Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovui T. A., jo atstovei advokatei Reginai Šeperienei, atsakovei A. K., jos atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei, išvadą duodančių institucijų atstovėms Rimai Kundrotienei, Aistei Grigaravičiūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovei A. K., institucijos, byloje teikiančios išvadą – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Alytaus rajono švietimo ir pedagoginė psichologinė tarnyba, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, atsakovės A. K. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje apklausta nepilnametė A. A. paaiškino, kad nori gyventi su mama, jei galėtų pasirinkti tai, norėtų, kad kartu gyventų sesė ir abu broliai. Su mama gerai sutaria, o tėtis labai negražiai kalba apie mamą, nenori su juo bendrauti. Kai prasidėjo skyrybos, tėvas ją ir brolius, nes sese nebendrauja su juo, vežė į kino teatrą, į vandens parką. Su sese ir broliais sutaria gerai, kartais pasipyksta, kai M. persikraustė pas tėtį, retai matosi, tik mokykloje pasisveikina. Norėtų su juo bendrauti, pasisvečiuoti pas jį, bet tik tada, kai nebūtų tėčio. Mokslai sekasi neblogai, kartais padeda su skaityti broliui Ž. Gyvena kambaryje kartu su sese, Ž. turi savo kambarį, kuriame anksčiau gyveno kartu su broliu M., bet dabar gyvena kartu su mama, nes vienas bijo būti. Tėtis dabar jų nelanko, pinigėlių neduoda, brolį Ž. atveža ir paleidžia prie namų. Anksčiau, kai gyveno kartu, duodavo, kartais dar kai atvažiuodavo prie namų, duodavo tiems vaikams, kurie ateidavo pas tėtį į mašiną. Dabar su tėčiu nelabai bendrauja, neskambina, su gimtadieniu ir tėčio diena nesveikina. Mokslais domisi ir į tėvų susirinkimus eina mama, tėvas nesidomi. Buvo tėčio garaže, bet nepatiko. M. geriausiai sutaria su tėčiu, gal todėl, kad kartu gyvena. Kaip jiems sekasi gyventi nežino. Ž. nieko nepasakoja, kai grįžta pasisvečiavęs.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (t. 1 b. l. 47-49), kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad M. A. išreiškė norą gyventi pas tėvą T. A., gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu ir išlaikymo jam priteisimas iš motinos geriausiai užtikrintų vaiko interesus. Jeigu atsakovė pajėgi teikti sūnui M. prašomą 60 Eur dydžio išlaikymo sumą, toks išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų. Tuo tarpu kitų vaikų S., A. ir Ž. gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymo jiems priteisimas iš motinos A. K. neužtikrina geriausių jų interesų. Pažymėjo, kad vaikai yra išreiškę norą gyventi su motina, nenori matytis ir bendrauti su tėvu. Atsakovei ir vaikams rekomenduota kreiptis į Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centrą psichologo pagalbos dėl bendravimo su tėvu T. A., teikiamos konsultacijos. Nustačius M. gyvenamąją vietą su tėvu, visi vaikai norėtų bendrauti, svečiuotis, bet nesant tėvui. Atsakovė su vaikais gyvena dovanotame 4 kambarių su virtuve ir visais patogumais gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Namuose tvarkinga, švaru, yra reikalingi baldai ir buities prietaisai, tinkamos sąlygos augti ir vystytis vaikams. Atsakovė dirba, per mėnesį gaunamas darbo užmokestis - 115 Eur , socialinė pašalpa - 105,32 Eur, išmoka vaikams – 60,80 Eur. Šeima turi 1,65 ha žemės sklypą, užsiaugina daržovių, laiko du paršiukus, vištas, karvę. Vaikai mokosi Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, gauna nemokamą maitinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas T. A. ir A. K. yra vaikų M. A., gim. (duomenys neskelbtini), S. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., (duomenys neskelbtini), ir Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių nepilnamečių vaikų M. A., S. A., A. A., ir Ž. A. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove A. K., nustatyta nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu T. A. (t. 1 b. l. 5-8). Ieškovo nuomone, atsakovė tinkamai nesirūpina nepilnamečiais vaikais, jų neprižiūri, trukdo bendrauti, todėl pasikeitus aplinkybėms iš esmės, kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytą nepilnamečių vaikų su skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo tvarką.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu M. A. sulaukė pilnametystės, (duomenys neskelbtini) jam suėjo aštuoniolika metų, jis įgijo civilinį procesinį veiksnumą (CK 38 str. 1 d.) ir savo teises gali įgyvendinti savarankiškai, t. y. spręsti klausimą dėl gyvenamosios vietos savo nuožiūra. Įvertinus tai, kad ginčas šioje dalyje neteko teisinės reikšmės, t. y. išnyko ginčo dalykas, nes tėvams gyvenant skyrium galimas tik nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas (CK 2.14 str. 1 d., 3.169 str. 2 d.), byla šioje dalyje nutraukiama kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (CPK 22 str. 1 d., 293 str. 1 p.).

