- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 2-1588-112/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-03810-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- UAB „Nordea Finance Lithuania“
- Atsakovas
- T. D., BUAB „Smelio takas“, Ž. D.
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius, Egidijus Giedraitis
Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseja Rimvida Zuberniene, sekretoriaujant Monikai Pociutei, dalyvaujant ieškoves UAB „Nordea Finance Lithuania“ atstovui advokatui Arturui Jaskeleviciui, atsakovui T. D., atsakovu T. D. ir BUAB „Smelio takas“ atstovui advokatui Egidijui Giedraiciui, žodinio proceso tvarka išnagrinejusi ieškoves UAB „Nordea Finance Lithuania“ patikslinta ieškini atsakovams BUAB „Smelio takas“, T. D., Ž. D. del skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Klaipedos apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartimi UAB „Smelio takas“ iškelta bankroto byla, imones bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto vadyba“.
Šalies argumentai
UAB „Nordea Finance Lithuania“ pateike teismui ieškini atsakovams BUAB „Smelio takas“, T. D., Ž. D. del skolos priteisimo. Patikslintu ieškiniu bei teismo posedžio metu praše patvirtinti ieškoves 199323,45 euro dydžio kreditini reikalavima BUAB „Smelio takas“ bankroto byloje, t. y. 86956,59 euro neapmoketu saskaitu sumos, 31304,37 euro delspinigiu, 68868,06 euro baudos bei 12194,43 euro skirtuma tarp neivykdytu mokejimu pagal sutartis ir ieškoves parduoto turto. Šia suma taip pat praše priteisti solidariai iš atsakovu T. D. ir Ž. D. pagal laidavimo sutartis, 5 procentu dydžio procesines palukanas bei visas ieškoves turetas bylinejimosi išlaidas. Nurode, kad tarp ieškoves ir atsakoves UAB „Smelio takas“ buvo sudarytos lizingo sutartys, kuriu pagrindu ieškove isipareigojo atsakovei finansines nuomos pagrindu išnuomoti daiktus (ekskavatorius, ekskavatorinius krautuvus ir pan.). Atsakovai T. D. ir Ž. D. laidavimo sutartimis laidavo visu savo turtu finansines nuomos sutarciu tinkama ir visiška ivykdyma. Atsakovei UAB „Smelio takas“ nevykdant savo sutartiniu isipareigojimu ir laiku nemokant finansuojamo turto vertes dengimo mokejimu, ieškove nutrauke su atsakove lizingo sutartis ir pareikalavo gražinti neišpirkta turta bei padengti nuostolius. Nurode, kad gražintu daiktu verte buvo 266460,56 euro, pardavus turta, ieškove gavo 178964,93 euro pajamu, o neparduoto turto verte sudaro 75301,2 euro. Prašo priteisti skirtuma tarp neivykdytu mokejimu pagal sutartis ir ieškoves parduoto turto, t. y. 12194,43 euro. Kadangi turtas nebuvo laiku gražintas, ieškove reikalauja iš atsakoves baudos priteisimo. Taip pat nuostoliu, kurie ieškove gražintu i tokia padeti, kurioje ji butu buvusi, jei UAB „Smelio takas“ butu tinkamai ivykdžiusi sutartis, atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu i ieškini bei teismo posedžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurode, kad lizingo dalykas ieškovei buvo perduotas, taciau iš bylos duomenu neaišku, kokia buvo atgauto turto verte bei už kokias sumas jis buvo realizuotas. Mano, kad del to nera galimybes nustatyti ieškoves patirtu nuostoliu. Nurode, kad lizingo sutartimi lizingo davejas yra geresneje padetyje nei lizingo gavejas, nutraukus sutarti, lizingo gavejas privalo gražinti lizingo davejui lizingo dalyka ir atlyginti visus jo patirtus nuostolius. Be to, turtas buvo apdraustas ieškoves naudai, taip dar labiau mažinant pastarosios rizika. Todel nepagristas ieškoves reikalavimas del netesybu priteisimo. Istatymas nenumato baudiniu netesybu, netesybos iskaitomos i nuostolius, priešingu atveju, tai leistu ieškovei nepagristai praturteti. Be to, nurode, kad apie sutarciu nutraukima atsakove informuota nebuvo. Ieškovei pareikalavus, turtas buvo nedelsiant gražintas. Mano, kad ieškoves reikalavimas del baudu priteisimo yra nepagristas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Del nuostoliu atlyginimo
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir UAB „Smelio takas“ buvo sudarytos 6 finansinio lizingo sutartys.
