Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. Š.,

išnagrinėjęs L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 6 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 13 d. 20.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvosios gamtos apsaugos reido metu sustabdytas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos su priekaba valst. Nr. SC 584, raudonos spalvos. Automobilio priekaboje buvo gabenamas sumedžiotas suaugęs stirninas. Į stirnino dešinę ausį buvo įverta specialios paskirties plomba, tačiau neperkišta per metalinį specialios paskirties plombos užraktą. Prie specialios paskirties plombos užrakto (prie žymos Insert) buvo pritvirtinta raudonos spalvos izoliacinė medžiaga. Automobilį su priekaba vairavo jo savininkas L. G.. Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete L. G. vadovavo medžioklei tykojant. Medžioklės metu L. G. turėjo Graižtvinį šautuvą CZ555, 308 Winchester, Nr. A519273. Jo vardu 2016 m. spalio 10 d. buvo išduotas medžioklės lapas Nr. 66. Medžioklėje dalyvavo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Automobilio sustabdymo vietoje medžioklės vadovas L. G. ir medžiotojas S. K. paaiškino, kad stirniną sumedžiojo S. K.. Medžioklės lape pažymėta, kad stirniną sumedžiojo L. G.. Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių IV skyriaus 22 punktu laikytina, kad: „gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai“.

Iš paaiškinimo matyti, kad L. G. parodė, kad 2016-10-13 užsipildė medžioklės lapą ir medžiojo kartu su S. K. ir apie 19.20 val. su juo S. K. sumedžiojo stirnos patiną. Sumedžiotam patinui licenciją įvėrė ne iki galo ir užsuko izoliaciją. Taip pasielgė todėl, kad bijojo, kad sumedžiotas stirninas nebūtų perspektyvas. Dėl padaryto pažeidimo gailisi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. G. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykis įvyko spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) kaimo miško pakraštyje. Tuo metu jis buvo su S. K., jie važiavo automobiliu „Audi 80“ su priekaba, kuri priklausė jam. Jie nuvažiavo į medžioklės plotus, aikštelėje užpildė lapą ir pranešė būrelio vadovui, kad medžioja. Jie buvo užsirašę medžioti trise, tačiau vienas asmuo neatvažiavo dėl sugedusio automobilio. Jie dviese nuvažiavo tykoti. Po maždaug 18 min. išgirdo šūvį, o praėjus kažkuriam laikui, paskambino S. K. ir pasakė, kad sumedžiojo stirniną. Jie nutarė palaukti apie pusvalandį, tačiau atsirado rūkas, pradėjo temti, todėl jam paskambino ir pasakė, kad važiuojam namo. Kai jie apžiūrėjo stirniną, S. K. liko prie žvėries, o jis nuėjo prie automobilio, kuris buvo paliktas prie kelio. Jis pasiėmė automobilį, stirniną įkėlė į jį, tuomet jis pasakė S. K., kad eitų tvarkyti ginklus, o jis tuo metu įvers licenziją. Lape pažymėjo, kad nušovė stirniną. Jis pradūrė stirninui ausį, vėrė licenciją, tačiau jam nesisekė, kadangi tik patraukus už jos, ji vis išsinerdavo. Tuomet nuo prožektoriaus nuėmė izoliaciją ir ją užsuko ant licencijos, manydamas, kad nuvažiavus į lupyklą, pabaigs tvarkyti. Neišvažiavus į kelią, pradėjo prožektoriais šviesti gamtosaugininkai ir juos jie sustabdė. Nuo tos vietos, kur vėrė licenciją iki jų sustabdymo buvo apie 200-300 m atstumas. Kai juos sustabdė, pareigūnai priėjo prie priekabos, pamatė, kad įverta licencija, tačiau vienas pareigūnas brūkštelėjo ranka ir ta licencija nusinėrė. Tuomet jie juos puolė su fotoaparatais, juos stūmė į šalį reikalaudami ginklų ir dokumentų, t. y. juos supakavo. Medžioklės lapą jie pildo prieš medžioklę, t. y. supildo lapą, paskambina būrelio vadovui pranešti, kad jie medžioja, pasako, kurioje pusėje yra. Medžioklės lape pažymėta, kad nušautas stirninas ties G. pavarde, tačiau tai yra klaida, nes jis turi vienus akinius žiūrėti į tolį, o kitus ne į tolį, t. y. S. K. nušovė žvėrį, o ne jis. Tą dieną buvo nušautas vienas gyvūnas. Stirninus jie galėjo medžioti iki spalio 15 d. Tai dienai jų būrelis turėjo dar tris nepanaudotas licenzijas, iš kurių viena yra prie bylos pridėta Nr. 004686. Neperspektyvus stirninas yra suaugęs stirninas su gražiais