Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.25.4.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

2022 m. balandžio 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietė, profesinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji V. P. 2021 m. spalio 9 d. apie 9.00 val. Alytuje, Statybininkų g., ties pastatu pažymėtu Nr. 62, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir neatsargi, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 101, 102 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš įvažiuodama į kelią iš automobilių stovėjimo aikštelės, neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdama į kairę, nedavė kelio iš kairės pusės važiavusiam dviratininkui V. M. ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam V. M. dėl dešinės pusės III-IX šonkaulių lūžimų, dešinės blauzdos hematomos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamoji V. P. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog 2021 m. spalio 9 d. apie devintą valandą iš stovėjimo aikštelės automobiliu „Volkswagen passat“ išvažinėjo į pagrindinį kelią Statybininkų gatvėje. Prie išvažiavimo ant kelio visada stovi daug automobilių, kurie trukdo matomumui. Privažiavusi prie sankryžos, automobilį pristabdė, tačiau visiškai nesustabdė. Suko į kairę pusę. V. M. dviračiu važiavo antra kelio juosta. Ji nepastebėjo dviratininko ir kliudė jį automobiliu. Matyt buvo nepakankamai atsargi. Eismas tuo metu nebuvo intensyvus. Dviratininkas atsitrenkė į automobilio dangtį ir nukrito. Ji sustabdė automobilį, priėjo prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis pasakė, jog skauda šoną. Jis buvo sąmoningas, ją barė. Ji atsiprašė nukentėjusiojo. Kažkas iškvietė medicinos pagalbą, taip pat atvyko policijos pareigūnai. Po įvykio V. M. skambino apie septynis kartus, jam siūlė savo pagalbą. Tačiau V. M. pagalbos atsisakė, sakė, jog jį prižiūri žmona, o dėl paskelbtos pandemijos nieko nepriima. Mano, jog draudiko išmokėta neturtinės žalos suma yra tinkama. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi.

Panašius parodymus kaltinamoji V. P. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 152–155).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško kaltės pripažinimo, jos kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2021 m. spalio 9 d. apie 08.30 val. su dviračiu išvažiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Važiavo Alytaus m., Statybininkų gatve link Alytaus geležinkelio stoties. Važiuojant, vietos adreso pasakyti negali, ant pagrindinio kelio stovėjo paliktas lengvasis automobilis šalia išvažiavimo iš šalutinio kelio. Važiuodamas jis aplenkė stovėjusį automobilį ir tik aplenkus automobilį, į jį atsitrenkė automobilis, išvažiavęs iš šalutinio kelio. Šio automobilio markės neprisimena. Nuo trenksmo sąmonės neprarado, tačiau jam aptemo protas, buvo stiprus šokas, todėl ne viską prisimena. Automobilis trenkėsi į jo dešinį šoną ir nubloškė ne mažiau kaip porą metrų. Su dviračiu nukrito ant kairio šoną, ant asfalto. Po to prisimena tik tiek, kad aplink jį buvo žmonės, policija, greitoji medicinos pagalbą. Kas vairavo automobilį, nematė, tik girdėjo, kad su juo kalbėjo moteriškas balsas. Medikai jį išvežė į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo paguldytas. Ligoninėje gulėjo keturias dienas. Medikai nustatė šonkaulių lūžius, stiprų plaučių sumušimą, plaučių uždegimą. Šiuo metu dar gydymas nebaigtas, jis vis dar lankosi pas šeimos gydytoją ir chirurgą. Vis dar jaučia skausmus, sveikata yra prasta. Automobilio, kuris jį partrenkė, vairuotoja vardu V. su juo buvo susisiekusi apie tris kartus. Moteris domėjosi kaip jo sveikata, klausė ar nereikia pagalbos, dėl eismo įvykio atsiprašinėjo. Jis buvo susisiekęs su V. automobilio draudimo atstovu ir jiems pranešė apie įvykusį įvykį. Reiškia civilinį ieškinį (1 t., b.l. 73–77, 78–80).

