- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- 2-232/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Gintaras Pečiulis, Dalia Vasarienė
- Atsakovas
- T. D., Ž. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nordea Finance Lithuania“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. D. ir Ž. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d., nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1588-112/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nordea Finance Lithuania“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Smėlio takas“, T. D. ir Ž. D. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ atstovas prašė patvirtinti 199 323,45 euro dydžio reikalavimą BUAB „Smėlio takas“ bankroto byloje (86 956,59 euro neapmokėtų sąskaitų sumą, 31 304,37 euro delspinigių, 68 868,06 euro baudą bei 12 194,43 euro skirtumą tarp neįvykdytų mokėjimų pagal sutartis ir ieškovo parduoto turto); taip pat priteisti nurodytas sumas solidariai iš atsakovų T. D. ir Ž. D. pagal laidavimo sutartis, priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Smėlio takas“ buvo sudarytos finansinės nuomos sutartys. Atsakovai T. D. ir Ž. D. laidavo visu savo turtu už finansinės nuomos sutarčių tinkamą ir visišką įvykdymą. UAB „Smėlio takas“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir laiku nemokant finansuojamo turto vertės dengimo mokėjimų, ieškovas 2010 m. balandžio 2 d. nutraukė sutartis ir pareikalavo grąžinti neišpirktą turtą bei padengti nuostolius. Ieškovas nurodė, kad įsiskolinimo sumą sudaro 86 956,59 euro skola pagal neapmokėtas sąskaitas-faktūras, 31 304,37 euro delspinigių, 68 868,06 euro bauda už neteisėtą naudojimąsi turtu po sutarčių nutraukimo bei 12 194,34 euro skirtumas tarp ieškovo realizuotos turto vertės ir mokėjimų, neįvykdytų pagal sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi patenkino UAB „Nordea Finance Lithuania“ ieškinį iš dalies - patvirtino UAB „Nordea Finance Lithuania“ 99 151,02 euro (342 071,02 Lt) nuostolių ir 10 000 eurų (34 500 Lt) delspinigių bei 2 029,62 Lt atstovavimo išlaidų, viso 378 600,64 Lt dydžio kreditinį reikalavimą BUAB „Smėlio takas“ bankroto byloje. Teismas atmetė ieškinio dalį dėl baudos priteisimo. Teismas taip pat su BUAB „Smėlio takas“ patvirtintu kreditoriaus UAB „Nordea Finance Lithuania“ kreditiniu reikalavimu priteisė solidariai iš T. D. ir Ž. D. 99 151,02 euro (342 071,02 Lt) nuostolių ir 10 000 eurų (34 500 Lt) delspinigių bei 2 029,62 Lt atstovavimo išlaidų, viso 378 600,64 Lt UAB „Nordea Finance Lithuania“ naudai. Ieškinio dalį dėl baudos priteisimo atmetė. Solidariai iš atsakovų T. D. ir Ž. D. priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nurodė, kad tarp UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir UAB „Smėlio takas“ buvo sudarytos 6 finansinio lizingo sutartys. Sutartys su atsakovu nutrauktos todėl, kad jis nemokėjo įmokų ir tuo pažeidė sutarčių nuostatas. Lizingo sutartis savo prigimtimi yra nuomos sutartis, tad kreditoriaus reikalavimas sumokėti sulygtas įmokas už visą laikotarpį, kurio metu atsakovas turėjo galimybę naudoti transporto priemones savo tikslams, pagrįstas. Įmokų sumokėjimas grąžina lizingo davėją į tokią padėtį, kurioje šis būtų, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Iki sutarties nutraukimo neapmokėta sąskaitų suma sudaro 86 956,59 euro. Ginčas dėl šios sumos nekilo. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad nėra galimybės nustatyti ieškovo patirtų nuostolių ir neaišku, kokia buvo atgauto turto vertė bei už kokias sumas jis buvo realizuotas. UAB „Nordea Finance Lithuania” nurodė, kad likutinė daiktų vertė yra 266 460,56 euro, pajamos iš turto pardavimo sudaro 178 964,93 euro, o neparduotų daiktų vertė 75 301,20 euro, todėl nutraukus lizingo sutartis ieškovas patyrė 12 194,43 euro nuostolį. Tikruosius nuostolius parodo ne skirtumas tarp turto likvidacinės ir rinkos vertės, o tik rinkos sąlygomis atliktas turto perleidimo sandoris, kurio sumą reikėtų atimti iš neišmokėtos lizingo sutarties sumos. Lizingo davėjas turi teisę reikalauti nuostolių iš lizingo gavėjo, jeigu lizingo objektas parduodamas už mažesnę nei likusi neišmokėta lizingo sutarties dalis. Atsakovai neginčijo turto pardavimo sandorių, todėl turto pardavimo kainos pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti 86 956,59 euro neapmokėtą sąskaitų sumą bei 12 194,43 eurų likutinę turto vertę laikė pagrįstu.