ragais – jis skaitosi selekcinis, medžiojamas. Nemedžiojami stirninai vadinami perspektyviais su mažais ragais, nesubrendę, t. y. jaunikliai iki 4 m. amžiaus. Jų grupei buvo duotos 2 licenzijos, o iš viso yra keturios grupės. Jei būna skirta 10 licenzijų, tai galima nušauti 10 stirninų. Neskaitant to, ar buvo nušautas perspektyvus stirninas, ar neperspektyvus, vis tiek pareiga įverti į ausį licenciją buvo. Rašant paaiškinimą jam buvo pusė sudiktuota. Šiuo atveju jam licencijos niekas nebūtų atėmę, o būtų atėmę S. K.. Licenzijos yra išduodamos grupėms. Jų grupėje yra jis, jo sūnus, S. K., P.s, V., t. y. jų grupėje yra 8 asmenys. Jiems buvo išduotos dvi licencijos stirninams nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d. Per tą laikotarpį prieš tai nebuvo sumedžioję stirtino, kadangi daugiausia buvo prašoma laukti šernų. Įvykio metu turėjo dvi licenzijas. Kai jis priduoda lapą, tai būrelio vadui turi priduoti ir licenciją. Įvykio dieną jis pirmą kartą vėrė licenciją. Sulenkęs licenciją įkišo stirninui į ausį, tačiau ji jam vis išslysdavo, todėl užsuko izoliaciją. Tai, ką parašė paaiškinime, yra netiesa, nes dėl perspektyvaus ar neperspektyvaus stirnino rašyti jam nurodė gamtosaugininkas. Su pareigūnais išbuvo nuo 20 val. iki 0.30 val. Jie negalvojo neregistruoti žvėrelio, jis buvo įrašytas į lapą. Licencija ausyje nesilaikė, o kadangi automobiliu vežant ji gali visai iškristi, o gyvūną reikėjo nuvežti iki lupyklos. Jis planavo pasakyti S. K., kad nesilaiko licencija, tačiau pamiršo. Kai jis vėrė žvėreliui licenciją, tai S. K. šalia nebuvo – jis tvarkė šautuvą. Jis matė, kad jis vėrė tą licenciją, tačiau galutinio rezultato nematė. Izoliacijos į skylutę nekišo, tačiau kai sulenkta licencija traukėsi, tai izoliacija užsukta ant licenzijos galiuko įlindo į tą skylę. Licencija buvo sulenkta ir apvyniota izoliacija, tačiau vienas pareigūnas brūkštelėjo per ją ranka ir izoliacija įsikišo į tarpelį. Licencija buvo perkišta, tačiau negali pasakyti iš kurios pusės. Izoliaciją užvyniojo ant licencijos plonojo galiuko, t. y. ją užvyniojo, kad neišsitrauktų. Kai iš pradžių atėjo pareigūnai ir apžiūrėjo viską, tai sakė, jog viskas yra gerai. Kai pareigūnas ištraukė licenciją, tai R. Š. šalia nebuvo, nes jis atėjo vėliau, o šiaip buvo du kiti pareigūnai. Kai užsegta licencija išsitraukė, tai skylutėje pasiliko izoliacija, kurią buvo užvyniojęs, kad neišsitrauktų užverta licencija. Jie buvo sustabdyti savo medžioklės plotuose, tada dar nebuvo išvažiavę į kelią. Jie važiavo į gyvūnų dorojimo vietą, o ten patekti jiems nereikia išvažiuoti iš savo medžiojimo plotų. Tikslo sutaupyti licencijos neturėjo. Medžioti jie važiuoja maždaug kartą per savaitę ar per dvi savaites. Tą dieną jie važiavo medžioti paskutinį kartą, todėl ar panaudotą, ar nepanaudotą licenciją jiems reikėjo atiduoti. Medžioklės vadovą paskiria pirmininkas – jis įrašo medžioklės vadovą į lapą. Šioje medžioklėje jis buvo paskirtas vadovu. Licenciją privalo įverti medžioklės vadovas. Stirniną sumedžiojo S. K.. Kol S. K. dėjo ginklą, tai jis nuėmė nuo prožektoriaus izoliaciją ir jos gabaliuką uždėjo ant licencijos. Jis nežino, kad už licencijos įvėrimą atsakingas yra ir gyvūną sumedžiojęs medžiotojas. Rašant paaiškinimą jis buvo veikiamas psichologiškai, nes pareigūnai buvo penki ir „piršo mintį“ dėl selekcinio ar neselekcinio stirnino, todėl jis taip ir užrašė. Jam buvo liepta parašyti, kad paaiškinimą rašo nieko neverčiamas. Įvykio metu jam buvo pakilęs kraujo spaudimas, todėl nelabai prisimena, kas vyko. Jis nenaudojo jokios vielos pririšti licenciją. Nuotraukose matyti žalios spalvos juosta, bet iš tikrųjų ten buvo mėlynos spalvos virvė - špagatas, kuriuo ūkininkai riša šieną ar šiaudus. Virvė - špagatas buvo naudojamas tento pririšimui, kad vėjas jo neišpūstų laukan. Į pusę tento buvo paguldytas gyvūnas, o kita tento puse gyvūnas buvo uždengtas. Jokios kitos vielos jie neturėjo. Nušautas stirninas pagal ragus buvo medžiojamas. Paaiškinimą rašė jausdamasis labai blogai, todėl jį rašė taip, kaip diktavo pirmasis apklaustas pareigūnas liudytojas.

