Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (toliau – ir Nuteistasis) ir jo gynėjo advokato Mindaugo Barkausko (toliau abu kartu – ir Apeliantai) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalį 550 MGL (27 500 Eur) dydžio bauda,

vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš V. S. valstybės naudai konfiskuota 5 000 Eur,

vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės eiti statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas atėmimas 4 metų laikotarpiui.

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams nagrinėti iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininkas ir būdamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvoje veikiančios per bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialą, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą 2017 m. birželio 20 d. sutartį Nr. 39 „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sutartis) atliekamų statybos rangos darbų (toliau – ir Rangos darbai) techninis prižiūrėtojas, savo ir sutuoktinės V. S. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, už teisėtą veikimą, t. y. už tai, kad jis, vykdydamas įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. 1604 ir turėdamas teisę eiti bendrosios statinio statybos vadovo techninės priežiūros vadovo pareigas, 2017 m. kovo 16 d. jungtinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagrindu, 2017 m. birželio 15 d. sutarties (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrindu bei 2018 m. vasario 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas paskirtas atlikti statinio paviršinių nuotekų surinkimo tinklų J. Basanavičiaus, Ukmergės, Vilniaus, Algirdo, Aukštaičių, Beržų g. Panevėžio m. statybos darbų techninės priežiūros vadovo funkcijas, nustatytas statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:20136 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, neteiktų perteklinių pastabų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo rengiamai statybos dokumentacijai, nestabdytų statybos darbų atlikimo ir statybos darbų priėmimo pagal 2017 m. birželio 20 d. sutartį Nr. 39, 2018 m. gegužės 7 d. Panevėžio mieste, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, vykusio susitikimo su R. K., bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo vadove bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, metu iš pastarosios pareikalavo duoti 5 000 Eur dydžio kyšį; tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas užmaskuoti kyšį kaip užmokestį už patalpų nuomą, 2018 m. gegužės 10 d., 14 val. 57 min., V. S. iš savo elektroninio pašto atsiuntė R. K. į jos elektroninį paštą nekilnojamojo turto – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (toliau – ir Patalpos), nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialas išsinuomoja patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra V. S. sutuoktinė V. S., už 5 000 Eur sumą (su PVM – 6 050 Eur); 2018 m. gegužės 18 d., 15 val. 32 min., R. K. nurodymu bendrovės „P. A. A/S“ filialo vyriausiajai buhalterei A. B. iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ filialo valdomos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus 6 050 Eur su PVM (5 000 Eur be PVM) pavedimą, V. S. iš R. K. užmaskuotai, kaip užmokestį už patalpų nuomą, priėmė 5 000 Eur kyšį.

2. Skundžiamu nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad V. S. teiktos pastabos dėl rangovo „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos dokumentacijos, statybos darbų atlikimo bei jų priėmimo ir reikalavimas išlaikyti norminius nuolydžius atnaujinant vamzdynus yra perteklinės. Teismas nustatė, kad V. S. elgėsi pagrįstai bei teisėtai, tinkamai atlikdamas einamas pareigas (skundžiamo nuosprendžio 74 pastraipa). Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas taip pat konstatavo, jog rangovas („(duomenys neskelbtini)“) turėjo sutartinę pareigą techninės priežiūros komandai suteikti patalpas statybvietėje techninės priežiūros darbams atlikti (skundžiamo nuosprendžio 76 pastraipa); baudžiamojoje byloje esantis rekonstruojamų paviršinių nuotekų tinklo planas, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžta statybvietės sąvoka, turi būti laikomas statybvietės teritorija (skundžiamo nuosprendžio 77 pastraipa); būtent rangovo („(duomenys neskelbtini)“) atstovams R. K. ir A. B. kilo mintis važiuoti pas V. S. ir pasiūlyti jam kyšį už tai, kad pastarasis nebeteiktų pastabų dėl darbų ir nebetrukdytų dirbti (skundžiamo nuosprendžio 78 pastraipa). Skundžiamo nuosprendžio 86 pastraipoje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „esant <...> šiame nuosprendyje teismo aptartiems argumentams bei faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad V. S. gynybinę versiją paneigia teismo ištirti ir įvertinti įrodymai, kurie patvirtina, kad V. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje. Kaltinime nurodytos aplinkybės yra patikslintos šiame nuosprendyje aptartais motyvais“.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Byloje buvo surašytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, nes kaltinimas buvo painus, suformuluotas sunkiai suvokiamais ilgais sakiniais, susidedančiais iš kelių vienas kitam prieštaraujančių teiginių, dėl to nesuprantamas. Dėl šios priežasties buvo suvaržyta teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

3.2. Pirmosios instancijos teismas paneigė aplinkybes, reikšmingas nusikaltimui pagal BK 225 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti, t. y. nustatė, kad:

3.2.1. rangovas „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo vykdyti 2017 m. birželio 20 d. rangos sutarties sąlygas, o viena iš šių sąlygų buvo patalpų suteikimas FIDIC inžinierių komandai techninės priežiūros darbui. FIDIC inžinierių komandai išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžys, yra statybvietės teritorijoje;

3.2.2. V. S., vykdydamas techninio prižiūrėtojo funkcijas, nekėlė perteklinių reikalavimų „(duomenys neskelbtini)“;

3.3. Teismas nenustatė aplinkybių, kokiu būdu V. S. iš R. K. reikalavo kyšio ir kokius veiksmus V. S. atliko (ar susilaikė nuo jų atlikimo) rangovo „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

3.4. Iš nuosprendžio neaišku, pagal kurį iš keturių požymių V. S. yra laikomas BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu: ar kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ar kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, ar kaip techninis prižiūrėtojas, ar kaip statybos vadovo techninės priežiūros vadovas.

3.5. Neaišku, kokio įstatymo pagrindu V. S. suteikti administraciniai įgaliojimai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 230 straipsnio 3 dalyje minima „teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu“ iš esmės reiškia tai, kad fizinis asmuo turi įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Teoriškai ir praktiškai įmonės direktorius galėtų būti pripažįstamas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, tačiau šiuo atveju nuosprendyje turėjo būti nurodyti konkretūs nusikalstami veiksmai, susiję su konkrečiomis direktoriaus pareigomis. V. S., kaip direktorius, jokių nusikalstamų veiksmų neatliko ir tokie veiksmai jam neinkriminuoti.

3.6. Pagal kaltinime nurodytą 2017 m. birželio 20 d. sutartį Nr. 39 V. S. nebuvo paskirtas techniniu prižiūrėtoju. Teismo nuosprendyje V. S. laikomas techniniu prižiūrėtoju pagal 2017 m. kovo 16 d. sutartį. Tai yra kaltinimo ir faktinių aplinkybių pakeitimas, tačiau nuosprendyje apie tai nieko nepasisakoma.

