Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2021 m. balandžio 21 d., apie 04:40 val., Kretingos rajone, Kretingsodžio kaime, Šiaulių plente, vairuodama automobilį Mercedes-Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, A. L. nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepastebėjo priešais, ta pačia kryptimi dviračiu važiuojančio V. B. ir persirikiuodama į lėtėjimo juostą, jį partrenkė. Eismo įvykio metu sužalotas V. B., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 101 punkto (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), 128 punkto (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. L. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. balandžio 21 d., apie 4.40 val., automobiliu Mercedes-Benz C180 iš namų važiavo į darbą. Tuo metu dar buvo labai tamsu. Važiuodama link „Lytagros“ nuo Kretingsodžio pusės suko į dešinę ir pajuto smūgį į stiklą. Tuo metu važiavo apie 30 km/h greičiu. Po smūgio labai išsigando, išlipusi iš mašinos pamatė, kad nukentėjusysis yra jos kaimynas, jis buvo su liemene. Iš karto iškvietė greitąją pagalbą. Kaimynas buvo sąmoningas ir sakė, kad jam skauda galvą ir nugarą. Vizualiai matėsi, kad jam buvo sužalota galva. Po įvykio jis buvo išvežtas į ligoninę. Eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės, labai dėl to gailisi, anksčiau eismo įvykių nėra padariusi. Po įvykio atsiprašė nukentėjusiojo, siūlė jam pagalbą. Vairuotojo pažymėjimą turi apie 11 metų, vairuoja kasdien. Turtinių pretenzijų iš nukentėjusiojo nėra gavusi. Šiuo metu nedirba, gauna pajamas iš Sodros virš 500 Eur. Turi nekilnojamojo turto, t. y. dalį gyvenamojo namo, kuriame gyvena. Šį turtą yra įsigijusi su paskola. Jos šeimą sudaro 4 asmenys, turi 9 metų dukrą. Supranta, kas yra laidavimas ir prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su laiduotoja pageidaujančia būti V. L. santykiai yra labai geri. V. L. yra jos uošvė. Nors gyvena atskirai, bet bendrauja kasdien, todėl ji tikrai gali daryti teigiamą įtaką.

Teisiamajame posėdyje laiduotoja pageidaujanti būti V. L. parodė, kad A. L. yra jos marti, kuria labai pasitiki ir kuri jai yra kaip dukra. A. L. yra labai gera, taiki ir nuolaidi. Ji labai gailisi dėl įvykio, po to iš karto jai paskambino ir tarėsi, ką daryti ir kaip elgtis toliau. Supranta, kas yra laidavimas ir mano, kad tikrai gali daryti jai teigiamą įtaką, nes A. L. visada įsiklauso į jos patarimus. Paprastai A. L. vairuoja atsargiai, todėl tai tikrai buvo nelaimingas atsitikimas. Ji nėra teista, administracine tvarka nebausta. Prašo paskirti laidavimą be užstato, nes ji yra našlė, gyvena viena, turi 1 kambario butą Kartenos miestelyje ir gauna 415 Eur dydžio pensiją, jokių kitų pajamų negauna. Be to, serga pirmo tipo diabetu, dėl to reikalingi pinigai vaistams, todėl neturėtų finansinių galimybių mokėti užstato.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. parodė, kad iš draudimo bendrovės yra gavęs 3 852 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ši suma nėra pakankama. Iki įvykio jis gaudavo pakankamai dideles pajamas, jo darbo pobūdis buvo susijęs su metalo apdirbimu, darbe jam tekdavo kilnoti metalą. Savo darbovietėje jis dirbo beveik 10 metų. Įvykio metu jam buvo praskelta galva ir sužalotas stuburas. Po įvykio ligoninėje gulėjo apie 2 savaites. Grįžus iš ligoninės, namuose jam 2 mėnesius buvo paskirtas gulimas režimas. Po to vaikščioti galėjo tik su vaikštyne. Po šio įvykio jis jaučia pasekmes iki šiol, nes dažnai „atjungia“ kojas, jo kojos ir rankos būna užtirpusios, atmintis „sušlubavo“. Yra praradęs 60 proc. darbingumo, sunkiai vaikšto. Po įvykio viskas kardinaliai pasikeitė, nes nebegalėdamas dirbti ir kilnoti svorių, jis išėjo iš darbo, vienas neužlipa į antrą namo aukštą, negali nei žvejoti, nei dviračiu važiuoti. Jam tapo sudėtinga bendrauti su kitais žmonėmis. Šiuo metu vaikščiojant jam yra reikalinga lazda, kurios anksčiau jis nenaudodavo. Iki įvykio jo atlyginimas buvo apie 1 100 Eur, o šiuo metu gauna 380 Eur dydžio neįgalumo pašalpą. Neturtinę žalą vertina 15 000 Eur, žalos dydį nustatė apytiksliai atsižvelgdamas į savo negautas pajamas ateinančių kelerių metų laikotarpiui. Iki įvykio, 2018 – 2019 metais jis turėjo problemų su stuburu dėl darbo, jausdavo spaudimą stubure, tačiau po reabilitacijos viskas buvo atsistatę. Po 2018 – 2019 metų nugaros gydymo jis kreipdavosi į gydytojus tik dėl vaistų išrašymo dėl prieš 5 ar 6 metus patirto infarkto. Mano, kad jo problemos su kojomis yra dėl patirto eismo įvykio.