Liudytojas S. K. parodė, kad įvykis įvyko spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose (duomenys neskelbtini) kaime. Tą dieną jis su L. G. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio, kurių nariais abu yra, plotus. L. G. buvo medžioklės vadovas. Medžioklės vadovas užpildė medžioklės lapą ir pradėjo medžioklę iš bokštelio. Užpildžius medžioklės lapą, buvo pravestas instruktažas dėl saugaus elgesio su ginklu ir ką galima tą dieną medžioti. Po 18 val. jie sėdo į medžioklės bokštelius, skirtus medžioti tykojant, o apie 18.30 val., kai dar buvo šviesu, pamatė, kaip į palaukę išėjo stirnos patinas. Įvertinęs, kad tai yra medžiojamas gyvūnas – selekcinis – jis paleido šūvį ir jį sumedžiojo. Apie sumedžiotą gyvūną informavo medžioklės vadovą L. G.. Pasitarę nusprendė dar šiek tiek tęsti medžioklę, palaukti išeinančių šernų. Pasėdėjus apie pusę valandos pradėjo temti ir kilti rūkas, tai susiskambinę nutarė medžioklę baigti. Kadangi jų bokšteliai buvo vienas nuo kito apie 200 m atstumu, tai sutarė, jog eina surasti sumedžiotą gyvūną, kadangi baigė medžioklę, ir vyks namo. Atėjus L. G., surado sumedžiotą stirnos patiną ir jis pasiliko prie jo laukti, kol L. G. atvažiuos su automobiliu. Kai jis atvažiavo, įkėlė gyvūną į automobilio priekabą ir L. G. kaip medžioklės vadovas pasiliko įverti licenciją, o jis nuėjo susirinkti savo daiktų, susidėti ginklą į ginklo dėklą. Susidėjus daiktus, jie sėdo į automobilį ir važiavo į gyvūnų dorojimo vietą, kuri randasi (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose. Neišvažiavus iš medžioklės plotų iš palaukės – iš krūmų – išbėgo tamsiai apsirengę du asmenys ir prieš automobilį pradėjo šviesti prožektoriais. Asmenys buvo be šviesą atspindinčių liemenių, be stabdymo priemonių ar įjungtų švyturėlių, nes tuo metu jau buvo pakankamai tamsu. Kadangi L. G. vairavo automobilį, tai jis sustojo. Tie asmenys buvo gamtos apsaugos pareigūnai, kurie pribėgo prie automobilio priekabos, neprašė jų jokių dokumentų. Be to, prieš tai L. G. atžymėjo apie sumedžiotą gyvūną medžioklės lape. Jam išlipus iš automobilio, prie priekabos jau buvo pribėgę gamtos apsaugos pareigūnai, kurių vienas pašvietė prožektoriumi į sumedžiotą gyvūną ir pasakė, kad viskas gerai – licencija vietoje. Tačiau kitas pareigūnas pribėgęs patraukė už įvertos licencijos, kuri buvo įverta į sumedžioto gyvūno ausį. Jis ištraukė tą licenciją, sakė, jog reikia fotografuoti, filmuoti, tai nubėgo atsinešti kameros. Jis nesupranta, kodėl visą tai nebuvo filmuojama ar fotografuojama pradžioje, kol buvo licencija įverta į sumedžioto gyvūno ausį. Po to gamtos pareigūnai fotografavo jų ginklus, o maždaug po valandos laiko pajudėjo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotų į pareigūnų įstaigą. Susitvarkęs ginklus prie gyvūno patikrinti, kaip įverta licenzija, nėjo, o tik paklausė L. G., ar viskas gerai. Jis pasakė, kad viskas gerai ir jie gali važiuoti į gyvūno dorojimo vietą. Kaip buvo įverta licencija, jis nematė. Su L. G. jie nespėjo pakalbėti apie licencijos įvėrimą, kadangi įlipus į automobilį ir pavažiavus apie 100 m, juos sustabdė pareigūnai. Gyvūną sumedžiojo jis, tačiau medžioklės lape yra įrašyta, jog gyvūną nušovė L. G., tačiau kaip vėliau jis sakė, jog be akinių tamsoje suklydęs pavardę įrašė ne į tą langelį. Fakto, kad gyvūną sumedžiojo jis neslėpė nuo pat pradžios. Medžioklės lape yra suklysta apie tai, kas sumedžiojo gyvūną. L. G. licenziją vėrė iki 10 min. Kol jis nuėjo pasiimti kuprinės, iš dėtuvės išėmė šovinius ir sudėjo juos atskirai, tai praėjo laikas, kurį sunkiai gali „pasverti“. Jis tvarkė tik savo ginklus, o L. G. susitvarkė ginklą tada, kai jie surado gyvūną. Šoviniai iš ginklo buvo išimti išlipant iš medžioklės bokštelio, tačiau jie pas jį yra atskirai dėtuvėje, kurią reikia išimti iš ginklo, tai ginklas būna nebeužtaisytas. Su L. G. jie nespėjo pakalbėti apie licenziją, nes tik pajudėjus buvo sustabdyti. Jis yra įsitikinęs, kad juos stabdė asmenys be šviesą atspindinčių liemenių ir krivulės. Jis matė medžioklės lapą. Jie buvo sutarę medžioti trise, todėl medžioklės vadovas užpildė lapą, o likus apie 10 min. iki sėdimo į bokštelius, vienas asmuo paskambinęs pasakė, jog turi bėdų ir į medžioklę neatvyks. Kadangi jo pavardė jau buvo įrašyta į medžioklės lapą, tai nebebuvo tikslo to taisyti, nes nesant asmens parašo skaitosi, jog jis medžioklėje nedalyvauja, kadangi pagal medžioklės taisykles, asmuo turi pasirašyti prieš pradedant medžioti. Kadangi buvo pakankamai šviesu ir į stirniną šovė ne iš karto, kai tik jį pamatė, tai įvertino, kad šis gyvūnas yra medžiojamas, t. y. įvertino, kad jis gali būti 6-7 m. amžiaus ir tokie stirninai jau yra medžiojami. Norint medžioti stirninus, elnius, briedžius, reikia išsilaikyti selekcininko pažymėjimą, kurį jis turi. Jei esi išsilaikęs selekcininko pažymėjimą, tai yra atžyma, nuo kada jis yra išlaikytas, ir tik tokiu atveju gali medžioti selekcinius gyvūnus. Šernams selekcininko pažymėjimo nereikia. Buvo pakankamai šviesu, todėl gerai matė, kad gyvūnas yra medžiojamas. Pareigūnai išlindę iš krūmų su prožektoriais pradėjo šviesti priešais automobilį ir jiems sustojus jie nėjo tikrinti dokumentų ar prisistatyti, o nubėgo prie priekabos. Jis lipo iš automobilio žiūrėti, kas vyksta. Jam priėjus prie priekabos, vienas iš gamtos apsaugos pareigūnų pašvietė į sumedžiotą gyvūną ir pasakė, kad viskas gerai, yra licencija, o kitas pareigūnas pribėgęs paėmė už licencijos ir ją patraukė. L. G. pasakojo, kad jam nesisekė įverti licencijos, tai matosi, kaip ji yra įtraukta į vidų, kai pareigūnas ją patempė. Jis matė įvertintą licenciją ir tai matė vienas iš gamtos pareigūnų. Licencija buvo įverta, tačiau kai pareigūnas ją patraukė, tai ją paleido ir ji liko tik prakišta. Licencija buvo įverta ir padaryta kaip kilpa. Nepanaudoti licenzijos jiems nebuvo tikslo, kadangi medžiojo iš spalio 13-osios į 14-ąją dieną, o stirninai yra medžiojami iki spalio 15 d., o po šios medžioklės jie nebeplanavo daugiau į ją vykti. Jei licencijos būtų nepanaudoję, tai jos vėliau nebūtų galėję naudoti ir būtų turėję grąžinti būrelio pirmininkui. Gyvūnų dorojimo vieta yra tame pačiame medžioklės vienete ir iš ploto išvykti nereikia. Jis pats licencijos šiais metais nėra vėręs. Jis yra matęs, kaip licencijas veria medžioklės vadovas kolektyvinėse medžioklėse. Dažniausiai medžioklės vadovas būdavo jų grupės vadovas L. G. sūnus, o jie visi kiti yra eiliniai medžiotojai. Jei nėra medžioklės vadovo, tai tuomet juo būna iš kitų asmenų. Po to, kai buvo sulaikyti, ir nuvykus į gamtos apsaugos pareigūnų buveinę, t. y. praėjus maždaug valandai laiko, kažkiek šnektelėjo su L. G., o iki tol to padaryti jie neturėjo galimybės. L. G. pasakojo, kad jam nesisekė įverti licencijos, rankos buvo sugrubę nuo šalčio, ir jis negalėjo jos užfiksuoti, todėl kad neišsivertų, L. G. užvyniojo izoliaciją ant licencijos, kad ji laikytųsi bent kol bus nuvykta į gyvūnų dorojimo vietą. Su L. G. nesitarė, kad reikėtų licenziją sutaupyti, todėl jos nereikėtų verti, nes taupyti jiems nebuvo tikslo, kadangi tai buvo priešpaskutinis vakaras, kai jie galėjo sumedžioję stirnos patiną panaudoti tą licenziją. Be to, pas juos nėra stirnų patinų tiek, kad galėtų kiekvieną medžioklę jų sumedžioti. Spalio 14 d. jie neplanavo vykti į medžioklę. Turbūt nėra taip buvę, kad jie medžiotų dvi dienas iš eilės.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis yra Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros vedėjas. Įvykis įvyko spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo metu jie vykdė reidą su R. Š. ir V. G.. Reido metu nustatė šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą, kai buvo pažeisti aplinkosauginiai reikalavimai, netinkamai apiforminus dokumentus ir netinkamai įvėrus licenciją. Reido metu išgirdo šūvį, pamatė pamiškėje šviečiantį galimai medžioklinį prožektorių. Atvykus (duomenys neskelbtini) kaime nuo (duomenys neskelbtini) pusės, pamatė automobilio priekinius žibintus. Jie pravažiavo pro šalį, šalikelėje apsisuko, sustojo, išlipo su V. G., o R. Š. pasiliko už tarnybinio automobilio vairo. Jiems atėjus pamiškėje pamatė, kad asmenys šlaistosi su prožektoriumi ir kažką galimai krauna į automobilį. Jie nutarė patikrinti. Tai viskas vyko apie 10-15 min. Išgirdęs automobilio variklio garsą, jis paskambino tarnybiniu telefonu R. Š., kad jis privažiuotų prie jų, nes automobilis pradėjo judėti link jų pamiškės-lauko keliuku. Atstumas buvo apie 300 m. V. G. naudojant krivulę ir lygiagrečiai privažiavus R. Š., išvažiuojantį į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį „Audi 80“, kurio valstybinio numerio neprisimena. Automobilis buvo su priekaba, kurioje buvo sumedžiotas stirninas ir netinkamai įverta licencija. Automobilyje buvo du asmenys, kurių pavardžių neprisimena. Salėje esantis pažeidėjas buvo už automobilio vairo (L. G.). Sustabdžius automobilį, V. G. vilkintis šviesą atspindinčią liemenę priėjo prie vairuotojo, paprašė pateikti dokumentus, klausė, ką veikia šioje vietoje, ir paprašė išlipti iš automobilio. Vairuojas paaiškino, kad vykdo medžioklę ir yra sumedžiotas stirninas, turi medžioklės lapą. Išlipus iš automobilio abiems piliečiams, visi priėjo prie priekabos, kurioje buvo sumedžiotas gyvūnas. Sumedžiotas stirninas gulėjo paguldytas galva į priekį link automobilio bagažinės, o licencija buvo įverta į ausį, t. y. ji buvo perkišta ir galas užvyniota raudonos spalvos izoliacija. Be to, buvo aliuminė viela. Tą izoliaciją pirštu jis pastūmė ir licencija atsidarė. Kad teisingai būtų užfiksuota licencija, tai ji turi būti užtraukta per „dantukus“. Medžioklės taisyklės parašyta, kad licencija turi būti užtraukta daugiau nei pusė, kad ji neišsivertų. Taip įvėrę licenciją medžiotojai tikėjosi ją panaudoti dar vieną kartą, nuėmus tą izoliaciją, o medžioklės lapą galima perrašyti. Jam atrodo, paaiškinime medžioklės vadovas išdėstė raštu tai, kad jis bijojo, jog gyvūnas gali būti selekcinis, todėl taip elgėsi netinkamai užpildydamas licenciją. Jei yra perspektyvus gyvūnas, tai jį sumedžiojus galima netekti medžiotojo selekcininko teisės medžioti 1 m. Nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus stirninas būna nušaunamas, visiems jiems prieš įkraunant į transporto priemonę turi būti įveriamos licencijos. Pagal medžioklės taisyklių reikalavimus licencija turi būti užtraukta daugiau nei pusė. Pildant dokumentus ar grįžus į agentūrą nei vienas medžiotojas nesiskundė sveikata, agentūroje gėrė arbatos. Kliūčių bendrauti abiems medžiotojams nebuvo: visi bendravo telefonais, galėjo kviestis advokatus, nebuvo niekam daromas spaudimas. Surašius dokumentus visi išsiskirstė. Jis protokolų nerašė niekam – juos surašė R. Š.. Paaiškinimus iš medžiotojų paėmė jis Šiaulių agentūroje. Jis matė nušautą stirniną, tačiau jis negali įvertinti, ar jis buvo selekcinis, nors ir yra medžiotojas selekcininkas – tai gali įvertinti ekspertai. Reido metu V. G. buvo su šviesą atspindinčia liemene, jis medžiotojus stabdė su krivule. Šviesą atspindinčią liemenę vilkėjo ir R. Š.. Jis buvo nusivilkęs liemenę, kad neapsišviestų, nes sėdėjo su žiūronais nuo kelio į palaukę, kur medžiotojai krovėsi sumedžiotą gyvūną.Fotografavo V. G. ir jis, nors tiksliai to neprisimena. Jie turėjo kelis aparatus: tarnybinį fotoaparatą, registratorių.

Liudytojas V. G. parodė, kad jis yra Šiaulių agentūros vyr. specialistas -inspektorius. Įvykis įvyko spalio 13 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) kaime pamiškėje. Tuo metu pareigas ėjo kartu su Šiaulių agentūros vedėju A. G. ir gyvosios gamtos inspekcijos viršininku R. Š.. Reido metu matė pamiškėje šviečiantį prožektorių. Jie pravažiavo pro tą vietą. R. Š. pasiliko automobilyje, o jis su A. G. pasaloje priėjo prie pamiškės krašto ir laukė, kol pajudės automobilis iš palaukės. Automobiliui pajudėjus - išvažiavus į važiuojamąją kelio dangą lazdele jį stabdė, o A. G. informavo reido vadovą, kad nedelsiant privažiuotų. Tuo metu, kai jie stabdė automobilį, R. Š. privažiavo. Automobilį stabdė jis, nes vilkėjo striuke, tarnybinę šviesą atspindinčią liemenę, kuri yra panaši į policijos pareigūnų liemenes, tik ji yra tamsesnė, turėjo kepurę. A. G. buvo be liemenės, nes jie laukė pasaloje, o liemenė atspindi šviesą, tai stebėjimo metu jis ją buvo nusivilkęs. Jis sustabdė automobilį „Audi 80“ žalios spalvos, kuris buvo su priekaba. Automobilyje buvo du asmenys, jį vairavo L. G.. Iš pradžių jis kartu su A. G. priėjo prie automobilio, paprašė dokumentų, o pašvietę prožektoriumi pamatė, kad priekaboje yra laukinis gyvūnas, tai prašė asmenis išlipti, o išlipus kartu priėjo prie priekabos. Prie priekabos jis ėjo su A. G. ir dviem automobilyje sėdėjusiais piliečiais. Po to priėjo R. Š., rinko dokumentus, tikrino šautuvus, ar yra įverta licencija. Tikrinant licenciją, jis švietė prožektoriumi, o tuo metu A. G. tikrino, ar ji yra įverta. Licencija buvo perkišta gyvūnui per ausį, o jos gale, kur yra fiksavimas, buvo įkišta raudonos spalvos izoliacija. Perlenkus buvo į tą izoliaciją įkištas licencijos galiukas. Vos tik A. G. palietė gyvūno ausį, tai ta licencija „iššoko“ iš tos plastmasės. Dar buvo metalinė viela, tačiau neprisimena, kaip ji stovėjo. Izoliacija pasiliko kaboti, o licencijos galiukas palietus ausį „iššoko“. Licenziją reikia įverti už joje esančių griovelių – ji turi fiksuotis ir palietus ranka jos neįmanoma ištraukti. Jis neklausė, kuris iš asmenų vėrė tą licenziją, o tik filmavimo metu klausė, kuris iš jų nušovė gyvūną. Paprastai licenciją veria medžioklės vadovas, o šiuo atveju medžioklės vadovu buvo L. G., todėl jis buvo atsakingas už licencijos įvėrimą sumedžiojus gyvūną. Jis neprisimena, kokias aplinkybes aiškino asmenys dėl izoliacijos ant licencijos – gal sakė, kad ją vyniojo, kad licencija geriau laikytųsi. Gyvūną nušovė kitas pilietis, o ne L. G.. Jis matė tą nušautą stirniną, tačiau negali pasakyti, ar jis buvo medžiojamas, ar nemedžiojamas, kadangi jis nėra medžiotojas. Įverta licencija turi būti užfiksuota. Jis fotografavo, o nuotraukų su įkišta licencija nėra, nes ji nebuvo įkišta. Jie priėjo prie priekabos pažiūrėti, ar yra licencija, o prilietus ausį pažiūrėti, ar ji užfiksuota, tai licencija iš izoliacijos „išsikabino“ ir jie daugiau jos nebelietė bei prašė nei vieno piliečio nebesiartinti. Jie iš pradžių neina su fotoaparatais, o prieina su prožektoriais, su stabdymo įrankiu, tada šviečia ir žiūri, ar licencija užfiksuota. Šiuo atveju pažiūrėjus pamatė, kad ji neužfiksuota, tai tuomet paėmė priemones ir pradėjo filmuoti bei fotografuoti, nes galimai buvo padarytas pažeidimas. Jei licencija būtų tinkamai užfiksuota, tai nebūtų ėję su fotoaparatu fotografuoti. Jis naudojo tarnybinį fotoaparatą „Canon D500“ ir vaizdo registratorių. Filmuota medžiaga bei fotonuotraukos buvo perduotos protokolą surašiusiam pareigūnui. Protokolą rašė ne jis, paaiškinimus ėmė taip pat ne jis. Asmenų paaiškinimai buvo pildomi Šiaulių agentūroje, o ne miške. Stabdant automobilį jis vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę ir turėjo krivulę. Jis savęs negalėjo įamžinti fotoaparatu, tačiau su tokia pat liemene yra įamžintas reido vadovas. Taip pat turėjo kitoje rankoje prožektorių. Jis mojo lazdele, tuomet automobilis stojo, nes jei jis būtų stabdęs ne krivule, tai automobilis būtų nestojęs.