3.7. Veikos aprašomojoje dalyje nurodyta, kad V. S. vykdė įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. 1604, tačiau atestatas nesuteikia jokių įgaliojimų, o tik rodo, kad asmuo turi specialias žinias.

3.8. Teismo nuosprendyje perrašytos V. S. funkcijos: „turėdamas teisę eiti bendrosios statinio statybos vadovo techninės priežiūros vadovo pareigas“, tačiau nenurodyta, ar jis tik turėjo tokią teisę, ar ėjo tas pareigas. Apie pareigų ėjimą kaltinime ir teismo nuosprendyje neužsimenama.

3.9. Nuosprendyje nurodyta, kad V. S. vykdė statybos darbų techninės priežiūros vadovo funkcijas, numatytas Statybos techniniame reglamente 1.06.01:20136 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“. Funkcijų vykdymas nėra požymis, kuris leidžia prilyginti asmenį valstybės tarnautojui ir nereiškia, kad tai yra viešos paslaugos. Nesuprantama, ar teismas V. S. pripažino kaltu kaip asmenį, vykdžiusį statybos darbų techninės priežiūros vadovo funkcijas, ar kaip asmenį, vykdžiusį techninio prižiūrėtojo funkcijas. Šios funkcijos minimos ir kaltinime, ir nuosprendyje, tačiau pagal teisės aktus jos nėra tapačios.

3.10. Nagrinėjamu atveju statinio statybos techninę priežiūrą vykdė statytojo (užsakovo) paskirta FIDIC inžinierių komanda, kurią sudaro du juridiniai asmenys, vykdantys jungtinę veiklą. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas yra skiriamas esant dviejų šalių sutartiniams santykiams, t. y. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 kovo 16 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 15 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

3.11. Apeliantas, kaip FIDIC inžinierius, teisėtai reikalavo patalpų, kurios buvo numatytos sutartyje, o „(duomenys neskelbtini)“, kaip rangovas, tokias patalpas turėjo suteikti. Todėl vykdant privalomas sutarties sąlygas patirtų išlaidų negalima pripažinti neteisėtomis ir jos niekaip negali iškraipyti nei nacionalinio, nei ES lėšų biudžeto. „P. A. A/S“ išlaidos už patalpas buvo įtrauktos į apskaitą, tik ne atskiroje, o bendroje eilutėje. Tai patvirtina ir „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai: gavusi sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įtraukė ją į išlaidas bei pateikė VMI, siekdama susigrąžinti PVM. Tačiau pagal R. K. parodymus, pradėjus ikiteisminio tyrimo veiksmus, sąskaitos buvo pašalintos iš registrų..

3.12. Neaišku, kodėl nuosprendyje nustatyta 5000 eurų kyšio suma. Pagal byloje esančias pavedimų kopijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 6050 eurų. Sumokėti PVM valstybei reikia tik ataskaitinio mėnesio pabaigoje, todėl neaišku, kodėl 6050 eurų suma buvo išskaidyta. Pagal civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius dokumentus ginčo dalykas yra 6050 eurų. Jeigu į kyšio dalyką neįtraukiami PVM mokesčiai, tai turėjo būti atskaityti ir pelno bei pajamų mokesčiai.

3.13. Nusikalstamos veikos aprašomojoje dalyje nurodoma, kad kyšis gautas V. S., V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tačiau nei V. S., nei jo žmona negali būti pripažinti naudos gavėjais. Neaišku, kaip V. S. priėmė kyšį, jeigu kyšis jam duotas nebuvo, o atliktas banko pavedimas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, apmokant nuomos sąskaitą.

3.14. Kaltinime ir nuosprendyje kaip kyšio davėjas nurodoma R. K., nors sutartis sudaryta su „(duomenys neskelbtini)“, pinigai pervesti iš įmonės sąskaitos, o R. K. yra įmonės direktorė. Akivaizdu, kad kyšį galėjo duoti tik juridinis asmuo, atstovaujamas direktorės, tačiau toks kaltinimas juridiniam asmeniui nepateiktas.

3.15. Ikiteisminio tyrimo byloje (duomenys neskelbtini) prokurorė 2019 m. birželio 26 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį, perduodant įtariamąją R. K. pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui ir išskyrė ikiteisminį tyrimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ne tik buvo apribota apelianto teisė į efektyvią gynybą procese, tačiau ir užkirstas kelias visapusiškam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui. Bylos dėl įtariamųjų (kaltinamųjų), kuriems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neatskiriamai susijusios, paprastai nagrinėjamos kartu. Taip yra sudaromos sąlygas vieno rungtyniško teisminio proceso metu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, kartu užtikrinamas proceso ekonomiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298- 976/2018). Prokuroro pozicija šioje byloje suponuoja rungtyniško teisminio proceso pažeidimą, nes įtariamieji, galimai padarę nusikalstamą veiką bendrais veiksmais, išskiriami pagal savo poziciją dėl pareikštų įtarimų. Taip sudaromos sąlygos priimti teismo vidinį įsitikinimą formuojantį sprendimą, kuris vėliau akcentuojamas kitų įtariamųjų byloje bei atima galimybę kitiems įtariamiesiems efektyviai gintis.

3.16. Prokuroras iš ikiteisminio tyrimo bylos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išskyrė tik galimai V. S. kaltinančius įrodymus, o teisinančius paliko byloje, tokiu būdu dirbtinai sudarė kliūtis naudotis visais bylos dokumentais, kurie galimai teisintų V. S. bei parodytų pagrindinės liudytojos realius veiksmus šioje byloje. Byloje, kurioje kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami prieš „(duomenys neskelbtini)“ vadovus daugiau kaip vienerius metus, nėra užfiksuotų šios bendrovės vadovės R. K. ir V. S. pokalbių, nors prokurorė kaltinamajame akte nurodė, kad nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. birželio 13 d. šie asmenys kontaktavo nemažiau kaip 9 kartus.

3.17. R. K. ir V. S. pareikštuose įtarimuose bei procesiniuose sprendimuose (prokuroro nutarime ir skundžiamame 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendyje) negali skirtis faktinės aplinkybės, nes abi nusikalstamos veikos atliktos tų pačių asmenų, tuo pačiu laiku ir atitinka viena kitą, tačiau minėtuose procesiniuose dokumentuose skiriasi veikų padarymo datos, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas, kyšio davimo tikslas, kitos aplinkybės.

3.18. Nepašalinta abejonė dėl liudytojos R. K., kaip atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, parodymų objektyvumo. R. K. savo pirmus parodymus davė būdama sulaikyta 2018 m. birželio 20 d. ir pateikus parodymus ji buvo paleista iš sulaikymo, be to, juridinis asmuo nebuvo patrauktas atsakomybėn. R. K. parodymai nebuvo nuoseklūs, teismo posėdyje pasikeitė, buvo ne tokie kategoriški, ji teigė daug ko nežinanti ar nepamenanti, nurodė, kad su niekuo nesitarė nusikalstamai veikti, nors teismas padarė priešingą išvadą: „veikdama su kitais „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais“. Iš to matyti, kad bylos nutraukimas pagal laidavimą lėmė R. K. tendencingus parodymus, kuriais iš esmės ir grindžiamas teismo nuosprendis. Be liudytojos R. K. parodymų jokie kiti bylos įrodymai - tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, nepatvirtina apelianto kaltės. Tai pripažino ir pats teismas skundžiamame nuosprendyje.

