Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-21 · Civilinė byla Nr. 2A-678-392/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-21
Bylos Nr.
2A-678-392/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11885-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
T. B.
Atsakovas
R. S.
Trečiasis asmuo
V. J., J. R.
Kategorijos
  • 2.6.29pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-678-392/2020Proceso Nr. 2-68-3-11885-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.29. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės - Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24953-534/2019 pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. J. ir J. R.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovas T. B. patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo R. S. 22.156 Eur skolą, 1.480,02 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, 4.431,20 Eur kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad paskolino atsakovui 112.000 Lt sumą: 2012-08-16 ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą 10.000 Lt, 2012-09-14 – 73.000 Lt, 2012-10-09 – 14.000 Lt, 2012-08-27 ieškovo prašymu V. J. į atsakovo sąskaitą pervedė 15.000 Lt. Šią skolą V. J. ieškovas grąžino ir perėmė jos reikalavimą atsakovui. Atsakovas grąžino dalį skolos: 2012-12-13 pavedimu pervedė ieškovui 15.000 Lt, 2014-08-07 – 10.000 Lt, 2014-08-08 – 3.500 Lt, 2015-06-08 – 2.027,31 Eur. Tokiu būdu atsakovas ieškovui liko skolingas 22.156 Eur. Nuo 2015-06-08 atsakovas nutraukė skolos grąžinimą, pradėjo vengti bendrauti, galiausiai 2016-02-22 nurodė, jog skolos negrąžins, kadangi pinigai gauti už bendrą verslą. Su tuo ieškovas nesutiko, nes šalis sieja paskolos teisiniai santykiai, kurie neatitinka jungtinės veiklos civilinių teisinių santykių. Atsakovas paprašė paskolinti pinigų verslui, t. y. technikos pirkimui iš JAV. Paskolos sutartis sudaryta nebuvo. Pavedimų mokėjimo paskirtyje rašyti „sąskaitos papildymas“ prašė atsakovas. Atsakovo teiginiai apie jungtinę ieškovo ir atsakovo veiklą technikos, automobilių iš JAV pirkimui yra nepagrįsti bylos duomenimis. Ieškovas taip pat nurodė, kad jeigu teismas netenkins ieškinio CK 6.870 str. 2 d., 6.871 str. 1 d. pagrindu, tai teismas turi taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą ir priteisti reikalaujamą pinigų sumą.

