- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- e2-247-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00189-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius (pirm.)
- Atsakovas
- Šiaulių rajono savivaldybės administracija
- Ieškovas
- "Ecoservice projektai"
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Ecoservice projektai“ ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ prašo priteisti iš atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 64 027,70 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2016 m. spalio 24 d. atsakovas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė skelbimą apie atviro konkurso būdu vykdomą tarptautinį viešąjį pirkimą Nr. 179999 „Šiaulių rajono komunalinių atliekų surinkimas ir transportavimas į apdorojimui skirtas vietas“, (toliau – pirkimas). Pirkimas buvo vykdomas pagal CVP IS paskelbtus dokumentus (toliau – pirkimo dokumentai).
2. Ieškovė teigia, kad pirkime pasiūlė mažiausią kainą – 2 064 184,13 Eur. 2017 m. balandžio 5 d. perkančioji organizacija informavo, kad ieškovės pasiūlymas nebus priimtas ir nebus nagrinėjimas, kadangi jis nėra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. 2017 m. balandžio 14 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atsisakyti priimti tiekėjo pasiūlymą panaikinimo. Perkančioji organizacija, tenkinusi tiekėjo pretenziją iš dalies, tačiau ne dėl pasiūlymo vertinimo dalies, 2017m. balandžio 20 d. informavo tiekėjus apie sudarytą pasiūlymų eilę ir nustatytą pirkimo laimėtoją – ūkio subjektų grupę, kurią sudarė UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ ir UAB „Švarinta“, bendra pasiūlymo kaina – 2 199 949, 52 Eur.
3. Be to, ieškovė 2017 m. balandžio 20 d. pateikė pretenziją, kurią atsakovė atsisakė tenkinti, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1091-236/2017, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškovės ieškinį tenkino ir panaikino atsakovės 2017 m. balandžio 5 d. pranešime nurodytus sprendimus nepriimti bei nevertinti ieškovės pasiūlymo, taip pat panaikino atsakovės 2017 m. balandžio 20 d. pranešime nurodytus sprendimus sudaryti pasiūlymų eilę, laimėjusiu pripažinti ūkio subjektų grupės UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ ir UAB „Švarinta“ pasiūlymą, sudaryti su laimėtoju pirkimo sutartį. Šio sprendimo atsakovė neginčijo, ir jis įsiteisėjo. Siekdama nutraukti pirkimo procedūras atsakovė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Šį sprendimą atsakovė ginčijo teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-279-502/2020, atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimas paliktas nepakeistas, t. y. teismai pripažino, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, pagrįstai atsisakė išduoti atsakovei sutikimą nutraukti pirkimo procedūras.
4. Ieškovė teigia, jog 2020 m. liepos 3 d. pranešimu atsakovė informavo, kad pirkimo procedūros yra atnaujintos, todėl 2020 m. liepos 6 d. pranešimu ieškovė patvirtino, kad jos pasiūlymas yra galiojantis. Tačiau nepaisant to, 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė pranešė, jog gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą pirkimo procedūros yra nutrauktos, ir tai reiškia, jog pirkimo sutartis su ieškove nebus sudaroma. Ieškovės nuomone, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – neteisėto atsisakymo priimti ieškovės pasiūlymą, sąmoningo pirkimo procedūrų vilkinimo bei nepagrįsto pirkimo procedūrų nutraukimo inicijavimo kai šie neteisėti veiksmai iš esmės atlikti siekiant neteisėtai atsisakyti pirkimo sutartį sudaryti su pirkimo laimėtoju – tiekėju, ieškovė patyrė 64 027,70 Eur dydžio žalą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti. Teigia, jog pirkimo procedūroms pasibaigus teisėtu pirkimo nutraukimu, o ne pirkimo sutarties sudarymu su kitu negu ieškovė tiekėju, atsakovės civilinė atsakomybė už ieškovės tariamai patirtą žalą (netiesioginius nuostolius) apskritai negali kilti ar būti taikoma, pirkimo nutraukimo neteisėtumas nėra pripažintas atskiroje prejudicinėje byloje, kaip to reikalaujama teismų praktikoje. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė nei vienos iš atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, civilinės teisinės atsakomybės taikymo sąlygos. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių pirkimo sutartis nebuvo sudaryta su ieškove ir ieškovė neįrodė priešingai, net ir vertinant ieškovės nurodomus atsakovės pirkime atliktus veiksmus, elgesį, jie jokiu būdu negali būti laikomi neteisėtais veiksmais kaip civilinės teisinės atsakomybės taikymo sąlyga šiuo konkrečiu atveju.