Pagal lizingo sutarčių 14.1 punktą, lizingo gavėjas įsipareigoja už kiekvieną uždelstą dieną lizingo davėjui mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo sumų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurias jis įsiskolino pagal sutartis. Prašoma priteisti delspinigių suma apskaičiuota už šešis mėnesius iki ieškinio padavimo teismui dienos 2010 m. spalio 18 d. Teismas nesutiko su atsakovų pozicija, kad prašomi priteisti delspinigiai leistų priešingai šaliai nepagrįstai praturtėti. Atsakovas yra bankrutuojanti įmonė. Laiduotojai, kurie atsakingi solidariai su bankrutuojančia įmone visu savo turtu, yra fiziniai asmenys. Teismas, vadovaudamasis CK 6.73, 6.258 straipsnių nuostatomis bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, manė, jog yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti iki 10 000 eurų. Teismui tenkinus reikalavimą dėl neapmokėtų sąskaitų sumos bei likutinės turto vertės priteisimo, ieškovas ir taip grąžinamas į padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartis. Teismo nuomone, 10 000 eurų delspinigių suma pakankama, atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją bei šioje byloje atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Lizingo sutarčių 8.11 punkte nurodyta, kad lizingo gavėjas nuo sutarties nutraukimo dienos netenka teisės naudotis daiktu ir jo valdyti. Už šio reikalavimo nevykdymą lizingo gavėjas įsipareigoja lizingo davėjui mokėti 0,5 procento nuo daikto vertės, nurodytos grafike, dydžio baudą už kiekvieną dieną. Sutarčių 8.4 punkte nurodyta, kad lizingo davėjas privalo raštu informuoti lizingo gavėją apie sutarties nutraukimą. 2010 m. kovo 18 d. buvo parengtas ieškovo raštas atsakovui dėl finansinės nuomos sutarčių nutraukimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtas raštas buvo išsiųstas atsakovui ir jis žinojo apie sutarčių nutraukimą. Tą pačią dieną buvo parengti raštai laiduotojams T. D. ir Ž. D. dėl įsiskolinimo, tačiau apie sutarčių nutraukimą neužsimenama. Kadangi sutarčių nutraukimas sukelia svarbias teisines pasekmes abiem sutarties šalims, ieškovas, būdamas verslo subjektas ir sugebantis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, turėjo būti pakankamai atidus, protingas ir sąžiningas, bendradarbiauti su skolininku ir laiduotojais ir apie sutarties nutraukimą atsakovą informuoti tinkamai ar kitokiu būdu įsitikinti, kad atsakovas pranešimą gavo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal sutarčių 8.9 punktą daiktas turi būti grąžintas lizingo davėjo nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku. Teismo manymu, lizingo gavėjas savo įsipareigojimo grąžinti daiktą laiku negali įvykdyti, nesant sutarčių 8.9 punkte numatytos sąlygos – lizingo davėjui nenurodžius vietos, kur daiktas turėtų būti pristatytas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas šią sąlygą būtų įvykdęs ir nurodęs atsakovui konkretų laiką ir vietą, kur pristatyti daiktus. Nors ieškovo rašte atsakovui dėl finansinės nuomos sutarčių nutraukimo ir nurodytas įgaliotas asmuo UAB „Mecro technikonas“ bei vieta, pristatant ir perduodant turtą, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtas raštas atsakovui buvo išsiųstas ir kad jis šį raštą gavo. Iš teismo posėdžio metu bylos šalių bei liudytojo Z. U. paaiškinimų nustatyta, kad finansuojami daiktai buvo daugiagabaritinės transporto priemonės, todėl jų gabenimui reikalingi leidimai, specialus transportas bei konkrečiai iš anksto nurodyta vieta, kur juos pristatyti, taip pat nustatyta, kad tarp šalių nuolat vyko derybos dėl daiktų grąžinimo ir perdavimo. UAB „Baltijos inkaso“ buvo ieškovo įgaliota atsiimti finansuojamus daiktus iš atsakovo. T. D. nurodė, jog apie sutarčių nutraukimą sužinojo tik iš trečiųjų asmenų – UAB „Baltijos inkaso“ atstovų, kurie buvo ieškovo įgalioti atsiimti neišpirktus daiktus. Teismo įsitikinimu, ieškovas pats tinkamai nevykdė pareigos pranešti apie sutarčių nutraukimą ir nurodyti vietą, kur daiktai turi būti grąžinti. Teismas nusprendė, kad ieškovas, atsižvelgdamas į prievolės esmę bei išvardintas aplinkybes, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ieškovo nepakankamas bendradarbiavimas su atsakovu nulėmė atsakovo negalėjimą laiku grąžinti daiktus. Teismas atmetė reikalavimą dėl baudos priteisimo, nes pats ieškovas nesudarė sąlygų daiktų grąžinimui.
Tarp UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir UAB „Smėlio takas“ buvo sudarytos šešios lizingo sutartys. Laiduotojai T. D. ir Ž. D. laidavo už lizingo gavėją UAB „Smėlio takas“ ir įsipareigojo atsakyti UAB „Nordea Finance Lithuania“ visu turtu, jeigu lizingo gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių. Teismas nurodė, kad laiduotojai T. D. ir Ž. D. pagal laidavimo sutartis yra solidariai atsakingi už UAB „Smėlio takas“ įsipareigojimų pagal lizingo sutartyse nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą, t. y. už finansuojamų daiktų vertės dengimo nemokėjimą ir sutarčių pagrindu ieškovo priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimą. Ieškinys tenkintas iš dalies - priteista ieškovui iš atsakovų solidariai 86 956,59 euro neapmokėtos sąskaitų sumos, 12 194,43 euro likutinės turto vertės. Laiduotojams neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, iš jų, kaip fizinių asmenų, priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patvirtintas UAB „Nordea Finance Lithuania“ 99 151,02 euro nuostolių ir 10 000 eurų delspinigių bei 2 029,62 Lt atstovavimo išlaidų dydžio kreditinis reikalavimas BUAB „Smėlio takas“ bankroto byloje. Liudytojams kompensuotos dėl atvykimo jų turėtos kelionės išlaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai T. D. ir Ž. D. atskiruoju skundu prašo pakeisti teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį: panaikinti nutarties dalį „solidariai su BUAB „Smėlio takas“ patvirtintu UAB „Nordea Finance Lithuania” kreditiniu reikalavimu priteisti iš T. D. ir Ž. D. 99 151,02 euro (342 071,02 Lt) nuostolių ir 10 000 eurų (34 500 Lt) delspinigių bei 2 029,62 Lt atstovavimo išlaidų, viso 378 600,64 Lt UAB „Nordea Finance Lithuania” naudai; solidariai iš T. D. ir Ž. D. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - UAB „Nordea Finance Lithuania” ieškinio dalį dėl 99 151,02 euro (342 071,02 Lt) nuostolių ir 10 000 eurų (34 500 Lt) delspinigių bei 2 029,62 Lt atstovavimo išlaidų, viso 378 600,64 Lt priteisimo atmesti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nors buvo sumažinta prašomų priteisti delspinigių suma, tačiau teismas delspinigių reikalavimą turėjo apskritai atmesti. Iš ieškinio turinio akivaizdu, jog kreditorius reiškiamo reikalavimo sumą, atsižvelgdamas į CK 6.574 straipsnio nuostatas, apskaičiavo įvertindamas dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius. Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Ši teisės norma vertintina kaip užkertanti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui kartu reikalauti ir su prievolės nevykdymu susijusių nuostolių atlyginimo, ir pačios sutartinės pareigos pažeidimu susijusių sutartinių netesybų. Lizingo davėjui pasirinkus sutarčių nutraukimą ir lizingo dalyko atsiėmimą, išnyksta jo teisė reikalauti sutartines įmokas mokėti prieš terminą, o atsiranda pareiga pretenduojant į visą ar dalį perimto turto likvidacinės vertės išieškojimo iš lizingo gavėjo šį reikalavimą grįsti faktiškai patirtais nuostoliais. Neteisinga teismo išvada, jog pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti 86 956,59 euro neapmokėtą sąskaitų sumą bei 12 194,43 euro likutinę turto vertę. Ieškovas pasirinko sutarčių nutraukimą ir lizingo dalyko atsiėmimą. Nusprendus nutraukti lizingo sutartį ir pareikalavus grąžinti lizingo dalyką ieškovas neteko teisės reikalauti sumokėti sutartines įmokas prieš terminą, tačiau įgijo teisę reikalauti, kad UAB „Smėlio takas“ atlygintų visą ar dalį perimto turto likvidacinės vertės, kurios ji realizavusi turtą negavo ir patyrė nuostolius. Lizingo davėjui realizavus daiktus, lizingo gavėjas įsipareigoja padengti skirtumą tarp lizingo davėjo realizuotų daiktų kainos ir mokėjimų, likusių neįvykdytų pagal sutartį bei padengti lizingo davėjo nuostolius, kurie lizingo davėją atstatytų į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį (sutarčių 8.13 p.). Lizingo dalykas ieškovui buvo perduotas nuo 2010 m. gegužės 26 d. iki birželio 8 d., tačiau nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokia buvo atgauto lizingo dalyko rinkos vertė. Iš transporto priemonių vertinimo dokumentų matyti, jog grąžintos transporto priemonės įvertintos (pvz.: vikšrinis ekskavatorius JCB JS200LC įvertintas 2010 m. kovo 30 d., nors grąžintas buvo 2010 m. birželio 8 d.; vikšrinis ekskavatorius JCB JS180LC įvertintas 2011 m. kovo 30 d., nors grąžintas buvo 2010 m. birželio 8 d.; ratinis ekskavatorius JCB JS175C įvertintas 2011 m. kovo 30 d., nors grąžintas buvo 2010 m. birželio 8 d; Volvo FH įvertinta 2011 m. kovo 29 d., nors grąžinta buvo 2010 m. birželio 8 d. ir t.t.). Lizingo davėjas, susigrąžinęs transporto priemones, delsė jas įvertinti bei parduoti už aukščiausią kainą, tam kad būtų išvengta nuostolių. Nurodytų priemonių vertė buvo nustatyta praėjus devyniems mėnesiams po jų atgavimo, todėl tokia aplinkybė reiškia, jog paties ieškovo veiksmai ir neveikimas turėjo tiesioginės įtakos nuostolių atsiradimui. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų pateisinti šiuos veiksmus dėl atgauto turto realizavimo. Tuo pačiu nėra pagrįsta teismo išvada, jog atsakovai sutinka su atgauto turto vertės nustatymu bei turto pardavimo kaina, nes jų neginčija. Byloje sprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas, todėl svarbu teisingai nustatyti nuostolių dydį ir visus veiksnius, dėl kurių jie atsirado. Šiuo atveju nuostolių dydis priklausytų nuo to, kaip operatyviai, sąžiningai bei profesionaliai ieškovas veikė siekdamas kuo greičiau ir už aukščiausią kainą parduoti atgautą turtą. Nurodytų aplinkybių teismas nesiaiškino, todėl neteisingai išsprendė nuostolių dydžio klausimą. Teismo posėdžio metu T. D. teismui pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti, tačiau jis nebuvo išspręstas, todėl tai apribojo atsakovo teises į tinkamą procesą byloje ir dėl to neteisingai buvo išspręstas ginčijamų nuostolių atlyginimo klausimas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Nordea Finance Lithuania“ atsiliepime prašo netenkinti atsakovų skundo ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad kreditorius gali reikalauti skolininko kartu ir sumokėti netesybas, ir įvykdyti prievolę. Priteisti nuostoliai nėra susiję su prievolės laiku mokėti lizingo įmokas praleidimu ir galimai dėl to turėtais lizingo davėjo nuostoliais, į kuriuos esą turėtų būti įskaitytos netesybos už termino įvykdyti prievolę praleidimą. Priteistiną delspinigių sumą teismas sumažino. Skirtumo tarp likvidacinės ir rinkos vertės negalima laikyti nuostoliais, o tikruosius nuostolius parodo tik rinkos sąlygomis atliktas turto perleidimo sandoris, kurio sumą reikėtų atimti iš neišmokėtos lizingo sutarties sumos. Ieškovas taip pat prašo priteisinti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria iš dalies patenkintas UAB „Nordea Finance Lithuania“ ieškinys, yra pagrįsta ir teisėta. Dėl šios nutarties atskirąjį skundą pateikė atsakovai laiduotojai T. D. ir Ž. D..
Lizingo (finansinės nuomos) santykiai reglamentuoti CK 6.567–6.574 straipsniuose. CK 6.567 straipsnyje įtvirtinta lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata, pagal kurią lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jei sutartimi nėra numatyta ko kita. Įstatyme įtvirtintoje lizingo sutarties sampratoje atskleidžiama lizingo, kaip finansavimo sandorio, esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-99/2012).
Iš bylos duomenų matyti, kad tarp UAB „Nordea Finance Lithuania“ (lizingo davėjas) ir UAB „Smėlio takas“ (lizingo gavėjas) buvo sudarytos Finansinės nuomos sutartys Nr. 20060480 (1 t., 8-10 b. l.), Nr. 20070463 (1 t., 18-19 b. l.), Nr. 20070464 (1 t., b. l. 29-30), Nr. 20070845 (1 t., b. l. 40-41), 20070865 (1 t., 50-51 b. l.), Nr. 20080196 (1 t., 61-62 b. l.). 2009 m. liepos 1 d. tarp finansuotojo UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir laiduotojų Ž. D. bei T. D. buvo sudarytos laidavimo sutartys, kuriomis laiduota už aukščiau nurodytų Finansinės nuomos sutarčių tinkamą vykdymą. Laiduotojai įsipareigojo atsakyti ta pačia apimtimi kaip ir lizingo gavėjas (1 t., 76-79, 80-83 b. l.). 2010 m. kovo 18 d. rašte dėl minėtų finansinių nuomos sutarčių nutraukimo nurodyta, kad įsiskolinimas 2010 m balandžio 1 d. siekia 314 801,60 Lt (šią sumą sudaro įsiskolinimas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras bei delspinigiai). Pažymėta, kad nesumokėjus įsiskolinimo, sutartys be kito atskiro pranešimo nutrūks 2010 m. balandžio 2 d. (1 t., 88 -89 b. l.).
Finansinės nuomos sutarčių 8.7 punktas numato, kad /.../ lizingo gavėjas privalo per 5 kalendorines dienas nuo sutarties nutraukimo dienos sumokėti lizingo davėjui visus įsiskolinimus (tarp jų nesumokėtas baudas, delspinigius, PVM, neatlygintus nuostolius ar išlaidas), susidariusius iki sutarties nutraukimo datos bei atlyginti lizingo davėjo nuostolius, patirtus dėl sutarties nutraukimo; 8.13 punktas numatė, kad lizingo davėjui realizavus daiktą, lizingo gavėjas įsipareigoja padengti skirtumą tarp lizingo davėjo realizuoto daikto kainos ir mokėjimų, likusių neįvykdytų pagal sutartį bei padengti lizingo davėjo nuostolius, kurie lizingo davėją atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį; 8.14 punktas nustato, kad lizingo gavėjui nesumokėjus dėl sutarties nutraukimo lizingo davėjui atsiradusių nuostolių ir įsiskolinimo, lizingo gavėjas įsipareigoja už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,2 procento nuo nuostolio ir įsiskolinimo sumos dydžio delspinigius. 14.1 punktu lizingo gavėjas įsipareigojo už kiekvieną uždelstą dieną lizingo davėjui mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo sumų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurias jis įsiskolino pagal sutartį (2 t., 14-17 b. l.).
Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes bei priėmė teisingą procesinį sprendimą. Bylos duomenimis teisingai nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo neapmokėta sąskaitų suma siekė 86 956,59 euro. Į bylą pateikti dokumentai taip pat patvirtina, jog lizingo turtas buvo parduotas už 12 194,43 euro mažesnę sumą nei likusi neišmokėta lizingo sutarties dalis (2 t., 102 b. l.). Nutraukus lizingo sutartį ieškovas dėl nurodytų sumų įgijo teisę reikšti reikalavimus UAB „Smėlio takas“ bei laiduotojams, kurie laidavo už pagrindinio skolininko tinkamą prievolių nevykdymą.
Iš į bylą pateiktos skolos detalizavimo lentelės matyti, kad ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma buvo apskaičiuota už šešis mėnesius nuo 2010 m. balandžio 18 d., kada jau buvo nutrauktos Finansinės nuomos sutartys, iki 2010 m. spalio 18 d., kada pareikštas ieškinys teismui (2 t., 102 b. l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašomus priteisti delspinigius sumažino iki 10 000 eurų (3 t., 9-13 b. l.).