Kaltinamajai A. L. prisipažinus kalta padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui, kaltinamajai ir jos gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Sprendžiant kaltės klausimą atsižvelgtina į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, jog nepastebėjo priešais ta pačia kryptimi dviračiu važiuojančio V. B.. Iš bylos duomenų matyti, jog eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, įvykio metu nukentėjusysis vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę, taip pat buvo įjungti dviračio galinis ir priekinis žibintai. Nors dėl neatidumo ir netinkamo situacijos vertinimo kaltinamoji nesuprato savo veiksmų rizikingo pobūdžio ir nenumatė, kad dėl jos veiksmų (neveikimo) gali įvykti eismo įvykis, tačiau vairuodama tamsiu paros metu, kai matomumas objektyviai yra blogesnis, turėdama teisę vairuoti transporto priemones bei turėdama transporto priemonių vairavimo patirties, dviračio vairuotojui vilkint šviesą atspindinčią liemenę, važiuojat su įjungtais dviračio žibintais, A. L. turėjo ir galėjo numatyti, kad jos veiksmais gali būti sukeltas eismo įvykis ir atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. Dėl to konstatuotina, kad A. L. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. ji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į byloje surinktus ir įrodymais pripažintinus duomenis, teismas konstatuoja, kad 2021 m. balandžio 21 d., apie 04:40 val., Kretingos rajone, Kretingsodžio kaime, Šiaulių plente, vairuodama automobilį Mercedes-Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, A. L. nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepastebėjo priešais, ta pačia kryptimi dviračiu važiuojančio V. B. ir persirikiuodama į lėtėjimo juostą, jį partrenkė, dėl to buvo sužalotas V. B., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamosios A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Byloje buvo gautas kaltinamosios ir V. L. prašymas atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją V. L. atsakomybėn pagal laidavimą (t. 2, b. l. 111, 116). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji, jos gynėjas ir asmuo, prašantis perduoti jai kaltinamąją pagal laidavimą, šį prašymą palaikė, prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras neprieštaravo, kad teismas taikytų laidavimo institutą ir prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nagrinėjamu atveju laiduotoja prašoma skirti V. L., kuri yra kaltinamosios anyta, t. y. sutuoktinio mama. V. L. sutinka būti A. L. laiduotoja, posėdžio metu patvirtino, jog supranta laidavimo instituto esmę. Teisiamojo posėdžio metu V. L. nurodė, kad su kaltinamąja sutaria gerai, A. L. klauso jos patarimų įvairiais gyvenimo klausimais, todėl mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. V. L. neteista, per pastaruosius 5 metus nebuvo bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 113-114). Duomenų, kurie ją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad V. L. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajai A. L. civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje nėra pareikštas, posėdžio metu kaltinamoji patvirtino, jog turtinių pretenzijų iš nukentėjusiojo nėra gavusi. Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys civiliniam atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl 11 148 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, kurioje buvo apdrausta eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės Mercedes-Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė, nukentėjusiajam V. B. sumokėjo eismo įvykio metu padarytai 200 Eur turtinei ir 3 852 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 37, 42, 43). Vien tai, kad šioje byloje tarp civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo (draudiko) kilo ginčas dėl neturtinės žalos dydžio, kuris neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatytų maksimalių dydžių, šiuo atveju nepašalina laidavimo instituto taikymo galimybės, juolab, kad nukentėjusiojo turtinė žala dėl dviračio sugadinimo atlyginta visiškai, taip pat išmokėta ir draudiko neginčijama neturtinės žalos suma. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šioje byloje yra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta būtinoji laidavimo instituto taikymo sąlyga.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos V. L. atsakomybei, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – (ne)skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 40 straipsnyje reglamentuotas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas numatytas šio kodekso VI skyriuje, todėl atleidus A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl poreikio taikyti baudžiamojo poveikio priemones.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad A. L. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau nėra teista, per pastaruosius 5 metus tris kartus buvo bausta administracine tvarka už sąlyginai nedidelio pavojingumo administracinių nusižengimų padarymą (2017 ir 2019 metais), paskirtas baudas yra sumokėjusi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad A. L. yra linkusi nusikalsti ar sistemingai pažeidinėti KET reikalavimus, todėl jos veika vertintina kaip atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo jos elgesio pasekmė. Eismo įvykio metu transporto priemonę A. L. vairavo būdama blaivi. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad tuo atveju, jeigu nebūtų atsiradę baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, t. y. nebūtų kilęs eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, už inkriminuotų KET reikalavimų pažeidimą jai būtų taikoma administracinė atsakomybė, kurią taikant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra numatytas.