3.19. Teisme R. K. nesugebėjo paaiškinti kaip kyšį siūlė, kaip susitarė, kaip buvo reikalauta kyšio iš jos. Netiesioginiai liudytojai A. B. ir G. J. negalėjo teisme paaiškinti pokalbių, užfiksuotų kriminalinės žvalgybos metu, šiuos pokalbius jie įvardino pajuokavimais ir nurodė, kad apie R. K. kyšio davimą ar V. S. kyšio reikalavimą jiems nežinoma. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad A. B. ir G. J. yra „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, jie buvo supykę ant apelianto bei siekė išvengti savo ir „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės. Buvęs konfliktas atsiskleidžia minėtų liudytojų pokalbiuose, kuriuose kalbama ir apie fizinį susidorojimą su V. S. ir jo darbuotoju.

3.20. Kyšininkavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Apeliantas, pasiūlydamas nuomoti „(duomenys neskelbtini)“ patalpas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (o nuoma buvo privaloma pagal rangos sutartį), nesuprato ir neturėjo suprasti, kad taip „(duomenys neskelbtini)“ atsilygins už tinkamą tarnybinių funkcijų atlikimą. Nepaneigtas apelianto teiginys, kad R. K. nenorėjo ieškoti patalpų ir pasiūlė jam pačiam tai padaryti, nes patalpos reikalingos inžinieriams, o ne rangovui. Teismas nuosprendžiu neatskleidė apelianto kaltės turinio, kaltę grindė prielaidomis ir argumentais, kurių neįmanoma patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

3.21. Teismas apelianto kaltę grindė duomenimis, gautais pažeidžiant jo teisę į privatų gyvenimą. Pažeidimas buvo padarytas tiriant susirašinėjimą per „Viber“, „Whats app“ programas iš R. K. telefono. Telefonas iš R. K. buvo paimtas ją sulaikant, tačiau negrąžintas. Po metų telefonas neteisėtai įjungtas, pasinaudojant kratos metu pateiktu kodu, o pokalbių svetainių „Viber“, „Whats app“ bei el. laiškų turinys pateikti byloje kaip įrodymai, kuriais teismas rėmėsi nuosprendyje. Šiuos veiksmus pareigūnai atliko nedalyvaujant savininkui ir be teismo leidimo. Tokiu būdu gauti duomenys dėl leistinumo reikalavimo pažeidimo negali būti laikomi įrodymais.

3.22. Teismas neturėjo pagrindo konfiskuoti 5000 eurų, nes apeliantas niekada šiais pinigais nedisponavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 6050 eurų, iš jų 1050 eurų buvo sumokėta valstybei kaip PVM. Taigi, 5000 eurų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, tačiau ši įmonė procese nedalyvavo, todėl pinigai galėjo būti konfiskuoti BK 72 straipsnio 4 dalies pagrindu, o ne BK 72 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies pagrindu, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

3.23. Teisme nagrinėjama civilinė byla (šiuo metu ji sustabdyta), kurioje ieškovė „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikalauja pripažinti 2018 m. gegužės 2 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia, kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei, bei sudarytą dėl ekonominio spaudimo, ir taikyti restituciją, t. y. grąžinti 6050 eurų. Tai rodo „(duomenys neskelbtini)“ direktorės ir pagrindinės kaltinimo liudytojos R. K. nesąžiningumą, nes civiliniame procese ji, atstovaudama įmonei, siekia atgauti pinigus, kurie pagal jos pačios parodymus šioje byloje yra kyšio dalykas.

3.24. Teismas nuosprendyje pripažino, kad apeliantas jokių neteisėtų veiksmų atliekant savo pareigas neatliko, priešingai – jis principingai jas vykdė. Todėl nepagrįstai taikytas BK 682 straipsnis, pagal kurį paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės atėmimą eiti statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas ketverių metų laikotarpiui.

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėjas advokatas M. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir V. S. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir išvadas dėl V. S. kaltės grindė prielaidomis ir duomenų interpretavimu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti naudinga linkme, o visi neaiškumai vertinti išimtinai V. S. nenaudai. V. S. pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties požymių.

4.2. Teismas V. S. pripažinimą valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu siejo su tuo, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas bei techninės priežiūros paslaugų teikėjas. Jeigu teismas siejo V. S. pripažinimą valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu su jo darbu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nuosprendyje turėjo būti aiškiai nurodyta kokius konkrečiai jam, kaip įmonės direktoriui, suteiktus įgaliojimus jis teisėtai vykdė už tariamai pareikalautą kyšį.

4.3. Nuosprendyje nurodyta V. S. pripažinimą valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu lėmusi aplinkybė yra susieta su tuo, kad jis teikė techninės priežiūros paslaugas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 16 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 15 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau vien dėl šių funkcijų vykdymo V. S. negalėjo būti pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nes, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismas, pripažindamas, kad kaltininkas yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, turi nurodyti ir bylos duomenimis pagrįsti, pagal kokį konkretų iš BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyviųjų požymių asmuo prilyginamas valstybės tarnautojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2012, 2K-433/2010).

4.4. Teismas nuosprendyje nepasisakė dėl nustatytų aplinkybių, paneigiančių V. S. kaltę:

4.4.1. 2018 m. gegužės 7 d. susitikimo organizatorius buvo R. K., o ne V. S.. Susitikimo metu V. S. nereikalavo kyšio bei jokios kalbos apie galimą kyšio pasiūlymą, reikalavimą ar veiksmus, kuriuos turėtų atlikti V. S., gavęs tariamą kyšį, nebuvo. Pažymėtina, kad byloje nenustatyti jokie veiksmai, kuriuos V. S., priėmęs tariamą kyšį, atliko R. K., kaip kyšio davėjo, naudai;

4.4.2. patalpų nuoma buvo reikalinga ir būtina inžinierių komandai, nes šis reikalavimas aiškiai įtvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbto konkurso sąlygose, su „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties reikalavimuose ir FIDIC geltonojoje knygoje. Patalpos visą nuomos sutarties laikotarpį buvo laisvos, o „(duomenys neskelbtini)“ turėjo visas galimybes jomis naudotis;

4.4.3. kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti pokalbiai tarp R. K. ir „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų patvirtina, kad visiems buvo suprantama ir žinoma V. S. pozicija aptariamoje situacijoje ir tai, kad jis, būdamas kategoriškas dėl darbų vykdymo, nenusileis.

4.5. Teismas neišnagrinėjo ir neįvertino byloje esančių V. S. teisinančių įrodymų, nuosprendyje vadovavosi išimtinai tik kaltinimą pagrindžiančiais įrodymais, įrodymų negretino tarpusavyje, nepašalino prieštaravimų, visiškai nepasisakė dėl ištirtų įrodymų patikimumo ir nepateikė logiškų išvadų, pagrįstų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

4.6. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos faktinės aplinkybė, tačiau teismas to nepadarė, o tik nurodė, kad „V. S. kaltinamas tuo, kad <...> “, o, palyginus toliau sekančius teiginius su šioje byloje surašytu kaltinamuoju aktu, tampa akivaizdu, kad šie teiginiai idealiai, su keliomis itin nereikšmingomis redakcinėmis korekcijomis, sutampa. Tai reiškia, kad teismas nuosprendžio dalyje, kurioje pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą privaloma nurodyti konkrečias jodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, išdėstė kaltinimo esmę, tokiu būdu išdėstė aplinkybes, kurias teismas privalo nurodyti išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (BPK 305 straipsnio 3 dalis). Be to, teismas iš kaltinimo pašalino itin reikšmingas veiką kvalifikuojančias aplinkybes, kurios pagrindė V. S. inkriminuoto kyšininkavimo būtinuosius požymius – už kokį teisėtą veikimą jis tariamai paėmė kyšį bei kokiu būdu jis tariamai reikalavo kyšio. Taigi, nebeliko jokio pagrindo konstatuoti, kad V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu Nuteistasis ir jo gynėjai advokatai M. B. bei G. M. prašė apeliacinius skundus tenkinti ir V. S. išteisinti, priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, prokurorė – apeliacinius skundus atmesti bei netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliaciniai skundai tenkinami.

8. Kartu su baudžiamąja byla pirmosios instancijos teismui perduotu kaltinamuoju aktu V. S. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo, sutuoktinės V. S. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, už teisėtą veikimą – kad, vykdydamas suteiktus įgaliojimus, neteiktų perteklinių pastabų rangovo „(duomenys neskelbtini)“ filialo rengiamai statybos dokumentacijai, nestabdytų statybos darbų atlikimo bei statybos darbų priėmimo pagal Sutartį – iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo vadovės bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. K. pareikalavo duoti 5 000 Eur dydžio kyšį; siekdamas šį kyšį užmaskuoti, atsiuntė R. K. Patalpų nuomos sutartį, kurioje nurodyta, jog „(duomenys neskelbtini)“ filialas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 5 000 Eur (be PVM) išsinuomoja Patalpas, po ko 6 050 Eur suma (Patalpų nuomos mokesti ir PVM) iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo banko sąskaitos buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą – tokiu būdu V. S. užmaskuotai, kaip užmokestį už Patalpų nuomą, iš R. K. priėmė 5 000 Eur dydžio kyšį.

9. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, naudojant formuluotę „V. S. kaltinamas tuo, kad ...“, išdėstyta kaltinimo, dėl kurio byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, esmė. Toliau skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas:

- iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad V. S. teiktos pastabos dėl rangovo „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos dokumentacijos, statybos darbų atlikimo bei jų priėmimo ir reikalavimas išlaikyti norminius nuolydžius atnaujinant vamzdynus yra perteklinės. Teismas nustatė, kad V. S. elgėsi pagrįstai bei teisėtai, tinkamai atlikdamas einamas pareigas (skundžiamo nuosprendžio 74 pastraipa);

- konstatavo, jog rangovas „P. A. A/S“ turėjo sutartinę pareigą techninės priežiūros komandai suteikti patalpas statybvietėje techninės priežiūros darbams atlikti (skundžiamo nuosprendžio 76 pastraipa);

- nurodė, kad baudžiamojoje byloje esantis rekonstruojamų paviršinių nuotekų tinklo planas, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžta statybvietės sąvoka, nagrinėjamu atveju turi būti laikomas statybvietės teritorija (skundžiamo nuosprendžio 77 pastraipa);

- nustatė, kad būtent rangovo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams R. K. ir A. B. kilo mintis važiuoti pas V. S. ir pasiūlyti jam kyšį už tai, kad pastarasis nebeteiktų pastabų dėl darbų ir nebetrukdytų dirbti (skundžiamo nuosprendžio 78 pastraipa).

10. Skundžiamo nuosprendžio 86 pastraipoje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „esant <...> šiame nuosprendyje teismo aptartiems argumentams bei faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad V. S. gynybinę versiją paneigia teismo ištirti ir įvertinti įrodymai, kurie patvirtina, kad V. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje. Kaltinime nurodytos aplinkybės yra patikslintos šiame nuosprendyje aptartais motyvais“.

11. Taigi, nustatęs minėtas aplinkybes bei dalį aplinkybių pašalinęs iš kaltinimo, teismas V. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

12. Prokurorė nepateikė apeliacinio skundo dėl tokių pirmosios instancijos teismo nustatytų bei iš kaltinimo pašalintų aplinkybių. Jų apeliaciniais skundais neginčija ir Nuteistasis bei jo gynėjas, netgi priešingai – Apeliantai su šia skundžiamo nuosprendžio dalimi sutinka.

13. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), o pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis), todėl, esant susiklosčiusiai tokiai procesinei situacijai, kuomet nepateiktas prokurorės skundas dėl pirmiau aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, neperžengdama šių skundų ribų ir nepasisakydama dėl aplinkybių, kurių nustatymas apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

14. Apeliaciniuose skunduose yra ginčijamas V. S. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Didžioji dalis šiuose skunduose pateikiamų argumentų yra skirti pirmosios instancijos teismo atliktam atskirų bylos įrodymų ir jų visumos vertinimui ginčyti, taip pat siekiui pagrįsti, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, o skundžiamas nuosprendis surašytas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo keliamų formos ir turinio reikalavimų. Apeliantai taip pat teigia, jog V. S. buvo nepagrįstai pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

15. Teisėjų kolegija, sutikdama su didžiąja dalimi apeliacinių skundų argumentų, konstatuoja, kad V. S. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo akto trūkumų

16. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad šioje byloje jam pareikštas kaltinimas buvo painus, suformuluotas sunkiai suvokiamais ilgais sakiniais, susidedančiais iš kelių vienas kitam prieštaraujančių teiginių, dėl to nesuprantamas. Kaltinamojo akto konstrukciją V. S. bei jo gynėjas kritikavo ir pirmosios instancijos teisme.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje aprašant nusikalstamą veiką kaltinamajame akte nurodytos visos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos aplinkybės, prokurorės suformuluotas nusikalstamos veikos aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo turinį, atspindi veikos sudėties būtinus elementus ir visa, kas reikšminga kvalifikavimui pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, todėl V. S. teisė gintis nuo kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis) nebuvo pažeista. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad Nuteistasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose davė išsamius parodymus, kuriais (kaip ir apeliaciniame skunde) pareiškė aiškius ir logiškus prieštaravimus tiek dėl kaltinime aprašytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tiek dėl jam inkriminuotų aplinkybių teisinio įvertinimo. Taigi, sutikti su Nuteistuoju ir vertinti, kad kaltinamasis aktas surašytas iš esmės pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nėra teisinio pagrindo.