Sprendžiant klausimą dėl likusių ieškinio reikalavimų – Ž. A. gyvenamosios vietos pakeitimo, svarbu nustatyti po ginčo šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo susidariusias esmines aplinkybes, kurios būtų pagrindas pagal CK 3.169 straipsnio 3 dalį svarstyti klausimą dėl nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Tokias, esminę reikšmę turinčias aplinkybes, turi įrodyti į teismą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo kreipęsis tėvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-269/2013). Vertinant tokio reikalavimo pagrįstumą, būtina nustatyti, ar esanti aplinka, kurioje nepilnametis gyvena su vienu iš tėvų, tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus: šeimos aplinkos sąlygas; vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų; tėvų dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo.

Kaip jau minėta, 2013 m. gegužės 3 d. teismo sprendimu bendru tėvų sutarimu santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi nepilnamečio sūnaus – Ž. A. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. K. (byloje – atsakove). Institucija, teikianti byloje išvadą, konstatavo, kad atsakovė sudaro tinkamas gyvenimo, mokymosi ir raidos sąlygas vaikams – gyvena su nepilnamečiais vaikais nuosavybės teise priklausančiame keturių kambarių name su virtuve ir visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini), namuose tvarkinga ir švaru, yra visi reikalingi baldai, buities prietaisai (t. 1 b. l. 47-49). Teismo posėdžiu metu apklaustos sesės A. ir S. A. patvirtino, kad Ž. anksčiau gyveno kambaryje kartu su broliu M., dabar su mamyte, o jos gyvena kartu kitame kambaryje. Rytais visi kartu mokykliniu autobusiuku važiuoja į mokyklą, namo grįžta mokykliniu arba maršrutiniu autobusu, Ž. kartais paima po pamokų tėtis. Duomenų apie netinkamą atsakovės gyvenimo būdą ar nesirūpinimą nepilnamečiu sūnumi nėra. Priešingai, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta nepilnamečio vaiko Ž. A. mokytoja L. G. patvirtino, kad vaikas į mokyklą ateina tvarkingai ir švariai aprengtas, visada turi visas reikiamas mokymosi priemones, skaitymo įgūdžius namie padeda tobulinti mama, be to, atsakovė išrinkta į klasės tėvų komitetą ir deleguota į mokyklos tarybą. Nors ieškovas tvirtino, kad atsakovė tinkamai nesirūpina vaiko sveikata (neleido vaikui silantuoti dantų), tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai tai paneigia (atsakovė yra apdraudusi sūnų Ž. A. nelaimingų atsitikimų draudimu, 2015-04-23 Ž. A. silantuoti dantys) (t. 2 b. l. 22, 23, 34). Atsakovė dirba pagal neterminuotą darbo sutartį 8 val. per dieną (t. 1 b. l. 136-139), toks darbo laikas sudaro galimybes tinkamai rūpintis namų ruoša, skirti laiko sūnaus Ž.lavinimui, pamokų ruošai. Taigi, aplinka, kurioje dabar gyvena Ž. A., užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, be to, pažįstama nuo gimimo, todėl neabejotinai yra artimesnė. Tuo tarpu, ieškovas dabartiniu metu gyvena kartu su sūnumi M. A., kuriam (duomenys neskelbtini) suėjo aštuoniolika metų, nuomojame vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). Išvadoje, nurodyta, kad butas tvarkingas, gyvenimo ir sanitarinės sąlygos tinkamos (t. b. l. 113-115), tačiau atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad tokios sąlygos labiau tinkamos svečiuotis, nei gyventi. Ieškovas nurodė, kad tuo atveju, jeigu visų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, persikeltų gyventi į trijų kambarių butą, nes yra sutaręs dėl trijų kambarių buto nuomos, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikė tokius ketinimus patvirtinančių dokumentų (CPK 42 str. 2 d., 178 str.). Taigi, nėra aišku, kokiomis buities sąlygomis gyventų nepilnametis vaikas. Dabartinis ieškovo gyvenamasis būstas negalėtų būti pripažintas tinkamu gyventi dviem pilnamečiams asmenims (tėvui, pilnamečiui jo sūnui) ir nepilnamečiui (aštuonerių metų) vaikui. Tiek ieškovas paaiškino, tiek M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad po pamokų Ž. kartu su jais laiką leidžia garaže, kur yra remontuojami automobiliai. Nors ieškovas tvirtino, kad garaže yra tinkamos sąlygos leisti laiką po pamokų Ž. A. (yra galimybė ruošti maistą, yra stalas pamokų ruošai), tačiau įvertinus tai, jog garažas nėra gyvenamojo tipo patalpa ir nepilnamečio vaiko amžių (aštuoneri metai), abejotina, ar tai tinkama ir saugi aplinka leisti nepilnamečiui vaikui laiką po pamokų, užsiimti pamokų ruoša, žaisti ir lavinti savo gabumus, nesant galimybės atsiriboti nuo garažo paskirties – automobilių remonto.

Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina atsižvelgti į šio vaiko nuomonę (CK 3.174 str. 2 d., 380 str. 1 d.). Ž. A. vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams išreiškė norą gyventi su mama (t. 1 b. l. 55). Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centro išvadoje konstatuotas vaiko glaudesnis emocinis ryšys su motina (pirmenybę teikia mamai, išreiškia didesnį prisirišimą prie jos, be to, išsakė norą iš anksto žinoti dienas ir laiką, kada turės važiuoti pas tėtį, kad tai būtų suplanuota ir nevyktų netikėtai) (t. 2 b. l. 11). Atsakovas neneigė žinantis, kad nepilnametis vaikas yra išreiškęs norą gyventi su mama, tačiau iš jo pasisakymų sprendžia, kad tokį sprendimą lemia galimai motinos nuteikinėjimas vaiko prieš jį, manipuliavimas vaiku, trukdymas ir draudimas bendrauti pagal nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad tai yra subjektyvus ieškovo vertinimas esamos situacijos, esant konfliktiniams santykiams ir nebendradarbiavimui tarpusavyje ginčo šalims kaip nepilnamečio vaiko tėvams. Įvertinus vaiko amžių (aštuoneri metai), dabartinę emocinę ir psichologinę būseną (bylos duomenimis berniukas įsitempęs, nerimastingas, asteniškas, jautriai išgyvena tėvų nesutarimus), artimesnį ryšį su mama, nėra pagrindo abejoti, kad nepilnamečio vaiko interesas gyventi su mama susiformavo natūraliai. Aplinkybių, kad toks vaiko noras šiuo metu gyventi su motina galėtų prieštarautų jo interesams, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta (CK 3.174 str. 2 d.).

Įvertinus šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad nepilnamečio Ž. A. interesus šiuo metu labiausiai atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina A. K., todėl nėra pagrindo keisti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir nustatyti gyvenamąją vietą kartu su ieškovu (tėvu) (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., 3.161 str., 3.168 str., 3.169 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Pažymėtina, kad palikus nepakeistą nepilnamečio Ž. A. gyvenamąja vietą su motina A. K., tėvui T. A., vadovaujantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, išlieka teisė ir pareiga bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas, nutraukdamas šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, 2013-05-03 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-263-90/2013 patvirtino šalių susitarimą dėl bendravimo ir dalyvavimo vaiką auklėjant. Atsakovė, reikšdama priešieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nurodė, kad nustatyta 2013-05-03 sprendimu bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, daro neigiamą įtaką mokymuisi ir bendravimui su ieškovu. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalies nuostatas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, dažni susitikimai su skyrium gyvenančiu tėvu traumuoja nepilnametį vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma neigiama įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Duomenų apie ieškovo galimai netinkamą tėvo valdžios naudojimą savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir /ar žalingus polinkius (administracine tvarka nebaustas), galinčius daryti neigiamą įtaką auklėjimui, nėra. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais neigiamų ieškovo charakterio savybių, dėl kurių maksimalus bendravimas keltų grėsmę sūnaus Ž. sveikatai, saugumui ar kitiems interesams, nenustatyta. Liudytoja L. G. pažymėjo, kad ieškovas (tėvas) domisi vaiko mokslais, stebi TAMO sistemoje daromas atžymas, ateina pasiimti Ž. po pamokų. Vaikas, pamatęs tėvą, džiaugiasi, tačiau pastebėjo, kad tėvų konfliktinėse situacijose (tėveliui priekaištaujant mamai) labai išgyvena, jaudinasi, jaučiasi nesaugus. Kaip žinia, vaiko visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Tuo tarpu, besitęsiantys tėvų asmeniniai nesutarimai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikui saugumą ir teisę išsaugoti šeimos ryšius su abiem tėvais.

