Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. K. ir atsakovės V. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovei V. S. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo E. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo ja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo.

11.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija dėl jų pakartotinai pasisako tiek, kiek jos susijusios su apeliacinių skundų argumentais.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

12. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį tarp ieškovo N. K. ir atsakovės V. S. ir nesant pagrindo priteisė iš atsakovės V. S. ieškovui N. K. nuostolių atlyginimą. Apeliantės teigimu, neaišku kokiu pagrindu buvo tenkintas ieškovo N. K. ieškinys.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas tiksliai nenurodė ginčo teisinio santykio, tačiau iš byloje esančių faktinių aplinkybių matyti, kad šalis siejo pavedimo teisiniai santykiai.

15. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132-2.151 straipsniai). Kadangi CK XXXVI skyriuje, reglamentuojančiame pavedimo sutartį, nenumatyti specialūs sutarties formos reikalavimai, sutarčiai taikomos bendrosios CK sandorių formos nustatymo taisyklės. CK 6.757 straipsnio 2 dalis nurodo, kad asmens sutikimas priimti jam duotą pavedimą gali būti išreikštas aiškiai arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes,- tylėjimu. Ši nuostata reiškia, jog galimas tiek žodinis, tiek rašytinis susitarimas sudaryti sutartį, taip pat sutartis gali būti sudaryta šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu arba šalies, priimančios pavedimą, tylėjimu (neveikimu), pavedimo sutartinius santykius patvirtina įgaliotojo išduotas įgaliojimas. Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 str.), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 str. 2 d.).

16. Atsakovė byloje teigė, kad 2009 metais (namo remonto pradžios metais) atsakovei buvo 71 metai, jos sutuoktiniui – 86 metai, abu turėjo sveikatos problemų – sunkiai vaikščiojo, todėl paprašė savo vaikaitės E. K. ir jos sutuoktinio (ieškovo) N. K. pagalbos jiems nuosavybės teise priklausiusios namo dalies remontui – konkrečiai surasti statybininkus, kurie apkaltų namą lentutėmis, padėti išsirinkti statybines medžiagas, jas nupirkti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas rūpinosi nurodyto gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija: 2009-06-25 sudarė su rangovu Rangos sutartį, pirko statybines medžiagas gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai, samdė darbininkus ir mokėjo jiems už atliktus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aptartos aplinkybės patvirtina faktą, kad šalis siejo pavedimo teisiniai santykiai, buvo sudaryta žodinė pavedimo sutartis, kas neprieštarauja įstatymui, nes pavedimo sutarčiai nenumatyti specialūs sutarties formos reikalavimai. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad ieškovas pavedimo sutartį vykdė. Kad ginčo gyvenamajame name buvo atlikta rekonstrukcija, supirktos ir panaudotos statybinės medžiagos, patvirtina ir atsakovė bei trečiasis asmuo E. K..

17. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytos sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla ir civilinė atsakomybė bei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad žala kilo dėl to, kad atsakovė liko skolinga ieškovui už pirktas statybines medžiagas gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai, mokėtą atlygį darbininkams už atliktus darbus. Ieškovas pateikė įrodymus, kad pirko statybines medžiagas gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai, samdė darbininkus ir mokėjo jiems už atliktus darbus. Pažymėtina, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji mokėjo už gyvenamojo namo rekonstrukciją ir, kad nėra skolinga ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškovu pagal žodinę pavedimo sutartį, dėl to ieškovas patyrė nuostolius – liko neatsiskaityta su juo už pirktas statybines medžiagas gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai, mokėtą atlygį darbininkams už atliktus darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl nuostolių atlyginimo ieškovui.

19. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, jog ieškovo pajamos ginčo laikotarpiu buvo didelės, o atsakovė neįrodė aplinkybės, kad gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją vykdė savo ir mirusio sutuoktinio P. S. lėšomis. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad turėjo pakankamai lėšų ginčo namo dalies renovacijai į bylą pateikė: 2005-09-06 Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad 2005 metų rugsėjo 6 d. V. S. ir P. S. pardavė dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) S. S., ir L. S. ir už tai gavo 20 000,00; 2008-10-07 Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą, kad P. S. gavo 21 437,00 Lt išmoką už jo tėvams nuosavybės teise priklausiusią žemę, buvusią (duomenys neskelbtini). Įvertinusi šiuos ir kitus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog tikėtina, kad tiek atsakovė, tiek ieškovas galėjo turėti lėšų sumokėti už ginčo namo dalies rekonstrukciją, tačiau pažymėtina, jog byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji mokėjo už pirktas statybines medžiagas gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai, mokėjo darbininkams už atliktus darbus ir pan. Atsakovė neįrodė, kad ji ar jos buvęs sutuoktinis būtų panaudoję gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai savo lėšas. Priešingai, ieškovas į bylą pateikė įrodymus apie atliktus mokėjimus už ginčo namo dalies rekonstrukciją.

20. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertinus bylos įrodymų visetą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

21. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė teismui pateiktą patvirtinimą apie V. ir P. S. priklausančio gyvenamojo namo atliktą rekonstrukciją bei ieškovo sumokėtus pinigus už šiuos darbus.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tinkamais įrodymais pripažino tik realias ieškovo išlaidas patvirtinančius ir buhalterinės apskaitos reikalavimus atitinkančius dokumentus: 2010-04-13 PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) - 13 650,00 Lt (atitikmuo 3 953,31 Eur) sumai (civ. byla Nr. (duomenys neskelbtini), T.2, 2-5 b.l.), 2011-07-01 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini)-2750,00 Lt (atitikmuo 796,46 Eur) sumai, kartu su pinigų priėmimo kvitais (34, 36-37 b.l.), IĮ ,,Statybų medis“ 2010-08-03 kasos pajamų orderio kvitu serija (duomenys neskelbtini) - 3 000, 00 Lt (atitikmuo 868,86 Eur) sumai (40 b.l.), UAB ,,Jupojos statybinės medžiagos 2010-07-21 kasos čekis – 1 186,34 Lt (atitikmuo 343,59 Eur) sumai ir tos pačios bendrovės 2010-07-21 kasos čekis - 448,80 Lt (atitikmuo 129,98 Eur) sumai.

23. Ieškovas į bylą pateikė UAB ,,Euro stogas“ buvusio (duomenys neskelbtini) R. S. 2013-11-07 patvirtinimą, kuriame R. S. teigia, kad 2008-2012 metais N. K. prašymu jo registruota vadovaujama įmonė UAB ,,Euro stogas“ atliko statybos remonto darbus gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodyti atlikti remonto darbai ir suma – 98 535,82 Lt. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad šis įrodymas nėra tinkamas, kadangi patvirtinimas sudarytas, po to, kai R. S. vadovaujamai UAB „Euro stogas“ iškelta bankroto byla (2012-09-25 buvo priimta teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo). Patvirtinimo sudarymo metu R. S. neturėjo įgaliojimų veikti bankrutuojančios UAB „Euro stogas“ vardu. Patvirtinimas nepagrįstas pridėtais įrodymais. Įvertinusi tai, kas aptarta anksčiau, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog realiai patirtos išlaidos yra 6 092,20 Eur.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog gyvenamojo namo dalies pagerinimas buvo atliktas iš buvusių santuokinių bendrų lėšų. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad atliekant ginčo namo dalies remonto darbus ieškovas N. K. ir trečiasis asmuo E. K. buvo susituokę. Ieškovo N. K. ir jo sutuoktinės E. K. santuoka nutraukta 2015 m. kovo 3 d. Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas ir pajamos, sutuoktinių įgyti po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, kad sutuoktinių santykiai buvo pašliję ar kad statybinės medžiagos buvo pirktos ieškovo vardu, neįrodo, kad lėšos, už kurias ieškovas pirko minėtas medžiagas, buvo jo asmeninės. Byloje nėra duomenų, kad ginčo gyvenamojo namo dalies remonto metu ieškovo pajamos buvo asmeninė ieškovo nuosavybė. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nurodytos statybinės medžiagos buvo pirktos gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai ir tuo metu jis buvo pagerintas panaudojus santuokines, o ne vieno ieškovo asmenines lėšas. Dėl to pagrįstai sprendė, kad pusė sumos laikytina ir ieškovo buvusios sutuoktinės piniginėmis lėšomis, ir ieškovui iš atsakovės priteisė tik 3 046,10 Eur sumą.

26. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nepagrįstai nepriteisė 393,20 Eur papildomų išlaidų už ieškovo atvykimą iš A. ir dalyvavimą teismo posėdyje.

27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2008). Tai reiškia, jog nuspręsti dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teismo diskrecija, nepriklausomai nuo to, kokia tvarka buvo kreiptasi į teismą. Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog ribojant bylinėjimosi išlaidas, siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą.

28.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus ir pagrįstai nustatė, kad byla nėra sudėtinga, ieškovas analogišką reikalavimą kėlė ir ankstesnėje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepimui į ieškovo ieškinį parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, tokiam procesiniam dokumentui parengti pakanka minimalių darbo ir laiko sąnaudų. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovą ir civilinėje bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atstovavo tas pats advokatas, byloje nebuvo kilęs itin sudėtingas ginčas bei nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, o atsiliepimo į ieškinį parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės. Įvertinusi, tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovo patirtos 5 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir nepagrįstos, todėl turi būti mažintinos iki 2 700 Eur.

29. Teisėjų kolegija ieškovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 393,20 Eur papildomų išlaidų už ieškovo atvykimą iš A. ir dalyvavimą teismo posėdyje, vertina pagrįstu.

30. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkančio šiuo metu galiojančio 9 punkto 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX 1480 redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo prašė priteisti 393,20 Eur papildomų būtinų išlaidų už atvykimą iš A. ir dalyvavimą teismo posėdyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl ieškovas turėjo teisę dalyvauti teismo posėdyje, į kurį turėjo atvykti iš kitos valstybės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vykstant į teismo posėdžius iš kitos vietovės kuro išlaidos laikomos būtinomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Dėl to, kelionės išlaidos, patirtos į teismo posėdžius vykstant iš kitos valstybės, taip pat gali būti laikomos būtinomis ir susijusiomis su bylos nagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Ieškovas pateikė lėktuvo bilieto kopiją, kuriame nurodyta, jog už kelionę sumokėta 99,48 Eur; kvitus už kurą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamu įrodymu vertintinas 2016-11-21 kvitas už kurą 25,01 Eur sumai. Kiti du kvitai pateikti neišversti į lietuvių kalbą, todėl jie vertintini kaip netinkami įrodymai. Taip pat ieškovas pateikė 2016-11-20 sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atsakovas už automobilio nuomą sumokėjo 75,00 Eur, šį įrodymą teisėjų kolegija vertina tinkamu ir pagrįstu. Pateiktos kopijos dėl 28,00 Eur sumos, teisėjų kolegija nevertina kaip tinkamo įrodymo, kadangi ji pateikta neišversta į lietuvių kolbą ir nėra galimybės nustatyti, už ką mokėta minėta suma. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pagrįstos ieškovo kelionės išlaidos yra 199, 49 Eur.

32. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 10,08 procentų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos iki 2 700 Eur, tačiau nepagrįstai netenkinus ieškovo prašymo dėl papildomų būtinų išlaidų už atvykimą iš A. ir dalyvavimą teismo posėdyje priteisimo, teisėjų kolegija perskirsto bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje ir pakeičia skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į patenkintą ieškinio sumą (10,08 proc.), ieškovui iš atsakovės priteisė 20,15 Eur žyminio mokesčio.

33. Teisėjų kolegijai įvertinus, kad ieškovo pagrįstos išlaidos yra 2 700 Eur už advokato pagalbą ir 199, 49 Eur, viso – 2 899, 49 Eur, atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį (10 proc.) ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (90 proc.), ieškovui iš atsakovės priteistina 289,95 Eur. Atsakovei iš ieškovo priteistina 1 811,99 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu trečiajam asmeniui E. K. iš ieškovo N. K. priteisti puse jos prašomos sumos – 500 Eur teisinei pagalbai apmokėti.

34. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teisme kartu su materialiniu teisiniu reikalavimu buvo prašyta peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tai šis reikalavimas nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliacinės instancijos teisme yra turtinis ir neturtinis reikalavimai ir, kad nuo jų abiejų išsprendimo priklauso bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog abiejų apeliantų apeliaciniai skundai atmesti, atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos apeliantams nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo dalį pakeisti, nurodant: priteisti ieškovui N. K. iš atsakovės V. S. 289,95 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei V. S. priteisti iš ieškovo N. K. 1 811,99 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus vienuoliką eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.