Pagal CK 6.574 straipsnio nuostata, kai lizingo gavejas iš esmes pažeidžia sutarti, lizingo davejas turi raštu pareikalauti, kad per protinga termina lizingo gavejas ši pažeidima pašalintu, jeigu atsižvelgiant i konkrecias aplinkybes tai yra imanoma. Jeigu lizingo gavejas to nepadaro, lizingo davejas turi pasirinkimo teise: reikalauti sumoketi visas pagal sutarti priklausancias imokas prieš termina arba nutraukti sutarti, susigražinti turta, išsiieškoti sumas, kurias lizingo gavejas privalejo sumoketi iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiškai patirtus lizingo davejo nuostolius, kuriu jam, nors ir sažiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti (CK 6.574 str.). Nagrinejamu atveju ieškove pasirinko antraji varianta, t. y. sutarciu nutraukima ir lizingo dalyko atsiemima.
Šioje byloje negincijama, kad lizingo sutartys su atsakove buvo nutrauktos del tos priežasties, jog atsakove nemokejo sutartimis sulygtu imoku ir tuo pažeide sutarciu nuostatas.
Lizingo sutartis savo prigimtimi yra nuomos sutartis, pagal kuria lizingo davejas suteikia lizingo gavejui daikta (lizingo dalyka) valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokesti (CK 6.567 str. 1 d.), tad kreditoriaus reikalavimas sumoketi sulygtas imokas už visa laikotarpi, kurio metu atsakovas turejo galimybe naudoti transporto priemones savo tikslams, yra pagristas. Butent visu imoku sumokejimas gražina lizingo daveja i tokia padeti, kurioje šis butu, jei lizingo gavejas butu tinkamai vykdes sutarti, t. y. tinkamai mokejes visas imokas. Iš byloje esancios skolos detalizavimo lenteles (b. l. 102, t. 2) nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo neapmoketa saskaitu suma sudaro 86956,59 euro. Gincas del šios sumos nekilo.
Atmestinas atsakovu argumentas, kad nera galimybes nustatyti ieškoves patirtu nuostoliu ir neaišku, kokia buvo atgauto turto verte bei už kokias sumas jis buvo realizuotas.
UAB „Nordea Finance Lithuania” nurodo, kad likutine daiktu verte yra 266460,56 euro, pajamos iš turto pardavimo sudaro 178964,93 euro, o neparduotu daiktu verte 75301,2 euro, todel pagristai laikytina, jog nutraukus lizingo sutartis ieškove patyre 12194,43 euro nuostoliu. Pažymetina, kad tikruosius nuostolius parodo ne skirtumas tarp turto likvidacines ir rinkos vertes, o tik rinkos salygomis atliktas turto perleidimo sandoris, kurio suma reiketu atimti iš neišmoketos lizingo sutarties sumos. Susigražinto lizingo dalyko pardavimo kitam pirkejui kaina priklauso nuo daugelio faktoriu, nesusijusiu su lizingo sutarties šaliu tarpusavio teisiniais santykiais – nuo paklausos ir pasiulos rinkoje, daikto bukles, pardavejo igudžiu marketingo srityje ir kt., todel lizingo davejas turi teise reikalauti nuostoliu iš lizingo gavejo, jeigu lizingo objektas parduodamas už mažesne nei likusi neišmoketa lizingo sutarties dalis. Turto pardavimo sandoriu atsakovai negincija, todel turto pardavimo kainos pagristumas nera šios bylos nagrinejimo dalykas.
Atsižvelgiant i tai, ieškoves reikalavimas priteisti 86956,59 euro neapmoketa saskaitu suma bei 12194,43 euru likutine turto verte (atemus parduoto turto kaina ir neparduoto turto verte) laikytinas pagristu.