3. Atsakovas R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas iš ieškovo nurodytos sumos nesiskolino, jokių paskolos sutarčių sudaręs nebuvo, dėl paskolos buvo nesitarta. 2012 m. pradžioje atsakovo pažįstamas iš Klaipėdos Z. S. supažindino atsakovą su seniau Telšiuose gyvenusiu J. R., kuris šiuo metu gyvena JAV. Atsakovas nuo 2012 m. pradėjo kontaktuoti su J. R. per SKYPE ryšį. J. R. pasiūlė atsakovui įsigyti automobilių iš JAV, apie šį pasiūlymą atsakovas informavo ir savo sūnėną, t. y. ieškovą, kurį šis pasiūlymas sudomino. Ieškovas teiravosi dėl automobilių, sutiko su J. R. pasiūlymais atsiųsti ieškovui iš JAV automobilių per Vokietiją. Ieškovas atsakovui nurodė, jog Skandinavijoje ieškovas turi draugą, kuris, taip pat norėjo įsigyti automobilių, tokiu būdu ieškovas ir atsakovas gautų pelno. Ieškovas, atsakovas ir J. R. kontaktavo per SKYPE įvairiais klausimais, susijusiais su minėtais verslais. J. R. prašydavo padengti išlaidas transportavimui po JAV bei kitas išlaidas, taip pat nepavykus sudaryti sandorio dėl technikos pirkimo, J. R. prašė pervesti pinigų, kadangi rankpinigius jau buvo sumokėjęs. Ieškovas duodavo nurodymus atsakovui užklausinėti apie galimybes nusipirkti įvairią techniką, ketindamas ją parduoti savo pažįstamam. Atsakovas veikė kaip tarpininkas. Atsakovas iš ieškovo gautus pinigus pervedė J. R., kadangi ketino pirkti automobilius iš JAV. Duomenų, jog ieškovas būtų skolinęs atsakovui pinigus nėra, vien mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad iš ieškovo buvo gauta tam tikra pinigų suma, patys savaime nelemia, jog pinigų perdavimo pagrindas buvo paskolos sutartis. Ieškovo pervestos pinigų sumos atsakovui buvo investicija į komercinę veiklą, ieškovą ir atsakovą iš esmės siejo bendro verslo santykiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-03 sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2012-08-16 ieškovas atsakovui bankiniu pavedimu pervedė 10.000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sąskaitos papildymas“. 2012-08-27 V. J. bankiniu pavedimu atsakovui pervedė 15.000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama „sąskaitos papildymas“. 2012-09-14 ieškovas bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 73.000 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sąsk.papildymas“. 2012-10-09 ieškovas bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 14.000 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „sąsk.papildymas“. Tokiu būdu atsakovui buvo pervesta viso 112.000 Lt. 2012-12-20 atsakovas bankiniu pavedimu grąžino ieškovui 15.000 Lt sumą, 2014-08-07 – 10.000 Lt, 2014-08-08 – 3.500 Lt sumą. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“. Taigi atsakovas ieškovui pervedė 28.500 Lt. 2015-06-08 atsakovas bankiniu pavedimu pervedė ieškovui 2.027,34 Eur sumą, nurodydamas, jog minėta suma taip pat yra „sąskaitos papildymas“. 2016-01-15 ieškovo advokatas kreipėsi į atsakovą dėl 22.160 Eur skolos ((112 000 Lt – 28 500 Lt) / 3,4528 – 2027,34 Eur) grąžinimo ieškovui. Rašte atsakovui nurodyta, jog skola turi būti grąžinta per 30 dienų, skolos negrąžinus ieškovas kreipsis į teismą. 2016-02-22 rašte ieškovo advokatui atsakovas nurodė, jog ieškovo ir V. J. pervestos lėšos buvo ne paskola, o sąskaitos papildymas su prašymu atsakovui tarpininkauti sprendžiant jų atitinkamiems komerciniams klausimams. Nurodė, jog minėtos sumos atsakovui tarpininkaujant buvo pervestos J. R.. Iš atsakovo sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 teismas nustatė, jog atsakovas pervedė J. R. iš viso 133.960 Lt: 2012-08-01 – 11.250 Lt, 2012-08-27 – 28.000 Lt, 2012-08-27 – 14.000 Lt, 2012-09-14 – 64.010 Lt, 2012-10-10 – 16.200 Lt. Minėtų mokėjimų mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“. 2014-03-15 atsakovas pervedė J. R. 500 Lt sumą. Byloje pateikta ieškovo, atsakovo ir J. R. susirašinėjimo SKYPE ryšiu išklotinė laikotarpiu nuo 2012-08-24 iki 2016-05-18. Iš susirašinėjimo turinio teismas nustatė, jog atsakovas ieškovui pristatė J. R., ieškovas ir atsakovas aptarinėjo pokalbiuose minimų transporto priemonių pirkimo klausimus, statybų verslo klausimus, derino susitikimų laiką. Atsakovas ir J. R. bendravo transporto priemonių, technikos pirkimo klausimais, J. R. nurodydavo atsakovui tam tikras sumas, kurias atsakovas turėdavo pervesti į J. R. sąskaitą banke.