6. Atsakovė teigia, kad po 2017-09-21 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo ieškovės pasiūlymas buvo grąžintas į pirkimo procedūras, pirkimo procedūrų vykdymas buvo tęsiamas jose dalyvaujant ir ieškovei, t. y. atsakovės veiksmų, kuriuos teismas pripažino neteisėtais, pasekmės buvo pašalintos ir ieškovei dėl to jokios žalos nekilo. Atsakovė tinkamai įvykdė teismo sprendimą – grąžino ieškovės pasiūlymą į pirkimo procedūras ir jas tęsė pirkime dalyvaujant ir ieškovei. 2020 m. liepos 28 d. atsakovė gavo Viešųjų pirkimų tarnybos raštą Nr. 4 S-683 kuriuo Viešųjų pirkimų tarnyba davė sutikimą nuraukti pirkimą, nors prieš tai ir buvo atsisakiusi tai padaryti. Atsakovė pabrėžia, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-05-06 nutarties priėmimo pirkimo procedūrų vykdymas buvo atnaujintas ir tęsiamas, ir tai reiškia, kad ieškovei dėl to nekilo jokių neigiamų pasekmių. Nurodytą poziciją pagrindžia ir tai, kad pati Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi atsakovės daugiau pateiktų duomenų, 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. 4 S-683 „Dėl sutikimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras“ leido atsakovei nutraukti pirkimą. Sutikime dėl pirkimo nutraukimo Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog pirkimu siekiamo įsigyti pirkimo objekto poreikis tokios apimties, kaip buvo numatyta pirkimo dokumentuose, yra išnykęs, dėl ko tęsiant pirkimo procedūras ir sudarius pirkimo sutartį sąlygomis, kurios nebeatitinka faktinės padėties, nebūtų užtikrintas viešųjų pirkimų tikslas, o, siekiant įsigyti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas, būtina iš esmės keisti pirkimo dokumentuose nustatytas paslaugų apimtis bei kitus reikalavimus pirkimo objektui bei įvertinusi, kad pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, sutinka, jog atsakovė nutrauktų pirkimą.
7. Galiausiai, ieškovė tariamą atsakovės veiksmų neteisėtumą, pasireiškusį tariamu racionalaus lėšų naudojimo imperatyvo, o tuo pačiu ir viešojo intereso, pažeidimu, grindžia tuo, kad atsakovė, vykstant teisminiam procesu su ieškove, sudarė sutartį, kurioje UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ pasiūlyta kaina yra didesnė ne tik už ieškovės pirkime pasiūlytą kainą, bet ir už paties UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ kartu su UAB „Švarinta“ pirkime pasiūlytą kainą. Atsakovė teigia, kad ši sutartis yra visiškai atskiro viešojo pirkimo, įvykdyto neskelbiamų derybų būdu, sutartis. Vykstant teisminiam ginčui tarp atsakovės ir ieškovės, atsakovė privalėjo užtikrinti viešąjį interesą komunalinių atliekų surinkimu ir išvežimu. Dėl to atsakovė, atsižvelgdama į būtinybę nedelsiant įsigyti atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas, įvykdė viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir sudarė minėtą sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ši sutartis buvo sudaryta kito viešojo pirkimo nei ginčo pirkimas metu, nėra absoliučiai jokio teisinio pagrindo tarpusavyje lyginti kainas, pasiūlytas neskelbiamose derybose, su kainomis, pasiūlytomis pirkime. Taigi, šios sutarties sudarymas neturi absoliučiai jokios teisinės reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje ir jokiu būdu negali pagrįsti jokių tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų, kaip civilinės teisinės atsakomybės taikymo sąlygos. Taip pat atsakovė nurodo, jog tarp ieškovės nurodytų atsakovės veiksmų, kurių neteisėtumas pripažintas 2017-09-21 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio 2020-05-06 nutartimi bei ieškovės tariamai patirtos žalos dėl nesudarytos pirkimo sutarties nėra jokio priežastinio ryšio ir ieškovė neįrodė priešingai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Byloje nustatyta, jog 2016 m. spalio 24 d. atsakovas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė skelbimą apie atviro konkurso būdu vykdomą tarptautinį viešąjį pirkimą Nr. 179999 „Šiaulių rajono komunalinių atliekų surinkimas ir transportavimas į apdorojimui skirtas vietas“, (toliau – pirkimas). Pirkimas buvo vykdomas pagal CVP IS paskelbtus dokumentus (toliau – pirkimo dokumentai). Ieškovė pirkime pateikė pasiūlymą. 2017 m. kovo 7 d. vykusios susipažinimo su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais procedūros metu paaiškėjo, kad ieškovė pirkime pasiūlė – 2 064 184,13 Eur kainą. 2017 m. balandžio 5 d. perkančioji organizacija informavo, kad ieškovės pasiūlymas nebus priimtas ir nebus nagrinėjimas, kadangi jis nėra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. 2017 m. balandžio 14 d. tiekėjas pateikė pretenziją dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atsisakyti priimti tiekėjo pasiūlymą panaikinimo. Perkančioji organizacija, tenkinusi tiekėjo pretenziją iš dalies, 2017m. balandžio 20 d. informavo tiekėjus apie sudarytą pasiūlymų eilę ir nustatytą pirkimo laimėtoją – ūkio subjektų grupę, kurią sudarė UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ ir UAB „Švarinta“, bendra pasiūlymo kaina – 2 199 949, 52 Eur .
Žemesnės instancijos teismas
9. Ieškovė 2017 m. balandžio 20 d. pateikė pretenziją, kurią atsakovė atsisakė tenkinti, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1091-236/2017, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškovės ieškinį tenkino ir panaikino atsakovės 2017 m. balandžio 5 d. pranešime nurodytus sprendimus nepriimti bei nevertinti ieškovės pasiūlymo, taip pat panaikino atsakovės 2017 m. balandžio 20 d. pranešime nurodytus sprendimus sudaryti pasiūlymų eilę, laimėjusiu pripažinti ūkio subjektų grupės UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“ ir UAB „Švarinta“ pasiūlymą, sudaryti su laimėtoju pirkimo sutartį. 2020 m. liepos 3 d. pranešimu atsakovė informavo, kad pirkimo procedūros yra atnaujintos. 2020 m. liepos 6 d. pranešimu ieškovė patvirtino, kad jos pasiūlymas yra galiojantis. 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė informavo ieškovę, jog gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą pirkimo procedūros yra nutrauktos.
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Dėl atsakovo atsakomybės
10. Byloje kilo ginčas dėl aplinkybės, ar atsakovė Šiaulių rajono savivaldybės administracija privalo atlyginti ieškovei UAB „Ecoservice projektai“ 64 027,70 Eur dydžio nuostolius, susijusius su viešųjų pirkimo procedūrų nutraukimu bei vengimu sudaryti pirkimo sutartį.