Del delspinigiu
Ieškovas ieškinyje prašo priteisti solidariai iš atsakovu 31304,37 eurus delspinigiu už pradelstus mokejimus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal tarp šaliu sudarytu lizingo sutarciu 14.1 punkta, lizingo gavejas isipareigoja už kiekviena uždelsta diena lizingo davejui moketi 0,2 procento dydžio delspinigius nuo sumu, kuriu mokejimo terminai yra sueje ir kurias jis isiskolino pagal sutartis. Iš skolos detalizavimo lenteles (b. l. 102, t. 2), nustatyta, kad prašoma priteisti delspinigiu suma yra apskaiciuota už šešis menesius iki ieškinio padavimo teismui dienos (t. y. iki 2010-10-18).
Teismas nesutinka su atsakovu pozicija, kad prašomi priteisti delspinigiai leistu priešingai šaliai nepagristai praturteti, nes istatymas draudžia baudines netesybas. Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dali kreditorius gali reikalauti iš skolininko ir netesybu, ir realiai ivykdyti prievole, kai skolininkas praleidžia prievoles ivykdymo termina.
Šaliu susitarimu nustatytu netesybu tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neivykdžius ar netinkamai ivykdžius sutartinius isipareigojimus. Delspinigiai negali buti iskaitomi i anksciau apskaiciuotus nuostolius negautu imoku forma (atemus gautas iš parduoto turto pajamas), kadangi susidare del kitos priežasties – del paties savalaikio nemokejimo fakto, bet ne del atsiimtu lizingo objektu pardavimo trukmes. Taciau teismui išlieka pareiga kontroliuoti šaliu interesu pusiausvyra ir jis turi pakeisti netesybu dydi tais atvejais, kai nuostoliu dydi reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per dideles arba neprotingai dideles, teismas turi teise savo nuožiura jas sumažinti (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Ginco netesybos atsirado iš šaliu sutartiniu santykiu, taip pat šiu santykiu pobudžio (abi sutarties šalys yra privatus verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybu srityje, galintys numatyti sutartiniu isipareigojimu nevykdymo padarinius).
Taciau nagrinejamu atveju viena iš šaliu – atsakove – yra bankrutuojanti imone. Bankroto bylu nagrinejimo specifika lemia, kad teismas privalo buti aktyvus, užtikrinti viešojo intereso igyvendinima bankroto byloje, nes tik tokiu atveju galima teisingai išspresti kilusi ginca ir priimti teiseta bei pagrista procesini sprendima byloje. Be to, laiduotojai, kurie atsakingi solidariai su bankrutuojancia imone visu savo turtu, yra fiziniai asmenys. Todel šiuo atveju teismas, vadovaudamasis CK 6.73, 6.258 straipsniu nuostatomis bei teisingumo, protingumo, sažiningumo principais, mano, jog yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelemis ir del to jas mažinti iki 10000 euru. Teismui patenkinus reikalavima del neapmoketu saskaitu sumos bei likutines turto vertes priteisimo, ieškove ir taip gražinama i tokia padeti, kokia butu buvusi, jeigu atsakove butu tinkamai ivykdžiusi sutartis (CK 6.574 str.). Todel, teismo nuomone, 10000 euru delspinigiu suma yra pakankama, atlieka kreditoriaus nuostoliu kompensavimo funkcija bei šioje konkrecioje byloje atitinka teisingumo, protingumo ir sažiningumo reikalavimus.
Priešingu atveju padidetu bendra bankrutuojancios imones skolos suma ir sumažetu kiekvieno kreditoriaus finansiniu reikalavimu patenkinimo galimybe, nes, tiketina, jog likviduojamos imones turto neužteks visiems kreditoriu reikalavimams patenkinti.
Del baudu
Ieškove ieškinyje prašo taip pat priteisti 68868,06 euro dydžio bauda, kadangi turtas po sutarciu nutraukimo nebuvo laiku gražintas.
Tarp šaliu sudarytu lizingo sutarciu 8.11 punkte nurodyta, kad lizingo gavejas nuo sutarties nutraukimo dienos netenka teises naudotis daiktu ir jo valdyti. Už šio reikalavimo nevykdyma lizingo gavejas isipareigoja lizingo davejui moketi 0,5 procento nuo daikto vertes, nurodytos grafike, dydžio bauda už kiekviena diena.