6. Teismas taip pat nustatė, jog tarp šalių rašytinės formos paskolos sutartis sudaryta nebuvo (CK 6.871 str. 2 d.). Pinigų skolinimo atsakovui faktui įrodyti ieškovas pateikė mokėjimo nurodymus, kuriais į atsakovo banko sąskaitą buvo pervesta viso 112.000 Lt. Mokėjimo dokumente nurodyta mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas. Teismo vertinimu, nesant rašytinės paskolos sutarties, vien ieškovo į bylą pateikti mokėjimo nurodymai, kuriais į atsakovo sąskaitą buvo pervesta iš viso 112.000 Lt suma, savaime nesudaro pagrindo laikyti minėtos sumos perdavimą atsakovui paskolos sutartimi. Teismas pažymėjo, kad paskolos sutarčiai sudaryti būtinas ne tik pinigų perdavimas, bet ir paskolos gavėjo įsipareigojimas juos grąžinti. Tuo tarpu mokėjimo pavedimuose ieškovas nurodydavo tik tai, kad papildo atsakovo sąskaitą. Tokiu būdu pervestų lėšų paskirtis (sąskaitos papildymas) yra konkreti ir nesietina su paskola. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog nurodytą pinigų sumą jis gavo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, rodančių, jog šalys susitarė dėl nurodytų sumų grąžinimo tvarkos ir terminų (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu, mokėjimo pavedimai patvirtina pinigų pervedimo ir gavimo faktą, tačiau CK 6.871 straipsnio prasme nepatvirtina šalių paskolos sutarties sudarymo fakto. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog ieškovo pervestos lėšos atsakovui buvo paskola, dėl to nėra pagrindo išvadai, jog šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai.

7. Teismas taip pat nesutiko su ieškovo nurodoma papildoma pažeistos teisės gynimo priemone – nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymu. Ieškovas nesudarė rašytinės sutarties paskolos sutarties, ieškovo pateikti pinigų pervedimo dokumentai rodo, kad pervesti pinigai yra skirti papildyti sąskaitą. Tai reiškia, kad pinigai buvo pervedami kitu tikslu. Šalys teismui nurodė, kad yra seni pažįstami, sieja pažintis per giminystės ryšius, susiėjimai giminės renginiuose. Atsakovas nurodė, kad dalį pervestų lėšų grąžino ieškovui, kai pavyko parduoti dalį nupirktos technikos. Byloje pateikta ieškovo, atsakovo ir J. R. susirašinėjimo SKYPE ryšiu išklotinė laikotarpiu nuo 2012-08-24 iki 2016-05-18. Iš susirašinėjimo turinio matyti, jog atsakovas ieškovui pristatė J. R., ieškovas ir atsakovas aptarinėjo pokalbiuose minimų transporto priemonių pirkimo klausimus, statybų verslo klausimus, derino susitikimų laiką. Atsakovas ir J. R. bendravo transporto priemonių, technikos pirkimo klausimais, J. R. nurodydavo atsakovui tam tikras sumas, kurias atsakovas turėdavo pervesti į J. R. sąskaitą banke. Pinigų judėjimas iš ieškovo sąskaitos į atsakovo, atsakovo pervedimas trečiajam asmeniui, dalies pinigų pervedimas atgal ieškovui rodo, kad vyko sandoriai, susitarimai. Atsakovas nurodė, jog iš ieškovo gauti pinigai buvo pervedami J. R., kadangi ieškovas ir atsakovas ketino pirkti automobilius iš JAV, vykdė bendrą verslą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ir atsakovas kalbėjo apie automobilių pirkimo verslą JAV. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo pervestus pinigus pasisavino atsakovas (pervedęs į kitas sąskaitas, pirkęs daiktus, išlaidavęs). Teismui atsakovas paaiškino, kad pervestus pinigus pasisavino J. R., asmuo gyvenantis JAV ir turėjęs tiekti atsakovui automobilius ir kitą techniką. Teismas pažymėjo, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas skirtas sąžiningiems asmenims susigrąžinti nepagrįstai, be teisinio pagrindo prarastus pinigus, kitą turtą, o ne asmenims, vykdantiems komercinę ūkinę veiklą, susigrąžinti rizikinguose sandėriuose prarastas pinigines lėšas. Faktinės aplinkybės rodo, kad buvo susitarimas, kurį ieškovas siekia nuslėpti nuo teismo dėl savanaudiškų tikslų – verslo sėkmės atveju būtų galima nuslėpti valstybės nustatytus verslo ar pajamų mokesčius, o rizikingo sandorio atveju prarastus pinigus būtų galima siekti išsireikalauti iš atsakovo, teigiant, kad buvo paskolos teisiniai santykiai ar reikalaujant taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto teisės normas. Ieškovo turtas sumažėjo, nes tai buvo investicija į verslą, todėl ieškovas yra prisiėmęs nuostolių atsiradimo riziką.??? ???

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Ieškovas T. B. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismo sprendimo argumentai suponuoja išvadą – jeigu nėra paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti gautus pinigus ar daiktus, tai nėra ir paskolos sutarties ir nėra pinigų ar daiktų gavėjui jokios pareigos. Tačiau tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja CK 6.871 str. 3 d., kurioje nustatyta, jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Įstatymų leidėjas nesieja paskolos sutarties sudarymo fakto patvirtinimo su paskolos gavėjo įsipareigojimu grąžinti paskolą. Įstatymų leidėjas nustato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka ir kitas skolos dokumentas (imperatyviai nenurodyta, kad pasirašytas paskolos gavėjo) patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Todėl teismas pažeidė sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

8.2. Pinigų pervedimo faktą pripažino atsakovas ir nustatė teismas. Ieškovas liudytojų M. B. ir R. K. parodymais įrodinėjo ne pinigų perdavimo faktą, o sandorio sudarymo aplinkybes, tačiau teismas dėl liudytojų parodymų visiškai nepasisakė. Teismas kaip paskolos sutarties trūkumą konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų rodančių, jog šalys susitarė dėl nurodytų sumų grąžinimo tvarkos ir terminų. Ieškovo pakviesti liudytojai paliudijo apie paskolos sudarymo aplinkybes. Įsipareigojimą grąžinti pasiskolintus pinigus patvirtino atsakovas, dalį skolos grąžindamas 2012-12-13, 2014-08-07, 2014-08-08, 2015-06-08 pavedimais, juose taip pat nurodydamas „sąskaitos papildymas“. Kas tai per sandoris ar kokių teisinių santykių pagrindu kokių įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas – investicija į bendrą verslą, atsiskaitymai už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes, teismas nepasisakė.

8.3. Teismas sprendime konstatavo, kad byloje pateikta ieškovo, atsakovo ir J. R. susirašinėjimo SKYPE ryšiu išklotinė laikotarpiu nuo 2012-08-24 iki 2016-05-18. Bylos medžiagoje ieškovo, atsakovo ir J. R. susirašinėjimo nėra pateikta. Atsakovas į bylą pateikė susirašinėjimą SKYPE ryšiu su ieškovu už laikotarpį nuo 2012-08-24 iki 2014-07-14 ir susirašinėjimą su J. R. už laikotarpį nuo 2012-04-26 iki 2016-05-03. Tai yra atskiri susirašinėjimai, tarpusavyje neturintys tiesioginio ryšio. Ieškovas atsakovo susirašinėjime su J. R. nedalyvavo ir apie tokį susirašinėjimą sužinojo tik atsakovui į bylą pateikus pokalbių išklotines. 2012-09-05 atsakovas rašo: „Jei tu su savo chebra eitum į dalį su 27 sąlyginių vnt., tai <...> Gerai būtų, kad tu rastum galimybę sudalyvauti šitame žaidime.“ Šis pokalbis patvirtina, kad 2012 m. rugpjūčio pradžioje susitikimo atsakovo sodyboje „Tarp liepų“ metu nebuvo jokio susitarimo apie jungtinę veiklą, investicijas į verslą ir pan. 2013-01-22 ieškovas rašo: „ bet man reikia jo vardo ir pavardės“, o atsakovas atsako: J. R.. Taigi tik beveik po pusės metų ieškovas sužinojo apie J. R.. Bylos medžiagoje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovas davė atsakovui nurodymus pervesti kažkam už kažką ieškovo pinigus. Priešingai, apie pinigų pervedimą J. R., kada ir kaip jie buvo pervesti, ieškovas sužinojo tik iš atsakovo atsakymo į pretenziją, todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad „byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo pervestus pinigus pasisavino atsakovas (pervedęs į kitas sąskaitas, pirkęs daiktus, išlaidavęs)“. Atsakovas iš ieškovo gautus pinigus tiesiog savo nuožiūra ir atsakomybe pervedė trečiajam asmeniui. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens J. R. susirašinėjimas.

