Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-103-606/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
1A-103-606/2018
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00681-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
A. O.
Nukentėjusysis
J. B.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Angelija Morkvėnienė
Kategorijos

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-103-606/2018

Teisėja Irena Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00681-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.2.16.4.1.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3. 1.1.8.1.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Karolinai Gaubaitei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,gynėjai advokatei Angelijai Morkvėnienei,nuteistajam A. O.,vertėjai Anželai Tyščukienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. (A. O.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 198¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai (10) mėnesių,

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežčiausios Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirtos trejų (3) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta ketverių (4) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendį.

Iš A. O. priteista nukentėjusiajai J. B. 3,52 Eur, civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 524,36 Eur turtinėms žaloms atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

A. O., iš anksto turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, įtikinęs J. B., kad jie gyvens kartu (duomenys neskelbtini), kur nusipirks butą, bei ją įtikinęs, kad jam reikalingi jos elektroninės bankininkystės duomenys, nes mama turi pervesti jam pinigų, J. B. juo patikėjus ir taip būnant iš esmės suklaidintai, ir padiktavus savo elektroninės bankininkystės duomenis, tokiu būdu neteisėtai įgijęs svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, 2013 m. balandžio 23 d. laikotarpiu tarp 14.09 val. ir 15.43 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas kompiuteriu su internetiniu ryšiu, neteisėtai panaudodamas J. B. identifikavimo duomenis, prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), J. B. vardu užpildė registracijos formas bei, pažeisdamas „(duomenys neskelbtini)“ AB informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungęs prie J. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ AB banke, neteisėtai atliko 3 finansines operacijas, pervesdamas iš nukentėjusiosios sąskaitos 0,01 Lt registracijos mokesčius, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( (duomenys neskelbtini)) pateikė paraišką 1000 Lt (289,62 Eur) kreditui gauti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 250 Lt (72,41 Eur) kreditui gauti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1200 Lt (347,54 Eur) kreditui gauti (paraiška atmesta neatitikus sąlygų), o 2013 m. balandžio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus 1000 Lt (289,62 Eur), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus 250 Lt (72,41 Eur) į J. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), jis įtikino J. B., kad pinigus pervedė jam jo mama, jo prašymu, J. B. banke paėmė 1250 Lt (362,03 Eur) ir atidavė juos A. O., tokiu būdu A. O. apgaule įgijo 1250 Lt (362,03 Eur) bei kėsinosi įgyti 1200 Lt (347,54 Eur), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi patikrinusi kliento mokumą, kredito bendrovė paraišką dėl šios sumos atmetė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. balandžio 24 d. laikotarpiu tarp 15.07 val. ir 16.22 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas kompiuteriu su internetiniu ryšiu, neteisėtai panaudodamas J. B. identifikavimo duomenis, prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), J. B. vardu užpildė registracijos formas bei, pažeisdamas „(duomenys neskelbtini)“ AB informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungęs prie J. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ AB banke, neteisėtai atliko 5 finansines operacijas, pervesdamas iš nukentėjusiosios sąskaitos 0,01 Lt registracijos mokesčius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė paraišką 500 Lt (144,81 Eur) kreditui gauti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 750 Lt (217,22 Eur) kreditui gauti (paraiška atmesta neatitikus sąlygų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1500 Lt (434,43 Eur) kreditui gauti (paraiška atmesta neatitikus sąlygų), UAB „ (duomenys neskelbtini)“ – nenustatyto dydžio kreditui gauti (neteisingai atlikta įmoka), UAB „ (duomenys neskelbtini)“ – nenustatyto dydžio kreditui gauti (neatitikus sąlygų nebuvo pasiūlyta suma), o 2013 m. balandžio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus 500 Lt (144,81 Eur) Lt į J. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), jis įtikino J. B., kad pinigus pervedė jam jo mama, jo prašymu, J. B. banke paėmė 500 Lt (144,81 Eur) ir atidavė juos A. O., tokiu būdu A. O. apgaule įgijo 500 Lt (144,81 Eur), bei kėsinosi įgyti ne mažiau kaip 2250 Lt (651,65 Eur), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi patikrinusios kliento mokumą, kredito bendrovės paraiškas šiai sumai atmetė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. balandžio 25 d. laikotarpiu tarp 10.35 val. ir 12.30 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas kompiuteriu su internetiniu ryšiu, neteisėtai panaudodamas J. B. identifikavimo duomenis, prisijungė prie UAB „ (duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), J. B. vardu užpildė registracijos formas bei, pažeisdamas „(duomenys neskelbtini)“ AB informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungęs prie J. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ AB banke, neteisėtai atliko 4 finansines operacijas, pervesdamas iš nukentėjusiosios sąskaitos 0,01 Lt registracijos mokesčius, UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikė paraišką 500 Lt (144,81 Eur) kreditui gauti (paraiška atmesta neatitikus sąlygų), UAB „ (duomenys neskelbtini)“ – nenustatyto dydžio kreditui gauti (neatitikus sąlygų nebuvo pasiūlyta suma), UAB „ (duomenys neskelbtini)“ – nenustatyto dydžio kreditui gauti (neatitikus sąlygų nebuvo pasiūlyta suma). Tokiu būdu A. O. apgaule kėsinosi įgyti ne mažiau kaip 500 Lt (144,81 Eur), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi patikrinusios kliento mokumą, kredito bendrovės paraiškas atmetė.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. balandžio 28 d. 13.02 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas kompiuteriu su internetiniu ryšiu, neteisėtai panaudodamas J. B. identifikavimo duomenis, prisijungė prie UAB „ (duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), J. B. vardu užpildė registracijos formą bei, pažeisdamas „(duomenys neskelbtini)“ AB informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungęs prie J. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ AB banke, neteisėtai atliko 1 finansinę operaciją, pervesdamas iš nukentėjusiosios sąskaitos 0,02 Lt registracijos mokestį, pateikė paraišką 700 Lt (202,73 Eur) kreditui gauti (paraiška atmesta neatitikus sąlygų). Tokiu būdu A. O. apgaule kėsinosi įgyti ne mažiau kaip 700 Lt (202,73 Eur), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi kredito bendrovė paraišką atmetė, neatitikus sąlygų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. balandžio 29 d. laikotarpiu tarp 09.35 val. ir 10.09 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas kompiuteriu su internetiniu ryšiu, neteisėtai panaudodamas J. B. identifikavimo duomenis, prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), J. B. vardu užpildė registracijos formas bei, pažeisdamas „(duomenys neskelbtini)“ AB informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungęs prie J. B. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ AB banke, neteisėtai atliko 2 finansines operacijas, pervesdamas iš nukentėjusiosios sąskaitos 0,01 Lt registracijos mokesčius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė paraišką 500 Lt (144,81 Eur) kreditui gauti bei UAB „ (duomenys neskelbtini)“ – 500 Lt (144,81 Eur) kreditui gauti (paraiška atmesta neatitikus sąlygų), o tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus 500 Lt (144,81 Eur) į J. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), jis įtikino J. B., kad pinigus pervedė jam jo mama, jo prašymu, J. B. paėmė banke 500 Lt (144,81 Eur) ir atidavė juos A. O., taip jis apgaule įgijo 500 Lt (144,81 Eur) bei kėsinosi įgyti 500 Lt (144,81 Eur), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi patikrinusios kliento mokumą, kredito bendrovės paraiškas atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. O. prašo paskirti jam psichiatrinę ekspertizę, išsamiai išnagrinėti jo bylą, kaltu pripažinti ne tik jį, bet ir J. B. bei sumažinti jam paskirtą bausmę, motyvuodamas tuo, kad jis neneigė, jog tuo metu draugavo su nukentėjusiąja J. B., tačiau ji pati parodė, jog siūlė paimti paskolas bendriems gyvenimo planams, o jis atsisakė, teigdamas jai, jog turi skolų valstybei, todėl jam neduos. Tiek jis, tiek ir J. B. parodė, jog jie kartu (duomenys neskelbtini) miesto viešojoje bibliotekoje norėjo pasinaudoti banko paslaugomis, tačiau abu nemokėjo naudotis socialiniais tinklais. Be to, J. B. jo nepaveikta, jam matant, paėmė greitąjį kreditą (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Apelianto teigimu, jo namuose taip pat abu bandė užpildyti paraiškas kreditui gauti, tačiau to padaryti nemokėjo. Todėl, J. B. prašymu, surado žmogų, kuris mokėjo naudotis kompiuteriu. Kadangi su nukentėjusiąja J. B. santykiai nutrūko, siekdama išvengti kredito grąžinimo, ji kreipėsi į policiją, nurodydama, kad kreditus jis paėmė savavališkai. Apeliantas prašo atsižvelgti į jo psichinę būseną, kad jam nustatyta šizofrenija, turi neįgalumą, yra menko suvokimo asmuo. Kadangi asmenį, atlikusį visas bankines operacijas, jis žino tik iš matymo, kad jis yra iš nusikalstamo pasaulio, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jo nurodyti negalėjo.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. O. teigė, kad jis kreditų savavališkai neėmė, prašė pripažinti kaltu ne tik jį, bet ir nukentėjusiąją J. B., kadangi ji pati parodė, jog ji siūlė paimti paskolas bendriems gyvenimo planams, o jų santykiams nutrūkus, siekdama išvengti kredito grąžinimo, kreipėsi į policiją.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir yra tik nuteistojo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta versija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nuosprendį.

Teisiamajame posėdyje, kaip ir apeliaciniame skunde, nuteistasis A. O. tvirtino, kad nukentėjusioji J. B. pati pasiūlė imti kreditus, jis nesutiko, sakė, kad turi skolų, kad nemoka naudotis kompiuteriu, todėl J. B. išsiėmė elektroninės bankininkystės duomenis ir sakė, kad kreditus paims pati, prašė, kad kreditus paimtų jo kaimynas, kuris ir padėjo. Jie užėjo į jo namus ir atliko reikiamas operacijas dėl kreditų paėmimo. Paskui nukentėjusioji J. B. pasiėmė pinigus, jie abu (duomenys neskelbtini) pramogavo, kartu leido pinigus. Jam J. B. buvo davusi 100 ar 200 litų, bet be jokių apgaulių. Jokios kalbos apie tai, kad jo mama turi jam pravesti pinigų, nebuvo (t. 2, b. l. 172–173).

Tačiau tokie nuteistojo A. O. parodymai visiškai prieštarauja ne tik nukentėjusiosios J. B. išsamiems ir nuosekliems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems, teisiamajame posėdyje ištirtiems ir skundžiamame nuosprendyje aptartiems duomenims.

Pažymėtina, kad nukentėjusioji J. B., tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir viso ikiteisminio tyrimo metu neneigė, jog pati paėmė du kreditus, t. y. vieną „ (duomenys neskelbtini)“ kreditą (duomenys neskelbtini), o kitą – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tačiau ne per elektroninę bankininkystę. Su A. O. buvo sutarę, kad paimtas paskolas SMS žinutėmis, atiduos jis, nes jos po paėmimo iš karto buvo perduotos jam tam, kad išnuomotų butą (duomenys neskelbtini), kur žadėjo kartu gyventi. Vėliau ji išsiėmė ir elektroninės bankininkystės duomenis tam, kad galėtų pasiimti kreditą internetu. To prašė A. O., nes ji pati nebūtų sugalvojusi, o juo labai pasitikėjo, nes jie žadėjo kartu gyventi. Jeigu jai reikėdavo kredito, ji paimdavo jį SMS žinute, apie elektroninę bankininkystę nieko nežinojo. Per elektroninę bankininkystę jie bandė paimti kreditą (duomenys neskelbtini), bibliotekoje, bet abu nemokėjo naudotis internetu, prie bankininkystės neprisijungė. Elektroninės bankininkystės duomenis ji davė A. O. važiuojant į (duomenys neskelbtini), nes A. O. sakė, kad pinigų jam perves mama. A. O. elektroninės bankininkystės duomenis perdavė draugui (duomenys neskelbtini). Elektroninės bankininkystės duomenis jai grąžino tą pačią dieną. Kai nuteistasis pasinaudojo jos elektroninės bankininkystės duomenimis, jis atvažiavo pas ją ir prašė paimti iš sąskaitos pinigus, sakė, kad pinigų reikia močiutei, pirkti lentoms, nes jai buvo sakęs, kad gyvena su močiute. Pinigai buvo jos sąskaitoje, bet ji tuo metu nežinojo, kad jos vardu yra paimti kreditai. Nuteistasis A. O. jai sakė, kad jo mama pervedė jam pinigų į jos sąskaitą. Nukentėjusioji J. B. paėmė iš sąskaitos pinigus ir atidavė nuteistajam A. O.. Ji pas nuteistąjį į namus nėjo, jo kompiuteriu nesinaudojo ir jo draugo nepažįsta. Kai birželio mėnesį gavo pranešimus, jog turi sumokėti kreditus, sužinojo, kad jos vardu yra paimti kreditai, ji kreipėsi į policiją. Birželio mėnesį ji sužinojo ir apie tai, kad nuteistasis A. O. gyvena su žmona (t. 1, b. l. 7, 13–14, 17–18, 21–22, t. 2, b. l. 44, 173–174).

