgių, galėjo būti suduota 28 kartus, du kartus parkritęs buvo. D. D. jam spyrė, o ar sudavė daugiau, nežino. Mušė iš visų pusių, todėl sunku pasakyti, kuris kokius smūgius sudavė. Buvo suspardytas šonas, plyšo ausies būgnelis, buvo nekartą nugriuvęs, jie dar norėjo ištraukti širdies stimuliatorių. Į galvą gavo du smūgius. Jie jam prie parduotuvės sudraskė baltinius, o maikę suplėšė R. K.. Įvykį matė V.Č., kuris ir rėkė „kam senį mušat“. Ganykloje už maždaug 300 metrų dar buvo ir V. Č.. Taip pat matė ir žmona pro namų langą. V. Č. yra apie 72-73 m., R. K. giminaitis ir nenori liudyti, nes bijo kaltinamųjų. Po įvykio skambino R. K. tėvui, manė, gal ateis sūnus atsiprašyti, bet kai tėvas pasakė, kad pats su sūnumi nesusikalba, tai jis paskambino greitajai. Prašo priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą, nes bijo kaltinamųjų, jie jam grasina, sakė, kad gyvenimo nebus, tai nors karstą nusipirks. Po kelių dienų buvo atėjęs R. K. su šautuvu ir dar grasino. Kiti žmonės jų irgi bijo, todėl ir neina liudyti. Jie nuolat kabinėjasi, ramiai nepraeina, o jį mušė todėl, kad prieš tai pas jį buvo atvažiavusi policija, kaltinamieji sakė, kad jis juos paskundė. Iki šiol jaučia baimę. Labai skaudėjo, dar ir dabar naudoja tepalus nuo skausmo. Vaistų pirkimo kvitų neišsaugojo. Už suplėšytus baltinius ir maikę prašo priteisi 20 Eur. Baltinių kišenėje dar buvo 50 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, pagarsinti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos nukentėjusysis patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. Š. parodė, kad iš automobilio išlipę R. K. ir D. G. pradėjo jį kaltinti, kad jis yra skundikas, viską perduoda policijai. Jie abu puolė ant jo. R. K. jam su koja spyrė ne mažiau 8 kartus į kojas, tiksliai kiek kartų nepasakys ir 2 kartus kumščiu trenkė į krutinę. D. G. bandė jam įspirti ir suduoti kumščiu, bet neįspyrė ir nesudavė, nes jis jį pastūmė ir jis nukrito šalia automobilio. Tada iš automobilio vairuotojo pusės išlipo D. D. ir visi trys ėjo link jo. Jis ėjo atbulomis link namų. Tada, jie visi trys pradėjo jį spardyti kojomis į jo kojas ir smūgiuoti kumščiais į krūtinę, šonus, nugarą. D. G. jam spyrė koja tris ar keturis kartus, tiksliai kiek nepasakys, į jo abejas kojas ir kumščiu sudavė, tiksliai kur nepasakys, bet apie 7-8 kartus. Matė, kad D. D. ir jį spardė kojomis ir kumščiais sudavė į įvairias vietas, kur tiksliai ir kiek kartų nepasakys. R. K. jį spardė kojomis ir kumščiais sudavė į įvairias vietas, kur tiksliai ir kiek kartų nepasakys. R. stovėjo jam iš kairės pusės, D. G. – jam iš dešinės pusės, o D. D. iš priekio ir visi jie jį mušė, spardė kojomis ir smūgiavo kumščiais. Tada, R. K. du kartus kumščiu sudavė jam į galvą, dėl to, jis griuvo ir neteko sąmonės. Atgavo sąmonę nuokalnėje. Kai atgavo sąmonę, jis gulėjo ant pilvo, tada apsivertė ant nugaros ir R. K. jam spyrė du kartus į kairį šoną. Išgirdo, kad kaimynas V. Č. rėkia, „kam jūs tą senį daužot, palikit tą senį“. Grįžus namo, sutuoktinė juokėsi iš jo, kad piemenys tokį vyrą sumušė. Būdamas namuose pastebėjo, kad įvykio metu buvo suplėšyti jo languoti marškiniai ir po jais buvusi rausvos spalvos maikutė. Įvykio dieną, jis į policiją ir medikus nesikreipė, nes galvojo, kad tie mušeikos ateis atsiprašyti. Gydymo įstaigoje gydytoja 2023 m. rugsėjo 21 d. nustatė ausies būgnelio plyšimą. Civilinį ieškinį pateiks teisme. Nurodė, kad šioje apklausoje jis duoda išsamius, teisingus parodymus, o pirminius parodymus davė kai dar skaudėjo galvą, jautė skausmus kūne ir norėjo greičiau namo, todėl davė trumpesnius parodymus. Jam į galvą sudavė kumščiu du kartus tik R. K. ir jis griuvo, bet kai buvo netekęs sąmonės galėjo jam gulinčiam spirti į galvą ir suduoti, bet to negali patvirtinti, nes buvo be sąmonės (1 t., b. l. 54-57).
Liudytojas V. B. Č. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, bet įvykio nematė ir apie P. Š. sužalojimą nieko nežino. Apie įvykį sužinojo gal po kokių dviejų savaičių, kai nuėjo į parduotuvę apsipirkti ir parduotuvėje žmonės kalbėjo, kad kažkas prie parduotuvės susistumdė, bet kas tiksliai ten buvo, nežino. Gyvena toli nuo parduotuvės, iš namų jos nesimato, užstoja kiti namai. Taip pat turi ganyklą, kuri yra už maždaug pusės kilometro nuo parduotuvės, bet ir iš jos nematytų kas vyksta prie parduotuvės, vienur užstatyta namais, o kitam krašte - didelis atstumas. Kaltinamieji yra kaimo gyventojai, jauni vyrai, jis jiems jokių pretenzijų neturi, jie prie jo nesikabinėja. R. K. yra jo sesers anūkas, gyvena netoli jo. Su nukentėjusiuoju kartais susitinka, pakalba, bet pastarasis jam apie įvykį nieko nepasakojo.
Liudytojas V. Č. parodė, kad įvykio nematė. Matė kaltinamuosius prie parduotuvės, o nukentėjusysis buvo savo kieme. Buvo nuėjęs į parduotuvę, apsipirko, parūkė su kaltinamaisiais prie parduotuvės, pakalbėjo ir nuėjo namo, R. K. parlydėjo iki vartų ir sakė, kad eis namo. Kaltinamieji buvo kažkiek išgėrę. Prieš tai R. K. buvo iš namų atėjęs pas jį, kieme atsigėrė alaus ir jis ėjo į vidų dirbti, nes dėjo grindis, o R. K. nuėjo prie parduotuvės. Po maždaug 15 minučių jis atėjo į parduotuvę apsipirkti. Prie kaltinamųjų buvo ir M., o nukentėjusiojo prie parduotuvės nematė. Parduotuvėje užtruko apie 5 minutes, kaltinamieji tuo metu stovėjo lauke. Kai išėjo iš parduotuvės, nukentėjusysis buvo savo kieme. Nematė, kad kas nors stumdytųsi. Gal ir girdėjo, kad kas ginčijosi, bet nepamena. Negirdėjo, kad kas nors būtų sakęs ko nors nemušti. Nematė, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis konfliktuotų. D. D. ir D. G. prie parduotuvės atvažiavo tamsiai mėlynu BMW, bet kas juos atvežė, nematė. Parkritusio nukentėjusiojo nematė, su juo apie įvykį nekalbėjo. P. Š. sakė, kad jį sumušė kaltinamieji. Kalbant su kaltinamaisiais prie parduotuvės, jie sakė, kad P. Š. pastūmė D. G.. Nežino, ar kai buvo pavėsinėje kas nors šūkavo prie parduotuvės, ten dažnai būna triukšmas, todėl nebekreipia dėmesio. Jis nešaukė „kam tą senį mušat“. Tą dieną pas P. Š. buvo atvažiavusi policija, bet pas jį policija atvažiuoja dažnai.
Liudytoja M. Š. parodė, kad įvykio dieną apie 19.30 val. jai paskambino D. G. ir paprašė jį su D. D. nuvežti į parduotuvę. Ji juos nuvežė D. D. automobiliu, nes abu kaltinamieji buvo neblaivūs. Sustojus, D. G. išlipo iš mašinos, pasigirdo trinktelėjimas, tada išlipo D. D., pamatė ant mašinos parkritusį D. G.. Išlipusi matė ir P. Š., kuris buvo už 2-3 metrų, sužalotas nebuvo, galimai vilkėjo rausvus baltinius. D. D. pakėlė D. G.. Ji nuėjo į parduotuvę, po 5 minučių išėjusi prisėdo ant blokelio prie parduotuvės, tuo metu visi trys kaltinamieji kalbėjosi, nukentėjusįjį matė prie jo kiemo, nepamena kaip tada pastarasis buvo atsirengęs. Kiek žino, R. K. buvo pas V. ir atėjo kol ji buvo parduotuvėje, pati nematė iš kur jis atsirado. Konflikto nematė, nežino kas vyko kol ji buvo parduotuvėje, draugai jai nesakė. P. Š. pastūmė D. G. ir šis trenkėsi į mašiną. Niekas P. Š. nekerštavo, nes jis iš karto kviečia policiją, skundžia. Kaime sklinda kalbos, kad P. Š. sumušė kaltinamieji. D. G. sako, kad P. Š. nori pinigų, todėl ir kabinasi.
Liudytoja J. Š., nukentėjusiojo sutuoktinė, parodė, kad P. Š. išėjo į parduotuvę, o ji sėdėjo prie lango ir matė kaip P. Š. prie parduotuvės pradėjo stumdytis su kaltinamaisiais, paskui ir muštis pradėjo, kaltinamieji po truputį P. Š. stūmė link namų, o paskui nustūmė į kiemą. Matė, kaip P. Š. stūmė D. G., o paskui ir R. K.. Kaltinamieji mušė jos vyrą kumščiais, spardė, o kai jis nusirideno į kiemą, tai jį priėjęs spardė R. K.. Kol vyras stovėjo, spardė jam į kojas, o kai nugriuvo, spardė į šonus. Buvo atėjęs kaimynas V. Č., dar sakė „kam tą senį mušat“, jis tikriausiai matė įvykį, nes atbėgo padėti. Kitų asmenų nebuvo, merginos nematė, M. Š. nepažįsta. Nematė kas vairavo automobilį. Kai vyras parėjo, kraujas jam nebėgo, bet sakė, kad skauda šonus ir galvą prie ausies. Nepamena ar dar buvo kokių sužalojimų ant vyro kūno. Į parduotuvę vyras išėjo sveikas. Po įvykio P. Š. ir kurčias pasidarė, neįmanoma susikalbėti, jam reikia klausos aparato, o prieš įvykį girdėjo gerai. Vyras kreipėsi į gydytojus, nes jam skaudėjo, taip pat tapo piktas, nervuotas. Įvykio metu vyras vilkėjo oranžinę maikutė ir šviesius baltinius. Maikutė įvykio metu buvo suplėšyta, o baltiniai purvini, išsitrynę žolėje. Tą dieną iki įvykio ji buvo išsikvietusi policiją, nes vyras buvo neblaivus. Nežino ar kaimo gyventojai bijo kaltinamųjų, jie yra vaikai kaip vaikai. Nuo namų iki parduotuvės atstumas nedidelis, buvo šviesu, apie 19.30 val., viską gerai matė. Nepamena kaip kaltinamieji išvažiavo.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos liudytoja J. Š. patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Š. parodė, kad gyvena su sutuoktiniu P.Š., adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 19.00 val., pas ją atvyko policijos pareigūnai, kuriuos ji iškvietė, nes P. Š., būdamas girtas, ją nervino. Kai išvyko policijos pareigūnai, sutuoktinis nusprendė nueiti į parduotuvę nusipirkti alkoholio, o ji liko namuose. Parduotuvė yra priešais jų namą. Būdama namuose, ji per langą pamatė, kaip prie parduotuvės stovi juodos spalvos automobilis, šalia kurio stovi jos sutuoktinis, o šalia jo - jam pažįstami to pačio kaimo gyventojai D. D. ir D. G.. Tada pamatė, kad jie ten tarpusavyje trise stumdosi, matė, kad D. D. ir D. G. jos sutuoktiniui spyrė po ne mažiau du kartus kojomis į jos sutuoktinio kojas ir ne mažiau po du kartus kumščiu sudavė jos sutuoktiniui į peties sritį, krūtinę. Nematė, kad smūgiuotų į veidą. Kai jie abu smūgiavo jos sutuoktiniui, pastarasis ėjo atbulomis link namų. Tada nuo parduotuvės pusės atbėgo R. K. ir spyrė ne mažiau penkis kartus jos sutuoktiniui į kojas ir kumščiu sudavė apie penkis kartus į krūtinę. Nuo tų smūgių jos sutuoktinis nukrito ir nusirideno nuo šlaituko, kuris veda į jos kiemą. Po kelių minučių į namus grįžo jos sutuoktinis, o tas automobilis nuvažiavo. Kas vyko po to, ji nieko nežino, nes išvyko į darbą (1 t., b. l. 164-167).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, taip pat baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.
2023 m. rugsėjo 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate gautas P. Š. pareiškimas, kad 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 19.30 val., ties įvažiavimu į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini)., prie jo sustojo automobilis, iš kurio išlipo iš matymo pažįstami R. K., D. G. ir D. D.. Minėti asmenys jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, išvadino skundiku, R. K. iš priekio spyrė jam į dešinę koją, o D. G. spyrė į tą pačią koją iš kitos pusės, po to, jam atsitraukus iki sodybos, esančios (duomenys neskelbtini)., ten ant pievos D. G. spyrė jam vieną kartą į dešinę koją, pargriuvus ant pilvo, R. K. spyrė du kartus į nugarą, o D. D. sudavė vieną kartą kumščiu į galvą. Smūgių sudavimo metu jis juto fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltus asmenis (1 t., b. l. 17-23).
Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad pranešimas gautas 2023 m. rugsėjo 11 d. 8.28 val., adresu (duomenys neskelbtini)., nurodant kad „vakar vakare prie parduotuvės pranešėją sumušė rankomis ir spardė kojomis kaimo gyventojai D. G., D. D., R. K.. Pranešėjui skauda šonkaulius, kelį“. Pranešė pats nukentėjęs P. Š.. 2023 m. rugsėjo 10 d. 18.24 val. į (duomenys neskelbtini)., buvo dar vienas iškvietimas, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vyras stumdosi, spjaudosi, agresyvus. Lauks lauke, vyras namie, GMP atsisakė. Pranešėja – J.Š.. Dėl šio įvykio, nenustačius smurto požymių, joks tyrimas pradėtas nebuvo, J. Š. nustatytas 1,14 promilių girtumas, P. Š. - 2,06 promilių girtumas. Daugiau 2023 m. rugsėjo 10 ir 11 dienomis į minėtą kaimą jokių iškvietimų neregistruota (1 t., b. l. 32-33).
Iš alkoholio kiekio prietaiso matavimo panaudojimo žurnalo matyti, kad J. Š. 2023 m. rugsėjo 10 d. 19.04 val., buvo nustatytas 1,14 promilių girtumas, 19.06 val. P. Š. buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas. 2023 m. rugsėjo 11 d. 8.59 val. P. Š. buvo blaivus (1 t., b. l. 41-44).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1937/2023 (02) nurodyta, kad P. Š. paviršiniai odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairės krūtinės pusės viršutinėje dalyje, poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių sumušimas kairio juosmens srityje, minkštųjų audinių sumušimai pakaušyje ir dešinio kelio srityje padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku ir aplinkybėmis, galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis ar spardant. Sužalojimai vienodo senumo. Tyčia taip susižaloti galėjo ir pats P. Š.. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačiam tiriamajam griūnant ir besiritant šlaitu kelis metrus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 107-109).
Papildomoje specialisto išvadoje Nr. G 2304/2023 (02) nurodyta, kad be pirminėje išvadoje nurodytų sužalojimų P. Š. buvo padarytas dar vienas sužalojimas - dešinės ausies būgnelio trauminis plyšimas. Toks sužalojimas galėjo išsivystyti nuo smūgio ranka, dažniausiai delnu į ausies kaušelį. Tikimybė, kad trauminis ausies būgnelio plyšimas išsivystė P. Š. pačiam griūnant ir besiridenant nedideliu šlaitu apie 1-2 metrus, ar pačiam susižalojant, yra ypač mažai tikėtina. Ausies būgnelio plyšimas galėjo būti padarytas aplinkybėse (kaltinime) nurodytu laiku. Trauminio būgnelio plyšimo mechanizmas yra nurodytas išvadoje, o kiti pirminėje išvadoje išvardinti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis ar spardant. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais smūgiais. Tyčia taip susižaloti galėjo ir pats P. Š.. Atskirai vertinant, trauminis ausies būgnelio plyšimas yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutriko ilgiau nei 10 parų. Kitų pirminėje išvadoje išvardintų sužalojimų kvalifikacija nesikeičia. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą. Tyrimo metu tiriamasis P. Š. patvirtino, kad buvo sumuštas R. K., D. G. ir D. D. (1 t., b. l. 114-116).
Nukentėjusysis P. Š. 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė įvykio metu suplėšytą maikutę (1 t., b. l. 79-80), kuri apžiūrėta (1 t., b. l. 81-86) ir pagal pakvitavimą grąžinta P. Š. (1 t., b. l. 87).
Akistatos tarp nukentėjusiojo P. Š. ir įtariamojo R. K. metu P. Š. patvirtino, kad R. K. jį mušė kartu su D. G. ir D. D., o R. K. nurodė, kad nukentėjusiajam nesudavė nei į krūtinę, nei į galvą ir nespyrė (1 t., b. l. 66-69).
Akistatos tarp nukentėjusiojo P. Š. ir įtariamojo D. G. metu, P. Š. patvirtino, kad D. G. jį mušė kartu su D. D. ir R. K., o D. G. nurodė, kad nukentėjusiajam smūgių kumščiais nesudavė, tačiau neneigia, kad galėjo jam įspirti kelis kartus ir pastumti rankomis kelis kartus, bet tiksliai visko neatsimena, nes buvo girtas (1 t., b. l. 74).
Akistatos tarp liudytojos J. Š. ir įtariamojo D. G. metu, J. Š. patvirtino, kad matė kaip D. D. ir D. G. stumdėsi su nukentėjusiuoju, D. G. sudavė kumščiais kelis kartus ir spyrė kelis kartus, tada pribėgo R. K. ir taip pat spardė nukentėjusįjį, sudavė kumščiais ir nukentėjusysis nukrito. D. G. nurodė, kad nukentėjusiajam smūgių kumščiais nesudavė, tačiau neneigia, kad galėjo jam įspirti kelis kartus ir pastumti rankomis kelis kartus, bet tiksliai visko neatsimena, nes buvo girtas (1 t., b. l. 172-176).
Akistatos tarp liudytojos J. Š. ir įtariamojo R. K. metu, J. Š. patvirtino, kad matė kaip R. K., D. D. ir D. G. mušė jos sutuoktinį, o R. K. nurodė, kad nukentėjusįjį tik nuvedė apkabinęs namo keliuko ir nukentėjusysis pats nukrito, jis jo nemušė (1 t., b. l. 181-184).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma yra įrodyta, kad D. D., D. G. ir R. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, 2023 m. rugsėjo 10 d., apie 19.30 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, spyrė ir sudavė kumščiu ne daugiau 28 kartus P. Š. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais, dėl kraujosruvos kairės krūtinės pusės viršutinėje dalyje, poodinės kraujosruvos ir minkštųjų audinių sumušimo kairiojo juosmens srityje, minkštųjų audinių sumušimo pakaušyje ir dešinio kelio srityje P. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, o dėl dešinės ausies būgnelio plyšimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2008, Nr. 2K-314/2012, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-258-693/2019 ir kt.).
Nors kaltinamieji kaltais smurtavę nukentėjusiojo atžvilgiu neprisipažino, jų kaltė pagal jiems pareikštą kaltinimą visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.
Nukentėjusysis P. Š. teismui patvirtino, jog kaltinamieji jį mušė, sudavė galimai 28 smūgius, spardė, sudavė į galvą, taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet detaliai nurodė, jog R. K. jam su koja spyrė ne mažiau 8 kartus į kojas ir 2 kartus kumščiu trenkė į krutinę, po to visi trys kaltinamieji pradėjo jį spardyti kojomis į kojas ir smūgiuoti kumščiais į krūtinę, šonus, nugarą; D. G. jam spyrė koja tris ar keturis kartus ir kumščiu sudavė apie 7-8 kartus, D. D. ir R. K. irgi jį spardė kojomis ir kumščiais sudavė į įvairias vietas; R. K. dar du kartus kumščiu sudavė jam į galvą, dėl to, jis nugriuvo ir neteko sąmonės, o kai atgavo sąmonę, R. K. jam spyrė du kartus į kairį šoną.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai dėl patirto fizinio smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir akistatų su įtariamaisiais metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški, kreipdamasis bendruoju pagalbos telefonu bei į gydymo įstaigas, jis taip pat nurodė, jog buvo sumuštas kaltinamųjų prie parduotuvės. Vertinant nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą, įvertinama ir tai, kad nukentėjusysis buvo mušamas trijų asmenų, ne kartą buvo nugriuvęs, patyrė smūgius ir į galvą, teigia, jog buvo ir trumpam netekęs sąmonės, todėl visiškai suprantama, kad asmuo gali tiksliai neprisiminti visų suduotų smūgių eiliškumo, skaičiaus ir konkrečių vietų, tačiau kaip jau minėta, iš esmės nukentėjusiojo parodymai dėl esminių aplinkybių, t. y. kaltinamųjų jo atžvilgiu naudoto fizinio smurto, buvo nuoseklūs. Nukentėjusysis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau duomenų, kad jis nesuprato įvykio situacijos, byloje nėra. Be to, byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusysis siektų apkalbėti kaltinamuosius ir tyčia melagingai apkaltinti juos padarius kriminalinį nusikaltimą.
Taigi, nukentėjusiojo, įspėto ir dėl melagingo pranešimo, ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.
Be to, kaltinamųjų kaltę, o tuo pačiu ir nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojų parodymai bei kiti ištirti rašytiniai įrodymai. Liudytoja J. Š. parodė, kad matė kaip D. D. ir D. G. jos sutuoktiniui spyrė po ne mažiau du kartus kojomis į kojas ir ne mažiau po du kartus kumščiu sudavė į peties sritį, krūtinę. Kai jie abu smūgiavo, nukentėjusysis ėjo atbulomis link namų. Tada atbėgęs R. K. spyrė ne mažiau penkis kartus jos sutuoktiniui į kojas ir kumščiu sudavė apie penkis kartus į krūtinę. Nuo tų smūgių jos sutuoktinis nukrito ir nusirideno nuo šlaituko, o nugriuvusį jį dar spardė R. K.. Buvo atėjęs kaimynas V. Č., dar sakė „kam tą senį mušat“. Kai sutuoktinis parėjo namo, sakė, kad skauda šonus ir galvą prie ausies. Liudytojas V. Č. parodė, kad įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad neblaivūs kaltinamieji buvo įvykio vietoje, sakė jam, kad P. Š. pastūmė D. G.. Liudytoja M. M. parodė, kad kai D. G. išlipo iš mašinos, pasigirdo trinktelėjimas, tada išlipo D. D., pamatė ant mašinos parkritusį D. G.. Išlipusi matė ir P. Š., kuris buvo už 2-3 metrų. D. D. pakėlė D. G.. Ji nuėjo į parduotuvę, po 5 minučių išėjusi prisėdo ant blokelio prie parduotuvės, tuo metu visi trys kaltinamieji kalbėjosi. Konflikto ji nematė, žino, kad P. Š. pastūmė D. G. ir šis trenkėsi į mašiną. Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. nurodė, kad kai D. D. pakėlė D. G., ji nuėjo į parduotuvę apsipirkti, o išėjusi pamatė, kad D. G. su D. D. stovi prie automobilio, o R. K. apglėbęs rankomis P. Š. vedė iki jo namų, o P. Š. muistėsi į įvairias puses, priešinosi. Matė, kad R. K. jį nuvedė iki jo kiemo pradžios keliuko ir lengvai pastūmė. Atsisėdo pasėdėti ant blokelio šalia parduotuvės, girdėjo, kaip šalia gyvenantis V. Č. iš savo kiemo paklausė garsiai kas ten vyksta. Taigi, liudytoja J. Š. patvirtino mačiusi kaip kaltinamieji mušė nukentėjusįjį, o liudytojai V. Č. (R. K. draugas, tolimas giminaitis) ir M. Š. (D. G. draugė, vaiko mama), nors ir teigė, kad muštynių nematė, tačiau patvirtino, kad tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis buvo įvykio vietoje, kad jiems buvo žinoma, jog nukentėjusysis pastūmė D. G., t. y. tarp jų vyko kažkoks konfliktas, ko neneigė ir patys kaltinamieji. Taigi, bylos aplinkybės patvirtina, kad konfliktas prasidėjo kai nukentėjusysis P. Š. ir kaltinamasis D. G. sukonfliktavo, o tai pamatę, kiti kaltinamieji, kaip patys teigė, atėjo padėti, bandė išskirti, tačiau akivaizdu, kad ėmėsi netinkamų priemonių ir taip pat pradėjo smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu. Nukentėjusysis tiek kreipdamasis bendruoju pagalbos telefonu, tiek ir pareiškime policijai taip pat nurodė, kad jį sumušė rankomis ir kojomis visi trys kaltinamieji. Specialisto išvados patvirtina, kad visi nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku, galimai smūgiuojant rankomis ar spardant, o ausies būgnelio plyšimas ypač mažai tikėtina, jog galėjo išsivystyti griūnant pačiam nukentėjusiam, kas paneigia kaltinamųjų versiją, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats griuvinėdamas. Specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamųjų neprisipažinimą tyčia sudavus smūgius nukentėjusiajam, teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo aspektu įvertintina ir tai, kad kiekvienas kaltinamasis teisme kategoriškai neigdamas savo paties kaltę smurtavus nukentėjusiojo atžvilgiu, vis tik nenurodė, kad ir kiti kartu buvę kaltinamieji nesmurtavo, tik teigė, kad nežino kas mušė nukentėjusįjį ir nežino ar kiti kaltinamieji jį mušė. Kaltinamojo D. G. parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi – ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis kaltę neigė, teigė, dėl girtumo viską prisimenantis miglotai, o akistatų su nukentėjusiuoju ir liudytoja J. Š. metu, teigė, kad galėjo nukentėjusiajam įspirti kelis kartus ir pastumti jį rankomis, tačiau tiksliai visko neatsimena, nes buvo girtas, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu, jau aiškino, kad atsistojęs po nukentėjusiojo pastūmimo, jis kartu su M. Š. nuėjo į parduotuvę ir todėl nieko nematė, nors liudytoja M. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad parduotuvėje buvo viena, o vis trys kaltinamieji liko lauke. Kaltinamieji D. D. ir R. K., nors kaltę ir neigė, tačiau nurodė, jog norėtų taikytis su nukentėjusiuoju, tik nesusitarė dėl žalos atlyginimo, todėl susitaikyti nepavyko. Taigi, toks kaltinamųjų nenuoseklumas tik patvirtina siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nors kaltinamųjų kaltė, kaip jau paminėta, buvo įrodyta byloje surinktų, išnagrinėtų ir teismo aptartų įrodymų visuma.
Byloje nustatyta, kad kaltinamieji savo bendrais tyčiniais veiksmais viešoje vietoje nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Savo smurtinius veiksmus atliko viešoje vietoje, be jokios priežasties, matant kitiems asmenims, tokiu būdu save priešpastatydami prie kitus, negerbdami visuotinai priimtų moralės normų. Tokie kaltinamųjų veiksmai, kaip mušimas, spardymas nukentėjusiojo, yra vertintini kaip aplinkinius šokiruojantys, neleistini, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, be to, šie veiksmai buvo atlikti visiškai be jokios priežasties. Taigi, kaltinamųjų veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog jų veika padarys žalos kito žmogaus sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes, ir padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Dėl bausmių skyrimo.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamieji, veikdami bendrai, padarė vieną apysunkį, baigtą, tyčinį nusikaltimą. D. D. neteistas (2 t., b. l. 136-137), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 138-139), dirba (2 t., b. l. 140), sveikas (2 t., b. l. 144), nevedęs, turi mažametį sūnų (2 t., b. l. 123, 134-135). D. G. neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., b. l. 68-69), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 79), teigia dirbantis pas ūkininką, sveikas (2 t., b. l. 85), nevedęs, turi mažametį sūnų (2 t., b. l. 65-66). R. K. neteistas (2 t., b. l. 28), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 29), nedirba (2 t., b. l. 30-31), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 32), sveikas (2 t., b. l. 35). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis, kaltinamiesiems skirtinos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijos vidurkis.
Kaltinamieji padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jiems paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo, jie neteisti, administracinėmis nuobaudomis nebausti arba baudas sumokėję, du iš jų augina mažamečius vaikus, dirba, stengiasi išlaikyti šeimas, buvo linkę su nukentėjusiuoju susitaikyti, tačiau nepavyko priimti bendro tarpusavio sprendimo. Teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamiesiems neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamųjų asmenybes, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamiesiems atidėtinas minimaliam laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: atsiprašyti nukentėjusiojo, per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Dėl civilinių ieškinių.
Byloje pareikštas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš kaltinamųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 106,66 Eur žalą už nukentėjusiojo gydymą (1 t., b. l. 130-132). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamieji prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam ligoninėje buvo suteikta skubiosios medicinos pagalbos paslauga dėl kelio sumušimo, suteikta radiologo konsultacija bei atlikta kompiuterinė tomografija. Už paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamųjų veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai turtinę žalą. Tarp kaltinamųjų bendrų nusikalstamų veiksmų ir jų pasėkoje atsiradusios turtinės žalos esant priežastiniam ryšiui, civilinio ieškinio reikalaujamai priteisti sumai esant pagrįstai ir įrodytai, civilinis ieškinys tenkintinas, solidariai iš kaltinamųjų D. D., D. G. ir R. K. Privalomojo sveikatos draudimo fono biudžeto naudai priteisiant 106,66 Eur turtinės žalos atlyginimą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (BPK 115 straipsnis).
Nukentėjusysis P. Š. pateikė civilinį ieškinį dėl 350 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 16-18).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nustatant patirtą turtinę žalą reikia atsižvelgti tiek į nusikalstama veika pažeistus civilinio ieškovo turtinius interesus, tiek ir turėtas realias, dokumentais patvirtintas išlaidas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentai nėra vienintelis baudžiamajame ir civiliniame procese numatytas įrodymų šaltinis, svarbiausia, kad nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti praradimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo kaltais veiksmais.
Nukentėjusysis P. Š. nurodė, jog turtinę žalą sudaro įvykio metu sugadinti 20 Eur vertės baltiniai ir marškinėliai, iš kišenės dingę 50 Eur, kelionės išlaidos į gydymo įstaigas ir policiją – 120 Eur, gydymo ir kitos sveikatos sužalojimo išlaidos – 160 Eur. Su ieškiniu pateikti du bilietėliai, kurių vertė 10,10 Eur (3 t., b. l. 19). Byloje buvo pateikti ir apžiūrėti suplėšyti marškinėliai, taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis įvykio metu vilkėjo ir baltinius, mušamas jis ne kartą buvo pargriuvęs, todėl reikalavimas dėl sugadintų drabužių vertės atlyginimo laikytinas pagrįstu. Tačiau duomenų apie kišenėje buvusius pinigus byloje nebuvo nustatyta, visos prašomos priteisti kelionių išlaidų sumos nukentėjusysis dokumentais nepagrindė, o ir ieškinyje net nedetalizavo kur, kada ir kokiu būdu vyko, kiek kiekviena kelionė kainavo, gydymo išlaidų sumos taip pat nedetalizavo, byloje duomenų apie jam paskirtus medikamentus nėra, todėl nukentėjusiajam nepateikus turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų ir net detaliai nenurodžius iš ko susideda prašomos priteisti sumos, teismas negali nustatyti ar tokios išlaidos iš tikrųjų buvo patirtos, ar jos pagrįstos ir ar priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamųjų kaltais veiksmais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, ir solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajam priteistinas 30,10 Eur turtinės žalos atlyginimas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl bendrų kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, specialisto išvadose jam konstatuota paviršiniai odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva kairės krūtinės pusės viršutinėje dalyje, poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių sumušimas kairio juosmens srityje, minkštųjų audinių sumušimai pakaušyje ir dešinio kelio srityje, dešinės ausies būgnelio trauminis plyšimas, todėl jau vien dėl to kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam skubios pagalbos priėmimo skyriuje dėl patirtų sužalojimų buvo suteikta reikalinga medicininė pagalba, suteiktos gydytojų konsultacijos, atlikti tyrimai ir jis išleistas gydytis ambulatoriškai. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl įvykio jam buvo sužalota sveikata, pablogėjo klausa, patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, jaučiasi labai įbaugintas. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų patyrė ir didelį fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, baimę, nepatogumus, emocinį sukrėtimą.
Kaltinamieji su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutiko. Visi kaltinamieji yra sveiki, darbingi. D. D. nurodė, kad jo pajamos yra 1 500 Eur, turi automobilį, augina vaiką. D. G. pajamos yra apie 900 Eur, turto neturi, augina vaiką. R. K. nedirba, teigė, jog galėtų nukentėjusiajam atlyginti 200 Eur žalą.
Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į padaryto sužalojimo pobūdį, liekamąsias pasekmes klausai, vis dar išliekančią baimę, nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį sveikatai, nesant pagrįstų duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiojo ateičiai, taip pat atsižvelgiant kaltinamųjų turtinę padėtį, į formuojamą teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant 2 400,00 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs kūno sužalojimai. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina solidariai iš visų trijų kaltinamųjų, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su visų kaltinamųjų kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamieji šioje byloje laikinai sulaikyti nebuvo. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 19-22, 58-61, 108-111), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, dėl kurių priimdamas nuosprendį turėtų pasisakyti teismas, nėra.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 31,72 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos lygiomis dalimis iš kaltinamųjų po 10,57 Eur valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1, 3 dalys).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu nukentėjusįjį atstovavo advokatas Raimundas Gargasas (1 t., b. l. 92-93; 3 t., b. l. 9) ir pagal pateiktą patikslintą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, nukentėjusiajam suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 715,00 Eur, kurias prašoma priteisti iš kaltinamųjų valstybės naudai (3 t., b. l. 33, 34-38).
Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis, pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko tik dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y., kai gynėjas paskiriamas kaltinamajam, o nagrinėjamu atveju pažyma pateikta už antrinės teisinės pagalbos teikimą ne kaltinamiesiems, o už nukentėjusiajam paskirto atstovo paslaugas. Be to, įstatymas numato, kad priteisiamos tik tos nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo paslaugas, kurias patyrė pats nukentėjusysis. Įstatymas nenumato galimybės išieškoti valstybės patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-76-449/2022).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti D. D. šiuos įpareigojimus:
- atsiprašyti nukentėjusiojo;
- per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti D. G. šiuos įpareigojimus:
- atsiprašyti nukentėjusiojo;
- per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti R. K. šiuos įpareigojimus:
- atsiprašyti nukentėjusiojo;
- per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. D., D. G. ir R. K. 106,66 Eur (vieno šimto šešių eurų 66 ct) turtinės žalos atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.
Nukentėjusiojo P. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. D., D. G. ir R. K. 30,10 Eur (trisdešimties eurų 10 ct) turtinės bei 2 400,00 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą P. Š.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. D., D. G. ir R. K. po 10,57 Eur (dešimt eurų 57 ct) iš kiekvieno teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.