Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2024-09-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-4139-802/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-18
Bylos Nr.
2YT-4139-802/2024
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01045-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eridana Paltanavičienė
Pareiškėjas
D. J.
Suinteresuotas asmuo
R. D., M. B., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ turto banko
Kategorijos
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-4139-802/2024Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01045-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.7.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTART IS2024 m. rugsėjo 18 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Eridana Paltanavičienė,sekretoriaujant R. L.,dalyvaujant pareiškėjai D. J.,suinteresuotam asmeniui R. D.,

suinteresuotam asmeniui M. B. ir suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ turto banko, atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. B., R. D., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ turto banko, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo atnaujinti jai praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo A. B. mirties, priimti (b. l. 1-2).

Pareiškėja pareiškime nurodė, o davusi priesaiką teismo posėdyje pareiškime nurodytas faktines aplinkybes visiškai palaikė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) mirusios D. D. dukra. D. D. buvo (duomenys neskelbtini) mirusio A. B. sesuo, todėl A. B. yra pareiškėjos dėdė, kuris po (duomenys neskelbtini) santuokos su D. B. (dabartinė pavardė B.) nutraukimo nebuvo daugiau susituokęs, gyveno vienišas jam nuosavybes teise priklausančioje 3/8 namo dalyje, esančioje analogiško dydžio dalies žemės sklype su kitais statiniais (duomenys neskelbtini), kurio kitas 5/8 turto dalis asmeninės nuosavybės teise turi suinteresuotas asmuo R. D.. D. D. (B.), gimusios (duomenys neskelbtini) ir A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai buvo A. B. (gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ir R. B. (gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos dėdė turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų M. B., apie kurį jai buvo žinoma tik tiek, kad jis yra išvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini), yra teistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dėl šios priežasties palikėjo sūnus tėvo laidotuvėse nedalyvavo. Pareiškėjai jo buvimo vieta nebuvo žinoma, todėl pareiškėja neturėjo galimybės palikėjo sūnaus paklausti, ar jis nori priimti tėvo palikimą ir atlikti su palikimo priėmimu susijusius veiksmus. Po palikėjo laidotuvių pareiškėja nedelsiant ėmėsi veiksmų sužinoti, ar palikėjo sūnus nori priimti palikimą, ar dėl to kreipsis į notarų biurą, ar atliks kitus su tuo susijusius veiksmus. Paaiškėjo, kad niekas iš giminių ar pažįstamų asmenų duomenų apie palikėjo sūnaus buvimo vietą neturi. 2021 m. gruodžio mėnesio pabaigoje pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį pareiškėjos tėvą R. D. su prašymu kreiptis į palikėjo sūnaus M. B. mamą D. B. ir sužinoti, ar palikėjo sūnus M. B. po tėvo mirties kreipsis į notarą dėl turto paveldėjimo ir, ar buvo A. B. surašytas testamentas. Pareiškėjos tėvas susitiko su D. B., kuri tik patvirtino kad jos sūnus atlieka (duomenys neskelbtini) bausmę, (duomenys neskelbtini) kalbos nemoka ir su įkalinimo įstaigos darbuotojais bendrauti paveldėjimo klausimais negali. Sūnaus nuomonės dėl palikimo priėmimo nežino ir pažadėjo, esant galimybei, apie tai sūnų paklausti. Palikėjo sūnus buvo informuotas apie tėvo mirtį ir (duomenys neskelbtini) notaras U. P. patvirtino M. B. įgaliojimą, kuriuo jis įgaliojo savo motiną D. B. ,,priimti sprendimą dėl mano tėvo palikimo ir pasirašyti". D. B. sūnaus įgaliojimą pateikė palikėjo turto vietos notarui, kuris nustatė, kad įgaliojimas yra su trūkumais. D. B. informavo pareiškėjos tėvą, kad pagal notarą su sūnaus įgaliojimu yra kažkas negerai ir sūnus turi pašalinti įgaliojimo trūkumus, kurių D. B. pareiškėjos tėvui paaiškinti negalėjo. 2022-2023 metais pareiškėjai teko laukti žinios, ar palikėjo sūnus atliko veiksmus, susijusius su įgaliojimo trūkumų šalinimu. Šiais klausimais pareiškėjos tėvas R. D. nuolat bendravo su M. B. mama, kuri informavo, kad sūnui yra taikomi bausmės vykdymo nustatyti reikalavimai, tai yra, parašyti vieną laišką per šešis mėnesius, ar turėti vieną pasimatymą. Dėl objektyvių priežasčių ką nors iš sūnaus greitai sužinoti realios galimybės nėra. 2024 m. sausio mėnesio pabaigoje suinteresuotas asmuo R. D. informavo, kad bendravo su palikėjo sūnaus mama, kuri pranešė, kad palikėjo sūnus atlikti bausmę yra perkeltas į (duomenys neskelbtini), jokių notaro nurodytų įgaliojimo trūkumų nepašalino, nes tėvo turto paveldėti nenori. Po žinios, kad palikėjo sūnus palikimo priimti nenori, pareiškėja nedelsiant kreipėsi į palikėjo turto buvimo vietos notarą, kuris paaiškino, kad dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškėja turi kreiptis į teismą. 2024 m. vasario 27 d. pareiškėja pateikė notarui prašymą sustabdyti Turto banko prašymo išduoti Lietuvos Respublikai paveldėjimo liudijimą į palikėjo turtą nagrinėjimą ir teikia teismui prašymą atnaujinti terminą, kurį praleido dėl šių svarbių priežasčių. Pareiškėja ir trečiasis asmuo R. D. su palikėju palaikė gerus santykiu, jį rėmė, padėdavo spręsti buitines ir materialines problemas, padėjo apmokėti laidojimo išlaidas