Tai, jog nėra pagrindo netikėti būtent nukentėjusiosios J. B. parodymais, patvirtina ir 2013 m. rugpjūčio 9 d. protokolas – pareiškimas, iš kurio nustatyta, kad ji kreipėsi į Telšių apskrities VPK būtent tada, kai gavo pranešimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, jog turi sumokėti 605,82 Lt kreditą pagal 2013 m. birželio 24 d. sutartį (t. 1, b. l. 6).

Byloje pateikta informacija iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina nukentėjusiosios J. B. parodymus dėl to, kad ji imdavo paskolas, tačiau tik SMS žinute, pasinaudodama savo mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), jas laiku ir grąžindavo. Kartu minėti duomenys patvirtina ir aplinkybę, jog J. B. paėmė 900 Lt paskolą SMS žinute ir 750 Lt paskolą užpildydama kredito paraišką, kurias, kaip parodė J. B., ir atidavė A. O. tam, kad išnuomotų butą (t. 1, b. l. 80–83, 84).

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose užfiksuotų duomenų nustatyta, kad nuteistasis A. O. naudojosi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo rašė žinutes nukentėjusiajai J. B.. Užfiksuotų A. O. nukentėjusiajai J. B. rašytų žinučių turinys nepaneigia nukentėjusiosios J. B. parodymų dėl to, kad ji pasitikėjo A. O., nes jis teigė, jog ketina su ja gyventi, ją myli ir panašiai, todėl neabejotinai įgijo nukentėjusiosios pasitikėjimą tam, kad pasinaudotų jos elektroninės bankininkystės duomenimis savanaudiškais tikslais. Taip pat iš minėtų žinučių nustatyta, kad būtent nuteistasis A. O. įtikinėjo J. B., kad bus suteikti kreditai jos vardu (t. 1, b. l. 26–32).

Nėra pagrindo abejoti tuo, kad jeigu, kaip teigė nuteistasis A. O., nukentėjusioji J. B. per elektroninės bankininkystės sistemą būtų teikusi paraiškas kreditams gauti pati, pasinaudodama tik jo kaimyno paslaugomis, arba netgi tik buvusi šalia, ji nurodydama visus save identifikuojančius duomenis, neabejotinai būtų nurodžiusi ir savo, o ne nuteistojo A. O. mobiliojo telefono ryšio numerį. Tačiau iš bylos duomenų neginčytinai nustatyta, jog kredito bendrovėse registracijos metu nurodytas būtent nuteistojo A. O. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44–85). Be to, IP adresai, iš kurių buvo registruotasi kredito bendrovėse: (duomenys neskelbtini), registruoti L. O., t. y. A. O. žmonos vardu, adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir A. O. (t. 1, b. l. 111–125, 162). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tikėjo nukentėjusiosios J. B. parodymais ir dėl to, kad ji nuteistojo namuose, kur jis gyveno su žmona ir vaikais, elektroninėmis ryšių priemonėmis nesinaudojo.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netikėjo nuteistojo A. O. parodymais, kad pati nukentėjusioji, būdama jį įsimylėjusi, per internetinės bankininkystės sistemą, kreditus paėmė jo namuose pati, padedama jo kaimyno, o paimtus pinigus išleido bendrai pramogaudami, ir juos pagrįstai vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistasis, tvirtindamas, jog būtent J. B. prašymu, kreditus padėjo paimti jo kaimynas, šio asmens nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neįvardydamas, siekė tik suklaidinti tyrimą atlikusius pareigūnus ir teismą tam, kad išvengtų atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas suteikė nuteistajam A. O. galimybę į teisiamąjį posėdį išsikviesti ir prašyti teismo apklausti kaip liudytojais jo norimus asmenis, dėl to bylos nagrinėjime padarė pertrauką, tačiau nuteistasis A. O. tokia jam suteikta galimybe nepasinaudojo bei pats pasislėpė nuo teismo, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis (t. 2, b. l. 174, 186, t. 3, b. l. 11–14, 50–61). Ši aplinkybė taip pat parodo, kad nuteistasis siekė ne įrodyti neva savo nekaltumą, kaip pats tvirtino, bet priešingai, išvengti jam gresiančios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad netikėti nukentėjusiosios J. B. parodymais nėra jokio pagrindo, nes ji davė parodymus būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekusi sakyti tiesą, o nuteistasis A. O. kaip įtariamasis (vėliau – kaltinamasis) atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomas. Įstatymas jam suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-567/2010).

