- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-18
- Bylos Nr.
- 2-462-1/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- kreditoriaus UAB, „Nordea Finance Lithuania“
- Kreditorius
- UAB „Nordea Finance Lithuania“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo kreditoriaus UAB „Nordea Finance Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas UAB „Nordea Finance Lithuania“ kreditorinis reikalavimas, civilinėje byloje Nr. B2-1203-343/2009 UAB „Šilna“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi iškėlė UAB „Šilna” bankroto bylą, o 2009 m. rugsėjo 11 d., 2009 m. spalio 7 d. nutartimis patvirtino dalį kreditorių finansinių reikalavimų. UAB „Nordea Finance Lithuania” pateikė teismui tvirtinti 5316939,33 Lt kreditorinį reikalavimą.
Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi patvirtino UAB „Nordea Finance Lithuania” 977562,88 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Šilna” bankroto byloje. Teismas nurodė, kad UAB „Nordea Finance Lithuania” pateikė teismui tvirtinti 5316939,33 Lt kreditorinį reikalavimą. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patenkinta reikalavimo dalis dėl UAB „Nordea Finance Lithuania” įtraukimo į kreditorių sąrašą su 910905,14 Lt kreditoriniu reikalavimu, nurodant, kad likusią nepatvirtintą kreditorinio reikalavimo dalį sudaro kreditoriaus nurodytos sumos, susiję su likutine kreditoriui negrąžinto arba grąžinto, bet neparduoto turto verte, pagal nutrauktas lizingo sutartis mokėtinomis palūkanomis ir delspinigiais. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje kreditoriaus atstovai pateikė patikslintą prašymą, kuriame nurodė atsisakantys reikalavimo dalies dėl pagal lizingo sutartis mokėtinų palūkanų įtraukimo į kreditorinio reikalavimo sumą, įvardijo patikslintas jau patvirtintų kreditorinių reikalavimo dalių sumas, informavo teismą apie papildomą turto pardavimą, į kurį nebuvo atsižvelgta teikiant pradinį reikalavimą, kreditorinio reikalavimo sumų pagrįstumas vertintinas iš naujo. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras mokėtinų sumų, kreditoriaus patikslintame prašyme nurodytos likutinės turto vertės bei turto pardavimo kainos pagrįstumo. Iš kreditoriaus prašymo turinio akivaizdu, jog kreditorius reiškiamo reikalavimo sumą, atsižvelgdama į CK 6.574 str. nuostatas, apskaičiavo įvertindama kreditoriaus dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius. Vadovaujantis CK 6.258 str. 2 d., kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Ši teisės norma vertintina kaip užkertanti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui kartu reikalauti ir su prievolės nevykdymu susijusių nuostolių atlyginimo, ir su tos pačios sutartinės pareigos pažeidimu susijusių sutartinių netesybų. Teismas nurodė, kad dėl nurodytos priežasties kreditoriaus pateiktame prašyme nurodyta delspinigių suma, apskaičiuota už laikotarpį nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (108320,53 Lt), neįtrauktina į tvirtintino kreditorinio reikalavimo sumą. Teismo posėdyje taip pat spręstinas neapmokėtos neparduotų lizingo objektų vertės įtraukimo į kreditorinio reikalavimo sumą klausimas. Lizingo davėjui pasirinkus sutarčių nutraukimą ir lizingo dalyko atsiėmimą, išnyksta jo teisė reikalauti vykdyti kitą, t.y. sutartines įmokas mokėti prieš terminą, bei atsiranda pareiga pretenduojant į visą ar dalį perimto turto likvidacinės vertės išieškojimo iš lizingo gavėjo šį reikalavimą grįsti faktiškai patirtais nuotoliais. Toks įstatyminis reglamentavimas, atsižvelgiant į kreditoriaus prašyme ir kreditoriaus atstovų teismo posėdyje išdėstytą poziciją, jog lizingo davėjas neatsisako reikalavimo grąžinti turtą lizingo davėjui, nesutinka nuosavybės teises į lizingo sutarčių dalyką perleisti bankrutuojančiai bendrovei, lizingo sutarčių dalykas lizingo davėjui grąžintas ar negrąžintas tik dėl išmontavimo iš jo buvimo vietos darbų sudėtingumo, nesant įrodymų apie lizingo dalyko realizavimą, jo visišką nelikvidumą ar vertės nebuvimą, t.y. faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, leidžia daryti išvadą, jog likutinė lizingo dalyko vertė, neapmokėta lizingo sutartyse nustatyta tvarka, negali būti vertinama kaip lizingo davėjo nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti lizingo gavėjas. Kreditoriaus pozicija, jog į kreditorinio reikalavimo sumą turi būti įtrauktas skirtumas tarp likutinės neparduoto turto vertės ir jo rinkos vertės, vertintina kaip nepagrįsta, kadangi realų kreditoriaus patirtų nuostolių dydį gali atskleisti tik rinkos sąlygomis atliktas šio turto perleidimo sandoris. Teismas nurodė, kad dėl nurodytos priežasties kreditoriaus prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas mažintinas ir suma, kuri lygi skirtumui tarp lizingo sutarčių Nr. 20050430, 20060010, 20060412, 20070083 objektų likutinės vertės ir kreditoriaus nurodomos jų rinkos vertės (2307397,39 Lt). Kadangi, kaip minėta, byloje nekilo ginčo dėl pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras mokėtinų sumų, kreditoriaus patikslintame prašyme nurodytos likutinės turto vertės bei turto pardavimo kainos pagrįstumo, teismas sprendžia, jog likusi kreditorinio reikalavimo suma 977562,88 Lt (3393280,80 Lt - 108320,53 Lt - 2307397,39 Lt = 977562,88 Lt) yra pagrįsta, todėl tvirtintina.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Nordea Finance Lithuania” prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti UAB „Nordea Finance Lithuania” 3284960,27 Lt kreditorinį reikalavimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Apeliantas pagal lizingo sutartis įgydamas turtą, kuris nutraukus lizingo sutartis buvo grąžintas kreditoriui ir per tris mėnesius nebuvo parduotas, patyrė 3330468,71 Lt nuostolius, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas UAB „Šilna“ padengtų nuostolius, lygius likutinei lizingo dalyko vertei, kurie kreditorių atstatytų į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu skolininkas būtų tinkamai vykdęs lizingo sutartis.
