- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-21
- Bylos Nr.
- A2.6.-3454-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02927-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., jo atstovei advokatei S. S., išnagrinėjęs A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2014 m. balandžio 9 d., apie 19.30 val., prie Geležinio Vilko g. 1, Kaune, vairuodamas automobilį „Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinių atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nekvietė policijos ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
A. A. pripažino pažeidimą iš dalies. Nurodė, kad balandžio 10 d. negalėjo vairuoti automobilio. Vairavo balandžio 9 d. Buvo Geležinio Vilko gatvėje, vakare, pas pažįstamus. Išvažinėjo apie 19-20 valandą. Važiavo atbuline eiga, grojo muzika, kad kliudytų kitą automobilį nepastebėjo, nepajuto. Vairuoja 13 metų. Neneigia, kad galėjo kliudyti. Ant savo mašinos pažeidimų nepastebėjo. Po to jį Geležinio Vilko gatvėje sustabdė mergina ir pasakė, kad jis neva padarė eismo įvykį. Nežino, iš kur ta mergina atsirado. Ji privažiavo automobiliu. Jau buvau išlipęs ir ruošėsi eiti į parduotuvę. Pasakė, kad jis apgadino automobilį. Jis nepastebėjo jokių nubrozdinimų, įlenkimų ir pagalvojo, kad nori iš jo pasipinigauti. Sakė, duos tos moters adresą, jis sutiko, kad duotų, kad greičiau nuo jo atkibtų. Adreso nedavė, pasakė antras aukštas, antras tas, bet konkrečiai nieko nepasakė. Jis pagalvojo, kad nori pasipinigauti. Nebendravo su ja, sėdo ir nuvažiavo. Jam policija paskambino po 4 dienų. Apžiūrėjo savo automobilį, įbrėžimų jokių nematė, seni įbrėžimai buvo nuo automobilio pirkimo. Neneigia, kad galėjo padaryti šį eismo įvykį. Dingsties pasitraukti, jei būtų supratęs, kad padarė, tikrai neturėjo. Turi galiojantį draudimą, buvo blaivus. Dėl šio įvykio labai gailisi.
Liudytoja V. Š. nurodė, kad 2014 m. balandžio 10 d. perskaitė žinutę ,,Facebook“. Mergina, kuri matė įvykį, parašė automobilio numerį ir, kad į jos automobilį, 9 dieną, apie pusę aštuonių vakaro įvažiavo kita mašina. Jos automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis stovėjo (duomenys neskelbtini), prie šaligatvio. Žinutę parašė L. K., kaimynė. Nuėjo pasižiūrėti automobilio, kai perskaitė žinutę, pasižiūrėjo ir iškvietė policiją. Įlenktas buvo galinis sparnas, arka prie rato, dešinės pusės, nelabai smarkiai įlenkta. Į draudimą nesikreipė, automobilis draustas. Turi kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę. Jos automobiliui padaryta apie 300 - 400 litų žala. Įlenkimas mažas, bet reikės keisti visą detalę. Iki atvykstant policijai automobilis nebuvo judintas.
Liudytoja L. K. nurodė, kad balandžio 9 dieną, apie pusę aštuonių, laukė (duomenys neskelbtini), kol atvažiuos jos paimti. Pamatė kaip mašina „Nissan Almera“, kuri išsukinėjo iš kiemo atbuline eiga, trenkėsi į stovinčią šalikelėje mašiną. Jis dar pasižiūrėjo. Stovėjo „VW Golf“ automobilis. Atitrenkė į dešinį galinį sparną. Atsitrenkė dešine galine puse. Mašinoje matė A. A.. Minutę laiko žmogus į ją kažkodėl žiūrėjo. Atvyko jos draugas E. L. jos paimti. Norėjo užfiksuoti numerius ir pranešti kaimynei. Žinojo, kad mašina kaimynės. Sėdo į mašiną, A. A. jau buvo pradėjęs važiuoti, kad pasivyti. Ji telefone išsaugojo numerį. Atsitrenkęs jis sustojo, gal nepilnai minutę pastovėjo, bet neišlipo pažiūrėti, jis žiūrėjo į ją. Jis išgirdo garsą, atsisuko. Jis matė, kad ji mato, paskui nuvyko. Pradžioje vairuotojas atrodė raudonas, bet įdegęs, gal tokia odos spalva. Negali teigti, ar buvo išgėręs. Nuvažiavo paskui jį, atrodo į Ukmergės g. Sėdo į draugo mašiną. Draugas jai pasakė, kad eitų, jis nuėjo perspėti. Žmogus išlipo, apsižiūrėjo savo mašiną. Jie sustojo ir žiūrėjo, ar jis eis žiūrėti. Jis nuėjo prie dešinio galinio rato, pasižiūrėjo ir buvo beeinąs. Tada draugas išlipo ir pasakė, kad jie matė, gali pasakyti kieno mašina, kur žmogus gyvena. Jis pradžioje sutiko. Buvo atidarytos mašinos durys ir ji viską girdėjo. Jis pasakė, kad bus greičiau, jeigu jie žino, kur gyvena, jis ant lapelio užrašys telefono numerį ir, kad jie, lapelį užkištų. Draugas pasakė, kad jie čia tik trečioji šalis, jeigu padarė žalą, tegul pats važiuoja ir tariasi. Jis pasakė, kad nuvyks. Jie išvažiavo. Pasakė, kad gyvena pirmoje laiptinėje, ketvirtame ar penktame aukšte.