Iš 2016-10-12 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-326 matyti, kad įsakymu leista Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui R. Š., Šiaulių agentūros vedėjui A. G. ir vyriausiajam specialistui V. G. 2016 m. spalio 13 d. nuo 20.00 val. iki 23.45 val. (reido trukmė 3,45 val., iš jų 1,45 naktinio darbo valandos) organizuoti reidą Šiaulių rajone, vykdant gyvosios gamtos apsaugos kontrolę. Įsakyme nurodyta į reidą vykti ir parvykti tarnybiniu automobiliu VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) GGAI viršininkui R. Š. ir Šiaulių agentūros vedėjui A. G. reido metu turėti tarnybinį ginklą, reido metu šiame įsakyme minėtiems pareigūnams R. Š., A. G. ir V. G. dėvėti uniforminę aprangą. Įsakymu skirtas reido vadovu GGAI viršininkas R. Š..

Motyvuojamoji dalis

L. G. kaltė įrodoma jo ir liudytojų parodymais bei byloje surinktais ir teisme ištirtais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, patikrinimo aktu Nr. 147, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės lapu, kuriame nurodyta, kad stirną sumedžiojo L. G., nors iš ištirtų įroidymų nustatyta, kad žvėrį sumedžiojo S. K., L. G. medžiotojo bilietu, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu, ginklo pažymėjimu, sausumos transporto priemonės būklės aprašymo ir paėmimo aktais, automobilio registracijos liudijimu, fotonuotraukomis ir kt.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 punkte, 8 dalyje nurodyta: Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais - už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis <...>. Iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.“

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d.) 290 str. 8, 9, 10 dalyje numatyta: „Gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Už šio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. Už šio straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą“.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 85 straipsnio 6 dalyje numatyta: ,,Gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo 868 iki 1737 eurų su teisės medžioti atėmimu nuo 1 iki 5 metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu”.

Kadangi Administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 85 straipsnio 6 dalyje numatyta sankcija yra švelnesnė, todėl L. G. veika kvalifikuojama pagal šį įstatymą.

ATPK 85 str. 6 d. numatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo 868 iki 1737 eurų su teisės medžioti atėmimu nuo 1 iki 5 metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu. Analizuojant šios teisės normos turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą šios normos pagrindu, būtina aptarti ir kitų teisės aktų, į kuriuos nukreipia komentuojamo straipsnio dispozicija, turinį.

Administracinio teisės protokole nurodyta, kad L. G. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, IV skyriaus 22 punktą. Šio 22 punkto 2 dalį numatyta, kad gyvūno sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas pažymimas specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota licencija: plombos dirželis perveriamas per sumedžioto gyvūno ausį ir iš licencijos - holograminio lipduko - pusės ties pažymėta rodykle ir užrašu „Insert” perkišamas per metalinį užraktą tiek, kad ne mažiau kaip pusė dirželio ilgio būtų ištraukta per metalinį užraktą. Jei plomba yra pažeista arba plombos dirželio per metalinį užraktą ištraukta mažiau nei pusė ilgio, licencija laikoma negaliojančia. Pagal 22 punkto 6 dalį matyti, kad jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus bei šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape arba sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, išskyrus atvejus, numatytus Medžioklės taisyklių 15.3, 28 ir 51 punktuose. Pažymėtina, kad taisyklių 23 p. numato kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Už teisingą sumedžiotų licencijuojamų gyvūnų pažymėjimą pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas ir gyvūną sumedžiojęs medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną.

Teismas pažymi, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį - neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas - reikia nustatyti, kad neteisėtai sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas buvo gabenamas ar dorojamas.

