Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, studentas, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. K. 2024 m. balandžio 5 d. apie 01.30 val., Vilniaus r. sav., Bajorų sen., Bukiškio k., Žemuogių g., ties namu Nr. 10, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW T-ROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,32 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad T. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekso (toliau – ir BK) 281¹, visiškai įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis savo kaltę, jog vairavo išgėręs tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino pilnai. Jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti jo paties paaiškinimai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, alkotesterio duomenys, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pareigūnų atlikta T. K. neblaivumo patikra, ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad T. K. vairavo transporto priemonę neblaivus, o būtent, kad 2024 m. balandžio 5 d. apie 01.30 val., Vilniaus r. sav., Bajorų sen., Bukiškio k., Žemuogių g. ties namu Nr. 10, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW T-ROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,32 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Atsakomybės individualizavimo pagrindai ir motyvai

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo T. K. motina J. K. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. T. K. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje yra pateiktas laiduotojos J. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai ir pati J. K.. Ji prisiima atsakomybę laiduoti už savo sūnų T. K..

J. K. nėra teista (b. l. 66). Buvo surašyti 2 protokolai su administraciniais nurodymais už nešiurkščius administracinius nusižengimus, numatytus 417 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje. Paskirtos baudos sumokėtos. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl administracine tvarka yra nebausta (b. l. 68–69). Šie duomenys patvirtina, jog galima laiduotoja pažeidimų nedaro. (duomenys neskelbtini) vedėja G. B. J. K. charakterizuoja itin teigiamai, pažymi, kad J. K. yra itin pareiginga, atsakinga, autoritetinga, reikli sau ir kolegoms, sąžininga, dora, aktyviai dalyvaujanti visuomeninėje veikloje, nuolat kelianti savo kvalifikaciją bei besidominti inovacijomis, visuomet noriai padedanti kolegoms ir bendruomenės nariams. Už nuopelnus savo darbinėje veikloje J. K. ne kartą skatinta (b. l. 65, 70–72).

Taip pat atsižvelgtina ir į byloje esančią kaltinamojo T. K. charakteristiką. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas pažymi, kad T. K. žinomas kaip drausmingas, sąžiningas, paslaugus, atsakingas ir iniciatyvus bendruomenės narys, paslaugus, pagelbstintis senyvo amžiaus bendrijos nariams, padėdamas jiems užsinešti laiptais savo nešulius, pagelbėdamas lipti laiptais ir kita (b. l. 62). Be to, iš byloje esančių padėkos raštų matyti, kad T. K. ne kartą buvo skatintas už gerus mokymosi rezultatus (b. l. 63–64).

Taip pat atsižvelgtina tiek į T. K., tiek J. K. paaiškinimus, iš kurių matyti, jog J. K. yra autoritetas savo sūnui, daro teigiamą įtaką kaltinamajam. Todėl įvertinus J. K. charakterizuojančią medžiagą, jos ir T. K. tarpusavio santykius, J. K. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį T. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad T. K. yra neteistas (b. l. 47). Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika sukeltos žalos šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (T. K. ir J. K. paaiškinimais), jog J. K. daro teigiamą įtaką T. K., kaltinamasis jaučia atsakomybę prieš ją. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad T. K. anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam, nors administracine tvarka baustas, be kita ko, administracinis nusižengimas padarytas dėl to, kad kaltinamasis buvo neblaivus, kai nustatyta 2,78 promilių girtumo laipsnis, kuomet asmuo neturi sulaukęs 20 metų (b. l. 48), tačiau kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patikino, kad alkoholio atsisakė, pasimokė iš įvykio, be to, kaltinamasis sudalyvavo Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursuose. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, manytina, kad kaltinamojo asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos profesines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis T. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamasis T. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir perduotinas J. K. atsakomybėn be užstato.

Tačiau pažymėtina, jog vis dėlto, nors kaltinamasis vairavo nakties metu, apie jo daromą nusikalstamą veiką pranešė „City Bee“ atstovas, kadangi kaltinamasis vairavo agresyviai (b. l. 11), tad laidavimo terminas nustatytinas dviejų metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad T. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise T. K. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus. Dvejų metų terminas nustatytinas atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį - 2,32 promilės, kai jam kaip pradedančiam vairuotojui taikoma 0 promilių tolerancija. Kaltinamajam 2024 m. balandžio 10 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis Volkswagen T-ROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamoje byloje iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio Volkswagen T-ROC vidutinė kaina Lietuvoje – 24 070,00 Eur su PVM (b. l. 22–23).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau pabrėžtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021). Pažymėtina, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019), o BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad kaltinamasis yra neteistas, jauno amžiaus, šiuo metu studijuoja užsienyje, finansiškai jį remia šeima, charakterizuojamas itin teigiamai, nusikalstama veika žala nepadaryta, nuo tyrimo pradžios kaltinamasis pripažino kaltę, sutiko su alkotesterio parodymais, dėl nusikalstamos veikos itin gailisi, atsisakė vartoti alkoholį, išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursus, todėl manytina, kad kaltinamasis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų nebedarys, vis dėlto, nagrinėjamuoju atveju, siekiant prevencinio pobūdžio, turto konfiskavimas skirtinas. Tačiau įvertinus aukščiau išdėstytas kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes skirtinas dalinis turto vertės konfiskavimas. Taigi, nagrinėjamuoju atveju iš kaltinamojo išieškotina valstybės naudai dalis automobilio Volkswagen T-ROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 10 000 Eur.

Nei Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės automobilio vertės konfiskavimo mokėjimo išdėstyti dalimis, todėl nėra teisinio pagrindo turto vertės konfiskavimą išdėstyti dalimis ( Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-28-919/2024). Be to pažymėtina, jog šiuo atveju buvo taikytas dalinis automobilio vertės išieškojimas.

VI. Procesiniai klausimai

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena, kurioje užfiksuoti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas Nr. 02375551, išduotas T. K. vardu, atiduotinas jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

T. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį T. K. pagal laidavimą J. K. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš T. K. dalį transporto priemonės Volkswagen T-ROC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų.

Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus –panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. 02375551, išduotą T. K. vardu, atiduoti jį išdavusiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, kurioje užfiksuoti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. K. ir laiduotojai J. K., kad:

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.