Žemesnės instancijos teismas

8.4. Teismas nustatė, kad iki 2012-08-27 atsakovas pervedė J. R. 53.250 Lt (kai ieškovas šiai datai buvo pravedęs tik 25.000 Lt). Kokį ryšį su byla turi teismo priskaičiuota iki 2012-08-27 J. R. pravesta atsakovo 28.250 litų asmeninių pinigų suma, teismas sprendime nenurodė. Tačiau atėmus šią sumą matyti, kad atsakovas J. R. pravedė tik 105.710 Lt (133.960 - 28.250). Šie paskaičiavimai patvirtina, kad atsakovas J. R. pravedė ne visus ieškovo paskolintus pinigus.

8.5. Ieškovas nuo pat ieškinio pateikimo nuosekliai įrodinėjo, kad pinigus atsakovui paskolino. Ieškovas niekada neprašė taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto. Apie jį buvo pasisakyta tik dėl teismų praktikoje taikomo alternatyvaus sprendimo. Nurodytas aplinkybes apie paskolos teisinius santykius patvirtino atsakovo pateiktas susirašinėjimas SKYPE ryšiu su ieškovu bei ieškovo prašymu apklausti liudytojai. Kokiu pagrindu teismas padarė išvadas apie ieškovo siekį nuslėpti pajamas, ieškovo slepiamas šalių derybas dėl sutarties sąlygų ar kažkokį sandorį, sprendime nenurodyta. Ieškovas pinigus pervedė oficialiai bankiniais pavedimais, J. R. nepažinojo, todėl nėra jokio pagrindo prielaidoms apie sandorius ar pajamų ir mokesčių slėpimą.

Atsiliepimas

9. Atsakovas R. S. atsiliepimu teismo prašo ieškovo T. B. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovas visur akcentuoja paskolos sutartį ir paskolos sutarties sąvokas. Jis laiko, kad ieškovo šeimos nariai (mama ir brolis) jau įrodė, kad neva tai buvo paskolos sutartis, anot jų susitartu teiginiu, kuris neatitinka tikrovės, poilsiaujant pirties kubile. Kubile dėl jokios sutarties nebuvo tartasi ir liudijimai, pateikti šeimos narių, kurie yra suinteresuoti ir tendencingi teismui teikti neobjektyvią informaciją, negali būti vertinami kaip įrodymai. Nei viename teismui pateiktame rašytiniame dokumente (skype susirašinėjimuose) nėra žodžio – paskolinu, pasiskolinau ar pan. Skunde ieškovas rašo, kad įsipareigojimą grąžinti pasiskolintus pinigus patvirtino atsakovas, dalį skolos grąžindamas, bet jau pirmojo teismo metu liudininkas A. A. įrodė, kad tai buvo jo pinigai ir jo įnašas pirkti bendrus tris Bobcat traktoriukus, tuo būdu ieškovui atsisakant vieno iš trijų ir perleidžiant teisę į vieną Bobcat liudininkui A. A..

9.2. Iki 04/09/2012 ieškovas ir atsakovas planavo kiekvienas sau pirkti automobilius ir abu paskyrė avansinius mokėjimus J. R., o nuo 04/09/2012, kaip įrodo pateikti teismui dokumentai, abiejų santykiai perėjo į statybinės technikos pirkimo paieškas. Skype susirašinėjimų tarp atsakovo ir J. R. datos taip pat įrodo, kad tuo pačiu metu buvo teikiama informacija apie statybinę techniką. Nei vienos užuominos, kad kas nors kam nors skolino ar skolinosi, teikė ar gavo paskolą, nėra. Pinigai buvo pervedami su užrašu – sąskaitos papildymas – abiejų šalių susitarimu ir sutikimu, kad išvengti pervedamų pinigų sumų apmokestinimo. Skype tekstai su datų atitikimais tarp atsakovo – J. R., tarp ir ieškovo – atsakovo įrodė teismui, kad ieškovas žinojo, kam ir už ką jis pervedinėjo pinigus, o ieškovas skunde išėmęs vieną fragmentą iš bendro konteksto, tik bando suklaidinti teismą, teigdamas, kad ieškovas apie technikos pirkimus ir susirašinėjimus su J. R. nežinojo. Ieškovas iki pinigų pervedimo J. R. žinojo kaip “J.” ir tai jis pripažino teisme. Kuomet tiek atsakovas, tiek ieškovas bandė išsiaiškinti kada J. R. atskrenda į Lietuvą ir susirašinėja dėl to, tuomet atsakovas įvardija J. vardą ir pavardę, nes ieškovas bandė sužinoti, ar toks asmuo pirko avia bilietus iš JAV į Lietuvą. Šis faktas įrodo, kad ieškovą domino J. - J. R. - atvykimas į Lietuvą ir jis norėjo susitikti su juo akis į akį asmeniškai ir išsiaiškinti, kur jo pervesti pinigai ir kur žadėtas pirkti automobilis ir statybinė techniką. Susitikimas įvyko Vilniuje “Europos” PC kavinėje, ką patvirtino pats ieškovas ir kartu dalyvavęs susitikime jo liudininkas M. B.. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo jokių paskolinių santykių, jie kartu planavo technikos pirkimus iš JAV esančio J. R.. Šiame susitikime dalyvavo R. L., kuris buvo įgaliotas siuntusios automobilius iš JAV firmos. Teismo medžiagoje pridėti ieškovo ir R. L. elektroniniai laiškai po minėto susitikimo kavinėje įrodo, kad ieškovas ir po susitikimo, bet jau apeidamas atsakovą domėjosi pas R. L. dėl džipų Mersedes ir BMW.

9.3. Ieškovas skunde įvardija tik atsakovo pervestus pinigus J. R. pavedimais, o neįvertina atsakovo perduotus grynais per trečius asmenis ir įneštus grynais į J. R. SEB banko sąskaitą. Todėl skunde įvardintos atsakovo prarastos dėl bendrų technikos pirkimų iš JAV su ieškovu piniginės sumos yra netikslios ir per mažos. Teiginys, kad atsakovas J. R. pravedė ne visus ieškovo pinigus, neatitinka tikrovės. Atsakovas pervedė ir įnešė grynais žymiai daugiau pinigų nei gavo iš ieškovo.

9.4. Ieškovas pateikė mokėjimo nurodymus ir sąskaitos išrašus - nei viename iš šių dokumentų nėra nurodyta, kad pervedama paskola, nurodoma formuluotė sąskaitos papildymas. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad į mokėjimo nurodymą sąmoningai įrašė tokią mokėjimo paskirtį. Pagal atsakovo pateiktus įrodymus matyti, kad atsakovas iš tiesų pinigus gautus iš ieškovo pervedė ponui R.. Iš prisegtų susirašinėjimų skype ryšiu matyti, kad ieškovas ir atsakovas iš tiesų ketino pirkti techniką iš JAV, kad atsakovas ir ponas R. tarėsi dėl mašinų iš JAV pirkimo. 2012 m. rugpjūčio - rugsėjo rašyti laiškai, ypač kelios dienos prieš ir po 2012-09-14 d., kada buvo atliktas stambiausias pavedimas – 73.000 Lt, neduoda pagrindo teigti, kad ieškovas ir atsakovas kalba apie paskolinius santykius - kalbama išimtinai apie verslą - technikos pirkimą iš JAV. Ieškovas be mokėjimo pavedimo „sąskaitos papildymas“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo paskoliniai santykiai. Liudytojų parodymai, kurie nėra informatyvus, nenuoseklūs, teikti ieškovo giminaičių, tinkamais įrodymais nelaikytini.