Liudytoja G. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2021 m. spalio 9 d. apie 08.50 val. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kalbėjo telefonu ir žiūrėjo per langą, per kurį matosi Statybininkų gatvė. Apie 08.54 val. pamatė, kad Statybininkų gatve link Punsko gatvės važiavo dviratininkas. Kadangi dešinės pusės pirmoje eismo juostoje buvo pristatyta automobilių, vyras su dviračiu važiavo pirmos eismo juostos kairėje pusėje. Vyriškis buvo apsivilkęs šviesą atspindinčią liemenę. Pamatė, kad iš daugiabučių kiemų išvažiavimo (nuo Aukštakalnio gatvės) tamsios spalvos automobilis, universalas, nesustojęs išvažiavo į sankryžą, suko į kairę pusę, įvažiavus į Statybininkų gatvę ir atlikinėjant sukimo manevrą savo priekine dalimi partrenkė minėtą dviratininką. Dviratininkas trenkėsi į automobilio variklio dangtį ir nukrito ant žemės. Tada tas automobilis sustojo, iš automobilio išlipo moteris, kuri važiavo viena, priėjo prie ant žemės gulėjusio vyriškio, padėjo jam atsisėsti, tačiau daugiau jokios pirmos pagalbos jam nesuteikė, jis sėdėjo vienas prie automobilio ir dviračio, o moteris vaikščiojo aplinkui. Ji pamačiusi įvykį paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė medikus. Netrukus atvyko medikai, kurie išsivežė dviratininką. Nei vieno iš įvykyje dalyvavusių asmenų ji nepažįsta (1 t., b.l. 129-132).

Iš 2021 m. spalio 9 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus AVPK) Reagavimo skyriaus tyrėjo T. K. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2021 m. spalio 9 d. apie 09.00 val. Alytuje, ties (duomenys neskelbtini) namu V. P., vairuodama jai pačiai priklausantį automobilį “VW Passat", v.n.ž. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš daugiabučių namų kiemų, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio dviratininko V. M., ko pasėkoje dviratininkas trenkėsi į automobilio priekį. Eismo įvykio metu nukentėjo dviratininkas, kuris iš įvykio vietos buvo išvežtas į Alytaus S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių. Vėliau gauta informaciją, kad V. M. nustatyta daugybiniai šonkaulių lūžiai, guldomas chirurgijos skyriuje. Tiek dviratininkas, tiek automobilio vairuotoja buvo blaivūs (tikrinti alkoholio matuokliu „Alcotest drager“ 7510 Nr. ARJK0065, patikros sert. Nr. 1486794) (1 t., b.l. 1).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano, fotonuotraukų matyti, jog kelio danga - sausas asfaltas, važiuojamosios kelio dalies plotis 7,6 m, dešinės - 1,6 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje: pagal dviratininko judėjimo kryptį 201-pagrindinis kelias ir 533-ėsčiųjų perėja. Nurodyta, kad įvykio vietoje, esančioje Alytuje, ties Statybininkų g. 62 namu važiuojamojoje kelio dalyje, dalinai ant pirmosios ir antrosios juostų stovi automobilis „VW Passat“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) kuris nuo Statybininkų g. 62 namo (išvestinės linijos) nutolęs 38 m, matuojant atstumą iki priekinio kairės pusės rato. Minėtas ratas nuo dešinės pusės kelkraščio nutolęs 3,8 m. Galinis kairės pusės ratas nuo dešiniojo kelkraščio nutolęs 2 m. Antrasis atstumas fiksuotas prie apšvietimo stulpo, esančio link Punsko gatvės, t.y. nuo galinio automobilio rato iki apšvietimo stulpo yra 18,5 m. Važiuojamojoje kelio dalyje yra dviratis, kuris nuo priekinio kairės pusės automobilio rato nutolęs 2,1 m. Dviračio atstumas taip pat matuotas pagal Statybininkų g. 62 namą, nuo kurio kampo (išvestinės linijos) iki galinio rato yra 35,9 m. Nuo dešiniojo kelkraščio iki galinio dviračio rato atstumas 5,6 m, iki priekinio dviračio rato 6,4 m. Nuo minėto pastato kampo iki priekinio dviračio rato yra 35,5 m atstumas (1 t., b.l. 13-16, 12, 17-25).

Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, jog kaip daiktinis įrodymas apžiūrėtas ir aprašytas nukentėjusiojo V. M. dviratis, užfiksuoti dviračio sugadinimai (1 t., b.l. 26-38).

Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti jo išoriniai sugadinimo požymiai: apgadintas variklio dangtis, matomi įbrėžimai, apgadintos radiatoriaus grotelės, matomi įtrūkimai (1 t., b.l. 42–44).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 584/2021 (06) matyti, jog nukentėjusiajam V. M. nustatyta dešinės pusės III-IX šonkaulių lūžimai, dešinės blauzdos hematoma. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės III-IX šonkaulių lūžimų sveikta sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 106-107).

Iš 2021 m. gruodžio 7 d. medicinos dokumentų išrašo matyti ir specialisto L. U. paaiškinimo matyti, jog pagal pateiktą 2021 m. gruodžio 7 d. VšĮ Alytaus poliklinikos medicinos dokumentų išrašą specialisto išvada Nr. G 584/2021 (06) nesikeičia. Išvada nesikeičia dėl to, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus V. M. atvyko dėl potrauminės pneumonijos dinamikos įvertinimo, atlikus rentgenogramą nustatyta, kad dinamika teigiama ir papildomas gydymas netikslingas, tolimesnių vizitų neplanuojama (1 t., b.l. 120–121, 124–126).

Iš ADB „Gjensidige“ pranešimo matyti, jog V. M. paskaičiuota 3210 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, bus išmokėta gavus nukentėjusiojo banko rekvizitus bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (1 t., b.l. 49).

Iš Vilniaus teritorinė ligonių kasos rašto matyti, jog draudimo bendrovei išsiuntė 1639,22 Eur pretenziją žalos atlyginimui dėl nukentėjusiojo V. M. gydymo (1 t., b.l. 57).

Iš 2022 m. kovo 15 d. gydytojo išrašo matyti, jog V. M. buvo apžiūrėtas ortopedo traumatologo, rekomenduota naudoti ledą, tepalus, aktyvinti kraujotaką, FMR (Fizinės medicinos ir reabilitacijos) gydymas (2 t., b.l. 39).

Dėl įrodymų vertinimo bei veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Visi aukščiau aptarti įrodymai yra gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje bei patvirtina, kad kaltinamoji V. P. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, jog kaltinamoji V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 102 punktų reikalavimus, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir neatsargi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš įvažiuodama į kelią iš automobilių stovėjimo aikštelės, neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdama į kairę, nedavė kelio iš kairės pusės važiavusiam dviratininkui V. M. ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam V. M. dėl dešinės pusės III-IX šonkaulių lūžimų, dešinės blauzdos hematomos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Visi paminėti kaltinamosios padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu bei atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiajam V. M. nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi dėl kaltinamosios V. P. sukelto eismo įvykio atsirado neigiami padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. M. sveikata, todėl šiuo atveju kaltinamosios V. P. veika visiškai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Kaltinamoji V. P. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji V. P. padarė neatsargų nusikaltimą. Ji visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, ši aplinkybė lengvina jos atsakomybę. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji praeityje yra neteista, bausta administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos. V. P. šiuo metu niekur nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje. Kaltinamajai skiriama nusikaltimo sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jai atleido, šiuo metu nedirba, todėl bausmė nustatytina artima minimaliam dydžiui. Kaltinamoji savo kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jos atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji šiuo metu niekur nedirba, taip pat įvertinus paskirtos baudos dydį, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, V. P. įpareigojama baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai yra padarytas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamoji V. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus kaltinamosios padarytų KET pažeidimų pobūdį, dėl to kilusius padarinius, šios kaltinamosios asmenybę, tai, kad šią nusikalstamą veiką ji padarė būdama blaivi, neatsargia kaltės forma, į nukentėjusiojo poziciją kaltinamosios atžvilgiu, sprendžiama, jog šiuo atveju, siekiant tiek visapusiško bausmės paskirties bei proporcingumo principo įgyvendinimo, tiek ir pačios kaltinamosios interesų užtikrinimo, nėra tikslinga skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Šiuo atveju teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra, bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti ir be uždraudimo naudotis specialia teise.

Dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš civilinių atsakovų ADB „Gjensidige“ ir V. P. nukentėjusiojo V. M. naudai 6 790 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, jog dėl šio eismo įvykio V. M. patyrė didelį fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtų sužalojimų V. M. ir šiuo metu dar jaučia skausmus, negali pilnavertiškai dirbti buityje, jaučia nuovargį. Visų šių aplinkybių pagrindu patirtą neturtinę žalą verina 10 000 Eur. Civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ jau yra atlyginusi 3 210 Eur neturtinės žalos dydį, todėl civilinio ieškinio reikalavimą reiškia dėl likusios 6 790 Eur neturtinės žalos dydžio dalies atlyginimo (2 t., b. l. 18 – 20).

Civilinė atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio. Civilinė atsakovė nurodė, jog išmokant draudimo išmoką V. M. buvo atsižvelgta į teismų praktiką. Nurodo, jog ieškovo patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus jo gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, kas turi įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį. Ieškovui nebuvo nustatytas darbingumo sumažėjimas. Nepatyrė sužalojimų, kurie negrįžtamai pakeistų jo gyvenimą. Byloje nėra duomenų apie nepalankias gydytojų prognozes dėl ieškovo pasveikimo galimybių, liekamuosius reiškinius. Byloje nenustatyta jokių ekstraordinarių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priteisti daugiau nei Draudikas išmokėjo draudimo išmokos. Prašo pareikštą civilinį ieškinį atmesti (2 t., b. l. 44 – 20).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys. Pažymėtina, jog pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, tai yra civiliniais atsakovais gali būti ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo asmens veika padarytą žalą. CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog automobilio „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudiko ADB „Gjensidige“, kuri paskaičiavo ir atlygino nukentėjusiajam neturtinės žalos dalį.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimo atvejais žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Pažymima, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamoji V. P. nevykdė KET reikalavimų, juos pažeidė, nebuvo pakankamai atidi ir būtent dėl įvyko šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis. Dėl padarytos veikos nukentėjusysis V. M. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl dešinės pusės III-IX šonkaulių lūžimų. Sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvada (1 t., b.l. 106–107). V. M. nuo 2021 m. spalio 9 d. iki spalio 12 d. buvo gydytas ligoninės stacionare, išrašytas tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Rekomenduota tausojantis režimas, vengti sunkaus fizinio krūvio 6 savaites laiko, skiriami vaistai. Dėl šio sužalojimo nukentėjusysis patyrė nepatogumų kasdieniniame gyvenime, dvasinių išgyvenimų, kentė skausmą, tam tikros sužalojimo pasekmės juntamos ir šiai dienai, tačiau pateiktas 2022 m. kovo 15 d. gydytojo išrašas leidžia teismui daryti išvadą, jog liekamosios pasekmės šiai dienai yra nežymios (2 t., b.l. 39). Priežastinis ryšys tarp kaltinamosios veiksmais sukelto eismo įvykio ir nukentėjusiajam nustatytos potrauminės pneumonijos nenustatytas. Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas įvertina visas bylos aplinkybes, į tai, kad nukentėjusįjį V. M. kaltinamoji V. P. sužalojo veikdama neatsargia kaltės forma, atsiprašė nukentėjusiojo, dėl šio įvykio išgyvena, taip pat į teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Įvertinus ir naujus teismų praktikos pavyzdžius spręstina, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis V. M. vertina 10 000 eurų suma. Draudikas nukentėjusiajam išmokėjo 3 210 eurų sumą. Teismas įvertinės visas bylos aplinkybes, mano, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti bendra neturtinės žalos dydžio suma (10 000 Eur) yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Teismas sprendžia, jog nukentėjusiajam V. M. išmokėtas 3 210 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra visiškai pakankama satisfakcija patirtai neturtinei žalai kompensuoti, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog <...> teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiajam V. M. šioje byloje buvo teikiamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugos, ją atstovavo advokatas D. R.. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas, šias išlaidas sudaro 221 Eur (2 t., b. l. 21 – 22, 23, 24 – 27). Paminėtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš V. P. valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 156 – 157). Nuosprendžiui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikinama (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dviratis „Amulet TXED“, saugomas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą Nr. 005192 (1 t., b.l. 41), grąžinamas nukentėjusiajam V. M., o CD laikmena su nuotraukomis ir vaizdo įrašu paliekamas prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad V. P. jai paskirtą 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Per nustatytą terminą nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš V. P. valstybės naudai 221 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- dviratį „Amulet TXED“, saugomą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grąžinti nukentėjusiajam V. M.;

- CD laikmeną su nuotraukomis ir vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.