Po palikėjo mirties pareiškėja nedelsiant ėmė domėtis, ar palikėjo sūnus nori priimti palikimą, kur jis yra ir kaip su juo susiekti. Sužinojusi apie palikėjo sūnaus įgaliojimą pareiškėja dėl žemiau nurodytų priežasčių savo prašymo dėl turto paveldėjimo notarui nepateikė. 2024 m. sausio mėnesį pareiškėja sužinojusi, kad palikėjo sūnus priimti palikimo nenori, kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo.

Pareiškėjai yra žinomas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, tačiau dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir etinių normų, tai yra svarbių priežasčių, pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą atlikti palikimo priėmimo veiksmų negalėjo. Pareiškėja negalėjo inicijuoti palikimo priėmimo veiksmų iki jai nebus žinoma, ar palikėjo sūnus yra informuotas apie savo tėvo mirtį ir ar jis nori priimti palikimą. Jeigu paaiškėtų, kad palikėjo sūnus palikimą nori priimti, tai tuo atveju pareiškėja į palikėjo paveldimą turtą nepretenduotų. Apie palikėjo sūnaus atsisakymą paveldėti turtą pareiškėja sužinojo 2024 metų sausio mėnesį ir pradėjo rinkti pareiškėjos ir palikėjo giminystės ryšius pagrindžiančius dokumentus, kurie yra šio pareiškimo priedai. Dėl nurodytų aplinkybių prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo M. B.. Kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai (b. l. 35-36), atsiliepimui pareiškimui neprieštarauja (b. l. 42). Šaukimas į teismo posėdį suinteresuotam asmeniui įteiktas, jo dalyvavimas nepripažintas būtinu, todėl byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepimu pareiškimui pritarė visiškai ir prašė jį tenkinti (b. l. 64). Posėdyje atsiliepime nurodytas aplinkybes palaikė, prašė jomis vadovautis. Papildomai paaiškino, kad jis bendravo su suinteresuotu asmeniu M. B. telefonu, jo nuomonė dėl paveldėjimo nėra pasikeitusi. Kai sužinojo, kad turtas apsunkintas skolomis, pinigų joms gražinti neturi, todėl paveldėti tokio turto nenori.

Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai atstovaujamai VĮ turto bankas procesiniai dokumentai įteikti, gautas atsiliepimas nurodant, jog institucija susipažinusi su pareiškėjos pareiškimu ir jam neprieštaraujanti bei prašanti nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 38). Suinteresuoto asmens atstovo dalyvavimas nepripažintas būtinu, todėl byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos pareiškimas tenkintinas visiškai.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusios D. D. ir suinteresuoto asmens R. D. dukra (b. l. 3, 19, 20, 27).