Dėl V. S. pripažinimo valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu

18. Apeliaciniais skundais ginčijamas V. S. pripažinimas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, teigiant, kad neaišku, pagal kurį požymį V. S. yra laikomas BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu – ar kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ar kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, ar kaip techninis prižiūrėtojas, ar kaip statybos vadovo techninės priežiūros vadovas, taip pat Apeliantai tvirtina, kad vien dėl techninės priežiūros funkcijų vykdymo V. S. negalėjo būti pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, be to, nuosprendyje nenurodyta, kurios įmonės direktoriui suteiktus įgaliojimus jis teisėtai vykdė už tariamai pareikalautą kyšį.

19. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris, nesvarbu, koks jo statusas pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus, atlieka valdžios atstovo funkcijas, įskaitant teismines, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Užsienio valstybe laikoma bet kokia užsienio teritorija, nesvarbu, koks jos teisinis statusas, ir apima visus valdymo lygmenis ir sritis (BK 230 straipsnio 2 dalis). Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis (BK 230 straipsnio 3 dalis).

20. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta ir apeliaciniais skundais nėra ginčijama, kad 2017 m. kovo 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra V. S., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 138-147), kuria susitarė dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomame viešajame pirkime „FIDIC inžinieriaus ir techninės priežiūros paslaugos“ bei pasiskirstė darbus pagal šios sutarties priede numatytas darbų apimtis. Minėta sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo suteikti „statybos darbų techninės priežiūros paslaugas pagal techninės specifikacijos 4.5. p.“ ir atlikti „tarpinių pažangos ataskaitų, numatytų techninės specifikacijos 7.1. p., techninės priežiūros dalies parengimą ir pateikimą atsakingam partneriui (UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) (t. 2, b. l. 147). Iš bylos medžiagos matyti, jog 2017 m. birželio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl FIDIC inžinieriaus ir techninės priežiūros paslaugų suteikimo projekte „Lietaus vandens surinkimo, valymo ir nuotekų bei drenažo sistemų projektavimas, diegimas ir renovavimas“ Panevėžio mieste, kuris finansuojamas 2014-2020 m. Europos regioninės plėtros fondo lėšomis bei savivaldybės biudžeto lėšomis (t. 2, b. l. 150-170). Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2018 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. buvo paskirtas statybos techniniu prižiūrėtoju (t. 10, b. l. 143), todėl visiškai sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad techninio prižiūrėtojo pareigas jis ėjo Sutarties pagrindu – ši klaida taisytina apeliacinės instancijos teisme. Tačiau vien ši aplinkybė dėl netinkamai įvardinto dokumento nekeičia išvados, kad V. S. nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. S. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė FIDIC inžinieriaus ir techninės priežiūros paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį kartu jungtinėje veikloje vykdant viešąjį pirkimą, vien viešojo pirkimo-pardavimo sutarties, finansuojamos Europos regioninės plėtros fondo ir savivaldybės biudžeto lėšomis, sudarymas suponuoja tai, kad sutarties šalys įsipareigojo teikti viešąsias paslaugas, t. y įgyvendinti viešąjį interesą. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie privataus ūkio subjekto vadovo veiksmai, kai viešajame pirkime direktoriaus atstovaujama bendrovė įsipareigojo suteikti su viešojo intereso užtikrinimu susijusias statybos techninės priežiūros paslaugas, įrodo viešojo intereso buvimą. Kolegija konstatuoja, kad V. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kartu su jungtinės veiklos partneriu vykdė viešąjį pirkimą bei teikė techninės priežiūros prižiūrėtojo paslaugas, šie darbai buvo apmokami iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų, todėl Nuteistasis neabejotinai yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo.

22. Taip pat kolegija daro išvadą, kad V. S. buvo žinomos supaprastinto atviro konkurso „(duomenys neskelbtini)“ techninės specifikacijos 3.3. punktas, kuris numatė, jog „rangovas savo sąskaita privalo pastatyti ir prižiūrėti laikinas tarnybines patalpas, sandėlius, darbininkų gyvenamąsias patalpas ir kt., reikalingas darbų vykdymui“, todėl jis, kaip statybos techninis prižiūrėtojas, reikalavo iš rangovo, t. y. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, veikiančios per „(duomenys neskelbtini)“ filialą, vykdyti sutartį ir įrengti, aprūpinti ir prižiūrėti inžinierių darbo patalpas statybvietėje. V. S. patvirtino, kad jis reikalavo iš rangovo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir pasiūlė rangovo atstovei R. K. išsinuomoti laisvas patalpas pastate, kuriame vyko pokalbis, t. y. pirmame pastato aukšte esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3604 vnt. akcijų paketą valdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 827 vnt. akcijų) ir V. S. (649 vnt. akcijų) ir kiti akcininkai (128 vnt. akcijų) (t. 3, b. l. 16). Iš 2018 m. balandžio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad bendrovės akcininkai yra tik V. S. ir V. S., jie abu valdo po 100 vnt. akcijų, bendrovės direktoriumi paskirtas V. S. (t. 3, b. l. 9-10). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad akcinės bendrovės dalyviui – akcininkui – teises ir pareigas bendrovei suteikia jo turimos bendrovės akcijos, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.102 straipsnio 1 dalis nustato, kad akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kito, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymo nustatytas teises. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S., faktiškai turėdamas tokį kiekį akcijų (su V. S. būdami vieninteliais UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais bei turėdamas 649 vnt. UAB (duomenys neskelbtini)“ akcijų), turėjo didžiausią įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme ir teisę veikti bendrovės vardu.

23. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu parengė „Nekilnojamojo turto (patalpų) nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 55), kurią iš savo naudojamo el. pašto (duomenys neskelbtini) nusiuntė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas sutvarkyti pasirašymui, iš kur sutartis buvo išsiųsta rangovo atstovei R. K. į jos naudojamą el. paštą (duomenys neskelbtini), ir būtent šiais el. paštais vyko bendravimas dėl patalpų nuomos. 2018 m. gegužės 11 d. V. S. iš savo darbinio el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresuotą laišką V. S., nurodydamas „pasirašyki išrašyki sąskaitą (kas rašo, V. nereikia) ir jiems reikia el. paštu išsiusti“ (t. 4, b. l. 8). Sąskaitą-faktūrą dėl patalpų nuomos R. K. išsiuntė V. S., o apie apmokėjimą pagal sutartį R. K. informavo V. S.. 2018 m. gegužės 18 d. „(duomenys neskelbtini) filialas“ iš savo banko sąskaitos pervedė 6050,00 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą nuomos mokestį, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Apmokėjimas pagal avansinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2018.05.02“ (t. 2, b. l. 60).

24. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir turėdamas atitinkamus administracinius įgaliojimus atstovauti bendrovę ir pasirašyti sutartį, ne tik dalyvavo viešųjų paslaugų pirkime ir save paskyrė teikti statybos techninio prižiūrėtojo pareigas, bet tuo pačiu būdamas ir bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, faktiškai valdančiu kontrolinį akcijų paketą, veikė šios bendrovės vardu, nes naudodamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bendrovės interesais parengė „Nekilnojamojo turto (patalpų) nuomos sutartį“, kurią išsiuntė „(duomenys neskelbtini) filialas direktorei R. K., kuri apie sąskaitos apmokėjimą patvirtino pačiam V. S.. Tokiais savo veiksmais V. S. aktyviai dalyvavo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdyme, veikdamas šio juridinio asmens vardu. V. S., būdamas viena viešojo pirkimo sutarties šalių ir teikdamas statybos techninio prižiūrėtojo pareigas, žinojo, jog projektas, kurį vykdė „(duomenys neskelbtini) filialas“, yra finansuojamas 2014-2020 m. Europos regioninės plėtros fondo lėšomis bei savivaldybės biudžeto lėšomis, todėl suprato, kad bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už patalpų nuomą bus sumokama būtent iš šių lėšų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog V. S., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, atstovaudamas bendrovę turėjo administracinius įgaliojimus sudaryti sutartį dėl viešųjų paslaugų teikimo, be to, save paskyrė statybos techniniu prižiūrėtoju atlikti bendrąją techninę priežiūrą, t. y. teikti viešąsias paslaugas, ir šias paslaugas teikdamas kartu veikė bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kaip didžiausias jos akcininkas, nes inicijavo nuomos sutarties sudarymą ir šios bendrovės vardu gavo viešojo pirkimo sutarties pagrindu finansuojamo projekto lėšas. Analizuojamos bylos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S., vadovaujantis BK 230 straipsnio 3 dalimi, visais atvejais yra laikytinas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, nes 1) kaip įmonės vadovas vykdė administracinius įgaliojimus pasirašydamas sutartį dėl viešųjų paslaugų teikimo, 2) teikdamas pagal sutartį ir savo paties įsakymą statybos techninio prižiūrėtojo viešąsias paslaugas 3) jis veikė juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kaip didžiausias bendrovės akcininkas ir inicijavo nuomos sutarties, pagal kurią paslaugos finansuojamos viešųjų finansų lėšomis sudarymą su rangovu. Visa aptarta V. S. kaip privataus juridinio asmens vadovo, viešųjų paslaugų teikėjo ir privataus juridinio asmens didžiausio akcininko veikla buvo susijusi su viešo intereso užtikrinimu ir tokios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą, todėl jis pagal visus aptartus požymius pirmos instancijos teismo pagrįstai pripažintas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu kaip BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektas, atitinkantis BK 230 straipsnio 3 dalyje nustatytus valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusui pripažinti būtinus formaliuosius požymius.

25. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinių skundų argumentai, kuriais siekiama įtikinti, jog V. S. nagrinėjamoje byloje nepagrįstai pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, yra nepagrįsti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

26. Pagal BK 225 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

27. Nagrinėjamu atveju kaip minėta, V. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu savo, sutuoktinės bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai už teisėtą veikimą, kad vykdydamas suteiktus įgaliojimus neteiktų perteklinių pastabų rangovo „(duomenys neskelbtini)“ filialo rengiamai statybos dokumentacijai, nestabdytų statybos darbų atlikimo bei statybos darbų priėmimo iš R. K. pareikalavo duoti 5 000 Eur dydžio kyšį; siekdamas šį kyšį užmaskuoti, atsiuntė R. K. P. nuomos sutartį, kurioje nurodyta, jog „(duomenys neskelbtini)“ filialas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 5 000 Eur (be PVM) išsinuomoja Patalpas, po ko ši suma (su PVM) iš (duomenys neskelbtini)“ filialo banko sąskaitos buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. S., atlikdamas statybos prižiūrėtojo pareigas elgėsi pagrįstai bei teisėtai, todėl iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad V. S. teiktos pastabos dėl rangovo „(duomenys neskelbtini)“ teikiamos dokumentacijos, statybos darbų atlikimo bei jų priėmimo ir reikalavimai išlaikyti norminius nuolydžius atnaujinant vamzdynus yra pertekliniai. Teismas taip pat konstatavo, kad rangovas „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutartinę pareigą techninės priežiūros komandai suteikti patalpas statybvietėje techninės priežiūros darbams atlikti (skundžiamo nuosprendžio 76 pastraipa), o baudžiamojoje byloje esantis rekonstruojamų paviršinių nuotekų tinklo planas, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatyme apibrėžta statybvietės sąvoka, turi būti laikomas statybvietės teritorija pagal Sutartį (skundžiamo nuosprendžio 77 pastraipa). Be to, teismas konstatavo, kad būtent rangovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovams R. K. ir A. B. kilo mintis važiuoti pas V. S. ir pasiūlyti jam kyšį už tai, kad pastarasis nebeteiktų pastabų dėl darbų ir nebetrukdytų dirbti (skundžiamo nuosprendžio 78 pastraipa).

29. Konstatavęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteisė V. S. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nurodęs, kad susitikimo metu V. S. pareikalavo ir R. K. 5 000 Eur kyšio. Grįsdamas šią išvadą, teismas esminę reikšmę teikė R. K. parodymams, kuriuos, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina liudytojų A. B., iš dalies – G. J. parodymai bei kriminalinės žvalgybos duomenys.

30. Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinių skundų argumentams, nesutinka nei su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nei su jas pagrindžiančiais argumentais.

31. Byloje nustatyta, kad, tiek Nuteistasis, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą vykdęs S. G., tiek FIDIC inžinierius V. K. rangovui „(duomenys neskelbtini)“ nuolat teikė pastabas dėl Rangos darbų. V. S. pastabos pagrinde buvo susijusios su statybos rūšimi bei reikalavimu laikytis norminių nuolydžių. Byloje neginčijamai nustatyta, jog V. S. teiktos pastabos buvo pagrįstos bei neperteklinės.

32. Taip pat byloje esantys duomenys gauti atliekant neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmus patvirtina, kad telefoninių pokalbių metu R. K., A. B. ir G. J. buvo nepatenkinti tokia V. S. ir S. G. veikla reiškiant pastabas, kadangi dėl jų strigo Rangos darbai, bei ne kartą tarėsi kaip šią situaciją išspręsti. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje nėra ginčo dėl to, kad R. K. 2018 m. gegužės 7 d. vyko pas V. S. ketindama pasiūlyti jam kyšį už tai, kad jis nebeteiktų pastabų dėl Rangos darbų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, jog Nuteistasis šio susitikimo metu iš R. K. pareikalavo kyšio bei vėliau atliko jo gavimo užmaskavimo veiksmus kaip tai nurodyta V. S. pareikštame kaltinime bei skundžiamame nuosprendyje.