Pažymėtina, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas negali būti savitikslis, kadangi bendravimo tvarka siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), be to, abu tėvai turi būti lankstūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), o tėvas (motina), su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi pareigą užtikrinti vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, sudaryti sąlygas ir netrukdyti vaikui susitikti su skyrium gyvenančiu tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015).

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-90/2013 patvirtintos šalių susitarimu bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos turinys artimas maksimaliam CK 3.125 straipsnio 2 dalies prasme, tačiau įvertinus ginčo šalių nebendradarbiavimą tarpusavyje, nesugebėjimą užtikrinti nepilnamečiui vaikui saugią aplinką ir teisę išsaugoti šeimos ryšius su abiem tėvais, pripažintina, kad nustatyta tvarka neatitinka vaiko interesų. Be to, institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovė Aistė Grigaravičiūtė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka tikslinga detalizuoti vaiko paėmimą ir grąžinimą, konkretų atostogų laiką. Juolab, pats nepilnametis vaikas yra išsakęs norą iš anksto žinoti dienas ir laiką, kada turės važiuoti pas tėtį, kad tai būtų suplanuota ir nevyktų netikėtai (t. 2 b. l. 11). Tokiu būdu, sprendžiant dėl konkrečios nepilnamečio vaiko Ž. A. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu T. A. tvarkos nustatymo, visumoje apibendrintai vertintina šalių bendru sutarimu nustatyta santuokos nutraukimo byloje ir 2013-05-03 teismo sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka, atsakovės priešieškiniu nurodyta ir atsakovo atsiliepime į priešieškinį pasiūlyta bendravimo tvarka, patikslinant kai kurias formuluotes, aptariant vaiko paėmimo iš gyvenamosios vietos ir gražinimo į gyvenamąją vietą sąlygas, taip, kad atitiktų nepilnamečio vaiko Ž. A. interesus (CK 3.3 str.) ir ateityje vykdymo procese nekiltų galimų neaiškumų.

Tuo tarpu, ieškovo bendravimo tvarka su nepilnametėmis dukromis S. A. ir A. A., nustatoma pagal atsakovės siūlomą tvarką, kad ieškovas su dukromis bendrauja, atsižvelgiant į jų poreikius, pagal tarpusavio susitarimą su jomis, apie tai informuojant motiną A. K..

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovas vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu atleistas nuo žyminio mokesčio, kreipimosi į teismą dienai buvo skirta antrinė teisinė pagalba, kuri bylos nagrinėjimo teisme metu nutraukta. Pagal pareikštus reikalavimus už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma yra 114,80 Eur (41 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, 73,80 Eur ((60 Eur x 12 mėn.) x 3) + (60 Eur x 5 mėn.)) (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 85 str. 1 d. 7 p.). Ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 188,18 Eur (t. 2 b. l. 18), ieškovas pateikė dokumentus patvirtinančius 300 Eur turėtas išlaidas advokato pagalbai už susipažinimą su bylos medžiaga ir atstovavimą teisme (t. 2 b. l. 32-33). Atsižvelgiant į byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, pripažintina, kad patirtos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 396 patvirtintas „Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisykles“, 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.18 punktą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.).

Atsakovė priešieškinio reikalavimus apmokėjo 41 Eur (t. 1 b. l. 140), patyrė 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo ir priešieškinio parengimą, taip pat atstovavimą teisme (t. 2 b. l. 20-21). Atsižvelgiant į byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, parengtų procesinio dokumento apimtį (atsiliepimas į ieškinį, priešieškinys), dalyvavimą bylos teisminiame nagrinėjime, pripažintina, kad patirtos išlaidos atitinka 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2., 8.18 punktus. teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.)

Įvertinus tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies (50 proc.), t. y. atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų tenkintas, kitoje dalyje ieškinys atmestas, todėl mokėtina valstybei žyminio mokesčio dalis 18,45 Eur (25 proc. x 73,80 Eur), taip pat proporcingai atlygintinos antinės teisinės pagalbos išlaidos – 94,40 Eur valstybei ir advokato teisinės pagalbos išlaidos – 150 Eur ieškovui priteisiant iš atsakovės.

Priešieškinys iš esmės tenkintas, todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 41 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 str.), užskaičius ieškovui priteistinas iš atsakovės 150 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai, bendra priteistina atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų suma – 391 Eur.

Byloje buvo patirtos 11,48 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteistinos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovo – 8,61 Eur (75 proc.), iš atsakovės – 2,87 Eur (25 proc.) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Bendra valstybei iš atsakovės priteisina suma yra 94,40 Eur už antrinę teisinė pagalbą ir 21,32 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprend ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti.