Dar kartą akcentuotina, kad pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir yra tik nuteistojo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nuosprendį.

Atsižvelgdamas į aptartų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir skundžiamu nuosprendžiu A. O. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 d., 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. O. prašė paskirti jam psichiatrinę ekspertizę, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. O. jau ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė (t. 2, b. l. 10–12). Ekspertizės akte teismo psichiatras ekspertas D. Tamašauskas ir teismo psichologas ekspertas M. Ridikas nenustatė, kad A. O., dėl kokio nors psichikos sutrikimo, būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti byloje nagrinėjamų jam inkriminuojamų veikų padarymo metu. Ekspertizės atlikimo metu A. O. nenustatė anksčiau nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo šizofrenijos paūmėjimo požymių. Ekspertai jo būseną vertino kaip lėtinio psichikos sutrikimo šizofrenijos remisiją (ligos požymių nebuvimas). Taip pat nenustatė, kad A. O., dėl psichikos būsenos, tuo metu nebūtų galėjęs dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo procese, konstatavo, jog jis gali duoti teisingus paaiškinimus į jam užduotus klausimus, gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, jam priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikėjo, pakankamas gydymas bendrais pagrindais (t. 2, b. l. 15–18). Bylos nagrinėjimo teisme metu pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi A. O. paskyrė stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę (t. 2, b. l. 142–145). Ekspertizės akte konstatuota, kad A. O. nusikalstamų veikų padarymo metu dėl jam diagnozuotos rezidualinės šizofrenijos galėjo (ir visiškai) suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam diagnozuota rezidualinė šizofrenija, dėl kurios jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. O. nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių, jis gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo ir teismo procese bei duoti paaiškinimus į jam užduotus klausimus (t. 2, b. l. 148–153).

Kaip matyti, aptartos atliktų ekspertizių išvados, kuriomis apeliacinės instancijos teismas netikėti neturi pagrindo, objektyviai patvirtina, kad nuteistasis A. O. dėl savo psichinės būsenos gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam taikyti priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių nereikia. Todėl, byloje esant objektyviems duomenims dėl nuteistojo A. O. psichinės būsenos, dar kartą skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. O., taip pat prašė atsižvelgti į jo sveikatos būklę, į tai, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo kalta ir pati nukentėjusioji bei jam sumažinti paskirtą bausmę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti ir atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę nuteistajam A. O., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nustatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, į tai, kad jis padarė du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus. Pažymėtina, kad teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys, savo asmens identifikavimo duomenų nesaugojimas, davimas mažai pažįstamiems asmenims, todėl šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis serga lėtine psichikos liga, kad nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dar būdamas neteistas. Tačiau kartu pagrįstai atsižvelgė ir į jo asmenybę, kad jis nusikalto ne pirmą kartą, nes po šių nusikalstamų veikų padarymo yra nuteistas už nusikaltimus nuosavybei, teisme yra be šios bylos dar trys nebaigtos nagrinėti bylos dėl analogiškų veikų padarymo, ir tai neabejotinai rodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų, nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu. Be to, pagrįstai akcentavo, jog Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu nuteistajam A. O. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, tačiau, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jos vykdymą atidėjus, jis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikė, nuo bausmės atlikimo pasislėpė, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teismo nutartimi buvo panaikintas.

Įvertinęs visas šias aptartas aplinkybes, vadovaudamasis BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam mažesnes negu įstatymo už padarytas veikas numatytas bausmės vidurkis terminuoto laisvės atėmimo bausmes, jas subendrinant apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto taisykles, todėl nuteistajam A. O. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti dar labiau nėra jokio pagrindo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu su Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežčiausios Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirtos trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant tik dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo A. O. (A. O.) apeliacinio skundo netenkinti.

Kolegijos pirmininkė Edita LapinskienėTeisėjai Eduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas