Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, L. D. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti įstatyme nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje 2025 m. rugpjūčio 25 d. paskelbiant pranešimą bei išsiunčiant jiems nutarties apie rašytinio proceso tvarka vyksiantį bylos nagrinėjimą kopiją ir teismo pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. K. (gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) mirė būdama santuokoje su V. K. (gimusiu (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini)), o pareiškėja R. J. ir suinteresuotas asmuo L. D. S. yra palikėjos vaikai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad V. K. vardu registruotas butas, (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registre nėra įregistruotų A. K. sudarytų testamentų ir palikėjos palikimo priėmimo arba atsisakymo faktų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad V. K. po savo sutuoktinės A. K. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti – pareiškėjos teigimu, liko gyventi bute, (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius už butą (duomenų apie skolas nėra). Suinteresuotieji asmenys neginčija aplinkybės, kad V. K. priėmė sutuoktinės palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą.

Įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, darytina išvada, jog V. K. po sutuoktinės A. K. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį po sutuoktinės mirties palikimą aktyviais veiksmais – pradėjo valdyti jos turėtą turtą kaip savo, juo naudodamasi, rūpindamasi kaip savininkas (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai). Nurodytais motyvais pareiškėjos pareiškimas tenkinamas. Pareiškėjai išaiškinama, kad palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė. Duomenys apie mirusiojo kreditorius nebuvo pateikti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nepatirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.