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, remdamasis proporcingumo principu, teismas daro išvadą, kad teisingumo principas šiuo atveju gali būti įgyvendintas ir neskiriant A. L. baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, kuris, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis. Ir tik tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto arba už jo veikas materialiai atsakingo asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys civiliniam atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl neturtinės žalos atlyginimo, juo civilinis ieškovas prašo priteisti iš civilinio atsakovo 11 148 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 23-25). Ieškinyje nurodoma, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajam buvo padaryta 15 000 Eur neturtinė žala, draudikas išmokėjo 3 852 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl likusi 11 148 Eur neturtinės žalos suma priteistina iš civilinio atsakovo. Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į civilinį ieškinį, taip pat rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog su civiliniu ieškiniu nesutinka (t. 2, b. l. 59-60, 90).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykio metu kaltinamosios A. L. vairuotos transporto priemonės Mercedes-Benz C180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ERGO Insurance SE Lietuvos filiale (t. 2, b. l. 61-64). Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajam V. B. sumokėjo eismo įvykio metu padarytai 200 Eur turtinei ir 3 852 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 37, 42, 43). Civiliniu ieškiniu iš civilinio atsakovo prašoma papildomai priteisti 11 148 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju kaltinamosios veiksmais nukentėjusiajam V. B. buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, nukentėjusiajam buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš byloje esančios specialisto išvados bei medicininių dokumentų matyti, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam nustatyta galvos muštinė žaizda ir stuburo juosmeninio II slankstelio lūžis. Dėl eismo įvykio metu patirtos politraumos V. B. nuo 2021 m. balandžio 21 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. buvo gydomas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Ambulatorinio gydymo metu nukentėjusiajam rekomenduotas 2 mėnesių gulimas režimas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, jog ilgą laiką galėjo vaikščioti tik su vaikštyne, eismo įvykio pasekmes jaučia iki šiol, nes kojos ir rankos būna užtirpusios, sunkiai užlipa į antrą namo aukštą, negali kelti sunkesnių svorių. Aptartos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Neturtinės žalos fakto šioje byloje neginčija ir civilinis atsakovas, šią aplinkybę patvirtina civilinio atsakovo sprendimas išmokėti nukentėjusiajam 3 852 Eur neturtinei žalai atlyginti. Esminis civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo ginčas šioje byloje kyla dėl neturtinės žalos dydžio.