2. Teismas nepagrįstai kreditorinį reikalavimą sumažino ne tik nerealizuoto turto rinkos verte, bet ir skirtumu tarp likutinės turto vertės ir kreditoriaus nurodomos turto rinkos vertės.
3. Apelianto kreditorinis reikalavimas yra 3284960,27 Lt, o jį sudaro: nuostoliai pagal lizingo sutartis išnuomotą ir po sutarčių nutraukimo parduotą turtą – 241637,86, įsiskolinimas pagal lizingo sutartis išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas-faktūras – 735925,02 Lt, nuostoliai pagal lizingo sutartis, kurie yra lygūs skirtumui tarp likutinės vertės ir nurodytos turto rinkos vertės – 2307397,39 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantas skundžia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius reikalavimus, todėl patvirtino per mažą UAB „Nordea Finance Lithuania” kreditorinį reikalavimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Nordea Finance Lithuania” pateikė teismui tvirtinti 5316939,33 Lt kreditorinį reikalavimą. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patenkinta reikalavimo dalis dėl UAB „Nordea Finance Lithuania” įtraukimo į kreditorių sąrašą su 910905,14 Lt kreditoriniu reikalavimu, nurodant, kad likusią nepatvirtintą kreditorinio reikalavimo dalį sudaro kreditorės nurodytos sumos, susiję su likutine kreditorei negrąžinto arba grąžinto, bet neparduoto turto verte, pagal nutrauktas lizingo sutartis mokėtinomis palūkanomis ir delspinigiais. 2009 m. spalio 15 d. apeliantas teismui pateikė patikslintą kreditorinį reikalavimą ir nurodė, kad dalį turto apeliantas realizavo, todėl sumažėjo kreditorinis reikalavimas iki 3393280 Lt.
Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vadovaujantis CK 6.258 str. 2 d., kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius, todėl kreditoriaus pateiktame prašyme nurodyta delspinigių suma, apskaičiuota už laikotarpį nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (108320,53 Lt), neįtrauktina į tvirtintino kreditorinio reikalavimo sumą. Iš UAB „Nordea Finance Lithuania” atskirojo skundo matyti, kad apeliantas sutinka su tokia teismo išvada, nes prašo patvirtinti ne 3393280 Lt, o 324960,27 Lt kreditorinį reikalavimą.
Pažymėtina, jog CK 6.574 straipsnyje taip pat yra nustatyta, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Tiek pagal įstatymo nuostatas (CK 6.574 str.), tiek ir pagal byloje esančių lizingo sutarčių sąlygas, lizingo gavėjui nemokant sulygtų įmokų, sutartis nutraukiama, o lizingo dalykas grąžinamas lizingo davėjui. Atlyginus lizingo davėjo nuostolius – sumokėjus visas įmokas daikto grąžinimo dienai – sutarties teisinė įtaka jos šalims baigiasi, o atgavęs lizingo sutarties dalyką lizingo gavėjas įgyja teisę disponuoti juo savo nuožiūra. Susigrąžinto lizingo dalyko pardavimo kitam pirkėjui kaina priklauso nuo daugelio faktorių, nesusijusių su lizingo sutarties šalių tarpusavio teisiniais santykiais – nuo paklausos ir pasiūlos rinkoje, daikto būklės, pardavėjo įgūdžių marketingo srityje ir kt., todėl lizingo davėjas turi teisę reikalauti nuostolių iš lizingo gavėjo jeigu lizingo objektas parduodamas už mažesnę nei likusi neišmokėta lizingo sutarties dalis.
UAB „Nordea Finance Lithuania” nurodo, kad neparduoto turto likvidacinė vertė yra 3330468,71 Lt, o turto rinkos vertė 1023071 Lt, todėl laikytina, jog nutraukus lizingo sutartis apeliantas patyrė 2307397,39 Lt. Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skirtumo tarp likvidacinės ir rinkos vertės negalima laikyti nuostoliais, o tikruosius nuostolius parodo tik rinkos sąlygomis atliktas turto perleidimo sandoris, kurio sumą reikėtų atimti iš neišmokėtos lizingo sutarties sumos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.