Nutraukus sutartį skolininko teisių apsauga užtikrinama taikant restituciją, kuri lizingo santykiuose reglamentuota tiek bendrųjų teisės normų (CK 6.222 straipsnis), tiek ir specialiųjų (CK 6.574 straipsnis). CK 6.574 straipsnyje nustatyta, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Ši norma nereglamentuoja, kokius reikalavimus lizingo davėjui gali pareikšti lizingo gavėjas, tačiau savaime tai nereiškia, kad tarpusavio atsiskaitymų klausimas negali būti sprendžiamas taikant ir bendrąją normą – CK 6.222 straipsnį.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad reikalavimas dėl delspinigių priteisimo turėjo būti atmestas apskritai. Kaip jau pažymėta aukščiau, Finansinių nuomos sutarčių 8.14 punktu sutarties šalys susitarė, kad lizingo gavėjui nesumokėjus dėl sutarties nutraukimo lizingo davėjui atsiradusių nuostolių ir įsiskolinimo, lizingo gavėjas įsipareigoja už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,2 procento nuo nuostolio ir įsiskolinimo sumos dydžio delspinigius. Taigi minėta sutarties nuostata buvo atskirai susitarta dėl delspinigių mokėjimo nutraukus lizingo (finansinės nuomos) sutartis bei nėra pagrindo sutikti su skundo teiginiais, kad delspinigiai, kurie skaičiuojami lizingo gavėjui nesumokėjus dėl sutarties nutraukimo lizingo davėjui atsiradusių nuostolių bei įsiskolinimo (šiuo atveju įsiskolinimo už neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras) turi būti įskaitomi į įsiskolinimo sumą pagal CK 6.574 straipsnio nuostatas. Visais atvejais lizingo gavėjas, prisiėmęs sutarties sudarymo riziką, atsako tik pagal tos sutarties apibrėžtas ribas. Kadangi nagrinėjamu atveju už lizingo gavėjo prievolių vykdymą buvo laiduota, atsakomybė pagal Finansinės nuomos sutarties ribas taikytina ir laiduotojams.
Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, kad lizingo davėjui pasirinkus sutarčių nutraukimą ir lizingo dalyko atsiėmimą, išnyksta jo teisė reikalauti sutartines įmokas mokėti prieš terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad lizingo gavėjui nemokant įmokų, lizingo davėjas turėjo teisę nutraukti lizingo sutartį ir turi teisę reikalauti sumokėti jam sutartimi sulygtas įmokas už tą laikotarpį, kada lizingo gavėjas naudojosi lizingo daiktu (CK 6.574 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-31/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priteista 86 956,59 eurų neapmokėta sąskaitų suma ir yra siejama su laikotarpiu iki Finansinės nuomos sutarčių nutraukimo, kada lizingo gavėjas naudojosi lizingo daiktu. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad nusprendus nutraukti lizingo sutartį ir pareikalavus grąžinti lizingo dalyką, ieškovas esą neteko teisės reikalauti sumokėti sutartines įmokas prieš terminą.
Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 12 194,43 euro likutinę turto vertę (atėmus parduoto turto kainą ir neparduoto turto vertę). Kaip jau paminėta aukščiau, Finansinių nuomos sutarčių 8.13 punktas numatė, kad lizingo davėjui realizavus daiktą, lizingo gavėjas įsipareigoja padengti skirtumą tarp lizingo davėjo realizuoto daikto kainos ir mokėjimų, likusių neįvykdytų pagal sutartį, bei padengti lizingo davėjo nuostolius, kurie lizingo davėją atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Lizingo davėjo (finansuotojo) interesas yra gauti užmokestį už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą. Lizingo gavėjo interesas yra įsigyti verslui reikalingą daiktą, šį daiktą valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų. Lizingo gavėjas yra ekonominis daikto savininkas, tačiau teisiniu daikto savininku išlieka lizingo davėjas. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis). Lizingo davėjas turi grynai finansinį interesą sudarydamas lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Nuolatos naudojamas lizingo sutarties objektas nusidėvi, todėl jo vertė gali būti atvirkščiai proporcinga sumokėtoms lizingo gavėjo įmokoms. Dėl to lizingo davėjas netinkamo sutarties vykdymo atveju susigrąžinęs objektą iš lizingo gavėjo gali reikalauti susidariusio skirtumo tarp jau padarytų įmokų ir objekto balansinės vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią jis būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį. Susigrąžinto lizingo dalyko pardavimo kitam pirkėjui kaina priklauso nuo daugelio faktorių, nesusijusių su lizingo sutarties šalių tarpusavio teisiniais santykiais. Apeliantai atskiruoju skundu kelia lizingo davėjo patirtų nuostolių dydžio klausimą.