Teismas spręsdamas ar pagrįstai L. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį, pažymi, kad jo veiksmuose yra visi šio pažeidimo sudėties požymiai. Byloje nustatyta, kad L. G. buvo medžioklės vadovas. S. K. sumedžiojo suaugusį stirniną - licencijuojamą gyvūną, tačiau L. G. 2016-10-10 medžioklės lape 2016-10-13 vykusios medžioklės metu per klaidą nurodė, kad jis sumedžiojo stirną. Suklydo, nes medžioklės lapą pildė automobilyje, kuriame buvo tamsu ir ne tame langelyje pažymėjo sumedžiotą gyvūną. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas S. K., kuris nurodė, kad jis sumedžiojo stirną. Be to, įvykio vietoje nustatyta, kad į sumedžioto suaugusio stirnino - licencijuojamo gyvūno ausį buvo įverta specialios paskirties plomba, tačiau neperkišta per metalinį specialios paskirties plombos užraktą, be to, prie specialios paskirties plombos užrakto (prie žymos Insert) buvo pritvirtinta raudonos spalvos izoliacinė medžiaga. Be to, sumedžiotas gyvūnas buvo pakrautas į automobilio priekabą ir L. G. kartu su liudytoju S. K. sumedžiotą gyvūną gabeno. Pažymėtina, kad pagal Medžioklės taisyklių 22 ir 23 punktus medžiotojui sumedžiojusiam licencijuojamą gyvūną bei medžioklės vadovui kyla pareiga teisingai užpildyti medžioklės lapą ir teisingai pažymėti sumedžiotą licencijuojamą gyvūną specialios paskirties plomba.

L. G. medžiotojo stažas yra nuo 1993 metų, todėl jis privalo žinoti visas jam, kaip medžiotojui numatytas pareigas bei taikomus specialius atsakomybės reikalavimus, t.y. žinodamas Medžioklės taisyklių reikalavimus, ir tai, kad už nušauto licencijuojamo gyvūno pažymėjimą yra atsakingas medžioklės vadovas ir gyvūną sumedžiojęs medžiotojas, jis turėjo pasirūpinti, kad prieš įkeliant gyvūną į transporto priemonę, jis būtų tinkamai pažymėtas, t.y. turėjo atlikti visus veiksmus, kurie numatyti Medžioklės taisyklių 22 punkte. Todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal medžioklės taisyklių 22 punktą pareiga paženklinti licencijuojamą gyvūną kyla tokį gyvūną sumedžiojusiam medžiotojui ir medžioklės vadovui ir nepaženklinus gyvūno draudžiama jį gabenti, konstatuojama, kad L. G. veiksmuose yra visi ATPK 85 straipsnio 6 dalies požymiai.

L. G. paaiškinimas dėl lipnios juostos panaudojimo apjuosiant licencija, nes neva dėl šalčio jis nesugebėjo jos įverti, administracinės atsakomybės nešalina, nes tiek medžioklės vadovas, tiek gyvūną sumedžiojęs medžiotojas turėjo pareigą gyvūno sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, sumedžiotą licencijuojamą gyvūną pažymėti specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota licencija, t.y. turėjo plombos dirželį perverti per sumedžioto gyvūno ausį ir iš licencijos – holograminio lipduko – pusės ties pažymėta rodykle ir užrašu „Insert“ perkišti per metalinį užraktą tiek, kad ne mažiau kaip pusė dirželio ilgio būtų ištraukta per metalinį užraktą. Šitos pareigos medžioklės vadovas ir gyvūną sumedžioję medžiotojas neatliko, licencija nors ir buvo perverta per gyvūno ausį, tačiau ji buvo nepanaudota, todėl šiuo atveju L. G., žinodamas, kad yra netinkamai uždėta licencija, negalėjo gabenti licencijuojamo gyvūno, o pagal taisyklių 22 punto 6 d. sumedžiotas gyvūnas nepažymėtas specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo L. G. gynėjas advokatas V. K. prašė teismo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškoje byloje Nr. 2AT-76-696/2016 kaip teismo precedentu.

Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga, tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008).

Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 2AT-76-696/2016 matyti, kad administracinio teisės pažeidimas buvo padarytas 2015 m. gruodžio 8 d. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, galiojusių veikos padarymo metu (2015 m. balandžio 13 d. įsakymo redakcija) 22 punkte pasakyta, kad gyvūno sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas pažymimas specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota licencija: plombos dirželis perveriamas per sumedžioto gyvūno ausį ir iš licencijos – holograminio lipduko – pusės ties pažymėta rodykle ir užrašu „Insert“ perkišamas per metalinį užraktą tiek, kad ne mažiau kaip pusė dirželio ilgio būtų ištraukta per metalinį užraktą. Jei plomba yra pažeista arba plombos dirželio per metalinį užraktą ištraukta mažiau nei pusė ilgio, licencija laikoma negaliojančia. Toks reikalavimas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris turi teisę medžioti licencijuojamą gyvūną ir turi tokią licenciją. Analizuojamoje byloje asmuo turėjo leidimą medžioti ir licenciją, įrašė sumedžiotus gyvūnus į medžioklės lapą, tačiau teisėtai nušauto licencijuojamo gyvūno nepažymėjo specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota licencija, nes, pasak jo, palikęs ją medžiotojų namelyje, todėl Lietuvos Aukščiausias Teismas pažymėjo , kad asmuo akivaizdžiai pažeidė medžioklės taisyklių 16.4 ir 22 punktus, nes licencijos su savimi neturėjo ir sumedžiotų gyvūnų medžioklės vietoje specialia plomba nepažymėjo. Tačiau teisėjų kolegija laikė, kad toks medžioklės taisyklų pažeidimas neatitinka ATPK 85 straipsnio 6 dalies reikalavimų, nes 85 straipsnio 6 dalyje kalbama apie asmenį, kuris apskritai neturi teisės sumedžioti konkrečios rūšies gyvūno, šiuo atveju danieliaus ir stirnos, t. y. iš viso neturi licencijos, o asmuo tokią teisę turėjo (turėjo licenciją), todėl jo padarytas medžioklės taisyklių pažeidimas neatitinka ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatytų reikalavimų ir negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį, tačiau asmuo pažeidė Medžioklės taisyklių 16.4 punkte numatytą įpareigojimą, kad medžiotojas turi turėti su savimi licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, jeigu medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra licencijuojama, ir 22 punkte numatytą įpareigojimą pažymėti sumedžiotą licencijuojamą gyvūną specialios paskirties plomba su licencija dar prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo asmens veikoje ATPK 85 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, o dėl pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 6 dalyje asmeniui pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą.

Šie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyti motyvai yra išdėstyti atsižvelgiant į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, galiojusių veikos padarymo metu (2015 m. balandžio 13 d. įsakymo redakcija) 22 punktą, kurį sudarė 4 dalys.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas L. G. administracinį teisės pažeidimą padarė 2016 m. spalio 13 d., t.y. galiojant naujiems Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, galiojusių veikos padarymo metu (2016 m. balandžio 27 d. įsakymo redakcija) 22 punkto pakeitimams. Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu (2016 m. spalio 13 d.), Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, galiojusių veikos padarymo metu (2016 m. balandžio 27 d. įsakymo redakcija) 22 punkto 6 dalyje pasakyta ,,Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus bei šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape arba sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informcinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, išskyrus atvejus, numatytus Medžioklės taisyklių 15.3, 28 ir 51 punktuose. Šio taisyklių pakeitimo nebuvo kai 2016 m. vasario 4 d. Radviliškio rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą byloje Nr. A2.3-13-632/2016 (apeliacinė byla 2016 m. balandžio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-151-332/2016, kasacine byla 2016 m. lapkričio 8 d. Nr. 2AT-76-696/2016), todėl teismas nagrinėdamas L. G. administracinio teisės pažeidimo bylą nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika byloje Nr. 2AT-76-696/2016 kaip teismo precedentu.

Galimybę skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

L. G. atsakomybę lengvina tai, jog jis nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 m. amžiaus (ANK 35 str. 1 d. 1 p., 9 p.,), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje bei LITEKO sistemoje nėra duomenų, kad L. G. buvo baustas administracine tvarka, neteistas, yra vedęs. Iš 2016-10-31 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad L. G. daug metų serga arterine hipertenzija. 2011 metais persirgo išeminiu insultu. Daug metų vargina dešinio peties sąnario skausmas, judesiai apriboti. Iš neįgaliojo pažymėjimo Nr. 003864 matyti, kad O. G. neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Iš 2016-10-25 Lietuvos medžiotojų ir žvejų (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio charakteristikos matyti, kad L. G. medžiotojų būrelyje ,, (duomenys neskelbtini)“ medžioja nuo 1991 metų, drausminių nuobaudų neturi, pasižymi tokiomis asmeninėmis savybėmis kaip draugiškumas, geranoriškumas, noriai dalinasi savo patirtimi su jaunais medžiotojais, pavestus darbus atlieka sąžiningai, kolektyvo vertinamas labai teigiamai. Iš 2016-10-26 Valstybinio socialinio draudimo Fondo Valdybos Šiaulių skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad O. G. nuo 2015-10-01 iki 2016-09-30 buvo išmokėta netekto darbingumo pensija nuo 216,11 Eur iki 223,24 Eur į mėnesį, bei kompensuojama išmoka 12,99 Eur. Iš 2016-10-26 Valstybinio socialinio draudimo Fondo Valdybos Šiaulių skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad L. G. nuo 2015-10-01 iki 2016-09-30 buvo išmokėta senatvės pensija nuo 298,88 Eur iki 308,37 Eur į mėnesį, bei kompensuojama išmoka 37,36 Eur. Iš pensijos gavėjo pažymėjimo Nr. 0404290 matyti, kad L. G. yra pensininkas. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad L. G. turi 1,6861 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė 8000 Lt ir 0,2145 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė 1000 Lt. Teismas skirdamas administracine nuobaudą L. G. taip pat atsižvelgia ir į administracinio teisės pažeidimo pobūdį. Administracinis teisės pažeidimas buvo padaryta 2016 m. spalio 13 d. Iš Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, IV skyriaus 15.2.4. punkto matyti, kad medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama: stirnas - patinus – nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams). Iš 2016-10-25 Lietuvos medžiotojų ir žvejų (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pažymos matyti, kad medžiotojų būreliui ,, (duomenys neskelbtini)“, 2016 metais medžioklės sezonui buvo skirta 10 vnt. stirninų licencijų. Licencijų galiojimo terminas yra nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d. 2016 m. spalio 13 d. buvo likę nepanaudotos trys licencijos SV Nr. 004678, 004679 ir 004686, t.y. viena iš jų yra L. G. nepanaudota licencija Nr. 004686. Atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, teismas vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, mano, yra pagrindas tikėti, kad L. G. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir administracinės nuobaudos tikslai, bus pasiekti paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo, t.y. nekonfiskuojant turto, kadangi asmuo gyvena užmiestyje, automobilį naudoja šeimos poreikiams tenkinti, be to, asmens medžioklės amunicija taip pat nekonfiskuotina, kadangi atimant teisę medžioti nuobaudos tikslai bus pasiekti ir nekonfiskavus medžioklės amunicijos.

Daiktinis įrodymas - licencija SV Nr. 004686, grąžintina Lietuvos medžiotojų ir žvejų (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32-34 straipsniais, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

L. G. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 6 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi paskirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą valst. Nr. SC 584 ir daiktus, kurie įvardinti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokole Nr. 00190, nutarimui įsiteisėjus grąžinti L. G..

Daiktinį įrodymą - licenciją SV Nr. 004686, nutarimui įsiteisėjus grąžinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui.

Apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.