Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-09-19 · Civilinė byla Nr. N2-776-753/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-19
Bylos Nr.
N2-776-753/2013
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00568-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Ieškovas
K. A.
Išvadą teikia
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kaišiadorių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
V. N.
Advokatai
Joana Sarkelienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-776-753/2013Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00568-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1;113.1.;116.1. (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 19 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Rasai Dženkaitienei, Gitanai Gervickaitei,dalyvaujant ieškovei K. A., jos atstovei advokatei Joanai Šarkelienei,

institucijos, teikiančios išvadą byloje Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neringai Kupčiūnienei,

nedalyvaujant V. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui V. N. dėl materialinio išlaikymo , išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos vaiko ir bendravimo tvarkos nustatymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė K. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. N., prašydama priteisti iš atsakovo V. N. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. N., gimusiai (duomenys neskelbtini)., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 litų nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sumą pervedant į K. A. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke bei nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas K. A. tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus; priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius tris metus nepilnametei dukrai V. , bei nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, vaiko bendravimo tvarką su tėvu , nustatant , kad dukra bendraus su atsakovu geranoriškai, t.y. tarpusavio sutarimu, atsakovui būnant blaiviam. Taip pat pateiktu ieškiniu prašo priteisti V. N. visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė K. A. pilnai palaikė ieškinio reikalavimus visa apimtimi . Ieškovė paaiškino ( b.l.46), kad kol gyveno kartu su vaiko tėvu V. N. , t.y. iki 2009 m. vasario mėn., jis prisidėjo prie dukros V. materialinio išlaikymo. Nuo minėto 2009 m. vasario mėn. vaiko tėvas materialiai neprisideda prie vaiko materialinio išlaikymo nei pinigais, nei maistu, o tik vieną kartą prieš Naujuosius metus per draugę dukrai perdavė mobiliojo ryšio telefoną ( apie 300 litų vertės). Jai yra žinoma , kad atsakovas gyvena ir slapstosi užsienyje ( gyvenamosios vietos nežinanti) nuo teisėsaugos institucijų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Joana Šarkelienė prašė ieškinį tenkinti visiškai (b. l. 47).

Atsakovas V. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 40) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis viešo paskelbimo būdu , b.l.31-32,34).

Institucija, teikianti išvadą byloje, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą Nr.SD-VT-413-(20.12) , nurodžiusi, kad K. A. šeima įrašyta į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Kaišiadorių socialinių paslaugų centras ieškovės šeimai teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Skyrius ieškinį palaiko visiškai ir prašo jį tenkinti atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį (b. l. 22). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Neringa Kupčiūnienė teismo posėdžio metu patvirtino išvadoje nurodytas aplinkybes (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės V. N., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvai (b. l. 15). Ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jos materialinio išlaikymo ir bendravimo tvarkos ir sąlygų nustatymo.

Vienas iš vaikų teisių turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išsaugant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Ieškovės argumentai, jog gyvenamosios vietos nustatymas yra svarbus ypač paties nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti, t.y., kad būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąją vietą, kad būtų teisinis apibrėžtumas, užkertantis kelią ginčams kilti, su kuriuo iš tėvų nepilnametis vaikas gyvena, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų būtų aišku, kuris iš nepilnamečio vaiko tėvų tiesiogiai atsakingas už kasdieninę ir nuolatinę vaiko priežiūrą, yra visiškai pagrįstas.

Ieškovė prašo teismo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, t. y. ieškove.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis Nr. 3K-3-24/2010). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų ir kitų giminaičių, kiekvieno iš tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas.

Teismas, vadovaudamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad byloje jokių įrodymų apie netinkamą tėvų valdžios panaudojimą nepilnametės dukters atžvilgiu nėra. Sprendžiant klausimą, su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta mergaitės gyvenamoji vieta, vertintina, su kuriuo iš tėvų gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, atsižvelgtina į vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos ryšį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nepilnametės V. N. gyvenamoji vieta deklaruota su ieškove motina K. A. (b. l. 11). Nepilnametė V. N. mokosi Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini)4b klasėje (b. l. 14). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos išvada (b. l. 22-23) bei 2013 m. 2013 m. gegužės 23 d. buities gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 5 (b. l. 26) patvirtina, kad mergaitė kartu su motina gyvena nuo gimimo, jas sieja stiprus emocinis ryšys. Mergaitei sudarytos visos sąlygos augti, vystytis, ilsėtis. Tokiu atveju, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir dukros V. N., gyvenamoji vieta nustatytina su motina K. A.(Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis).