Minetu sutarciu 8.4 punkte nurodyta, kad lizingo davejas privalo raštu informuoti lizingo gaveja apie sutarties nutraukima. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-03-18 buvo parengtas ieškoves raštas atsakovei del finansines nuomos sutarciu nutraukimo (b. l. 88-89, t. 1). Taciau byloje nera jokiu duomenu, kad minetas raštas buvo išsiustas atsakovei ir ji žinojo apie sutarciu nutraukima. Be to, iš bylos duomenu nustatyta, kad ta pacia diena buvo parengti raštai laiduotojams – atsakovams T. D. ir Ž. D. del isiskolinimo, taciau apie sutarciu nutraukima neužsimenama (b. l. 84-87, t. 1). Kadangi sutarciu nutraukimas sukelia svarbias teisines pasekmes abiem sutarties šalims (isipareigojimas per 5 dienas nuo sutarties nutraukimo gražinti neišpirktus daiktus, priešingu atveju, moketi bauda ir pan.), todel ieškove, budama verslo subjektas ir sugebanti numatyti isipareigojimu nevykdymo padarinius, turejo buti pakankamai atidi, protinga ir sažininga, bendradarbiauti su skolininku ir laiduotojais ir apie sutarties nutraukima atsakove informuoti tinkamai (pvz., registruotu laišku) ar kitokiu budu isitikinti, kad atsakove pranešima gavo. Jokiu irodymu apie byloje esanciu raštu išsiuntima nera ir nebuvo pateikta. Ieškoves atstovas teismo posedžio metu nurode, kad jokiu kitu irodymu neturi ir nieko byloje nebepateiks.
Ieškove savo reikalavima del baudos priteisimo grindžia tuo, kad lizingo sutarciu 8.8 punkte nurodoma, jog, nutraukus sutarti, lizingo gavejas privalo ne ginco tvarka ir nedelsiant, bet ne veliau kaip per penkias dienas gražinti lizingo davejui techniškai tvarkinga ir suremontuota daikta tokios bukles ir komplektacijos, kokios daiktas buvo perduotas.
Taciau teismas atkreipia demesi, kad remiantis sutarciu 8.9 punktu, daiktas turi buti gražintas lizingo davejo nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku. Darytina išvada, jog lizingo gavejas savo isipareigojimo gražinti daikta laiku negali ivykdyti, nesant sutarciu 8.9 punkte numatytos salygos – lizingo davejui nenurodžius vietos, kur daiktas turetu buti pristatytas. Byloje nera duomenu, kad ieškove šia salyga butu ivykdžiusi ir nurodžiusi atsakovei konkretu laika ir vieta, kur pristatyti daiktus. Nors ieškoves rašte atsakovei del finansines nuomos sutarciu nutraukimo ir nurodytas igaliotas asmuo (UAB „Mecro technikonas“) bei vieta, pristatant ir perduodant turta, taciau, kaip jau mineta, byloje nera duomenu, kad minetas raštas atsakovei buvo išsiustas ir kad ji ši rašta gavo.
Iš teismo posedžio metu bylos šaliu bei liudytojo Z. U. paaiškinimu nustatyta, kad finansuojami daiktai buvo daugiagabaritines transporto priemones (ekskavatoriai, ekskavatoriniai krautuvai ir pan.), todel ju gabenimui reikalingi leidimai, specialus transportas bei konkreciai iš anksto nurodyta vieta, kur juos pristatyti.
Iš bylos šaliu bei liudytojo UAB „Baltijos inkaso“ vadybininko Z. U. paaiškinimu taip pat nustatyta, kad tarp šaliu nuolat vyko derybos del daiktu gražinimo ir perdavimo. UAB „Baltijos inkaso“ buvo ieškoves igalioti atsiimti finansuojamus daiktus iš atsakoves. Atsakovas T. D. nurode, jog apie sutarciu nutraukima sužinojo tik iš treciuju asmenu – UAB „Baltijos inkaso“ atstovu, kurie buvo ieškoves igalioti atsiimti neišpirktus daiktus. Visos minetos aplinkybes leidžia daryti išvada, kad ieškove pati tinkamai nevykde savo pareigos pranešti apie sutarciu nutraukima ir nurodyti vieta, kur daiktai turi buti gražinti, nes daiktu atsiemima vykde per treciuosius asmenis, kurie taip pat daiktus paeme ne visus iš karto, o gabeno dalimis.