Iš atsiliepimo į civilinį ieškinį, taip pat civilinio atsakovo rašytinių paaiškinimų bei į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusiajam V. B. išmokėta 3 852 Eur neturtinės žalos suma buvo apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 4.2.3 punktu, pagal kurį esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis yra nuo 3 iki 6 mėnesių, mokama iki 6 MMA suma (įvykio dieną MMA sudarė 642 Eur, todėl 6 MMA suma sudarė 3 852 Eur). Iš civilinio atsakovo paaiškinimų matyti, jog minėta suma nustatyta įvertinus medicininius dokumentus, fiksavusius patirtus sužalojimus, taikytą gydymą, jo trukmę bei atsižvelgiant į nukentėjusiajam nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Pažymėtina, kad remiantis Rekomendacijų 5.2 punktu, tais atvejais, kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 60–70 procentų darbingumo arba kai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, arba kai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, Rekomendacijų 4 punkte nurodytas orientacinis neturtinės žalos dydis papildomai didinamas 50 procentų. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo aktu 2021 m. spalio 25 d. V. B. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, kuris galioja nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. spalio 21 d., jo netektas darbingumas sudaro 60 proc. (t. 2, b. l. 68-75). Vadinasi, šiuo metu nukentėjusysis V. B. yra netekęs 60 proc. darbingumo, tačiau kaip matyti iš civilinio atsakovo paaiškinimų, nustatant nukentėjusiajam išmokėtinos neturtinės žalos dydį, V. B. netekto darbingumo aplinkybė nebuvo vertinama.

Civilinis atsakovas nurodo, kad V. B. nustatytas nedarbingumas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu, todėl neturi įtakos neturtinės žalos dydžiui. Civilinio atsakovo teigimu, iki įvykio keletą metų buvo sutrikusi ir stacionariai gydyta V. B. kojų neurologinė funkcija, o eismo įvykio metu patirti sužalojimai nesukėlė naujų ar papildomų neurologinės funkcijos sutrikimų, kurių civilinis ieškovas nebūtų turėjęs iki eismo įvykio. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad dar iki eismo įvykio 2018 metais V. B. buvo nustatytos juosmens ir tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, stuburo juosmeninės dalies degeneraciniai pokyčiai, dėl kurių buvo jaučiami kojų ir nugaros skausmai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ankstesni V. B. sveikatos sutrikimai iš tiesų galėjo turėti įtakos jo sveikatos būklei po eismo įvykio. Vis dėlto, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, jog nors 2019 metais jis turėjo problemų su stuburu, jausdavo spaudimą stubure, tačiau po reabilitacijos jo sveikatos būklė buvo pagerėjusi. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti UAB „Palangos linas“ epikrizė, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki spalio 9 d. V. B. buvo taikomas reabilitacinis gydymas, po kurio judėjimo ir apsitarnavimo funkcijos pagerėjo, padidėjo fizinio krūvio tolerancija, atitinkamai pagerėjo asmens galimybė dirbti (t. 2, b. l. 110). Be to, 2021 m. spalio 25 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo akte, vertinant V. B. specialiuosius poreikius, kaip pagrindinė diagnozė pagal TLK-10-AM kodą nurodoma (duomenys neskelbtini) diagnozė – (duomenys neskelbtini). Vadinasi, vien tai, kad iki eismo įvykio asmuo turėjo lėtinių ligų savaime nepaneigia, jog netektam darbingumui įtakos turėjo ir eismo įvykis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. B. darbingumo lygis 2021 m. spalio 25 d. buvo vertinamas pirmą kartą. Byloje nėra duomenų apie tai, jog iki eismo įvykio V. B. būtų netekęs tokio laipsnio darbingumo, juolab, kad pats eismo įvykis įvyko V. B. dviračiu važiuojant į darbą, kurio po eismo įvykio jis jau nebegalėjo dirbti. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog V. B. netektas darbingumas nėra niekaip susijęs su eismo įvykiu, todėl netekto darbingumo aplinkybė taip pat yra reikšminga sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio.

