- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-771-587/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00308-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo Swedbank, AB, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti jo ir atsakovės S. B. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
2. Ieškovas ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų ir atsakovės bendravimo tvarką. Ieškovas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės siekiant teisinio apibrėžtumo nepilnamečių sūnų S. B. ir B. B. priežiūroje ir ugdyme, o taip pat siekiant išvengti vaikų teisių bei interesų pažeidimo, atsakovei nepagrįstai ribojant ir varžant vaikų teisę maksimaliai bendrauti su tėvu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. B. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nesutinka, prašymas yra visiškai nepagrįstas. Nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad ji dėl savo gyvenimo būdo ar asmeninių savybių negali rūpintis vaikais, kad blogai juos auklėja ar daro jų vystymuisi neigiamą įtaką. Nuo 2023 m. lapkričio 1 d. ji su vaikais gyvena nuomojamame bute. Vaikų bendravimas su tėvu nebuvo nutrūkęs. Ieškovui niekados nedraudė su vaikais susitikti, pasiimti vaikus pas save ir vaikų priešiškai nenuteikinėjo. Priešingai, vaikus tik skatino bendrauti su tėvu. Jokių rimtų nesutarimų dėl tėvo bendravimo su vaikais nėra iškilę. Deda visas pastangas dėl taikaus bendravimo su vaikais tvarkos išsprendimo. Iki šiol su ieškovu privačiai lanko psichologės konsultacijas dėl abiejų tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais. Tarpusavyje yra susitarę dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir jos laikosi. Ieškovas tik klaidina teismą, teigdamas, jog ji nuteikinėja vaikus, draudžia vaikams su tėvu bendrauti. Vaikams skiepija tinkamas vertybes, skatina bendrauti su tėvu, stengiasi ieškoti kompromisų. Pastaruoju metu patys vaikai pas tėvą vyksta nenoriai. Atsakovės santykiai su vaikais yra labai geri. Vaikais ji rūpinasi nuo pat jų gimimo, juos prižiūri ir auklėja bei lavina. Vaikams susirgus, būtent atsakovė juos slaugo, rūpinasi jų sveikata, pristato į gydymo įstaigas. Ieškovas nė karto nėra slaugęs vaikų, jam nė karto nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Jam nėra žinomos vaikų slaugymo ir priežiūros subtilybės. Abu vaikai yra prie atsakovės labai prisirišę. Su vaikais stengiasi praleisti kuo daugiau laiko, laisvalaikiu su jais pramogauja. Gyvendami kartu su atsakove, vaikai nepatiria jokio nei fizinio, nei psichologinio smurto, gyvenimo sąlygos yra geros. Atsakovė yra dirbanti, išsilavinusi, neteista, nebausta, nepiktnaudžiauja nei alkoholiniais gėrimais, nei narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Gali užtikrinti vaikams tinkamas, visapusiškas, geras gyvenimo, lavinimosi, vystymosi sąlygas. Vaikams staigus gyvenamosios vietos pakeitimas gali sukelti nepageidaujamų padarinių jų raidai ir psichinei sveikatai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovo V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų ir Skyriaus išvados nustatė, jog nepilnamečiai šalių vaikai B. B. ir S. B. gyvena su atsakove. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės nepilnamečių vaikų teisės ar teisėti interesai. Priešingai, iš byloje esančios Skyriaus išvados matyti, kad motina tinkamai užtikrina vaikų teises ir teisėtus interesus, užtikrina vaikų priežiūrą, ugdymosi procesą ar kitus kasdieninius vaikų poreikius, vaikais yra rūpinamasi, sąlygos augti ir vystytis jiems yra užtikrinamos, patys nepilnamečiai vaikai išreiškia norą likti gyventi su motina. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė riboja ar kitaip varžo tėvo teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Priešingai, atsakovė skatina nepilnamečių vaikų ir jų tėvo bendravimą. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė jų taikymo būtinybės ir, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas V. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo 2024 m. vasario 8 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti pilnai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į ieškovo pateiktus paaiškinimus, kuriuos pagrindžia į bylą pateikti įrodymai - šalių susirašinėjimai sms pranešimais. Teismas taip pat nevertino ir neatsižvelgė į 2024 m. vasario 20 d. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą Nr. 11SD-663 (toliau - VTAS), kurioje nurodoma, jog tikslinga spręsti klausimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, nes šalių santykiai yra konfliktiški, šalys tarpusavyje nesutaria ir neranda kompromisų dėl lygiaverčio bendravimo su nepilnamečiais vaikais, galinčio užtikrinti maksimalų ir tiesioginį tėvo bendravimą su S. B. ir B. B..
6.2. Šalių vaikų gyvenamoji vieta ilgą laiką buvo ieškovui nuosavybės teise priklausančiame būste adresu (duomenys neskelbtini). Šiame būste vaikai turėjo nustatytą dienos ritmą, rutiną ir režimą, jiems buvo arti pasiekti lankomą ugdymo įstaigą bei iš jos sugrįžti, vaikai buvo pripratę prie gyvenamosios aplinkos, čia gyvenant klostėsi bei nusistovėjo vaikų socialiniai ryšiai. Atsakovė, nepaisydama vaikų nusistovėjusios rutinos, juos priverstinai perkraustė į nuomojamą būstą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad būtent atsakovė sutrikdė vaikų režimą ir ritmą juos iškeldama iš jų nuolatinės ir pastovios gyvenamosios vietos. Būtent atsakovė savo neapgalvotais veiksmais ir nepagrįstu užsispyrimu, paisydama išimtinai savo interesų, kuriuos pridengia tariamais vaikų norais, nepilnamečiams vaikams sukėlė stresą ir įtampą nepagrįstai pakeisdama vaikų gyvenamąją vietą ir vėliau drausdama sugrįžti į jų buvusius namus. Vaikų sugrąžinimas į jų gyvenamąjį būstą, t. y. nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, negali pažeisti vaikų interesų ir sukelti jiems daugiau streso, nei tai padarė atsakovė. Priešingai, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu užtikrintų saugios ir stabilios aplinkos sukūrimą vaikams kur jie gyveno iki 2023 m. lapkričio.
6.3. Šalių vaikai jau yra paveikti atsakovės įtikinėjimų, kad jiems su tėvu bus blogai, todėl patys nesuprasdami to prasmės ir reikšmės ima kalbėti, kad su tėvu tenori bendrauti tik kas antrą savaitgalį. Nepilnamečiai S. B. ir B. B., 2024 m. vasario 15 d. bendraudami su VTAS specialistais, perdavė atsakovės jiems per laiką įdiegtą nuomonę, „norą“ dėl bendravimo su tėvu. Būdami su ieškovu ir su juo bendraudami, šalių vaikai kalba priešingai nei pateikta 2024 m. vasario 20 d. išvadoje ir nurodo, kad su tėvu norėtų pasimatyti ir bendrauti dažniau bei daugiau, nei tai daro pastaruoju metu, mamai juos išvežus į butą. Vaikų nuomonė yra suformuota išimtinai pačios atsakovės.
6.4. Iki 2024 m. vasario 8 d. ieškinio pateikimo ir VTAS specialistų apsilankymo atsakovė praktiškai nesudarė sąlygų vaikams bendrauti su ieškovu. Ji nuolat kišosi į vaikų bendravimą su tėvu, kontroliavo. Atsakovė leido ieškovui su vaikais bendrauti tik po dieną, dvi ar kelias valandas kelių savaičių laikotarpyje ir tik po ieškinio pateikimo pradėjo daryti nuolaidas, sudarydama sąlygas bendrauti kas antrą savaitgalį.
Žemesnės instancijos teismas
6.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių nepilnamečiams vaikams gyvenant kartu su atsakove nėra pažeidžiamos turtinės ir asmeninės neturtinės nepilnamečių vaikų teisės ar teisėti interesai. Pačios atsakovės į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė dėl savo užimtumo negali tinkamai pasirūpinti vaikais. Atsakovė dirba dvejose darbovietėse, viena jų yra Vilniuje. Atsakovei važinėjant į Vilnių, ji nespėja pati pasirūpinti vaikais, pasiimti jų iš ugdymo įstaigos, dažnai palieka vaikus vienus namuose. Atsakovės prieštaringas elgesys ir netinkamas požiūris į vaikų teises bei poreikį bendrauti su tėvu, pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Dėl savo užimtumo ir darbinių aplinkybių atsakovė nėra pajėgi vienasmeniškai pasirūpinti vaikais, todėl ilgą laiką palieka juos vienus arba patiki tretiesiems asmenims, nors žino, kad ieškovas nori, gali ir siekia rūpintis vaikais bei juos prižiūrėti.
6.6. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai deklaratyviais ir melagingais atsakovės teiginiais, neva ji skatina vaikų bendravimą su tėvu ir jo neriboja, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad nėra poreikio nustatyti aiškią ir apibrėžtą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Visi byloje esantys įrodymai bei ieškovo paaiškinimai ir atitinkamai VTAS išvada patvirtina, kad ieškovo bendravimas su vaikais nevyksta sklandžiai, jam nuolat sudaromos kliūtis dėl atsakovės kaltės. Nenustačius detalizuotos, konkrečios ir visiškai aiškios laikinos bendravimo tvarkos, sudaromos sąlygos atsakovei ir toliau piktnaudžiauti pažeidžiant šalių vaikų interesus bei ieškovo teisę į maksimalų, ne „savaitgalinį“, bendravimą su vaikais. Ieškovas siekia maksimaliai bendrauti su vaikais, išlaikyti glaudų ryšį, o ne būti įspaustas į atsakovės nepagrįstai susigalvotus savaitgalio ar valandinius rėmus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į ieškovo V. B. atskirąjį skundą atsakovė S. B. prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą, ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
7.1. Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, į VTAS pateiktą išvadą, į pačių nepilnamečių vaikų (B. ir S.) išsakytą poziciją, padarė teisingą išvadą, kad, siekiant nepilnamečiams vaikams nesukelti papildomo streso, nėra pagrindo ir svarbios, pagrįstos priežasties taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovo nurodyti atskirajame skunde motyvai yra visiškai nepagrįsti, skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Priešingai, pats ieškovas tarpusavio susitarimo nesilaiko, dėl nesuprantamų priežasčių savo nuomonę nuolatos keičia. Ieškovas vaikais tinkamai nesugeba pasirūpinti. Vaikai grąžinami peršalę, sergantys, alkani, jų drabužiai ne visada būna išskalbti, o priešpiečių dėžutėse sugedę užkandžiai. Darbovietėje, esančioje Vilniuje, atsakovė dirba tik per nuotolį ir į Vilnių nevažinėja, vaikus iš mokymo įstaigos pasiima pati. Atsakovė tik dėl netinkamo ieškovo elgesio, jo agresyvių veiksmų buvo priversta išsikelti su vaikais iš jo namų, be to, jis pats atsakovę iš namų vijo. Dėl smurto artimoje aplinkoje orderių išsiėmimo atsakovė nesikreipė vien dėl mažamečių vaikų. Gyvenant kartu su ieškovu, vaikai matė kaip ieškovas su atsakove elgėsi ir bendrauja. Vaikai ne kartą atsakovės klausė „kodėl tėtė su tavimi taip elgėsi”.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
10. CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
11. Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).
12. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
14. Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų ir atsakovės bendravimo tvarką.
15. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovo V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad motina tinkamai užtikrina vaikų teises ir teisėtus interesus, užtikrina vaikų priežiūrą, ugdymosi procesą ar kitus kasdieninius vaikų poreikius, vaikais yra rūpinamasi, sąlygos augti ir vystytis jiems yra užtikrinamos, patys nepilnamečiai vaikai išreiškia norą likti gyventi su motina.
16. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu užtikrintų saugios ir stabilios aplinkos sukūrimą vaikams kur jie gyveno iki 2023 m. lapkričio. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad būtent atsakovė sutrikdė vaikų režimą ir ritmą juos iškeldama iš jų nuolatinės ir pastovios gyvenamosios vietos. Šalių vaikų gyvenamoji vieta ilgą laiką buvo ieškovui nuosavybės teise priklausančiame būste adresu (duomenys neskelbtini). Šiame būste vaikai turėjo nustatytą dienos ritmą, rutiną ir režimą, jiems buvo arti pasiekti lankomą ugdymo įstaigą bei iš jos sugrįžti, vaikai buvo pripratę prie gyvenamosios aplinkos, čia gyvenant klostėsi bei nusistovėjo vaikų socialiniai ryšiai.
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų juos. Byloje yra pateikta 2024 m. vasario 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius, Alytaus apskrities VTAS) išvada Nr. 11SD-663 dėl nepilnamečių S. B. ir B. B. interesų (toliau – Išvada). Išvadoje nurodoma, kad atsižvelgus į vaikų nuomones, vaikų amžių, siekiant nepilnamečiams nesukelti papildomo streso ir įtampos dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, darytina išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo ir svarbios, pagrįstos priežasties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepilnamečių B. B. ir S. B. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu V. B.. Skyriuje nėra fiksuota atvejų, kad motina netinkamai užtikrintų vaikų teises ir teisėtus interesus, nebuvo nustatyta informacijos, kad motina neužtikrina vaikų priežiūros, ugdymosi proceso ar kitų kasdieninių vaikų poreikių. Įvertinus ir nepilnamečių vaikų nuomones, spręstina, kad vaikais yra rūpinamasi, sąlygos augti ir vystytis jiems yra užtikrinamos, patys nepilnamečiai vaikai išreiškia norą likti gyventi su motina.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu vaikų interesus į saugią ir stabilią aplinką labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kuri užtikrina vaikų interesus, visas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, turi artimą emocinį ryšį su vaikais, vaikai iki jiems kartu su mama išsikraustant iš ieškovo būsto, visada gyveno su mama. Apeliantas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog nekilnojamas turtas, kuriame gyveno atsakovė su vaikais, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, neturi reikšmės nustatant vaikų gyvenamąją vietą, nes vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvu, o ne konkrečiu adresu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, Skyriaus specialistų išvadas, vadovaudamasis CPK 376 straipsniu, nagrinėjamuoju atveju turėjo nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.
19. Pažymėtina, kad nuolatinė nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaikų prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikai gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikai gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaikų nuomonę. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).
Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. vasario 21 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo nustatyti atsakovės ir vaikų laikiną bendravimo tvarką, motyvuodamas, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė riboja ar kitaip varžo tėvo teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais, kad priešingai, atsakovė skatina nepilnamečių vaikų ir jų tėvo bendravimą, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė jų taikymo būtinybės ir, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų interesai.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog konstatavus, jog nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove – vaikų motina, spręstinas klausimas dėl vaikų laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu ieškovu.
22. Byloje pateiktoje Skyriaus išvadoje Nr. 11SD-663 dėl nepilnamečių S. B. ir B. B. interesų nurodoma, kad atsižvelgiant į galimai esančią konfliktinę ir įtemptą situaciją šeimoje, siekiant užtikrinti pilnavertišką ir maksimalų bendravimą ir nenutrūkstamą ryšį tarp ieškovo ir vaikų, užtikrinti tiek vaikų, tiek ir tėvo teises, tikslinga apsvarstyti galimybes pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškovo V. B. laikino bendravimo nustatymo su nepilnamečiais vaikais B. B. ir S. B..
23. Nustačius, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta detalizuota ir konkreti bendravimo tvarka, nevertintos ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos sąlygos, nesiaiškintos aplinkybės, susijusios su laikinosios bendravimo tvarkos nustatymu, klausimas dėl nepilnamečių vaikų laikinosios bendravimo tvarkos su ieškovu nustatymo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas visa apimtimi. Nagrinėjamu atveju, būtent pirmosios instancijos teisme turėtų būti išsiaiškintos visos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo V. B. laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. B. ir S. B. tvarką, tuo pačiu paliekant šalims teisę į apeliaciją.
24. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą (šiuo atveju – nutartį) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamos vietos nustatymo, neteisingai vertino teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir neteisingai pritaikė proceso teisės normas, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį šioje dalyje panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nepilnamečių vaikų laikinosios bendravimo tvarkos su ieškovu nustatymo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas visa apimtimi, sprendžia, kad yra pagrindas nutartį šioje dalyje panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti.
Nepilnamečių vaikų S. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir B. B., gimusio (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2030-470/2024 priėmimo dienos.
Klausimą dėl nepilnamečių vaikų laikinosios bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.