33. Pritardama apeliacinių skundų argumentams, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinimas V. S. reikalavus iš R. K. kyšio yra grindžiamas iš esmės tik pastarosios liudytojos parodymais, kurie yra nenuoseklūs bei nepatikimi.

34. Analizuojant R. K. parodymus viso baudžiamojo proceso metu matyti, kad 2018 m. birželio 19 d. vykusios pirmosios apklausos metu R. K. nurodė, kad nepripažįsta jai įteiktame pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių bei atsisako duoti parodymus (t. 12, b. l. 87-88). Antrosios apklausos metu, vykusios 2018 m. birželio 20 d., R. K. būnant laikinajame sulaikyme ji nurodė, kad su A. B. kalbėjo apie tai, jog reikia važiuoti ir kalbėti su V. S., tartis tiek dėl techninių dalykų, tiek dėl kyšio, išsiaiškinti, ko jis nori; susitikimo su juo (Nuteistuoju) metu kalbėjo apie kapitalinio remonto projektą, o V. S., kalbėdamas dėl spaudo uždėjimo tiesiog pasakė „penki“ ir kad „pagalvos kaip, kad turi keletą firmelių“ – iš to R. K. nurodė supratusi, kad jis reikalauja 5 000 Eur dydžio kyšio, o apie patalpų nuomą nebuvo jokios kalbos (t. 12, b. l. 129-133). Po šios apklausos R. K. buvo paleista į laisvę (t. 12, b. l. 134-135). 2018 m. liepos 20 d. vykusios apklausos metu R. K. aiškino, kad antrojo susitikimo metu kalbėjo su V. S. apie projekto pakeitimą, kad jis uždės spaudą „pritariu statyti“, o pokalbis apie kyšį nebuvo tiesus, tiesiogiai Nuteistasis nesakė „penki“, gal tik parodė ranka, kad „penki“ (t. 12, b. l. 142-145). 2019 m. birželio 11 d. vykusios apklausos metu R. K. nurodė, kad viskas įvyko taip, kaip parodė anksčiau apklausų metu, o su A. B. po apsilankymo pas Nuteistąjį kalbėjo, kad V. S. už 5 000 Eur „išstatys sąskaitą“; po to, kai buvo atsiųsta nuomos sutartis, suprato, kad tai ir yra ta sąskaita (t. 12, b. l. 148-151). Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu R. K. nurodė, kad, vykdama pas V. S., suprato, kad reikės pinigų, o pokalbio metu davė jam suprasti, kad rangovas yra linkęs sumokėti pinigų sumą kaip padėką, neįvardijant konkrečių darbų atlikimo; Nuteistasis pasakė, kad nurodytą dieną jis atsiųs sutartį ir tą sutartį jie (rangovas) turės pasirašyti; vėliau teismo posėdžio metu R. K. nurodė, jog su V. S. aptarė keletą techninių dalykų apie projektą, išvažiuojant buvo pasakyta, kad (jis) atsiųs sutartį; tikslinant R. K. parodymus, ji paaiškino, kad V. S. ranka parodė „penkis“ – suprato, kad tiek reikės sumokėti, kad vyktų projektas, su V. S. apie patalpų nuomą nešnekėjo (t. 14, b. l. 182-198).

35. Aptartų parodymų analizė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog R. K. parodymai dėl esminių pokalbio su V. S. detalių yra nepatikimi, nes tarpusavyje aiškiai skiriasi – R. K. skirtingai aiškina tariamą kyšio reikalavimą, todėl iš jos parodymų neaišku, ar kyšio tariamai buvo reikalauta žodžiu, ar gestu; taip pat R. K. nėra nuosekli aiškindama apie tai, kaip sužinojo, jog kyšis tariamai buvo užmaskuotas Patalpų nuomos sutartimi. Be jo, R. K. parodymų nepavirtina jokie kiti patikimi įrodymai. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi A. B. ir G. J. parodymais, tačiau akivaizdu, kad šių abiejų liudytojų parodymai yra išvestiniai iš R. K. parodymų ir paremti pastarosios pateiktų aplinkybių atkartojimu. Analogiška išvada darytina ir dėl fiksuotų telefoninių pokalbių tarp šių asmenų turinio.

36. Pats V. S. baudžiamojo proceso metu laikėsi pozicijos (kuri dėstoma ir jo apeliaciniame skunde), kad susitikimo su R. K. metu jis pasiteiravo dėl pagal Sutartį numatyto inžinierių aprūpinimo patalpomis, o pastaroji paklausė, ar jis nežino kur išsinuomoti tokias patalpas, po ko jai spontaniškai pasiūlė išsinuomoti Patalpas iš jo sutuoktinės V. S., o vėliau el. paštu persiuntė jai sutarties projektą. Byloje nėra jokių šiuos parodymus įtikinančiai paneigiančių įrodymų, netgi priešingai – teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytojas L. P. nurodė, jog apžiūrėjo V. S. parodytas patalpas ir apie tai informavo R. K.. Liudytojai S. G. bei V. K. patvirtino, jog susirinkimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontoroje metu būdavo nuolat akcentuojama, kad pagal rangos sutartį, kuri parengta vadovaujantis FIDIC geltonąja knyga, rangovas privalo užtikrinti patalpas inžinieriams. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog rangovas „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutartinę pareigą techninės priežiūros komandai suteikti patalpas statybvietėje techninės priežiūros darbams atlikti, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, nurodytos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą pripažinti V. S. parodymus patikimais.

37. Šiame kontekste akcentuotina, jog kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad gaudamas kyšį įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų atlikimo ir siekia taip elgtis. Kyšio priėmimas daro įtaką kaltininko veiksmams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020).

38. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad V. S., pasiūlydamas R. K. nuomotis Patalpas tokiu veiksmu reikalavo kyšio, o vėliau jį užmaskuotai priėmė už tai, kad nebeteiktų pastabų dėl Rangos darbų. Byloje nepaneigta V. S. versija, kad jis siekė, jog rangovas tinkamai vykdytų prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir aprūpintų inžinierius patalpomis darbui.

39. Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad iš byloje apklaustų liudytojų parodymų, duomenų gautų atliekant neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos veiksmus bei rašytinių įrodymų matyti, kad net ir po aptariamo V. S. ir R. K. pokalbio Rangos darbai vis tiek strigo, o V. S. ir toliau reiškė pastabas bei reikalavo tinkamai vykdyti šios darbus, dėl ko faktiškai jų vykdymas sustojo, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojo Sutarties 15.5 punkte ir CK 6.658 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise bet kuriuo Sutarties vykdymo metu vienašališkai atsisakyti Sutarties. 2019 m. balandžio 11 d. „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė taikos sutartį, pagal kurią taikiai susitarė dėl Sutarties nutraukimo ir iš to kylančių pasekmių. Ši taikos sutarties yra patvirtinta įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi (t. 14, b. l. 169-173). Iš bylos medžiagos matyti, jog po šios sutarties nutraukimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavo naują konkursą nebaigtų darbų atlikimui, kuris yra įvykęs, o naujasis rangovas atliko darbus, nuolydžiams naudodamas polimerines „rankoves“, kas iš esmės tik dar kartą patvirtina, jog V. S. reikalavimai dėl norminių nuolydžių buvo visiškai pagrįsti ir kad jis šių reikalavimų neatsisakė net ir po šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo pokalbio su R. K..

40. Teisėjų kolegija svarbią reikšmę teikia ir aplinkybei, jog 2018 m. birželio 19 d. apžiūrėjus Patalpas nustatyta, kad jog yra paruoštos ir pritaikytos inžinierių pasitarimų vykdymui (t. 2, b. l. 117-127).

41. Esant visoms aptartoms aplinkybėms, akivaizdu, jog 2018 m. gegužės 7 d. vykusio pokalbio metu V. S. pasiūlė R. K. išsinuomoti Patalpas, tačiau toks siūlymas nėra kyšio reikalavimas. Vien tai, kad R. K. tokį V. S. siūlymą suprato kaip kyšio reikalavimą už tai, kad jis nebeteiktų teisėtų pastabų Rangos darbams, bei šią žinią telefonu pranešė A. B., neleidžia pripažinti V. S. kaltu kyšininkavus. Nuodugni baudžiamosios bylos medžiagos analizė leidžia pagrįstai teigti, jog tokiu būdu jis padėjo užtikrinti, kad rangovas tinkamai vykdytų prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, o vėlesni jo veiksmai tik patvirtina, kad V. S. ir toliau rangovui kėlė pagrįstus reikalavimus, dėl ko galiausiai „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė darbus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai atsisakė Sutarties. Taigi, V. S. veikoje nėra kyšininkavimo (BK 225 straipsnio 1 dalis) požymių.

42. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas V. S. kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį pripažino visiškai nepagrįstai, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuosprendžio surašymo formos reikalavimų pažeidimo

43. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai teismo išvados dėl nuosprendyje sprendžiamų klausimų (pavyzdžiui, nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo, veikos kvalifikavimo) yra pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais ir yra motyvuotos. Nuosprendžio įžanginei, aprašomajai ir rezoliucinei dalims keliami griežti formos ir turinio reikalavimai, kurie įtvirtinti BPK 304–307 straipsniuose. Įžanginė, aprašomoji ir rezoliucinė nuosprendžio dalys turi būti tarpusavyje suderintos ir neprieštarauti viena kitai, sudaryti logišką (nuoseklią) visumą ir derėti viena su kita. Jose negali būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių ir išvadų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2011, 2K-143/2010, 2K-301/2010). Kaip yra pasisakęs Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime, teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

44. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodoma kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė.

45. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas V. S. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau jo aprašomojoje dalyje vartodamas formuluotes „V. S. kaltinamas tuo, kad ...“ išdėstė ne įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalis, o kaltinimo, dėl kurio baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, t. y. skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta laikantis ne apkaltinamajam, o išteisinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų.

46. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliamų reikalavimų, neišdėstė įrodytomis pripažintų nusikaltimo aplinkybių ir tuo padarė BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimą, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir šiuo aspektu.

47. Kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 3 dalis).

48. Nuteistasis patyrė iš viso 9952,50 Eur dydžio išlaidas advokatų M. B. ir G. M. teisinėms paslaugoms pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos tinkamais rašytiniais įrodymais – grynųjų pinigų priėmimo kvitais bei mokėjimo patvirtinimo išrašais (t. 17, b. l. 30, 32, 81, 83, 85, 87, 89, 91, 93) ir, įvertinus nagrinėjamos bylos apimtį, joje keltų teisinių klausimų sudėtingumą laikytinos iš dalies pagrįstomis.

49. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl V. S. priteistinų išlaidų dydžio atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo rekomenduojamus maksimalius dydžius, taip pat į aplinkybę, jog Nuteistąjį jo paties pageidavimu atstovavo du gynėjai, o vienas iš jų – G. M. – atstovavo Nuteistąjį ir pirmosios instancijos teisme, todėl vertintina, jog jam nereikėjo skirti didelių darbo sąnaudų apeliacinės instancijos teisme, nes jis buvo iš esmės susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga. Esant šioms aplinkybėms, Nuteistajam iš valstybės priteistina tik dalis jo patirtų išlaidų advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

V. S. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį išteisinti vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti V. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti V. S. iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Generalinės prokuratūros 7 000 Eur jo patirtoms išlaidoms advokatų teisinėms paslaugoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kratos metu V. S. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus įvairius dokumentus; kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus dokumentus; kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus dokumentus; kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus segtuvus; kompaktinį diską prie 2018 m. liepos 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini); kompaktinį diską prie 2018 m. rugpjūčio 1 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini); kompaktinį diską prie 2018 m. spalio 1 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini); kompaktinį diską prie 2019 m. birželio 3 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini); kompaktinį diską prie 2018 m. spalio 1 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini); kompaktinį diską prie 2018 m. spalio 1 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini); kompaktinį diską prie 2018 m. spalio 5 d. „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo rašto Nr. (duomenys neskelbtini); kompaktinį diską prie 2018 m. spalio 5 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko rašto Nr. (duomenys neskelbtini); kompaktinį diską prie 2018 m. gruodžio 18 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini); kompaktinį diską prie 2019 m. liepos 24 d. įtariamojo V. S. gynėjo advokato A. V. prašymo, pareikšto įtariamojo V. S. apklausos metu (garso įrašas); kompaktinius diskus su telefoniniais pokalbiais, saugomus prie baudžiamosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos;

- kratos metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), paimto V. S. naudojamo stacionaraus kompiuterio su lipduku „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. gruodžio 21 d. apžiūros metu išimtą standųjį diską „(duomenys neskelbtini)“ 240 GB, brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini), supakuotą pakete Nr. (duomenys neskelbtini)– grąžinti V. S.;

- kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), R. K. darbo vietoje iš kompiuterio sisteminio bloko išimtą standųjį diską „Toshiba“, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs paketo Nr. (duomenys neskelbtini)), supakuotą pakete Nr. (duomenys neskelbtini)– grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- R. K. asmens kratos metu paimtą mobilųjį telefoną Apple iPhone, Model A1784, (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (neaktyvi) (buvęs paketo Nr. (duomenys neskelbtini)), supakuotą pakete Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti R. K..