Teismas pažymi ir tai, kad Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nurodyti neturtinės žalos dydžiai yra tik orientaciniai, o pats teisės aktas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į Rekomendacijų nuostatas, bet ir Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nagrinėjamu atveju, be jau anksčiau aptartų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajam nustatytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, jo netektu darbingumu, atsižvelgtina ir į tai, kad nuo 2021 m. lapkričio 26 d. buvo nutraukta V. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo). Civiliniame ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog iš darbo jis turėjo išeiti dėl to, kad po eismo įvykio patirtų sužalojimų nebegalėjo dirbti iki tol dirbto darbo. Akivaizdu, jog darbo sutarties nutraukimas ir išėjimas iš darbo, kuriame nukentėjusysis dirbo nuo 2012 metų, iš esmės pakeitė nukentėjusiojo kasdienio gyvenimo režimą, lėmė jo pajamų sumažėjimą, todėl šie pokyčiai neabejotinai sukėlė papildomus neigiamus išgyvenimus civiliniam ieškovui. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ir šiuo metu nukentėjusiojo judėjimo galimybės yra apribotos, nukentėjusysis teigė, jog sunkiai vaikščioja, negali važiuoti dviračiu, stovint jam reikalinga į ką nors atsiremti. Visa tai apriboja nukentėjusiojo galimybę gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, verčia nerimauti dėl galimų pasekmių sveikatai ateityje.

Įvertinęs anksčiau aptartus argumentus, byloje esančius duomenis apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, gydymo laikotarpį, nukentėjusiajam nustatytą nedarbingumą, iki šiol jaučiamas eismo įvykio pasekmes, šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką, Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų nuostatas dėl tokiais tokiais atvejais draudimo santykiuose taikomų orientacinių neturtinės žalos dydžių, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat įvertinęs tai, jog nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma (dėl nusikalstamo nerūpestingumo), teismas nukentėjusiajam V. B. dėl nusikalstamos veikos padarytą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur. Teismo nuomone, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens draudiko interesų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų formuojamą praktiką (pvz., Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234-651/2021).

Kadangi dalis neturtinės žalos sumos (3 852 Eur) civiliniam ieškovui yra sumokėta, yra pagrindas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir civiliniam ieškovui iš civilinio atsakovo papildomai priteisti 1 148 Eur neturtinei žalai atlyginti (5 000 Eur – 3 852 Eur = 1 148 Eur).

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti duomenys apie nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. patirtas 760 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 78-80). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis naudojosi advokato Lino Kontrimo pagalba. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas Linas Kontrimas atstovavo nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu, parengė ir pateikė teismui civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiajam teisiamajame posėdyje. Kaltinamoji ir jos gynėjas nei pačių išlaidų, nei jų dydžio neginčijo, teisiamojo posėdžio metu sutiko jas atlyginti. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis.

Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą nukentėjusiojo atstovo veiksmų atstovaujant jį ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant teisme apimtį, byloje esančius duomenis apie patirtų atstovavimo išlaidų dydį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindas nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisti iš kaltinamosios A. L. (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Nors teisiamojo posėdžio metu gynėjas prašė išdėstyti proceso išlaidų mokėjimą dalimis, tačiau BPK nuostatos tokios galimybės nenumato. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog proceso išlaidų atlyginimas yra susijęs ir su nukentėjusiojo teisėtais interesais, juolab, kad dėl sveikatos būklės jo gaunamos pajamos šiuo metu yra sumažėjusios, todėl proceso išlaidų mokėjimo išdėstymas neatitiktų nukentėjusiojo interesų.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kompaktiniai diskai (3 vnt.), pridėti prie bylos, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. L., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos V. L. atsakomybei 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. L., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civiliniam ieškovui V. B. iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 1 148 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam V. B. iš A. L. 760 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinius diskus (3 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.