- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- 2KT-34/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- Ž. V.
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su pareiškėjos Ž. V. pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1441-619/2014 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama civilinė byla pagal Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos Ž. V. skundas dėl antstolio veiksmų. Atskirajame skunde pareiškėja reiškia nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Nurodo, kad teisėjai nurodinėdavo kitoms institucijoms, kokiu būdu spręsti klausimus, susijusius su SB „Jurginas“ ir kaip nagrinėti su pareiškėjos šeima susijusius skundus. Policija ir prokuratūra blokavo ikiteisminį tyrimą, nes jis būtų nustatęs tikruosius nusikaltėlius, t. y. teisėjus – pusbrolius J. J. ir H. J., taip pat Z. B., V. D., V. L., A. U., A. P., A. K., L. B., D. S. ir kitus. Pareiškėjos teigimu, po jos vyro mirties, teisėjai sufabrikavo jai bylas, dirbtinai padarė pareiškėją skolininke. Pareiškėja nušalinimo pareiškime nurodo ir apie antstolių, policijos ir kitų institucijų pareigūnų neteisėtus, korupcinius veiksmus.
Vilniaus apygardos teismas perdavė visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimą spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja Ž. V. reiškia nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams motyvuodama iš esmės tuo, kad teisėjai (tiek Vilniaus apylinkės teismo, tiek Vilniaus apygardos teismo) priėmė jai neplankius teismo procesinius sprendimus ir tokiu būdu kenkė pareiškėjai ir jos šeimai.
Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą apie konkretaus teisėjo (teisėjų) šališkumą, jeigu jis (jie) tam tikrus faktus ar aplinkybes nagrinėjamoje byloje įvertino ne taip, kaip to pageidauja bylos baigtimi suinteresuotas ir konkretaus materialiojo rezultato siekiantis byloje dalyvaujantis asmuo, ir priėmė tam byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankų procesinį sprendimą. Taigi, procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos teiginiai apie teisėjų suinteresuotumą ir pareiškėjos atžvilgiu sufabrikuotas bylas vertinami kaip pareiškėjos subjektyvi nuomonė ir nepagrįstos prielaidos, kadangi pareiškėja nepateikė jokių konkrečių faktų ir jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Dėl to daroma išvada, kad objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-1441-619/2014 gali būti nešališkai išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas
nutaria:
Netenkinti pareiškėjos Ž. V. pareiškimo dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-1441-619/2014 nagrinėjimo.