Tėvas (motina), su kuriuo vaikai negyvena, privalo teikti jiems išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Tačiau, siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. N. materialinį išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymui skirtą sumą pervedant į ieškovės vardu banke atidarytą sąskaitą, nustatant mergaitės motinai uzufrukto teisę į šias lėšas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. jai buvo mokama 201,50 Lt išmoka vaikui ir 774.25 Lt socialinė pašalpa (b. l. 12), ji viena augina tris nepilnamečius vaikus (b. l. 15-17), šiuo metu yra vaiko auginimo ir priežiūros atostogose, gyvena nuomojamame bute. Duomenų apie atsakovo materialinę padėtį, jo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Taip pat nepateikta duomenų apie atsakovo savo sveikatos būklę, šeiminę padėtį, išlaikytinius, todėl konstatuotina, kad jis turi pilną galimybę dirbti ir/ar susirasti tokį darbą, kuris galėtų užtikrinti tiek jo paties pragyvenimo lygį, tiek sąžiningai ir atsakingai vykdyti pareigą užtikrinti tinkamą dukros išlaikymą, jos gyvenimo sąlygas bei pakankamą tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra liepiama ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba nedarbo buvimo faktu. Atsakovas negali piktnaudžiauti savo finansine padėtimi, siekdamas išvengti savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog dukros išlaikymui reikia 600 Lt mėnesiui. Atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros poreikius bei į šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo principu, teismas laiko, kad atsakovas prie skyrium gyvenančios dukros V. N. būtų pajėgus prisidėti 300 Lt suma, mokama periodinėmis išmokomis per mėnesį, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki dukros pilnametystės, nustatant ieškovei K. A. uzufrukto teisę į šias lėšas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), ir šias lėšas pervedant į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą banke , nurodytą ieškinyje.

Ieškovei išaiškintina, kad šis teismo sprendimas neužkerta ieškovei kelio, pasikeitus esamai situacijai, kreiptis į teismą dėl teismo nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis), tuo pačiu tokią teisę turi ir atsakovas, tuo atveju jeigu atsirastų pagrindai, numatyti CK 3.201 straipsnyje.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo V. N. materialinį išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius tris metus dukrai V. N., skaičiuojant po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. 5400 Lt, šią sumą sumokant iš karto arba mokant periodinėmis išmokomis.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis) CK 3.194 straipsnis numato, kad teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį tuomet, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus arba jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, dėl to nesusitarė. Tai reiškia, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o į praeitį tokia teisė galioja ribotai ir tik tuo atveju, jei šalys nebuvo susitarusios išlaikyti vaikus, ar vienas iš tėvų nevykdė pareigos išlaikyti vaikus (CK 3.200 straipsnis).

Iš ieškovės paaiškinimų bei byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė santykius su atsakovu V. N. nutraukė 2009 metais. V. N. 2013 m. gegužės 23 d. paaiškinimas patvirtina, kad atsakovas jau keli metai nedalyvauja dukters auklėjime, yra visiškai nusišalinęs nuo jos išlaikymo. Atsakovas duomenų apie susitarimą išlaikyti nepilnametę dukrą nepateikė, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas nuo 2009 metų teikė dukrai išlaikymą. Ieškovė įsiskolinimą prašė priteisti vaikui per mėnesį skaičiuojant po 150 Lt išlaikymo. Toks dydis vaikui atitinka proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą ir nėra per didelis. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5400Lt materialinį įsiskolinimą nepilnametei tenkintinas visiškai (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė prašė nustatyti išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo tvarką, prašė nustatyti, kad išlaikymo įsiskolinimą atsakovas V. N. gali sumokėti visą sumą iš karto arba periodinėmis išmokomis. Atkreiptinas dėmesys, kad kokia tvarka bus išieškomas išlaikymo įsiskolinimas reglamentuoja Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnis), todėl šis prašymas netenkintinas.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir jį auklėti (CK 3.170 straipsnis). Tėvų, negyvenančių kartu, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, kuri turi būti netrukdomai įgyvendinama, o pats bendravimas turi būti nuolatinis ir pastovus (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir sąlygų nustatymo, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas visiškai.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti nepilnametės bendravimo tvarką su atsakovu , t.y. jog tėvas su dukra bendraus geranorišku tarpusavio susitarimu ( tėvo ir dukros), esant tėvui blaiviam. Nors matyti, kad ginčo dėl vaiko bendravimo su tėvu nėra, tačiau atsižvelgiant į reikalavimą, kad atsakovas bendrautų su vaiku būdamas blaivus, ginant nepilnametės interesus , šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 270,00 Lt žyminis mokestis (300 Lt x 12 mėn. = 3600 + 5400 Lt = 9000 x 3% = 270 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo V. N. priteistinos 858,33 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. pažymą Nr. TP-7-(2.10)-1578 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nepilnametės dukros V. N., gimusios (duomenys neskelbtini). ( a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina K. A. ( a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. N. ( a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei V. N. ( (duomenys neskelbtini)., a.k(duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 300 Lt (tris šimtus litų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo 2013 m. gegužės 14 d. iki dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į K. A. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke.

Paskirti K. A. ( a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės V. N. ( gimusios (duomenys neskelbtini)., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Nustatyti, kad V. N. bendrauja su nepilnamete dukra V. N. geranoriškai , tarpusavio tėvo ir dukros susitarimu, tačiau būdamas blaivus.

Priteisti iš V. N. ( a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei V. N.(duomenys neskelbtini)., a.k. (duomenys neskelbtini) 5400 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus litų 00 ct) materialinio išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo V. N. a.k(duomenys neskelbtini) 270 Lt (dviejų šimtų septyniasdešimties litų 00 ct) žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš V. N. ( a.k(duomenys neskelbtini) 858,33 Lt (aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių litų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą valstybei.

Išaiškinti V. N., kad 270,00 Lt žyminis mokestis turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660. 858,33 Lt išlaidos už antrinę teisinę pagalbą turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (į. k. 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Balsevičienė