Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-23 · Byla Nr. ATP-767-582/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-3454-825/2014Nutarimas · 2014-05-21Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-767-582/2014Nutartis · 2014-07-23Kauno apygardos teismas
  3. A2.13.-6744-982/2015Nutartis · 2015-08-10Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-23
Bylos Nr.
ATP-767-582/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02927-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-767-582/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02927-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2014 m. balandžio 9 d., apie 19.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinių atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nekvietė policijos ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimu A. A. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., ir ATPK 130 str. 1 d., ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. – 150 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 1 mėnesiui. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 1 mėnesiui.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo teismo nutarimu, A. A. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimą pakeisti – panaikinti, pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams 1 mėnesiui, ir sumažinti 3100 Lt piniginę baudą, o paskirtos piniginės baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų. Skunde nurodo, kad paskirta nuobauda šiuo atveju yra neproporcingai didelė, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pareiškėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Bylos medžiaga patvirtina, kad padaryti administracinės teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sukeltas eismo įvykis laikytinas mažareikšmiu ir nepavojingu, jo metu tik nežymiai apgadintas kitas automobilis (nubrėžta dešinio galinio rato arka, automobilio savininkė apgadinimus įvertino 300-400 Lt). Pažymėjo, kad A. A. nėra piktybinis pažeidėjas, o pakartotinai per metus buvo baustas už tai, kad ėjo važiuojamosios dalies kraštu, kai yra šaligatvis). Atkreipė dėmesį, kad yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, kartu augina mažametį vaiką, todėl šeima gyvena tik iš pažeidėjo gaunamo darbo užmokesčio. Teigia, kad darbdavio buvo informuotas, jog netekus teisės vairuoti bus atleistas iš darbo, todėl šeima atsidurs itin sunkioje finansinėje padėtyje. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog padarytas nešiurkštus, nepavojingas pažeidimas, sąlygota mažareikšmė žala, pažeidėjo asmenybė charakterizuojama teigiamai, pažeidėjo darbo funkcijoms būtina teisė vairuoti automobilį, kurios netekus gresia atleidimas iš darbo, pažeidėjas augina mažametį vaiką, šiuo metu šeimoje yra vienintelis dirbantis asmuo, iš kurio pajamų šeima pragyvena, todėl prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, paskiriant tik piniginę baudą, kuri laikytina proporcinga ir pakankama priemone nubausti ir paauklėti teisės pažeidimą padariusį asmenį. Nurodo, jog sprendžiant dėl baudos dydžio įvertintinos aplinkybes, kad šeimos vieno mėnesio pajamos sudaro apie 1700 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. B. prašo A. A. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde išvardintos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

A. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. A. neginčija padarytų administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimo pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., apeliantas kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą pagal ATPK 130 str. 1 d., prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Sprendžiant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtos nuobaudos teisingumo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Aukštesnio teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas, individualizuodamas A. A. skirtiną nuobaudą, nepakankamai įvertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, padaryto pažeidimo pavojingumą, jo pobūdį ir kilusias pasekmes, kurių tinkamas įvertinimas yra teisingos, proporcingos bei padarytam pažeidimui adekvačios nuobaudos skyrimo būtina sąlyga.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (nubrėžta dešinio galinio rato arka, nukentėjusioji savo nuožiūra žalą įvertino 300-400 Lt), iš esmės yra mažareikšmis, jame nebuvo sužaloti žmonės, tai lemia pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai galisi sukėlęs eismo įvykį. Be to, nustatyta viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Nors pagal suformuotą teismų praktiką atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str., tačiau tai nėra absoliutus kriterijus, draudžiantis taikyti šią įstatymo normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2AT-36-2013, 2AT-25-2013). Pažymėtina, kad A. A. buvo baustas 10 Lt bauda, už tai, kad ėjo važiuojamosios dalies kraštu, kai yra šaligatvis, tokio pobūdžio pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju išskirtinėmis aplinkybėmis laikytina pati įvykio situacija, jos padariniai (padaryta žala nėra didelė), veikos pavojingumas, pasekmės, pažeidėjo asmenybė (charakterizuojamas teigiamai), jo elgesys po veikos padarymo (gailėjosi dėl sukelto eismo įvykio), anksčiau už tokį pažeidimą nėra baustas, be to, A. A. darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, pastarasis yra vienintelis dirbantis šeimoje asmuo, kartu su žmona augina mažametį vaiką, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą A. A., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytus pažeidimus, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatuotina, jog ATPK 130 str. 1 d. numatyta minimali nuobauda savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcinga, per griežta veikos pavojingumui ir nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. skiriant specialiosios teisės atėmimą trumpesniam terminui nei numatytas minimalus, juolab kad už tą patį pažeidimą apeliantui paskirta 3100 Lt dydžio bauda, kuri yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., 2014 m. balandžio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21/2014; 2014 m. sausio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3/2014; 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29/2013).

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma teismo išdėstyti A. A. paskirtos baudos mokėjimą. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į apelianto finansinę padėtį, pateiktą prašymą dėl jam paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo bei siekiant užtikrinti tinkamą jam paskirtos nuobaudos vykdymą, sprendžia, jog šiuo atveju tikslinga A. A. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 302¹² str. l d. 6 p.,

nutaria:

A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo dalį, kuria A. A. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) metams 1 (vienam) mėnesiui, pakeisti ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį galutinę administracinę nuobaudą A. A. paskirti 3100 (trijų tūkstančių vieno šimto) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, išdėstant paskirtos baudos sumokėjimą per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas