Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2622-896/2014 pagal L. A. ieškinį atsakovei V. A. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Neteisingai įvertinti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškovo turtinę padėtį. 2013 m. balandžio 30 d. teismo sprendimo priėmimo metu ieškovas gyveno ir dirbo užsienyje, jo mėnesio pajamos buvo apie 4 000 Lt, todėl jis turėjo galimybę mokėti nustatyto dydžio išlaikymą. Dabar ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, nes jis neteko darbo ir pajamų užsienyje. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad šiuo metu ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėju-konsultantu, jo mėnesio pajamos yra apie 1 400 Lt. Ieškovas neturi registruotų nekilnojamųjų daiktų, jo vardu registruotos dvi nevažiuojančios transporto priemonės. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas nebeišgali dukroms teikti 2013 m. balandžio 30 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo.

Neįvertinta aplinkybė, kad, nutraukiant šalių santuoką, būsto remontui paimtas piniginis kreditas buvo panaudotas buto, kuriame šiuo metu gyvena atsakovė su dukromis, remontui. Dėl to daugiau nei 20 000 Lt dydžio kredito grąžinimo našta tenka ir ieškovui, nors iš šio kredito panaudojimo jam nėra jokios faktinės ir praktinės naudos.

Pažeisti teisingumo ir protingumo principai įtvirtinti CK 1.5 straipsnyje, nes ieškovui sumokėjus vaikams 900 Lt per mėnesį, grąžinus mėnesinę kredito dalį, jam pačiam pragyvenimui belieka apie 400 Lt.

Neįvertinta aplinkybė, kad ieškovas, turėdamas vidurinį išsilavinimą, turi gerokai mažesnes galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, lyginant su atsakove, kuri turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Neturėdamas lėšų, ieškovas neturi galimybės siekti aukštojo mokslo, kad gautų geriau apmokamą darbą.

Nepagrįstai iš ieškovo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi ieškinys buvo iš dalies patenkintas.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie pagrindo sumažinti iš ieškovo vaikams priteistą išlaikymą iki ieškovo prašomos sumos nebuvimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinęs visą bylos medžiagą, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

CK 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (CK 3.51 str.), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas; šią sutartį tvirtina teismas, prieš tai patikrinęs, ar ji nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Šios sutarties trečioje pastraipoje ieškovas įsipareigojo savo nepilnamečių dukterų P. A. ir G. A. išlaikymui nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos iki dukterų pilnametystės kas mėnesį mokėti po 500 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė dėl vaikų išlaikymo, kurį teiks ieškovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią.

Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą dukterims, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaikų poreikių sumažėjimą. Ieškinys byloje buvo pareikštas motyvuojant pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi. Šį teiginį ieškovas grindė savo pajamų sumažėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo dukterims priteistą išlaikymą sumažinti iki 450 Lt per mėnesį sumos, o apeliacinio skundo argumentą, kad nustatytas vaikų išlaikymo dydis yra neproporcingas apelianto turtinei padėčiai, atmeta kaip nepagrįstą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dabartinis ieškovo darbo užmokestis yra 1 400 Lt, jis neturi nekilnojamojo turto, ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės. Nutraukiant šalių santuoką, ieškovo darbo užmokestis buvo apie 4 000 Lt, jam priklausė viena transporto priemonė. Vertindamas apelianto argumentą, kad jo gaunamo darbo užmokesčio (1 400 Lt) nepakanka didesniam nei 300 Lt išlaikymui kiekvienai dukteriai mokėti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas yra sveikas, darbingas asmuo (kitokių duomenų byloje nėra pateikta), todėl laikytina, kad jis nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas negu nurodė teismui ir gali siekti gauti geriau apmokamą darbą. Negalėjimą dėl objektyvių priežasčių susirasti geriau apmokamą darbą turėjo įrodyti apeliantas, tačiau nepateikė tokių įrodymų. Apelianto argumentas, kad dėl aukštojo universitetinio išsilavinimo neturėjimo jis negalįs susirasti geriau apmokamo darbo, atmestinas kaip nepagrįstas, nes jo paties pateikti dokumentai (b. l. 56-69) įrodo, kad, turėdamas vidurinį išsilavinimą, apeliantas anksčiau per mėnesį uždirbdavo apie 4 000 Lt. Darbo sutartį Vokietijoje apeliantas nutraukė savo iniciatyva.

Kadangi faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog apeliantas neturi didesnių darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių, kad jis yra išnaudojęs visas galimybes gauti didesnes pajamas, aplinkybė, jog apelianto šiuo metu gaunamos pajamos yra nedidelės, negali būti priežastimi jo turtinę padėtį vertinti kaip iš esmės pablogėjusią ir dar didesne suma sumažinti iš apelianto priteisto išlaikymo dukroms dydį. Priešingas vertinimas leistų apeliantui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaikų, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies (atsakovės) interesus, kuriai ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, kadangi mergaitės gyvena su atsakove ir ji turi rūpintis nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad byloje nėra duomenų apie vaikų poreikių sumažėjimą (šios aplinkybės ieškovas ir neįrodinėjo, nes ja nesirėmė). Dėl to nėra pagrindo dar didesne suma sumažinti iš apelianto dukterims priteisto išlaikymo dydžio. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad ieškovas yra jaunas ir darbingas, todėl privalo imtis priemonių gauti didesnes pajamas, kurių užtektų ne tik pačiam pragyventi, tačiau ir pakankamam dukrų išlaikymui.

Ieškovo išlaidos kredito įmokoms pagal su banku sudarytą kredito sutartį nėra naujai atsiradusios, nes kredito sutartis sudaryta 2007 m. kovo 21 d. Taigi ši prievolė egzistavo jau santuokos nutraukimo metu ir neatsirado po to, kai buvo priteistas išlaikymas dviem apelianto vaikams. Dėl to su kredito įmokų mokėjimu susijęs apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18 str., 279 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė sumažinto išlaikymo dukterims mokėjimo pradžios momentą, kadangi sumažintą išlaikymą dukterims priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tačiau ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nekeistina, kadangi teismo sprendimą skundė tik ieškovas, o CPK 313 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas dėl apelianto priimti blogesnį sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad iš jo nepagrįstai atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 144 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 7), atsakovė – 500 Lt (b. l. 38). Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino 25 proc., todėl iš atsakovės ieškovui buvo priteisti 36 Lt, o iš ieškovo atsakovei per klaidą priteisti ne 375 Lt (500 Lt x 75 proc. / 100 proc.), o 400 Lt. Taigi, atlikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovei turėjo būti priteista 339 Lt, o ne 364 Lt. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų patikslintina.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis iš esmės nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), patikslinta tik jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Ji sumokėjo advokatui 500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 103). Ši suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nesudėtinga, advokatas rengė atsakovės procesinius dokumentus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam žinomos, sprendžia, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovei iš apelianto priteistina 300 Lt (87 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti iš esmės nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimą.

Patikslinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad iš ieškovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 339 Lt (trys šimtai trisdešimt devyni litai) (98 Eur).

Priteisti iš ieškovo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 87 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.