Byloje yra pateikti duomenys apie lizingo turto įvertinimą (žr. 2 t., 103-104, 145-146 b. l.) bei parduoto turto kainas (2 t., 105-108 b. l.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms dėl sumokėtų įmokų dydžio, sugrąžinto lizingo dalyko rinkos vertės bei jų pardavimo kainos, ir šių aplinkybių pagrindu padarytos išvados, kad lizingo davėjas patyrė nuostolių, kuriuos turi teisę išieškoti iš lizingo gavėjo. Teisėjų kolegija negali sutikti su teiginiais, jog lizingo davėjas, susigrąžinęs transporto priemones, delsė jas įvertinti bei parduoti už aukščiausią kainą, tam, kad būtų išvengta nuostolių. Atkreiptinas dėmesys, kad turto pardavimo procesui įtakos turėjo ir tai, kad UAB „Smėlio takas“ buvo iškelta bankroto byla, be to, pradinis ieškovo ieškinys pareikštas dar 2010 m. spalio 14 d. Skundo teiginiai, jog paties ieškovo veiksmai ir neveikimas turėjo tiesioginės įtakos nuostolių atsiradimui, grindžiami tik subjektyviu apelianto aplinkybių aiškinimu, tačiau nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą, jog ieškovo delsimas parduoti turtą lėmė mažesnės kainos gavimą (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas įrodinėtas nuostolių dydis yra pagrįstas pateiktais skaičiavimais, gi atsakovai byloje nepateikė įrodymų, kurie paneigtų nurodytus skaičiavimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2-462-1/2010 pažymėjo, kad /.../tikruosius nuostolius parodo tik rinkos sąlygomis atliktas turto perleidimo sandoris, kurio sumą reikėtų atimti iš neišmokėtos lizingo sumos/.../.
Nors proceso dalyviai ir turi teisę reikšti prašymą teismui skirti ekspertizę, tačiau šį klausimą išsprendžia teismas (CPK 212 straipsnis). Tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų pakanka ginčui išspręsti, teismas nesprendžia dėl ekspertizės skyrimo klausimo. Tai, jog pirmosios instancijos teismas neskyrė ekspertizės, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo apribotos atsakovo teisės į tinkamą procesą byloje ir dėl to neteisingai buvo išspręstas ginčijamų nuostolių atlyginimo klausimas. Eksperto išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, todėl atsakovai bylos aplinkybes galėjo įrodinėti kitų įrodinėjimo priemonių pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kad lizingo (finansinės nuomos) sutarties šalys yra verslininkai, laikytina, kad lizingo davėjo finansinio intereso gynimas grąžinant lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, yra sąžiningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davėjo finansinį interesą. Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų.
Ieškovo UAB „Nordea Finance Lithuania“ atstovas pateikė prašymą dėl patirtų atstovavimo išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). PVM sąskaitoje-faktūroje dėl 1 361,25 Lt (su PVM) nurodyta, kad tai honoraras už suteiktas teisines paslaugas pagal 2011 m. birželio 1 d. sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo (atsiliepimo į atskirąjį skundą civilinėje byloje su atsakovais UAB „Smėlio takas“, D., D. parengimas). PVM sąskaitoje-faktūroje dėl 2 722,50 Lt (su PVM) nurodyta, kad tai honoraras už suteiktas teisines paslaugas pagal 2011 m. birželio 1 d. sutartį dėl teisinės pagalbos teikimo (apeliacinio skundo civilinėje byloje su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ prarengimas ir pateikimas teismui (3 t., 27-31 b. l.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Šiuo atveju už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ieškovui priteistina 400 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų (Rekomendacijų 8.15 punkto nuostatos).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš T. D. (a/k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. D. (a/k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „Nordea Finance Lithuania“ (į/k 111667277).