9.5. Sugretinus ieškovo pervedamų sumų eiliškumą ir dydžius, periodus, atsakovo pavedimą į pono R. banko sąskaitą, ieškovo ir atsakovo susirašinėjimą, atsakovo ir R. susirašinėjimą skype ryšiu, labiau tikėtina, nei netikėtina, kad ieškovas pinigus pervedė atsakovui už technikos pirkimą iš JAV, nei kaip paskolą ar kažką kito. Ieškovas neneigė aplinkybės, kad susirašinėjimas su atsakovu skype ryšiu buvo. Nors iš susirašinėjimo teksto sunku nustatyti susitarimo turinį - minimos dalys, žaidimas, chebra, 20 vienetų ir pan., tačiau vis dėl to akivaizdu, kad kalbama apie technikos pirkimą, o ne apie paskolą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovas T. B. į atsakovo R. S. sąskaitą 2012-08-16 - 2012-10-09 laikotarpiu keliais bankiniais pavedimais pervedė iš viso 112.000 Lt sumą, mokėjimo paskirtyse nurodydamas sąskaitos papildymas. 2012-12-20 - 2015-06-08 laikotarpiu keliais bankiniais pavedimais atsakovas grąžino ieškovui 28.500 Lt ir 2.027,34 Eur sumas, mokėjimo paskirtyse taip pat nurodydamas sąskaitos papildymas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas iš ieškovo pinigus į savo sąskaitą gavo, tačiau šalys laikėsi skirtingos pozicijos dėl to, kokiu tikslu šie pinigai buvo pervesti. Ieškovas teigė, kad pinigus atsakovui paskolino ir atsakovas juos įsipareigojo grąžinti, tuo tarpu atsakovas teigė, kad pinigai buvo skirti bendram šalių verslui ir neturėjo būti grąžinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jo pervestos lėšos atsakovui buvo paskola, dėl to nėra pagrindo išvadai, jog šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, ir tuo pagrindu ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo atmetė. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik paskolos teisinių santykių konstatavimo klausimas, apeliacinės intancijos teismas tik šiuo klausimu ir pasisako.

12. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 ir kt.). Atitinkamai bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (nagrinėjamu atveju apeliantui) (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017). Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimo taisykles bei tinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą, nurodydamas, jog ieškovas privalo šioje byloje įrodyti ne tik pinigų perdavimo atsakovui faktą, bet ir faktą, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti pinigus ieškovui.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pagrįstai juos vertino kaip nepakankamus paskolos teisinių santykių egzistavimui tarp ieškovo ir atsakovo pagrįsti. Pažymėtina, kad vieno asmens pinigų perdavimas kitam yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų perdavimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą. Tai atlikus galima padaryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų. Savaime tik pinigų pervedimą į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe, pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

14. Vadovaudamasis minėtomis teismų praktikoje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra galimybių spręsti apie tai, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas šių santykių konstatavimo siekė pateikdamas į bylą 2012-08-16 - 2012-10-09 laikotarpio bankinius pavedimus, kuriais ieškovas atsakovui pervedė 112.000 Lt, mokėjimo paskirtyse nurodydamas sąskaitos papildymas, taip pat ieškovas pateikė 2012-12-20 - 2015-06-08 laikotarpio bankinius pavedimus, kuriais dalį pinigų (28.500 Lt ir 2.027,34 Eur) atsakovas ieškovui grąžino, mokėjimo paskirtyse nurodydamas sąskaitos papildymas (t. I, b.l. 5-12). Be to, ieškovas rėmėsi liudytojų M. B. ir R. K., kurie yra tiesiogiai suinteresuoti ieškovui palankia bylos baigtimi (ieškovo mama ir brolis), parodymais. Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, pateikta nebuvo. Šiuo atveju pažymėtina, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (straipsnio redakcijoje galiojusioje nuo 2001-07-01 iki 2014-12-31 – 2000 Lt; CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nedetalizuojama, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos yra paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos. Nepaisant šio reglamentavimo, jokio atitinkamo rašytinio dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti paskolos sutarties turinį, ieškovas į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šiam faktui įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovas, negalėjo byloje konstatuoti tarp šalių buvus paskolos teisinius santykius, remdamasis vien ieškovo iniciatyva byloje apklaustų liudytojų M. B. ir R. K. parodymais. Kita vertus, kaip minėta, šie liudytojai yra artimi ieškovo giminaičiai, todėl jų parodymai, nesant juos patvirtinančių tiesioginių įrodymų (rašytinių susitarimų), vertintini kaip nepatikimi. Atsakovas, siekdamas įrodyti, jog ieškovo pervesti pinigai buvo skirti ne paskolai, o bendram verslui, neprisiimant atsakovui pareigos juos grąžinti, pateikė į bylą 2012-08-01 – 2014-03-15 laikotarpio bankinius pavedimus, kuriais atsakovas pervedė J. R. iš viso 133.960 Lt, mokėjimo paskirtyse nurodant sąskaitos papildymas (t. I, b.l. 45-50), bei ginčo laikotarpiu vykusi atsakovo susirašinėjimą per Skype programėlę atskirai su J. R. ir su ieškovu, iš kurio matyti, jog tarp ieškovo ir atsakovo bei tarp atsakovo ir J. R. vyko pokalbiai žodžiu ir raštu dėl transporto priemonių ir technikos įsigijimo ir perpardavimo bei atitinkamų pinigų sumų pervedimo (t. I, b.l. 52-180). Nors šie įrodymai nekonkretūs ir fragmentiški, iš jų negalima nustatyti šalių bendro verslo sąlygų, o pinigų pervedimo sumos ir datos nesutampa, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai yra pakankami patvirtinti, jog kažkoks bendras verslas tarp ieškovo ir atsakovo buvo. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie paneigtų atsakovo paaiškinimus, jog dalį iš ieškovo gautų pinigų atsakovas jam grąžino ne kaip paskolą, o kaip sumokėtus pinigus už techniką, kuri buvo parduota ne ieškovui, o kitam pirkėjui A. A.. Kadangi iš ieškovo pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti tarp šalių buvusių paskolos santykių turinį – kokią sumą ir kokiomis sąlygomis ieškovas paskolino atsakovui, atitinkami byloje negali būti konstatuotas paskolos teisinių santykių faktas tarp šalių. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik ieškovui tenka visa atsakomybė už negalimumą byloje įrodyti esmines paskolos sutarties sąlygas (jei tokia ir būtų buvusi suteikta), nes pats ieškovas privalėjo pasirūpinti tinkamu sutarties įforminimu. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų, pritaria byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų vertinimui.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, padarytos remiantis įrodymų, nors ir netiesioginių, visuma, įvertinus visų byloje surinktų įrodymų leistinumą, sąsajumą ir tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Teismo išvados atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu atmetė ieškinį visa apimtimi, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Kiti, teismo neaptarti, apeliacinio skundo argumentai ginčo išsprendimui nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

17. Atmetus apeliacinį skundą atsakovui priteistini 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-03 sprendimą palikti nepakeitą.

Priteisti iš T. B. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų R. S.

Teisėjai Virginijus KairevičiusSigita Zubavičiūtė – MontvilienėTatjana Žukauskienė