- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-09
- Bylos Nr.
- 2SA-203-560/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02059-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- B. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo B. V. skundas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-01-31 nutarimą Nr. 17.9-469, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas B. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-01-31 nutarimą Nr. 17.9-469, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-47-651/2007. Nurodė, kad jis 2012-01-03 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 2-47-651/2007, kurioje Kėdainių rajono apylinkės teismas 2007-07-13 sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė. B. V. apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismas atmetė, o kasacinis teismas atsisakė priimti jo kasacinį skundą. Skunde pareiškėjas teigia, kad priimti teismo sprendimai yra pavojingi visai visuomenei, nes skatina įstatymų nesilaikymą statyboje, teritorijų planavime ir kitur.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas pasinaudojo teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdu – teismo sprendimų apskundimu, dėl ko buvo priimti atitinkami teismų procesiniai sprendimai. Pažymėjo, kad išnagrinėjus pareiškėjo argumentus, nenustatyta CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nurodytų pagrindų atnaujinti procesą, ir padaryta išvada, kad nėra viešojo intereso, kurį teikiamu prašymu prokuroras gina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-28 nutartimi pareiškėjo B. V. skundą atmetė. Teismas laikė, kad šiuo atveju Generalinis prokuroras tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nėra, nes nenustatytas viešojo intereso teismo išnagrinėtoje byloje buvimas. Teismo teigimu, pareiškėjo nurodomi argumentai, kuriais jis pateikia savitą teismų sprendimų vertinimą, negali būti laikomi viešuoju interesu, kurį prokuroras privalėtų ginti, todėl skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas B. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-28 nutartį. Nurodo, kad teismas ignoravo pareiškėjo teisėtus interesus, jo siekį, kad visi asmenys, neatlikę savo pareigų, piktnaudžiavę, būtų nubausti (taip pat ir prokurorai bei teisėjai), o jis, kaip nukentėjęs asmuo, gautų žalos atlyginimą, būtų pašalintos savavališkos statybos pasekmės. Pareiškėjas teigia, kad būtent prokuratūra turi tirti nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, tačiau, pasak pareiškėjo, to nedaro. Atskirajame skunde teigiama, jog energetikos valstybinė inspekcija neatlieka savo pareigų, kaip ir savivaldybė savo pareigų, numatytų statybos ir kituose įstatymuose. Taip pat nesiėmė jokių veiksmų ir statybos inspekcija, kuri buvo informuota apie savavališką statybą, o ekspertas nagrinėtoje byloje davė melagingą išvadą. Šias veikas prokuratūra turi tirti. Pasak pareiškėjo, Generalinis prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą nenagrinėjo, netikrino, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų , neužtikrino teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Apelianto teigimu, prokuratūra turėjo paprašyti papildomų duomenų dėl proceso atnaujinimo arba tą padaryti savo iniciatyva. To taip pat neįvertino ir apylinkės teismas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Atsiliepime pažymima, kad apeliantas nenurodo jokių pagrįstais argumentais patvirtintų duomenų bei įrodymų, sudarančių pagrindo manyti, kad skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Skunde pateikiami teiginiai yra pareiškėjo samprotavimai ir nepasitenkinimas dėl jam nepalankių teismo sprendimų nagrinėtoje civilinėje byloje. Jokių svarių argumentų, kurie paneigtų skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliantas nepateikė. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistas viešasis interesas. Pažymėjo, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, realizuodamas įstatymo suteiktą teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, aktyviai naudojosi šia teise, skundžia tiek prokuratūros, tiek ir teismo procesinius sprendimus, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo nurodymais, kad yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skundu, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde nurodyti teiginiai nesudaro prielaidų panaikinti šią nutartį.
Iš bylos duomenų seka, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-47-651/2007 pagal ieškovo B. V. patikslintą ieškinį atsakovams Kėdainių rajono savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių žemėtvarkos skyriui, UAB „Statyba“, AB Rytų skirstomieji tinklai, G. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo ir 2007-07-13 sprendimu B. V. ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje 2A-435-544/2007 nutartimi ieškovo B. V. apeliacinį skundą taip pat atmetė, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išnagrinėjimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Pareiškėjas B. V. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydamas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo minėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012-01-31 nutarimu atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiama 2012-03-28 nutartimi atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo B. V. prašė panaikinti šį prokuroro nutarimą.
Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, pažymėdamas, jog šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas yra taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti, tačiau tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartis c.b. Nr. 3K-7-362/2007; 2008-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-499/2008; 2008-11-25 nutartis c.b Nr. 3K-3-561/2008 ir kt.). Kartu teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-403/2008; 2008-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-499/2008 ir kt.).
CPK 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyti, peržiūrint bylą instancine tvarka. CPK 365 str. 2 d. numatyta, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. LR CPK 49 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Konstitucinio Teismo išaiškinta, kad viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgaliojimus, o Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiami prokuroro įgaliojimai pareikšti ieškinį ar prašymą teisme. Dėl to kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą, generalinis prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą, ir kurio pobūdis, generalinio prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010). Kartu pažymėtina, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Kaip minėta, civilinėje byloje Nr. 2-47-651/2007, kurioje pareiškėjas siekia, kad būtų atnaujintas procesas, B. V. pareiškė ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo, kuriuo įstatymo nustatyta tvarka iš esmės gynė savo galimai pažeistas bei siekė žalos atlyginimo. Minimoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas susijęs išimtinai su pareiškėjo asmeniu, jo kaip savininko teisių ginimu, byloje buvo keliami tik asmeninio – privataus pobūdžio reikalavimai, kurie negali būti vertinami kaip viešasis, t.y. visuomenės ar jos dalies interesas, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti, tenkinti bei ginti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su prokuroro bei apylinkės teismo išvadomis, kad B. V. siekimas atnaujinti procesą susijęs tik su pareiškėjo, kaip fizinio asmens, privačiais interesais, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistas viešasis interesas. To nepaneigė B. V. nei pateikdamas skundą dėl prokuroro nutarimo apylinkės teismui, nei skųsdamas atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutartį.
Atskirajame skunde išdėstyti apelianto teiginiai, jog prokuratūra netiria valstybės tarnautojų (pareigūnų) jų kompetencijai priskirtų pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, ar konkretūs asmenys yra padarę nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai, teisingumui ir pan., yra tiriama ir nagrinėjama BPK nustatyta tvarka, tačiau tam nėra taikomas CPK numatytas proceso atnaujinimo institutas. Be to, pareiškėjo aiškinimai, kad tam tikros inspekcijos, valstybės ir savivaldybės institucijos neatlieka (ar netinkamai atlieka) priskirtų pareigų, yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra paremti jokiais pagrįstais argumentais bei objektyviais įrodymais. Įvertinus pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-47-651/2007, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. To nenustatė ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-07-12 sprendimą apeliacine tvarka peržiūrėjęs Panevėžio apygardos teismas.
Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindų taikyti viešojo intereso gynimo institutą bei įpareigoti Generalinį prokurorą kreiptis į teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-47-651/2007 atnaujinimo. Taigi, Generalinis prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, pagrįstai 2012-01-31 nutarimu Nr. 17.9-469 atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai atmetė pareiškėjo skundą dėl minimo nutarimo panaikinimo. Kiti atskirajame skunde pareiškėjo B. V. išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl B. V. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-28 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 366 straipsniu, 370 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.