Nagrinejamu atveju laikytina, kad ieškove, atsižvelgiant i prievoles esme bei išvardintas aplinkybes, nebuvo tiek rupestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis salygomis buvo butina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju ieškoves nepakankamas bendradarbiavimas su atsakove (netinkamas informavimas apie sutarciu nutraukima; nenurodymas konkrecios vietos ir laiko, kur pristatyti neišpirktus daiktus) nuleme atsakoves negalejima ivykdyti prievole, t. y. laiku gražinti daiktus.
Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, kad ieškoves reikalavimas priteisti bauda yra nepagristas, nes pati ieškove nesudare salygu daiktu gražinimui, todel atmestinas (CK 6.64, 6.248, 6.259 str.).
Del laidavimo
Laidavimas yra vienas iš prievoles užtikrinimo budu (CK 6.70 straipsnis). Remiantis CK 6.81 straipsniu, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariaja prievole turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Laidavimas, kaip skolininko prievoles užtikrinimo priemone, igalina kreditoriu gauti visiška visu savo reikalavimu (t. y. ir papildomu, tokiu kaip palukanos, netesybos ir pan.) patenkinima tuo atveju, jei skolininkas pažeidžia savo sutartine prievole, nebent laiduotojo isipareigojimu apimtis sumažinama laidavimo sutartyje. Taigi laidavimo apimti nulemia laiduotojo isipareigojimu pagal sutarti apimtis. Laiduotojas atsako tiek pat, kiek ir skolininkas pagal sutarti (už palukanu sumokejima, nuostoliu atlyginima, netesybu sumokejima, t. y. už skolininko prievole visa apimtimi, nebent laidavimo sutartis nustatytu kitaip (CK 6.81 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi prievoles, kylancios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas isipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrinta prievole, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku.
Nagrinejamoje byloje remiantis surinktu irodymu duomenimis nustatyta, kad tarp ieškoves UAB „Nordea Finance Lithuania“ ir atsakoves UAB „Smelio takas“ buvo sudarytos šešios lizingo sutartys. Vadovaudamiesi laidavimo sutartimis laiduotojai (atsakovai T. D. ir Ž. D.) laidavo už lizingo gaveja (UAB „Smelio takas“) ir isipareigojo atsakyti lizingo davejui ieškovei UAB „Nordea Finance Lithuania“ visu savo turtu, jeigu lizingo gavejas tinkamai neivykdys ieškovei UAB „Nordea Finance Lithuania“ visu ar dalies prievoliu pagal laidavimo sutartis (Laidavimo sutarciu 1.1 ir 1.2 p.). Laidavimo sutartyse nustatyta, kad ši (laidavimo) sutartis galioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško prievoliu ieškovei UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal lizingo sutartis ivykdymo (Laidavimo sutarciu 6.4 p.).
Teismas, remdamasis nurodytu sutartiniu isipareigojimu turiniu ir laidavimo, kaip CK reglamentuojamo prievoles užtikrinimo budo, paskirtimi, daro išvada, kad laiduotojai (atsakovai) T. D. ir Ž. D. pagal laidavimo sutartis yra solidariai atsakingi už skolininkes UAB „Smelio takas“ isipareigojimu pagal lizingo sutartyse nurodytu isipareigojimu neivykdyma, t. y. už finansuojamu daiktu vertes dengimo nemokejima ir sutarciu pagrindu ieškoves priskaiciuotu palukanu ir delspinigiu mokejima.
Prievolei, kylanciai iš laidavimo sutarties, budinga tai, kad ji priklauso nuo pagrindines prievoles ir negali šios viršyti, todel remiantis tuo, kas išdestyta, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteistina ieškovei iš atsakovu solidariai 86956,59 euru neapmoketos saskaitu sumos, 12194,43 euru likutines turto vertes (atemus parduoto turto kaina ir neparduoto turto verte). Laiduotojams neivykdžius sutartiniu isipareigojimu, iš ju, kaip fiziniu asmenu, priteistinos 5 proc. dydžio metines palukanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) nuo priteistos sumos už laikotarpi nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-61/2011).