D. D. buvo (duomenys neskelbtini) mirusio A. B. sesuo, todėl A. B. yra pareiškėjos dėdė, kuris po (duomenys neskelbtini) santuokos su D. B. (dabartinė pavardė B.) nutraukimo nebuvo daugiau susituokęs, gyveno vienišas jam nuosavybes teise priklausančioje 3/8 namo dalyje, esančioje analogiško dydžio dalies žemės sklype su kitais statiniais (duomenys neskelbtini), kurio kitas 5/8 turto dalis asmeninės nuosavybės teise turi suinteresuotas asmuo R. D. (b. l. 4, 5, 6-9, 29).

D. D. (B.), gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai buvo A. B. (gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)) ir R. B. (gimė duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos dėdė turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų M. B. (b. l. 10, 11, 12, 13, 14).

Po palikėjo mirties, pareiškėjos nurodymu pareiškime ir bylą pateiktu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, liko dalis nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-9).

Byloje pateikti duomenys, kad palikėjo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Palikėjo mirties faktas ((duomenys neskelbtini)) patvirtintas byloje esančiu (duomenys neskelbtini) medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l, 4).

Palikėjo palikimo jo sūnus, suinteresuotas asmuo M. B., nepriėmė ir nurodė nepageidaujantis to daryti, nors iš karto buvo pradėjęs savo paveldėjimo teises realizuoti, nuo kurių tik šių metų sausio mėnesį atsisakė (b. l. 15). Įpėdiniams nerealizavus savo teisės priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą palikimo priėmimo veiksmus privalomai ėmėsi vykdyti valstybė, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (b. l. 31, 32).

Taigi šiuo atveju palikėjo palikimas paveldimas pagal įstatymą, pareiškėja yra penktos eilės įpėdinė (palikėjo dukterėčia).

Nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas

Įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 str. 3d.). Palikimas gali būti priimtas pradedant turtą faktiškai valdyti, paduodant pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą arba kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą (CPK 5.50 str. 2 d.). Asmuo laikomas priėmusiu palikimą, kai atlieka bent vieną šių veiksmų įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.).

LR CK 5.57 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Remiantis teismų praktika, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, reikia įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (LAT nutartis byloje Nr.3K-3103/2007/). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Pareiškėja, minėta, įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą po savo dėdės mirties terminą yra praleidusi ir pareiškimu prašo jį atnaujinti. Suinteresuoti asmenys M. B. ir R. D. sutinka, kad būtų atnaujintas terminas pareiškėjai palikimui priimti, kartu patvirtindami, kad pareiškėja po dėdės mirties likusio palikimo savalaikiai nepriėmė dėl objektyvių (pareiškime detaliai nurodomų), nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ turto banko atsiliepime nurodė, kad yra kreipusi dėl palikimo priėmimo po palikėjo mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, nesant jokio ginčo dėl to, patvirtina, kad įgyvendinti savo teisę į palikimą pareiškėja ėmėsi iškart, kai tik jai buvo pranešta, kad palikėjo sūnus M. B. savo teisės priimti palikimą po palikėjo A. B. mirties nerealizuos (galutinai tas tapo aišku tik šių metų sausio mėnesį), tuomet ji ėmėsi rinkti reikalingus dokumentus, kreipėsi į notarą ir į teismą, nuo palikimo niekuomet atsisakiusi nebuvo, tačiau savo teises dėl objektyvių priežasčių ir aukštesnių moralinių pasirinkimų savalaikiai dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių įgyvendinti savalaikiai negalėjo, todėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių visuma pripažintina svarbia priežastimi dėl kurios buvo praleistas terminas palikimui priimti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, t. y., nustačius, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių (objektyvių, nuo pareiškėjos valios absoliučiai nepriklausančių) priežasčių, nesant byloje jokio ginčo (CPK 268 straipsnio 5 dalis), terminas palikimui priimti atnaujintinas. Terminas atnaujinamas visam palikimui priimti, kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnio 1dalis, 1.117 straipsnio 4 dalis, 1.5 straipsnis).

Terminas palikimui priimti atnaujintinas trims mėnesiams (LR CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Termino atnaujinimas sukels teisines pasekmes, tai yra, pareiškėja galės realizuoti paveldėjimo teisę ir paveldėti palikėjo A. B. turtą.

Iš pareiškėjos priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 35,92 Eur (CPK 96 str., bylos viršelyje esanti išlaidų skaičiuotė).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl termino palikimui atnaujinti tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Priteisti iš pareiškėjos D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,92 Eur (trisdešimt penkis eurus, 92 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Eridana Paltanavičienė