Liudytojas E. L. nurodė, kad balandžio 9 d., apie 19.20 - 19.30 val., atvažiavo į Geležinio Vilko g. Įsukęs iš Savanorių pr., sustojo išleisti automobilio „Nissan Almera“ iš daugiabučio kiemo. Automobilis išvažinėjo atbuline eiga ir kliudė stovintį automobilį „VW Golf“. Kliudė savo keleivio pusės galiniu kampu automobilio keleivio pusės galinį kampą. Automobilis „Nissan Almera“ truputį pavažiavo į priekį, apie metrą - pusantro, pastovėjo apie pusę minutės. Automobilyje Nissan sėdėjo vienas žmogus, vyriškis. Kadangi jis stovėjo kokių 20 metrų iki to automobilio, matė, kad jis sukinėjasi, bet nematė, ką jis konkrečiai darė. Jis išlipęs nebuvo. Pastovėjo apie pusę minutės ir nuvažiavo. Tada jis įvažiavo į kiemą, kur laukė draugė L. K.. Ji įsėdo į automobilį ir jie nusivijo kaltininką Geležinio Vilko gatve. Vijosi iki Landsbergio - Žemkalnio gatvės, gal apie 2 kilometrus važiavo. Jis sustojo Landsbergio - Žemkalnio gatvės daugiabučio kieme. Jis įvažiavo į kiemą, tuo metu, kai važiavo, asmuo buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrinėjo savo automobilį. Kai jis įsukinėjo į kiemą, jis tuo metu išlipo. Apžiūrėjo keleivio pusės galinį kampą. Jis pasistatė automobilį, asmuo nueidinėjo nuo automobilio. Šūktelėjo, jis atsisuko, priėjo. Pasakė jam, kad viską matė, kad padarė kitam automobiliui žalą. Jis buvo nustebęs, sakė, gali būti tik ratu palietė. Pasakė jam, kad važiuotų atgal, atlygintų žalą. Viskas vyko prie automobilio, jo automobilio durys buvo atidarytos, langas taip pat, draugė, kadangi pažinojo savininkę, nurodė jam, kad savininkė gyvena pirmoje laiptinėje, tik tiksliai aukšto nenurodė. Jis jam pasiūlė duoti savo telefoną, kad perduotų savininkei. Jis pasakė, kad nenori būti trečias asmuo. Asmuo pasakė, kad važiuoja. Jis jį perspėjo, kad bus perduota savininkei, jei jis pats nesikreips. Jie išvažiavo ir vakare perdavė informaciją nukentėjusiajai. Ar buvo garsas, kai kliudė Nissan automobilis VW Golf automobilį, negali pasakyti, nes sėdėjo savo automobilyje, kuriame yra garso izoliacija, grojo radijas. Sujudėjimas buvo tikrai. Viskas įvyko jam tiesiai prieš akis. Garso girdėti negalėjo, judėjimas buvo.
Pažeidimų faktas ir A. A. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), fotolentelėmis (b. l. 5, 15, 16), V. Š. paaiškinimu (b. l. 6), L. K. paaiškinimu (b. l. 7), tarnybiniais pranešimais (b. l. 8, 25), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 17), pažyma apie asmens baustumą (b. l. 18 - 24), kita bylos medžiaga, todėl jis baustinas.
Nors administracinio teisės pažeidimo protokole netiksliai nurodytas pažeidimo padarymo data bei laikas – nurodyta 2014 m. balandžio 10 d., 13.00 val., ši klaida taisytina teismo, kadangi, išnagrinėjus bylą akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko 2014 m. balandžio 9 d., apie 19.30 val.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A. neneigė, kad galėjo sukelti eismo įvykį, tačiau nurodė, kad nejuto automobilių kontakto, todėl nesuprato, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).
Nagrinėjamu atveju, iš byloje surinktų įrodymų, automobilių apgadinimų pobūdžio bei apklaustų liudytojų parodymų darytina išvada, kad A. A. negalėjo nesuprasti sukėlęs eismo įvykį. Kaip nurodo liudytojai L. K. ir E. L., betarpiškai matę eismo įvykį, A. A., atsitrenkęs į VW Golf automobilį, stabtelėjo, kurį laiką pastovėjo, tuomet nuvažiavo. Kai liudytojai jį pasivijo ir pasakė matę įvykį, jis to neneigė, sutiko, kad reikia kreiptis į nukentėjusiąją. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, jie aiškūs ir nuoseklūs, teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad jie siektų pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Teismas kritiškai vertina A. A. versiją apie tai, kad jis pagalvojo, kad iš jo siekiama pasipinigauti, nes, kaip jau buvo paminėta, bendraudamas su liudytojais, jis neneigė, kad galėjo kliudyti stovintį automobilį, pats pripažino, kad gal tik lietė ratu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. A. jautė kliudęs automobilį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. A., sukėlęs eismo įvykį, nesilaikė Kelių eismo taisyklių 234 punkto, kuriame numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, todėl pagrįstai patrauktas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
A. A. administracine tvarka baustas, iš dalies pripažino padaręs pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi sukėlęs eismo įvykį. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).
A. A. bei jo atstovė advokatė S. S. prašo skirti švelnesnę nuobaudą bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Nurodė, kad jo šeimos sunki materialinė padėtis, teisė vairuoti būtina darbinėms funkcijoms atlikti, jos netekęs greičiausiai netektų darbo.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn šeimyninė padėtis, jo šeimos problemos, jo gyvenamoji vieta, materialinė padėtis, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Teismas nenustatė šioje byloje išskirtinių aplinkybių, kad galėtų taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį. A. A. motyvai, kad teisė vairuoti jam reikalinga tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbinėje veikloje, nėra pakankamas pagrindas skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, kadangi darydamas pažeidimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Be to, kaip matyti iš pažymos apie baustumą (b. l. 18 - 24), A. A. pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, kas sunkina jo atsakomybę.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., pažeidėjui skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 3100 (trijų tūkstančių vieno šimto) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 3100 (trijų tūkstančių vieno šimto) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.