Ieškove praše priteisti 4083,75 Lt atstovavimo išlaidu. Kadangi patenkinta 49,7 proc. ieškovo reikalavimu, tai iš atsakovu solidariai ieškoves naudai priteistina proporcingai teismo patenkintu reikalavimu daliai – 2029,62 Lt išlaidu advokatu pagalbai apmoketi (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).
Patvirtintinas UAB „Nordea Finance Lithuania“ 99151,02 euro nuostoliu ir 10000 euru delspinigiu bei 2029,62 Lt atstovavimo išlaidu dydžio kreditinis reikalavimas BUAB „Smelio takas“ bankroto byloje (LR IBI 26 str.).
Liudytojams kompensuojamos del atvykimo ju turetos keliones išlaidos. Šios sumos sumokamos iš šalies, kuri pateike prašyma iškviesti liudytoja, sumoketo avanso (CPK 90-91 str.). Liudytojas Z. U. buvo iškviestas atsakovo T. D. atstovo prašymu, taciau suma, priklausanti liudytojui išmoketi, i teismo saskaita sumoketa nebuvo. Todel iš atsakovo T. D. priteistinos liudytojo turetos keliones iš Vilniaus i Klaipeda ir atgal (apytiksliai 620 km) išlaidos. Kadangi teismui nera žinomos tikslios liudytojo patirtos išlaidos, todel teismas turetas keliones išlaidas vertina pagal vidutinio automobilio sunaudojamo kuro kieki (8,85 l/100 km po 4,45 Lt už 1 l). Atsižvelgiant i tai, iš atsakovo T. D. priteistina 244,17 Lt Z. U. turetu keliones išlaidu (CPK 90-91 str.). Kadangi Z. U. yra UAB „Baltijos inkaso“ (ieškoves UAB „Nordea Finance Lithuania“ atstoves) darbuotojas – vadybininkas, todel teismo posedžio metu jis praše jam priklausancias sumas pervesti ieškovei UAB „Nordea Finance Lithuania“, kuri, savo ruožtu, atsiskaitys su Z. U..
Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad isiteisejus teismo nutarciai iškelti atsakovui bankroto byla, ieškovui gražinamas jo sumoketas žyminis mokestis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškove, pareikšdama ieškini, sumokejo 10921,21 Lt žyminio mokescio (b. l. 7, t. 1), kuris 2011-03-01 Vilniaus apygardos teismo nutartimi nebuvo gražintas. Atsižvelgiant i tai, kad 2011-01-17 Klaipedos apygardos teismo nutartimi UAB „Smelio takas“ iškelta bankroto byla, ieškovei gražintina 10921,21 Lt sumoketo žyminio mokescio (CPK 87 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos imoniu bankroto istatymo 26 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškini tenkinti iš dalies.
Patvirtinti UAB „Nordea Finance Lithuania“ 99151,02 euro (342071,02 Lt) nuostoliu ir 10000 euru (34500 Lt) delspinigiu bei 2029,62 Lt atstovavimo išlaidu, iš viso – 378600,64 Lt dydžio kreditini reikalavima BUAB „Smelio takas“ bankroto byloje. Ieškinio dali del baudos priteisimo atmesti.
Solidariai su skolininke BUAB „Smelio takas“ ir patvirtintu kreditores UAB „Nordea Finance Lithuania“ kreditiniu reikalavimu priteisti solidariai iš T. D. ir Ž. D. 99151,02 euro (342071,02 Lt) nuostoliu ir 10000 euru (34500 Lt) delspinigiu bei 2029,62 Lt atstovavimo išlaidu, iš viso – 378600,64 Lt UAB „Nordea Finance Lithuania“ naudai. Ieškinio dali del baudos priteisimo atmesti.
Solidariai iš atsakovu T. D. ir Ž. D. priteisti 5 proc. dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos už laikotarpi nuo bylos iškelimo teisme dienos (2010-10-22) iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.
Iš atsakovo T. D. UAB „Nordea Finance Lithuania“ priteisti 244,17 Lt už Z. U. turetas keliones išlaidas.
Ieškovei UAB „Nordea Finance Lithuania“ gražinti 10921,21 Lt sumoketo žyminio mokescio pagal 2010-10-14 mokejimo pavedima Nr. 11591.
Nutarties dali del žyminio mokescio gražinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesciu inspekcijai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali buti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipedos apygardos teisma.