11. Teismų praktikoje nustatyta, jog remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 107 str. 1 d. nuostatomis tiekėjo patirtų nuostolių atlyginimas, kaip tiekėjo teisių gynimo priemonė, gali būti taikomas tik tais atvejais, kuomet pirkimo procedūra yra baigta viešojo pirkimo sutarties sudarymu (VPĮ 29 str. 2 d. 1 p.), kuri, nors ir sudaryta neteisėtai, pažeidžiant VPĮ reikalavimus, nėra pripažįstama negaliojančia (VPĮ 105 str.), bet vietoje to yra taikomos alternatyvios sankcijos (VPĮ 106 str.). Tokiais atvejais žalos atlyginimas yra
vienintelė galima tiekėjo pažeistų teisių gynybos priemonė. Taigi teismų praktikoje perkančiųjų organizacijų civilinės teisinės atsakomybės kilimo ir taikymo
klausimai taip pat spręsti ir, atitinkamai, išaiškinimai dėl žalos atlyginimo dėl VPĮ
reikalavimų nesilaikymo pateikti būtent tose situacijose, tais atvejais, kuomet viešojo
pirkimo sutartis, pažeidžiant VPĮ reikalavimus (pavyzdžiui, neteisėtai neatmetus pirkimo
laimėtojo pasiūlymo arba neteisėtai atmetus ieškovo pasiūlymą), yra sudaryta su kitu
pritaikius alternatyvias sankcijas (VPĮ 105 str., 106 str., 107 str.), ir šalys nėra grąžinamos
į iki pažeidimo buvusią padėtį (LAT 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
12. Byloje ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 60 027,70 Eur žalos (netiesioginių nuostolių), patirtos dėl to, kad atsakovė nesudarė pirkimo sutarties su ieškove, atlyginimą. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, jog ieškovė, reikšdama tokį reikalavimą, neatsižvelgia į tai, jog pirkimas apskritai buvo nutrauktas, t. y. pirkimas baigėsi atsakovei tesėtai, laikantis VPĮ reikalavimų ir tvarkos, pirkimą 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutraukus (VPĮ 29 str.2 d. 3 p.), o ne sudarius pirkimo sutartį su kitu negu ieškovė tiekėju. Tuo tarpu atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, civilinė teisinė atsakomybė už ieškovės tariamai patirtą žalą (tiesioginius arba netiesioginius nuostolius) apskritai galėtų kilti ir būti taikoma tik tuo atveju, jeigu atsakovė neteisėtai pirkimo sutartį būtų sudariusi tame pačiame pirkime (šiuo atveju – pirkime Nr. 179999) su kitu negu ieškovė tiekėju, tačiau tokia sutartis, nors ir sudaryta neteisėtai, nebūtų pripažinta negaliojančia, atsakovei taikant alternatyvias sankcijas (VPĮ 107 str.). Be to, pažymėtina, kad pirkimo sutartis nei su ieškove, nei su jokiu kitu tiekėju nebuvo sudaryta būtent ir išimtinai dėl to, kad pirkimas, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl pirkimo nutraukimo, buvo nutrauktas (VPĮ 29 str. 2 d. 3 p.).
13. Byloje sutiktina su atsakovės argumentais, jog VPĮ 29 str. 3 d. yra įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir pareiga tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 str. 1 d. nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusios VPĮ redakcijos 7 str. 5 d., kuri taikytina ginčo atveju, buvo nurodyta, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti.
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė, įvertinusi pirkimo objekto apimties pasikeitimą (LAT 2011 m. lapkričio11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011), su prašymu dėl pirkimo nutraukimo kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri, įvertinusi ieškovės pateiktą prašymą bei įrodymus apie ženklų faktinį pirkimo objekto apimties pasikeitimą, lėmusį, kad pirkimo objektas tokios apimties, koks nurodytas pirkimo sąlygose, ieškovei tapo nebereikalingas, kad jo įsigijimas neatitinka pirkimo tikslų (VPĮ 17 str. 2 d. 1 p.6), davė ieškovei sutikimą dėl pirkimo nutraukimo. Tokiu būdu Viešųjų pirkimų tarnybai davus sutikimą nutraukti pirkimą, ieškovė tinkamai ir teisėtai realizavo savo diskreciją dėl pirkimo nutraukimo.
15. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta dviejų pakopų procedūra, siekiant VPĮ 107 str. nustatyta tvarka reikalauti iš perkančiosios organizacijos tiekėjo patirtos žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad reikalauti nuostolių atlyginimo iš perkančiųjų organizacijų tiekėjai gali tik tada, kai jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo konstatuoti perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai, kuriais pažeistos tiekėjo teisės, ir labiausiai tikėtina, kad jis būtų laimėjęs viešą pirkimą bei sudaręs viešo pirkimo sutartį (LAT 2018 m. gruodžio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
16. Nurodytoje teismų praktikoje konstatuota, jog: 1) tiekėjui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas iš perkančiosios organizacijos reikalauti atlyginti patirtą žalą (VPĮ 101 str. 1 d. 2 p.), jei šis reikalavimas grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo pripažinta, kad perkančiosios organizacijos sprendimas, dėl kurio jis nebuvo pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju, yra neteisėtas; 2) tiekėjo teisė tame pačiame procese prisiteisti negautas pajamas iš perkančiosios organizacijos dėl šios neteisėtų veiksmų pripažįstama tik tuo atveju, jei civilinės atsakomybės byloje tiekėjas įrodo, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo iš anksto nuginčyti neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo. Taigi šiuo atveju ieškinio reikalavimas dėl nuostolių iš atsakovės priteisimo negali būti pripažintas teisėtu bei tenkinamas, nes pati ieškovė (ieškinio 11 p.) pripažino (CPK 187 str.), jog buvo tinkamai ir laiku informuota apie atsakovės priimtą sprendimą nutraukti pirkimą, tačiau jo neginčijo.
17. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčija fakto, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2017m.
rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1091-236/2017 pripažino, kad
atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai buvo atmetusi ieškovės pasiūlymą pirkime, tačiau
po nurodyto Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo ieškovės pasiūlymas
buvo grąžintas į pirkimo procedūras, t. y. atsakovės veiksmų neteisėtumo pasekmės
buvo pašalintos. Todėl, minėto 2017 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime konstatuotas ieškovės veiksmų neteisėtumas neturi jokios prejudicinės galios ir reikšmės ginčo civilinėje byloje.
18. Atsakovė, vykstant teisminiams ginčams su ieškove, privalėjo užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą, t. y. užtikrinti atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) įgyvendinimą, todėl sudarė komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų teikimo sutartį Nr. VP1-230 (3,67), pirkimo objekto paslaugas pavedus teikti atsakovės valdomai įmonei – UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“. Sutartis buvo sudaryta atsakovei įvykdžius neskelbiamas derybas, t. .y. įvykdžius visiškai atskirą, naują viešojo pirkimo procedūrą neskelbiamų derybų būdu (VPĮ 71str.1). Akivaizdu, jog neskelbiamos derybos nebuvo pirkimo tąsa ar pan. Dėl šios aplinkybės minėta sutartis yra visiškai atskiro, kito negu ginčo pirkimas sutartis, jos sąlygos negali būti lyginamos su pirkimo dokumentuose įtvirtintomis sąlygomis ir, atitinkamai, nei pats sutarties sudarymo faktas, nei sutarties sąlygos negali įrodyti jokių ginčo išsprendimui reikšmę turinčių aplinkybių (CPK 178 str.). Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė sudarant minėtą sutartį yra nepagrįsti.
19. Taigi pirkimo procedūroms pasibaigus teisėtu pirkimo nutraukimu (VPĮ 29str.2d.3p.), o ne pirkimo sutarties sudarymu su kitu negu ieškovė tiekėju (VPĮ 29 str. 2 d. 1p.), atsakovės civilinė atsakomybė už ieškovei tariamai patirtą žalą (netiesioginius nuostolius) apskritai negali kilti ar būti taikoma, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
20. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 23 639,83 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teismas laiko, jog priteistinos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos. Atsižvelgtina į tai, jog šioje byloje iš esmės už analogišką darbą ieškovė pateikė žymiai – beveik dvigubai mažesnę bylinėjimosi išlaidų sąskaitą, t. y. 12 729,20 Eur. Be to, atsakovė - viešojo administravimo subjektas, turi Teisės ir personalo skyrių, kuriam vadovauja vedėja. Skyriuje dirbantys darbuotojai turi atitikti nustatytus išsilavinimo ir kvalifikacinius reikalavimus, ir į kurių vykdomas funkcijas įeina, be kita ko, procesinių dokumentų Lietuvos teismams rengimas, atstovavimas atsakovei teismuose. Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgtina į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos teismų praktikos formavimui arba viešajam interesui, byla nebuvo sudėtinga. Pažymėtina, jog atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį ir privalo vengti pernelyg didelio išlaidavimo. Todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 10 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Ecoservice projektai“ (j. a. k. 144128180) atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės administracijai (j. a. k.188726051) 10 000,00 Eur (dešimt tūkstančių eurų). bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.