Priimti ieškovo T. A. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų – nustatyti nepilnamečių vaikų S. A. ir A. A. gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti iš atsakovės A. K. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. A., S. A., A. A. ir Ž. A., ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Nutraukti bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų nustatyti M. A. gyvenamąją vietą su ieškovu T. A. kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-90/2013 patvirtintą sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Nustatyti nepilnamečių vaikų S. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su ieškovu T. A. bendravimo tvarką:

Kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį tėvas T. A. bendrauja su sūnumi Ž. A., vaiką pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos penktadienį ne vėliau kaip iki 18.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip iki 18.00 val.;S. Ž. A. kasmetinių mokyklinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu tėvas T. A. pirmą atostogų pusę bendrauja su sūnumi Ž. A., vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos atostogų pirmą dieną ne vėliau kaip iki 10.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą likus atostogų pusei ne vėliau kaip iki 18.00 val. Mokyklinių atostogų metu nustatyta bendravimo tvarka atsižvelgiant į vaiko poreikius (liga ar pan.) gali būti keičiama, suderinus tai su motina A. K. prieš 1 dieną;S. Ž. A. vasaros atostogų metu ieškovas T. A. su vaiku vieną mėnesį (pasirinktinai birželio arba liepos mėn.) bendrauja, vaiką pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos pirmą vasaros atostogų mėnesio dieną ne vėliau kaip iki 10.00 val., grąžindamas į jo gyvenamąją vietą paskutinę mėnesio dieną ne vėliau kaip iki 18.00 val. Konkretų vasaros atostogų mėnesį tėvas T. A. suderina su motina A. K. prieš 1 mėnesį;Kasmetinių švenčių metu tėvas T. A. bendrauja su sūnumi Ž. A.: lyginiais kalendoriniais metais – per Naujuosius metus, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Velykas, Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, nelyginiais metais – Kalėdas, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Žolinę, Visų šventųjų dieną, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną ne vėliau kaip iki 10.00 val., grąžinant į jo gyvenamąją vietą šventinę dieną ne vėliau kaip iki 18.00 val.;Tėvo dieną Ž. A. bendrauja su tėvu T. A., vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos tą dieną ne vėliau kaip iki 10.00 val., grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą dieną ne vėliau kaip iki 18.00 val.;Tėvo T. A. gimtadienio dieną Ž. A. bendrauja su tėvu, vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos tą dieną ne vėliau kaip iki 10.00 val., grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą dieną ne vėliau kaip iki 18.00 val.. Gimimo dienai sutampant su darbo diena, bendrauja artimiausią nedarbo dieną;Ž. A. jo gimtadienio dieną lyginiais kalendoriniais metais bendrauja su tėvu T. A., nelyginiais kalendoriniais metais su motina A. K., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos tą dieną ne vėliau kaip iki 10.00 val., grąžinant į jo gyvenamąją vietą tą dieną ne vėliau kaip iki 18.00 val. Gimimo dienai sutampant su darbo diena, bendrauja artimiausią nedarbo dieną;Kitu metu tėvas T. A., norėdamas sūnų Ž. A. paimti į renginius, koncertus bei pramogas, suderina su motina A. K. ne vėliau kaip 1 dieną prieš; Tėvo T. A. bendravimas telefonu su sūnumi Ž. A. neribojamas;Motina A. K. įpareigojama leisti tėvui T. A. nekliudomai bendrauti su sūnumi Ž. A. (susitikimų metu, telefonu), nedaryti neigiamos įtakos vaiko nusistatymui ir nuomonės formavimui tėvo atžvilgiu;T. A. įpareigojamas nesant galimybės pagal nustatytą tvarką bendrauti su vaiku dėl svarbių priežasčių, informuoti apie tai motiną A. K. ne vėliau kaip 1 dieną prieš;T. A. su dukromis S. A. ir A. A. bendrauja, atsižvelgiant į dukterų poreikius, pagal tarpusavio susitarimą su jomis, apie tai informuojant motiną A. K..

Priteisti iš ieškovo T. A. atsakovei A. K. 391 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo T. A. 8,61 Eur (aštuonis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtis: „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“, nurodyti bylos numerį, įmokos kodas: 5660. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas pateikiamas Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinei (206 kab.).

Priteisti valstybei iš atsakovės A. K. 21,32 Eur (dvidešimt vieną eurą 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtis : „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“, nurodyti bylos numerį, įmokos kodas: 5660. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas pateikiamas Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinei (206 kab.).

Priteisti valstybei iš atsakovės A. K. 94,40 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtis: „už antrinę teisinę pagalbą“, nurodyti bylos numerį, įmokos kodas: 5630. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas pateikiamas Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinei (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.